- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-20-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04893-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- L. B., G. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-20-278/2018
teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04893-2013-3
2018 m. kovo 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K., atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-488/2017 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims L. B., G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir trečiojo asmens L. B. savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. K. prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo A. K. santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą, jai priteisiant bendro turto už 40 257 Eur sumą, atsakovui – už 1 667 Eur sumą, už tenkančią didesnę turto priteisiant iš jos atsakovui 7 000 Eur kompensaciją, įpareigojant kompensaciją sumokėti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes; kreditorinį L. B. 7 240,50 Eur reikalavimą pripažinti asmenine atsakovo A. K. prievole, kitą dalį dėl 3 186 Eur sumos priteisimo atmesti, o kreditorinį AB Swedbank reikalavimą pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole.
Teigė, jog atsakovas A. K. piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, namuose būdavo agresyvus, vaikų akivaizdoje naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu. Nurodė, kad dėl netinkamo sutuoktinio elgesio susirgo depresija, gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai, išgyveno dvasines kančias, patyrė nuolatinį stresą, todėl iš jo priteistina neturtinė žala.
Nurodė, jog santuokos metu įgijo turto už bendrą 41 924 Eur sumą, kurio įgijimui ji panaudojo iš motinos gautas 20 918 Eur lėšas, o atsakovas – 5 838 Eur savo motinos lėšas. Teigė, jog jai priklausiusi didesnė lėšų dalis yra pagrindas nukrypti nuo šalių bendro turto lygių dalių principo.
Teigė, kad namo rekonstrukcijai buvo paimta paskola iš AB Swedbank, kurią sutiktų grąžinti. Pripažino, jog skolinosi iš L. B. 7 240,50 Eur, kurių dalį atsakovas grąžino. Nurodė, kad L. B. pareikšto reikalavimo dalis dėl 7 240,50 Eur yra asmeninė atsakovo prievolė, nes tokios sumos ji nesiskolino, o reikalavimo dalis dėl 3 186 Eur, nepagrįsta įrodymais.
Trečiasis asmuo L. B. savarankišku ieškiniu prašė priteisti solidariai iš L. K. ir A. K. 10 426,32 Eur skolą.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 metų balandžio mėnesio iki 2008 metų rugpjūčio mėnesio paskolino L. K. ir A. K. 5 500 Eur ir 6 000 Lt bei dalimis, per penkis kartus, 25 000 Lt. Teigė, kad paskolų buvimo faktą patvirtina du skolos rašteliai, kurių vieną pasirašė abu sutuoktiniai, o kitą – atsakovas A. K.. Nurodė, kad pagal abiejų pasirašytą paskolos raštelį atsakovas A. K. grąžino 14 000 Lt (4 054,68 Eur) ir nuo 2012 metų vidurio jokių įmokų negauna.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino - nutraukė dėl atsakovo kaltės L. K. ir A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes, priteisė L. K. 1 000 Eur neturtinę žalą, asmeninės nuosavybės teise 390/1517 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 792 Eur vertės, 6/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 290 Eur vertės; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34 175 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), iš viso 40 257 Eur vertės turtą, o atsakovui A. K. priteisė asmeninės nuosavybės teise garažo boksą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 167 Eur vertės ir 7 000 Eur kompensaciją iš ieškovės L. K., ją nustatant išmokėti per dviejų metų laikotarpį lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį po 291,67 Eur; prievolę AB „Swedbank“ pagal 2015-12-11 lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį dėl 2 000 Eur pripažino ieškovės L. K. asmenine prievole. Kitoje dalyje ieškinį atsakovo A. K. atžvilgiu atmetė. Trečiajam asmeniui L. B. priteisė solidariai iš ieškovės L. K. ir atsakovo A. K. 10 426,32 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo savarankiško reikalavimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė šalių bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. birželio 28 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas vietoje AB „Swedbank“ kreditorinio 2 000 Eur reikalavimo dydžio, 579,16 Eur kreditorinį reikalavimą.
Konstatavo, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo piktnaudžiavimo alkoholiu, kurio ieškovė netoleravo ir dėl šios aplinkybės šeimoje kildavo nuolatiniai konfliktai. Pripažino, kad šeimoje patirtas stresines situacijas, šalių sūnaus R. K. apsinuodijimą vaistai, išprovokuodavo pernelyg dažnas atsakovo alkoholio vartojimas. Nenustatė, kad atsakovas nesirūpino šeima ir neišlaikė vaikų ir tai nelaikė atsakovo A. K. kalte dėl santuokos iširimo. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pakankamai ilgai toleravo atsakovo elgesį, kuris jos sveikatos būklei sukėlė neigiamas pasekmes, teismas darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovo A. K. 1 000 Eur neturtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesant ginčo dėl dalintino turto verčių, šalių santuokoje įgyto turto vertė yra 41 424 Eur. Į dalintino turto sąrašą teismas neįtraukė automobilio Volvo 850, konstatavęs, jog transporto priemonė 2016-12-04 buvo parduota, o gautos lėšos panaudotos vaikų išlaikymui.
Teismas nurodė, kad šalims pripažinus butą natūra padalinti esant netikslinga, atsakovui atskiru reikalavimu nereiškiant reikalavimo jam priteisti turtą, o ieškovei – kompensaciją, ieškovei natūra priteisė 390/1517 dalis žemės sklypo ir 6/100 dalis ūkinio pastato ir butą, (duomenys neskelbtini), bendros 40 257 Eur vertės, atsakovui - garažo boksą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), 1 167 Eur vertės.
