Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-1918-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-12
Bylos Nr.
N-62-1918-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-1918/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 3 d. surašė M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai kad šis, tą pačią dieną, apie 21.45 val., Klaipėdoje, Baltijos prospekte, šalia namo Nr. 29, būdamas neblaivus (nustatytas 1,80 promilės girtumas) vairavo automobilį Renault 19, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu M. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdė policijos pareigūno nurodymą patraukti automobilį – t. y. veikė be tyčios.

II.

Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Institucija teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas neįvertino policijos pareigūnų parodymų, o rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo draugo parodymais, kurie prieštarauja policijos pareigūnų parodymams.

Motyvuojamoji dalis

konstatu o j a:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. M. S. kaltinimas suformuluotas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šio pažeidimo padarymui būtina nustatyti tai, kad asmuo vairavo automobilį bei kad tuo metu jam buvo nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Analogiškos nuostatos dėl įrodymų vertinimo įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (86 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos (b. l. 3, 7, 8, 16, 19-21) matyti, jog tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kitų įvykio liudytojų parodymų ir paaiškinimų bei policijos pareigūnų pateiktų tarnybinių pranešimų, parodymų, duotų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra prieštaravimų. Iš esmės vienintelė priežastis, dėl kurios, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties – tai, kad jam vairuoti liepė pareigūnai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai dėl šios aplinkybės nustatymo, yra prieštaringi. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-1711/2006, Nr. N63 – 4467/2009 ). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad niekam neprivaloma ir negalima vykdyti neteisėtų nurodymų, nesvarbu, kas tuos nurodymus duotų. Tokie pareigūnų nurodymai, net jei ir egzistuotų, negalėtų būti laikomi nei būtinąja gintimi, nei būtinuoju reikalingumu ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį N502-1856/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių bei nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nuta r i a:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius