Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 30 d. šalys pateikė teismui taikos sutartį (90 b. l.), į teismo posėdį neatvyko, prašo šią sutartį patvirtinti (89, 92 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

Užbaigti bylą taikiai yra šalių teisė. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimis šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.

Įvertinus šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygas, daroma išvada, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia šalių bei kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, todėl taikos sutartis yra tvirtinama, o civilinė byla nutraukiama (CK 6.278 str., 6.983-6.986 str., CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).

Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi, šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių, šioje byloje dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi taikos sutartis sudaryta ieškovo naudai, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis – iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šias išlaidas valstybei sudaro žyminis mokestis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalims atsisakius pareikšto ieškinio ar sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio. Patvirtinus taikos sutartį ir ginčą išsprendus ieškovo naudai, šios išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (5-6 b. l. ) (CPK 83 str. 1 d. 14 p.), priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Šias išlaidas sudaro 25 procentai žyminio mokesčio, kuris paskaičiuojamas nuo patenkintos reikalavimo sumos, t. y. 5,44 Eur (725x3%=21,75x25%=5,44) (CPK 79 str. 1 d.).

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą (5-6 b. l.), valstybė, o ne ieškovas patyrė išlaidų, todėl šalys negali nuspręsti dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių jie nepatyrė. Pagal šalių taikos sutarties sąlygas šalys nusprendė nereikalauti jų pačių turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ne valstybės. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (81 b. l.) matyti, kad šioje byloje išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimui ieškovui yra 200,21 Eur. Ieškiniu ieškovas reiškė vieną reikalavimą dėl 3751,69 Lt, t. y. 1086,56 Eur, skolos priteisimo, taikos sutartimi šalys susitarė dėl 725 Eur skolos. Taigi, pagal taikos sutarties sąlygas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas 66,72 procentais, todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 66,72 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 133,58 Eur (200,21x 66,72% ).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 13,66 Eur (1 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), priteistina dalis – 9,11 Eur (13,66x66,72%). Kadangi pašto išlaidas šalys susitarė sumokėti lygiomis dalimis, todėl šių išlaidų iš kiekvieno priteistina po 4,55 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tokiomis sąlygomis :

1. Atsakovas V. B. dalinai pripažįsta ieškovo V. B. reikalavimą, sutinka sumokėti ieškovui 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus).

2. Ieškovas V. B. patvirtina, kad šios taikos sutarties 1 punkte nurodytą pinigų sumą atsakovas V. B. jau yra jam faktiškai sumokėjęs.

3. Ieškovas V. B. atsisako nuo likusių savo ieškinio reikalavimų atsakovui V. B..

4. Šalys viena iš kitos nereikalauja atlyginti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, pašto išlaidos, jei tokios būtų, apmoka lygiomis dalimis.

Civilinę bylą Nr. 2-31-446/2015 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo nutraukti.

Priteisti iš V. B. 143,57 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 57 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 133,58 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 58 euro centus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš V. B. 4,55 Eur (keturis eurus 55 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.