Konstatavo, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo iš tėvų gautos 20 918 Eur ir 5 792 Eur sumos yra ženklus tėvų prisidėjimas prie šalių šeimos buto rekonstravimo ir darė išvadą, kad lėšos buvo abiejų tėvų skirtos kiekvieno jų asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad ieškovės motinos pervestos 9 950 Lt (2 881,72 Eur) ir atsakovo motinos pervestos 1 400 Lt (405,47 Eur) lėšos abiejų sutuoktinių bendrai nuosavybei skirta parama, ir, dalindamas turtą, į jas teismas neatsižvelgė. Nurodė, kad, gyvendami santuokoje, abu sutuoktiniai dirbo, gautos darbinės pajamos buvo naudojamos kasdieninių šeimos poreikių tenkinimui, šalims priklausančio namo dalies (buto) rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iš suteiktos banko paskolos lėšų, prie kurios padengimo prisidėjo ieškovės motina ir iš abiejų šalių tėvų paramos.
Pripažindamas esant pagrindui nukrypti nuo lygių dalių principo, 19 545 Eur kompensaciją sumažino abiejų šalių į bendrą santuokinį turtą įdėtų asmeninių lėšų, kurias kiekvienas gavo iš savo tėvų, 15 080 Eur skirtumu, konstatuodamas, jog ieškovė į bendrą santuokinį turtą įdėjo 15 080 Eur lėšų daugiau nei atsakovas, todėl jai asmeninėn nuosavybėn priskyrė didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį ir darė išvadą, kad atsakovui, už tenkančią mažesnę bendro turto dalį, iš ieškovės priteistina 4 465 Eur kompensacija.
AB „Swedbank“ prievolę dėl 579,16 Eur kredito pripažino ieškovės asmenine prievole. Darė išvadą, kad L. B. savarankiškas reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, nes L. B. šeimos draugė, neturėjo pagrindo apkalbėti šalis, byloje pateikti skolos rašteliai, atsakovas skolą pripažino, o ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė teiginių, kad skola buvo paimta šalims vedant bendrą ūkį ir panaudota šeimos reikmėms. Atsakovui grąžinus dalį skolos ir ieškovei to neneigiant, teismas darė išvadą esant pagrindui A. K. priteistinos kompensacijos dydį padidinti puse jo grąžintos skolos dalimi. Nustatė, kad iš ieškovės A. K. priteistinos kompensacijos suma būtų 6 492,50 Eur, tačiau atsižvelgiant į jos siūlymą, priteistina 7 000 Eur kompensacija, nustatant dviejų metų terminą, per kurį kompensacija turi būti išmokėta.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašo iš dalies pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą ir priteistą atsakovui 7 000 Eur kompensaciją, už jai atitenkančią didesnę bendro turto dalį, nustatyti išmokėti per penkerių metų laikotarpį lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį po 116,67 Eur; kreditorinį L. B. 7 240,50 Eur reikalavimą pripažinti asmenine atsakovo A. K. prievole, o L. B. kreditorinį reikalavimą dėl 3 186 Eur sumos priteisimo, atmesti kaip neįrodytą. Prašo prie bylos prijungti pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis.
Teigia, kad teismo sprendimu nustatytas dvejų metų priteistos kompensacijos, už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, išmokėjimo terminas didintinas iki penkerių metų, nes kas mėnesį jos gaunamas atlyginimas yra apie 500 Eur, todėl sumokėjus teismo nustatytą įmoką, pragyvenimui likusios sumos nepakaktų būsto išlaikymui, kreditui mokėti, vykdyti kitus gyvenimiškus įsipareigojimus. Mano, jog didesnis laiko tarpas sumokėti kompensaciją nepažeis atsakovo interesų, nes jis turi pajamų.
Nurodo, jog nepripažįsta 7 240 Eur skolos L. B., nes paskolos raštelį pasirašė tik atsakovas. Teigia, jog skolos perdavime ji nedalyvavo, nėra duomenų, kad ji tą sumą gavo. Be to, paskolos raštelyje nenurodyti paskolos suteikimo ir grąžinimo terminai. Teigia, kad teismas, pripažindamas L. B. reikalavimą pagrįstu, nenurodė, kokiais rašytiniais įrodymais grindžia savo išvadą, kokiomis kitos civilinės bylos duomenimis vadovaujamasi.
Sutinka, kad skolinosi lėšų iš L. B. namo rekonstrukcijai, tačiau atsakovo teiginiai dėl dalies skolos grąžinimo ir likusios negrąžintos L. B. skolos dydžio yra prieštaringi, nes L. B. yra jo darbdavė ir atsakovas yra nuo jos priklausomas. Nurodo, kad L. B. reikalavimą dėl 10 426 Eur skolos priteisimo pareiškė 2014-03-28, nurodydama tai dienai esant grąžintai tik 4 055 Eur skolos daliai, kai skolos grąžinimo suma fiksuota dar 2012-10-29. Nurodo, kad neaiški tariamai negrąžintos 3 186 Eur skolos dalis, nes nuo 2012-10-29 iki 2014-03-28 turėjo būti grąžinta dar apie 1 564 Eur, atsakovo nurodytomis dalimis, todėl tvirtina, jog reikalavimas dėl 3 186 Eur sumos nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
Nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes be pagrindo neprijungė duomenų apie jos patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato A. Penelio pagalbai apmokėti. Teigia, kad savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimo ir priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, padalyti santuokos metu įgytą turtą, priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nenukrypstant nuo lygių dalių principo ir priteisti L. K. asmeninės nuosavybės teise 390/1517 dalis žemės sklypo, 6/100 dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), butą, (duomenys neskelbtini), jam - asmeninės nuosavybės teise garažo boksą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), ir 19 545 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės, už jai tenkančią didesnę dalytino turto dalį arba visą nekilnojamąjį turtą priteisti jam, o ieškovei priteisti iš jo 20 712 Eur piniginę kompensaciją, išmokant ją per 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos; nepriteisti iš jo L. B. patirtų žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, priteisiant jas iš ieškovės.
Teigia, jog teismas vienašališkai, neobjektyviai įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl santuokos iširimo. Nurodo, kad pateikti policijos pranešimai neinformatyvūs, neaišku, dėl kokių veiksmų buvo kreiptasi į policiją, nenustatyta, ar tai turėjo įtakos santuokos iširimui. Teismas sureikšmino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-20 nutarimą, neteisingai įvertino Policijos komisariato nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes juose nebuvo nustatytas jo neblaivumo faktas. Teismo medicinos specialistų išvados nepatvirtina, kad jis naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Nurodo, kad ieškovė nesikreipdavo į teismo medicinos specialistus, kai kreipdavosi į policiją dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto, nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Tvirtina, jog išrašas iš sūnaus R. medicininių dokumentų nepatvirtina, kad tarp jų sūnaus R. išgerto per didelio raminamųjų vaistų kiekio ir šalių tarpusavio santykių yra priežastinis ryšys, ar kad vaiko emociniai sutrikimai susiję su jo tariamai netinkamu elgesiu šeimoje, nes vaikui vėliau nebuvo skirtas gydymas, nebuvo kreiptasi dėl psichologo, psichiatro pagalbos.
Nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nebuvo nurodyta ieškovei taikyta administracinė nuobauda neužtikrinus vaikams saugių sąlygų. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė nesikreipė į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl jo elgesio vaikų akivaizdoje, kas jos teigimu, vaikams turėjo neigiamos įtakos. Be to, ieškovė prieštaringai nurodo smurto šeimoje pradžią.
Tvirtina, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, ieškovė nuolat žemindavo, įžeidinėdavo jį, viską spręsdavo ir darydavo savo iniciatyva, jo neinformuodavo apie savo sprendimus bendrais šeimos klausimais, nesąžiningai elgėsi ir byloje dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
Teigia teismui nebuvus pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes santuoka iširo ne dėl jo kaltės ir jokios neturtinės žalos ieškovei nepadarė. Nurodo, kad ieškovė prisipažino vartojusi vaistus nuo 2005 metų ir teismas, konstatuodamas smurto pradžią nuo 2008 metų, to neįvertino. Nurodo, jog ieškovė pripažino vaistų nebevartojanti, tačiau nepateikė įrodymų dėl skiriamo ar tęsiamo medikamentinio gydymo po paskutinio gydymosi ligoninėje.
Tvirtina teismas be pagrindo konstatavo, jog jo ir ieškovės iš tėvų gaunamos pinigų sumos ženkliai prisidėjo prie šeimos gerovės gerinimo. Teigia, jog teismas savo iniciatyva pasisakė dėl jo gautų pajamų iš veiklos, kurių pakako įsigyti butą, ūkinio pastato ir žemės sklypo dalis, o buto rekonstrukcija buvo atlikta ne tik iš paskolos lėšų, abiejų sutuoktinių tėvų piniginių lėšų, bet ir iš trečiojo asmens L. B. paskolintų lėšų bei jų bendrų pajamų.
Atkreipia dėmesį, jog teismas sprendime klaidingai apskaičiavo pinigines sumas, nes 9 000 Lt yra 2 607 Eur, o ne 2 627 Eur, 20 000 Lt yra 5 703 Eur, o ne 5 838 Eur.
Tvirtina, kad apie ieškovės motinos perduotas pinigines sumas jis nežinojo iki procesinių dokumentų gavimo. Teigia, jog lizingo būdu buvo įsigyti langai, pinigines sumas skolino L. ir R. B., o įrodymų, kad ieškovės motinos perduoti pinigai buvo panaudoti buto rekonstrukcijai, byloje nėra. Teigia, jog pertvarkymams pakako jų asmeninių lėšų ir iš L. ir R. B. pasiskolintų pinigų.
Nurodo nežinojęs ir nedavęs sutikimo, kad ieškovė iš anksto grąžintų paskolą bankui ir tam panaudotų savo asmenines lėšas, gautas iš motinos. Pažymi, jog teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės asmenines lėšas, panaudotas bendram turtui, nurodydamas 20 000 Lt, kai faktiškai panaudojo 19 288,50 Lt.
Teigia, turintis galimybę išmokėti ieškovei tenkančią kompensaciją, jei teismas priteistų jam visą nekilnojamąjį turtą. Nurodo, jog skundžiamas sprendimas jam priteistą kompensaciją išmokėti per 2 metus, riboja jo galimybę įsigyti būstą, kurio neturi, be to, per du metus pinigai gali nuvertėti.
Nurodo, kad skolos L. B. neginčijo, todėl trečiojo asmens patirtos išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės.
Atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą ieškovė L. K. skundą prašo atmesti.
Nurodo, kad atsakovas, žinodamas apie jam pareikštus reikalavimus, nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, jog žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu suponuoja jo kaltę dėl šeimos iširimo, todėl teismas pagrįstai nutraukė santuoką dėl jo kaltės.
Pažymi, jog A. K. nepaneigė teismo išvadų dėl buto rekonstrukcijai panaudotų lėšų šaltinio, nenurodė, kodėl tokia teismo išvada nepagrįsta, neteisėta. Atkreipia dėmesį į tai, jog ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo motinos perduoti pinigai bei L. ir R. B. paskolintos lėšos buvo panaudotos rekonstrukcijai. Teigia jog teismas vienodai įvertino bylos aplinkybes dėl abiejų sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimo bendram turtui gerinti.
Trečiasis asmuo L. B. atsiliepime į ieškovės L. K. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
Nurodo, kad ieškovė neginčijo paskolos raštelio, pasirašyto atsakovo A. K., tik vardijo jo formos trūkumus, siekdama išvengti atsakomybės prieš kreditorių, tačiau pripažindama susitarimą su atsakovu A. K. dėl skolintų pinigų grąžinimo tvarkos, terminų ir sąlygų. Pasisakydama dėl skolos grąžinimo, dalintino turto, kompensacijos, skolos likučio, ieškovė neginčija buvus tarp šalių ir L. B. paskoliniams santykiams. Teigia, jog duomenų apie A. K. asmenines paskolas iš L. ir R. B. nėra, o ieškovė neneigia šeimos reikmėms gavusi pinigus iš jų šeimos, tik negali nurodyti tikslių grąžintų sumų.
Teigia, jog pinigų perdavimo faktą patvirtina atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimai, paskolų raštelių originalai, liudytojų parodymai, duomenų, kad ieškovė ar atsakovas būtų reiškę pretenzijas dėl pinigų neperdavimo, pasirašant skolos raštelius, nėra. Taip pat nenustatyta, kad paskolinti pinigai būtų panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovės teiginiai – jai nesant žinoma, kur buvo panaudoti skolinti pinigai, prieštarauja byloje įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Nurodo, kad ieškovė teigė, tačiau neįrodinėjo ir neįrodė, kokią sumą yra grąžinusi ar kiek yra sugrąžinęs atsakovas A. K., todėl teismui nebuvo pagrindo nustatyti kitokią negrąžintos skolos sumą, nes negrąžintos skolos dalis, prasidėjus procesui, nepakito.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atsakovo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovės L. K. apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalių sudaryta santuoka, kurios metu gimė sūnūs R. ir R., bylos nagrinėjimo metu - pilnamečiai, yra iširusi (1 t., b. l. 9-11). Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Dėl kaltės prezumpcijos ir neturtinės žalos
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.
Nagrinėdamas L. K. ir A. K. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas A. K., nes jis pažeidė nutarties 39 punkte nurodytas įstatymo nuostatas. Apeliantas nesutinka su šia teismo išvada ir teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes L. K. nebuvo lojali, negerbė jo, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, neatsižvelgė į jo prašymus, pasiūlymus, veikė ne šeimos, o savo asmeniniais interesais.
A. K. tvirtina, jog fizinio smurto prieš ieškovę nenaudojo, sūnaus R. apsinuodijimas vaistais nesusijęs su šalių tarpusavio santykiais ir byloje nepakanka įrodymų konstatuoti jo piktnaudžiavimą alkoholiu.
Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir jo įtakos šeimos gyvenimui, vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus – teismo nutarimą administracinėje byloje, policijos nutarimus, rašytinius atsakymus ieškovei. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtais dokumentais, sutinka su teismo išvada, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-20 nutarime, Panevėžio miesto policijos komisariato 2010-09-27, 2011-11-23 nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad atsakovas A. K., vairavęs automobilį, kėlęs triukšmą namuose, smurtavęs prieš ieškovę vaikų akivaizdoje, buvo neblaivus. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009-11-20 nutarime nustatytos aplinkybės buvo įvertinos ne kaip esminę reikšmę turinčios, bet visumoje byloje esančių įrodymų. Minėtų faktų A. K. pakankamais ir leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus teisėsaugos institucijų priimtų sprendimų, pateiktų atsakymų datas, matyti, jog atsakovo atžvilgiu kasmet buvo priimami tam tikri sprendimai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks įvykių periodiškumas leidžia daryti prielaidą A. K. piktnaudžiavus alkoholiu, kas turėjo neigiamos įtakos šalių tarpusavio santykiams (CPK 185 str.).
Neigdamas ieškovės L. K. pateiktus įrodymus dėl jos atžvilgiu galimai naudoto smurto, apeliantas kelia abejones dėl minėtų įrodymų įrodomosios reikšmės. Byloje pateiktos teismo medicinos specialistų 2002-10-02, 2008-01-04, 2009-01-12 išvados rodo, kad tyrimų metu L. K. buvo nustatyti tam tikri kūno sužalojimai, kuriuos, kaip nurodyta išvadose, padarė sutuoktinis (1 t., b. l. 45-50). Duomenų, kad prieš ieškovę smurtavo ne atsakovas A. K., o kiti asmenys, byloje nėra, juo labiau pats atsakovas nepaneigė išvadose nurodytų ieškovės kūno sužalojimų aplinkybių (CPK 12 str., 178 str.). Tai, kad ieškovė nesikreipė į policiją ar į teismą privataus kaltinimo tvarka, nepaneigia prieš ją naudoto fizinio smurto faktų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas A. K. nepaneigė teismo medicinos specialistų išvadose nustatytų ieškovės sužalojimų aplinkybių, kas suteikia pagrindą pripažinti atsakovą žiauriai elgusis su ieškove (CK 3.60 str. 3 d.; CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių sūnaus R. K. apsinuodijimas vaistais buvo susijęs su šeimoje nuolat kilusiais konfliktais, kuriuos išprovokuodavo dažnas atsakovo A. K. alkoholio vartojimas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada, nes byloje nepaneigta, kad atsakovas vartojo alkoholį, dėl ko namuose kildavo ginčai ir konfliktai. Neigdamas sūnui nustatytos diagnozės teisingumą, apeliantas nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius (CPK 12 str., 178 str.).
Apelianto nurodytos abejonės dėl Vaikų teisių apsaugos skyriaus teiktos išvados objektyvumo ar ieškovės nurodyto smurto šeimoje pradžios momento, iš esmės nepaneigia teismo išvados A. K. smurtavus šeimoje prieš sutuoktinę L. K., kėlus konfliktus, esant neblaiviam.
A. K. teigia, kad jo ir ieškovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teiginį grindžia L. K. pažeidus sutuoktinių pareigas vienas kitam. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. K. nurodytų ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų nesilaikymas (nesprendus šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, veikimas savo asmeniniais interesais, gaunamo atlyginimo dydžio slėpimas ir kt.) negali būti vertinamas lygiaverčiai kartu su vieno sutuoktinio žiauriu elgesiu kito sutuoktinio atžvilgiu, suteikiant tą pačią reikšmę dėl santuokos iširimo. Ši išvada grindžiama tuo, kad žiaurus elgesys prieš ieškovę sukėlė labiau neigiamas pasekmes, nes L. K. buvo sutrikdyta tiek fizinė, tiek psichinė sveikata. Kolegija konstatuoja, jog šalių santuokos iširimą daugiau lėmė netinkamas atsakovo elgesys šeimoje, todėl teismas pagrįstai konstatavo A. K. kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.).
Civilinis kodeksas suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 str. 1 d.). Pripažinus atsakovo A. K. kaltę dėl šeimos iširimo ir įvertinus ieškovės paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas konstatuoti, jog ieškovė patyrė emocinius išgyvenimus, dėl to buvo sutrikdyta jos psichinė sveikata. A. K. naudojant smurtą prieš ieškovę, ji patyrė įvairių sužalojimų, susirgo depresija, dėl ko gydėsi ligoninėje, vartojo vaistus, todėl nepaneigta, kad L. K. patyrė neturtinę žalą, pasireiškusia fiziniu skausmu, baime, dvasiniais, emociniais išgyvenimais ir nepatogumais. Dėl paminėto, darytina išvada, jog teismas pagrįstai priteisė iš A. K. neturtinę žalą, kurios dydį mažinti nėra pagrindo (CK 6.250 str.; CPK 185 str.).
Dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo
Dalijant santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą laikoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau Civilinis kodeksas numato atvejus, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pateikia nebaigtinį sąrašą (CK 3.117 str. 1-2 d., 3.123 str. 1 d.). Tam, kad teismas turėtų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, turi būti nustatytos svarbios aplinkybės, pateisinančios tokį teismo sprendimą. Teismų praktikoje suformuota, kad svarbi aplinkybė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, yra nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar kūrimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė L. K. į bendrą santuokinį turtą įdėjo daugiau savo asmeninių lėšų nei atsakovas A. K., todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise nustatė didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Apeliantas A. K. tvirtina, kad santuokoje įgytas turtas turėjo būti padalintas lygiomis dalis.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005, 2006, 2008, 2012 metais į ieškovės L. K. banko sąskaitą jos motina A. K. pervedė bendrą 72 000 Lt (20 852,64 Eur) sumą, mokėjimo paskirtį nurodant namo įrengimui, paskolos grąžinimui (1 t., b. l. 33-37, 51). Apeliantas A. K. iš esmės neneigia, kad A. K. pervestos piniginės lėšos buvo skirtos L. K. asmeniškai, tačiau teigia, jog šios lėšos nebuvo panaudotos santuokoje įsigyto namo rekonstrukcijai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu, nes byloje nėra jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovei jos motinos pervestas sumas panaudojus kitiems tikslams. Be to, procesiniuose dokumentuose A. K. nurodė, kad buto rekonstrukcijai buvo panaudotos iš jo motinos ir ieškovės motinos gautos piniginės lėšos (4 t., b. l. 99). Kolegija konstatuoja, jog A. K. apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės L. K. asmenine nuosavybės teise valdytų piniginių lėšų investavimo į bendrą sutuoktinių turtą – butą (CPK 185 str.). Tai, kad teismas, spręsdamas buto rekonstrukcijos finansavimo šaltinių klausimą, vertino ir pačių ginčo šalių finansines galimybes, šalims to neakcentavus, nedaro sprendimo neteisėtu, nes teismas, priimdamas sprendimą, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, konstatuoja aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 185 str., 265 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys 2000-07-13 už 19 500 Lt (5 647,59 Eur) įsigijo dalį žemės sklypo, ūkinio pastato, butą, (duomenys neskelbtini), kurio rekonstrukcija buvo pradėta 2005 metais ir baigta 2008 metais. Nepaneigta, jog L. K. panaudojo 71 328,80 Lt (20 658,25 Eur, įvertinus grąžintos paskolos pagal kredito sutartį Nr. 05-039533-FA dydį ir hipotekos išregistravimo mokestį) piniginių lėšų, A. K. - 20 000 Lt (5 792,40 Eur) asmeninės nuosavybės teise valdytą (gautą iš motinos J. K.) sumą, o 2017-11-28 rekonstruotas butas įvertintas 41 500 Eur (1 t., b. l. 21; 5 t., b. l. 111-163). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta svarbi aplinkybė, suteikianti pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažįstant didesnį L. K. indėlį rekonstruojant šalių butą (CK 3.123 str. 1 d.; CPK 185 str.). Tai, kad šalys rekonstrukcijos darbams skolinosi pinigus iš banko, R. ir L. B., nepaneigia ieškovės didesnio indėlio, nes skolintos lėšos buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių asmeninių lėšų, panaudotų buto rekonstrukcijai, santykį, daro išvadą, kad bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje L. K. dalis yra 2/3 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o A. K. – 1/3 dalis (CK 3.123 str. 1 d.). Nustatydama ginčo šalims tenkančias dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, žemės sklypo ir ūkinio pastato dalis bei butą teisėjų kolegija laiko vienu turtiniu kompleksu, neatsiejamu vienas nuo kito.
Šalys iš esmės sutaria, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl keisti sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde A. K., kaip alternatyvų reikalavimą nurodė visą nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), priteisti jam, ieškovei išmokant kompensaciją per 6 mėnesius, tačiau nepateikė jokių svarbių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių tokio reikalavimo pagrįstumą (CPK 12 str., 178 str.). Aperliantas nurodė, jog gyvena su savo motina, todėl nėra pagrindo pripažinti jam neturint gyvenamosios vietos.
Byloje neginčijamas teismo sprendimas dėl garažo bokso su rūsiu vertės ir padalijimo, todėl kolegija šiuo klausimu detaliau nepasisako.
Dėl prievolės kreditoriui
Trečiasis asmuo L. B. nagrinėjamoje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti iš sutuoktinių 36 000 Lt (10 426,50 Eur) skolą pagal byloje pateiktus skolos raštelius, kurių vienas pasirašytas abiejų sutuoktinių, kitas – atsakovo A. K.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys solidariai atsakingi 10 426,50 Eur trečiajam asmeniui L. B..
Apeliantė L. K. neneigia, kad iš trečiojo asmens buvo pasiskolinta 5 500 Eur ir 6 000 Lt suma, nurodyta raštelyje, pasirašytame abiejų sutuoktinių, tačiau tvirtina, kad skola tikėtinai grąžinta, nes nėra byloje įrodymų, patvirtinančių skolos likutį.
Iš civilinės bylos Nr. 2-5691-223/2012 duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo L. B. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodama paaiškinimus teismui, nuosekliai teigė, kad iš paskolintų 50 000 Lt (14 481 Eur) sumos A. K. grąžino tik 14 000 Lt (4 054,68 Eur) ir nuo 2012 metų vidurio jokių įmokų nemokėjo (civ. b., 1 t., b. l. 193-197; 1 t., b. l. 180-183; 2 t., b. l. 104-109; 3 t., b. l. 152-153; 4 t., b. l. 108-111). Minėtą grąžintos skolos dalį nurodė ir A. K., pagal susitarimą su L. K. grąžindavęs gautą paskolą L. B. dalimis. Pažymėtina ir tai, jog A. K. ir trečiojo asmens L. B. paaiškinimai dėl grąžintų įmokų ir jų dydžių nepatvirtina L. K. teiginių dėl neįrodyto likusio skolos dydžio, pagal abiejų sutuoktinių pasirašytą skolos raštelį (3 185,82 Eur; CPK 12 str., 178 str.).
Atsižvelgiant į nutarties 57 punkte nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. K. nepaneigė negrąžintos 3 186 Eur skolos dydžio (CPK 12, 178 str.).
Apeliantė L. K. nesutinka su teismo sprendimu pripažinti solidaria jos ir atsakovo A. K. prievole L. B. ir pagal antrąjį skolos raštelį, kurį pasirašė tik A. K.. Savo nesutikimą apeliantė argumentuoja jos parašo paskolos raštelyje nebuvimu ir skolintų pinigų neperdavimu jai. Teigia, jog tik atsakovas turi prisiimti atsakomybę už skolos, pagal antrąjį skolos raštelį, grąžinimą L. B..
Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių atsakomybė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Byloje pateiktas raštelio 25 000 Lt (7 240,50 Eur) originalas, kuriame nurodyta, kad Loreta ir A. K. pasiskolino 25 000 Lt iš Laimos ir R. B. yra pasirašytas A. K. (2 t., b. l. 21). A. K. ir trečiasis asmuo L. B. 2017-05-11 teismo posėdžio metu paaiškino, jog pagal antrąjį skolos raštelį esant skolos suma buvo perduota per kelis kartus (4 t., b. l. 169-172). Šią aplinkybę nurodė ir liudytoja J. R., 2014-06-03 teismo posėdžio metu paaiškinusi, kad pati skaičiavusi perduotiną 5 000 Lt sumą (2 t., b. l. 37-41).
Aiškindami antrojo skolos raštelio surašymo aplinkybes, A. K. ir L. B. nurodė, kad pirmą kartą pasirašyti skolos raštelį 25 000 Lt sumai pas B. atvyko abu sutuoktiniai, tačiau dėl pas B. vykusios šeimos šventės, jiems buvo pasiūlyta atvykti ir pasirašyti skolos raštelį kitą kartą. L. K. šios aplinkybės nepatvirtino, tačiau nurodė, kad praėjus maždaug dviems savaitėms po įsikėlimo į rekonstruotą butą, A. K. smurtu vertė ją pasirašyti antrąjį skolos raštelį (4 t., b. l. 169-172). Darytina išvada, jog apeliantei buvo žinoma apie antrąjį skolos raštelį 25 000 Lt sumai dar 2008 metais, tačiau duomenų, kad minėtą skolos raštelį ji būtų ginčijusi, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str., CK 3.96 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys siekė iki 2008 metų rugsėjo mėnesio pradžios įsikurti rekonstruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl, siekiant užbaigti buto rekonstrukciją, jiems buvo reikalingos piniginės lėšos. Tai patvirtina ir L. K. 2008-05-17, 2008-05-29, 2008-07-16 A. K. pervestos piniginės lėšos bendrai 18 500 Lt sumai (civ. b. Nr. 2-5691-223/2012, 2 t., b. l. 33-34). Ieškovė neginčijo A. K. teiginių, kad jie buvo susitarę, jog už statybininkų darbą mokės L. K., o už statybines medžiagas – A. K. (CPK 187 str.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių A. K. finansines galimybes, be pašalinių pagalbos, įsigyti statybines medžiagas buto įrengimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog A. K., iš L. ir R. B. 25 000 Lt pagal antrąjį raštelį pasiskolintas pinigines lėšas yra išleidęs asmeniniams poreikiams (CPK 178 str., 185 str.).
Be to, įvertinta ir ta aplinkybė, jog 2008 metais sutuoktiniai siekė per labai trumpą laiko tarpą (tris mėnesius) butą įsirengti tinkamą gyvenimui, kas neabejotinai turėjo pareikalauti nemažai lėšų. L. K. neįrodinėjo, kad jos disponuotų 18 500 Lt lėšų, kurias jai pervedė motina, pakako atlikti visiems būtiniems statybos darbams atlikti (CPK 12 str., 178 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal antrąjį skolos raštelį L. ir R. B. paskolinti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) buvo panaudoti šalių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), rekonstruoti, t. y., šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas pagrįstai 25 000 Lt (7 240,50 Eur) skolą, pagal antrąjį raštelį, pripažino solidaria prievole (CK 3.109 str. 3 d.; CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į nutarties 58 ir 65 punktus, kolegija konstatuoja, jog trečiojo asmens L. B. reikalavimas solidariai priteisti iš ieškovės L. K. ir atsakovo A. K. 10 426,50 Eur (36 000 Lt) negrąžintą skolą, yra pagrįstas.
Dėl kompensacijos
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, pagal CK 3.118 straipsnio nuostatas sudaromas turto balansas, įvertinamos iš bendro sutuoktinių turto vykdytinos prievolės, asmeninės sutuoktinių prievolės ir nustatomas kompensacijų balansas.
Šalims padavus apeliacinius skundus, apeliantas A. K. atliko nekilnojamojo turto (išskyrus garažą) įvertinimą, kuris byloje priimtas (CPK 314 str., 5 t., b. l. 111-162). L. K. prieštaravimo dėl atlikto įvertinimo nepateikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra ginčo, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas šalių turtas vertintinas 49 167 Eur suma: 390/1517 dalis žemės sklypo, 6/100 dalis ūkinio pastato ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), įvertintas 48 000 Eur, garažo boksas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), - 1 167 Eur.
Byloje nustatyta, kad šalys yra solidariai atsakingi L. B. (10 426,50 Eur), todėl šia skola mažinama sutuoktinių bendro dalytino turto visuma ir gaunama galutinė dalytino turto vertė – 38 740,50 Eur (49 167 – 10 426,50 = 38 740,50 Eur; CK 3.118 str. 2 d.).
Kompensacijų balansui nustatyti po bendros sutuoktinių turto vertės sumažinimo solidaria prievole, nustatoma, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 97,63 procentus (48 000 Eur) bendros 49 167 Eur vertės, o garažo bokso su rūsiu, (duomenys neskelbtini) – 2,37 procentus (1 167 Eur) bendro sutuoktinių turto vertės. Turto vertę sumažinus solidarios prievolės suma (10 426,50 Eur), nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), vertė yra 37 822,35 Eur (38 740,50 x 100 procentų / 97,63 procentai = 37 822,35 Eur), garažo bokso su rūsiu, (duomenys neskelbtini) – 918,15 Eur (38 740,50 x 2,37 procentai / 100 procentų = 918,15 Eur).
Nustačius, kad L. K. priklauso 2/3 dalys, o atsakovui A. K. – 1/3 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į minėto turto vertę, nurodytą nutarties 68-70 punkte, ieškovei priklausančio turto dalis įvertintina 25 214,90 Eur suma (37 822,35 / 3 x 2 = 25 214,90 Eur), atsakovui priklausančio turto dalis – 12 607,45 Eur suma (37 822,35 / 3 = 12 607,45 Eur).
Nusprendus ieškovei L. K. priteisti asmeninės nuosavybės teise 390/1517 dalį žemės sklypo, 6/100 dalį ūkinio pastato ir butą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovui A. K. turėtų išmokėti 12 607,45 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalijamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Šalims neginčijant garažo bokso su rūsiu, (duomenys neskelbtini) priteisimo A. K., atsakovas turėtų sumokėti ieškovei ½ d. kompensacijos už jam tenkantį šį turtą (918,15 / 2 = 459,07 Eur), kuris šalims priklauso lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.). Dėl paminėto, iš ieškovės A. K. naudai priteistina 12 148,38 Eur (12 607,45 – 459,07 = 12 148,38 Eur) kompensacija.
Ieškovė L. K. nesutinka su teismo sprendimu nustatyti dviejų metų terminą, per kurį ji turėtų išmokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ir prašo terminą padidinti iki penkerių metų. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą išdėstyti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad L. K. kito nekilnojamojo turto neturi, jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis 2018 metais buvo 769,56 Eur (neatskaičius privalomų mokesčių), A. K., bylos duomenimis, gyvena pas motiną, jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis 2018 metais sudarė 420 Eur (neatskaičius privalomų mokesčių), neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo termino, nes tai pažeistų apelianto interesus (CPK 179 str. 3 d., 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, įtraukė ir ½ dalį atsakovo A. K. sumokėtos L. B. skolos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks teismo sprendimas nepagrįstas, nes dalis skolos buvo grąžinta šalims gyvenant santuokoje, iš bendrų santuokinių lėšų (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.).
Įvertinus aukščiau paminėtus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui teismo sprendimą pakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK 93 str. 5 d.). Teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos medžiagos ieškovės L. K. pateiktus rašytinius dokumentus dėl 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo priimti. Iš pateiktųjų įrodymų matyti, jog ieškovė apmokėjo už patikslinto ieškinio parengimą, kuris teismui pateiktas dar 2017-01-03 (4 t., b. l. 54-62). 2017-06-05 teismo posėdis, kuriame ieškovė teikė prašomus prijungti dokumentus, buvo pradėtas nuo paskutinio veiksmo, atlikto 2017-05-11 teismo posėdyje, t. y. baigiamųjų kalbų klausymo (4 t., b. l. 169-172). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2017-05-11 teismo posėdyje buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir pereita prie baigiamųjų kalbų, dėl jų bylos nagrinėjimą atidedant kitam teismo posėdžiui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti prijungti ieškovės pateiktus įrodymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kaip pateiktus po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė ieškovei savalaikiai pateikti įrodymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir dėl ko būtų galima priimti apeliacinės instancijos teisme, byloje nenustatyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė L. K. pirmosios instancijos teisme patyrė 2 112,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (584,40 Eur žyminio mokesčio ir 1 528,26 Eur advokato išlaidoms apmokėti), o 2017-01-03 teismo nutartimi 924 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 8, 61; 2 t., b. l. 18, 17, 91, 95; 3 t., b. l. 83, 175-178; 4 t., b. l. 64). Atsakovas A. K. pirmosios instancijos teisme patyrė 866,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atstovo pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 25, 111; 4 t., b. l. 126).
Kadangi ieškovės reikalavimo suma sudarė 50 683,50 Eur (40 257 + 10 426,50 = 50 683,50 Eur), ieškinys turėjo būti apmokėtas 1 355 Eur (1 314 + 41= 1 355 Eur) žyminiu mokesčiu. Bylos duomenimis, ieškovė L. K. sumokėjo 584,40 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 8, 61; 2 t., b. l. 91, 95; 4 t., b. l. 64).
Patenkinus dalį (75 procentus) ieškinio reikalavimų, iš atsakovo A. K. valstybės naudai priteistinas 985,50 Eur (1 314 x 75 / 100 = 985,50 Eur) žyminis mokestis, nes 2017-01-03 teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas, o L. K. naudai iš A. K. priteistina 369,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).
Iš ieškovės L. K. priteistina atsakovo naudai 216,53 Eur (866,13 Eur x 25 / 100 = 216,53 Eur) atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės L. K. procesinį elgesį (teikė 5 patikslintus ieškinius), sprendžia, kad jos patirtos 1 528,26 Eur atstovavimo išlaidos, priteistinos iš atsakovo mažintinos iki 850 Eur (CPK 93 str. 4 d.). Atlikus šalių mokėtinų atstovavimo išlaidų įskaitymą, iš atsakovo A. K. ieškovės naudai priteistina 633,47 Eur (850 – 216,53 = 633,47 Eur) atstovavimo išlaidų.
Trečiojo asmens L. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos, nes trečiasis asmuo L. B. reiškė reikalavimą priteisti skolą solidariai iš abiejų sutuoktinių, todėl teismui patenkinus visa apimtimi šį reikalavimą, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytos vadovaujantis CK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nagrinėjamu atveju, iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis. Aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, atsakovas nepateikė, o tai, kad ieškovė nesutiko su trečiojo asmens reikalavimu, nesuteikia pagrindo visas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš L. K..
Nustatyta, kad už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 177,60 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, dėl ko susidarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sprendžia, jog yra pagrindas perskirstyti šias išlaidas, nes pirmosios instancijos teismas prie šioje byloje patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priskyrė atsakovo A. K. priešieškinio įteikimo išlaidas (7,20 Eur), kurio nagrinėjimas atskira teismo nutartimi buvo išskirtas į atskirą bylą ir nepagrįstai visą išlaidų atlyginimo naštą perkėlė ieškovei. Įvertinus, jog minėtos išlaidos susidarė dėl ieškovės teiktų 5 patikslintų ieškinių, teisėjų kolegija daro išvadą esant pagrindui iš ieškovės priteisti 120 Eur, o iš atsakovo A. K. – 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 96 str. 5 d.).
Už apeliacinį skundą L. K. sumokėjo 80 Eur žyminio mokesčio ir 2017-07-21 teismo nutartimi jai buvo atidėtas 233 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo bei patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 24, 28-29, 32, 66). Atsakovas A. K. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 2017-07-27 nutartimi jam atidėtas 406 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Be to, apeliantas patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 180 Eur turto vertinimo išlaidų (5 t., b. l. 47, 49-50, 109-110). Trečiasis asmuo L. B. už atsiliepimo į ieškovės L. K. apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 81).
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybės naudai priteistina 233 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas. Už apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti 482,36 Eur žyminio mokesčio. Kadangi jo reikalavimas tenkinamas iš dalies (60 proc.), padidinama ieškovės mokėtina piniginė kompensacija, todėl iš ieškovės L. K. valstybės naudai priteistina 289,42 Eur , o iš atsakovo - 92,94 Eur žyminio mokesčio valstybei. Dėl paminėto, iš ieškovės valstybės naudai iš viso priteistina 522,42 Eur (233 + 289,42 = 522,42 Eur) žyminio mokesčio.
Dalinai patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės L. K. atsakovo naudai priteistina 408 Eur atstovavimo išlaidų.
Kadangi ieškovės L. K. apeliacinio skundo dalis pripažinti dalį trečiojo asmens L. B. reikalavimo atsakovo A. K. asmenine prievole atmetama, L. B. patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės L. K. (CPK 93 str. 1 d.).
Nustatyta, kad valstybė patyrė 13 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą apeliaciniame procese, kurių 10 Eur priteistina iš ieškovės L. K. (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų šalims ir valstybei priteisimo, pakeisti ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti sekančiai:
Priteisti L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 390/1517 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1517 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 5 900 Eur vertės; 6/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 41 500 Eur, iš viso 48 000 Eur (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių eurų) vertės turtą.
Priteisti A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise garažo boksą su rūsiu, unikalus Nr. 2798-6009-7111:0013, esantį (duomenys neskelbtini) 1 167 Eur vertės; iš viso 1 167 Eur ((vieno tūkstančio šimto šešiasdešimt septynių eurų) vertės turto.
Priteisti iš L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12 148,38 Eur (dvylikos tūkstančių šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 38 ct) piniginę kompensaciją, ją nustatant išmokėti per dviejų metų laikotarpį.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 369,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 50 ct) ir 985,50 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 633,47 Eur (šešis šimtus trisdešimt tris eurus 47 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų), o iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 522,42 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus 42 ct), o iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 92,94 Eur (devyniadešimt du eurus 94 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 408 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ir 10 Eur (dešimt eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).