Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi vairuotojas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. M. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. 2024 m. sausio 13 d. apie 08 val. ar 09 val. jis, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje vienas išgėrė 4 skardines po 0,5 litrus talpos alaus. Išgėręs alų, jis susiskambino su tėvais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) ir tėvai pasakė, jog ketina važiuoti į kaimą (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, jog nori važiuoti kartu su jais. Dėl to jis taksi automobiliu iš savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje nuvažiavo iki tėvų namų (duomenys neskelbtini) ir tuomet tėčio R. M. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į kaimą. Kaime jie kasė sniegą, dirbo ūkio darbus. Po to jis nuėjo pas močiutės brolį, kuris gyvena gretimame name ir jie su juo kalbėdamiesi pradėjo gerti degtinę. Jie su juo išgėrė butelį 0,5 l talpos degtinės. Kas vyko po to, jis dėl buvusio girtumo neprisimena. Tik pamena, jog buvo likę jau nedaug degtinės butelyje. Kaip jis smurtavo prieš tėvą R. M. neprisimena ir jokių aplinkybių nurodyti negali. Nors jokių įvykio aplinkybių dėl buvusio girtumo neprisimena, bet dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. Jei tėtis R. M. nurodė, jog būnant (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, jis būdamas girtas jį sugriebęs už viršutinių rūbų pargriovė ant žemės ir po to rankomis apdraskė jam veidą, nosį, dešinį žandą, bei mosuodamas rankomis sudavė smūgį į dešinę veido pusę, tai vadinasi taip ir buvo, tik dėl buvusio girtumo to neprisimena. Jis atsigavo jau būdamas tarnybiniame pareigūnų automobilyje ir iš pradžių net nesuprato kas nutiko, ką blogo padarė ir tik perskaitęs jam įteiktus dokumentus sužinojo dėl ko yra sulaikytas. Anksčiau jokių smurto atvejų nebuvo. Dėl įvykio labai pergyvena, negali patikėti, jog smurtavo prieš savo tėtį, tai įvyko dėl per daug išgerto alkoholio kiekio. Kol vyks tyrimas, jis gyvens savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur su šeima nuomoja butą. Jo tėtis R. M. su mama gyvena atskirai (duomenys neskelbtini) savo bute (el. b. l. 91–94).

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį pradėtas gavus R. M. pareiškimą dėl to, kad 2024 m. sausio 13 d. apie 14:10 val. adresu (duomenys neskelbtini), sūnus E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. konflikto metu apdraskė jam nosį, dešinį žandą, mosikuodamasis rankomis sudavė į dešinę veido pusę dėl ko jis patyrė fizinį skausmą (el.b. l. 4–13).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus kambario aplinką, jokių grumtynių, kraujo pėdsakų nėra, aplinka tvarkinga. Gyvenamajame name, kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra (el.b. l. 61–63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju R. M. parodė, kad jis su žmona I. M. (M.) turi sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris su jais negyvena, gyvena kitu (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 13 d. 10.00 val. ryte į svečius atvažiavo sūnus E. M.. Apie 13.00 val. sūnus nuėjo pas gimines, kurie gyvena šalia jų. Apie 14.04 val. sūnus E. M. paskambino jam, iš sūnaus balso suprato, kad jis girtas, net nesuprato, ką šnekėjo. E. M. paprašė grįžti namo, tačiau jis jo neklausė, todėl jis nusprendė nueiti jo pasiimti. Apie 14:10 val. jam užėjus pas giminaitį I. T. į namus, t. y. į kambarį, pamatė prie stalo sėdintį savo sūnų E. M., jis buvo labai neblaivus. Tik paprašius jo eiti namo, sūnus E. M. pašoko, pradėjo agresyviai elgtis, rėkdamas, kas jis toks, ko iš jo nori ir pan. Jis dar kartą paprašė sūnaus, kad eitų namo, tačiau E. M. puolė jį, paėmė abiem rankom už viršutinių drabužių, stūmė jį, dėl ko jis kartu su sūnumi E. M. parkrito ant grindų. E. M. rankomis apdraskė jam veidą, nosį, dešinį žandą, mosikuodamas ranka, kokia ranka nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai, sudavė į dešinę veido pusę. Jis sūnui priešinosi, bandė laikyti jo rankas ir bandė išsisukti nuo jo mosikavimosi rankomis, kad jam nebūtų suduoti smūgiai. Jam pavyko atsikelti nuo grindų, jis išėjo į lauką. Dėl E. M. veiksmų, t. y. fizinio smurto naudojimo jo atžvilgiu, jis patyrė fizinį skausmą, buvo apdraskyta nosis, sumuštas dešinysis žandas, t. y. likęs paraudimas žando srityje. Rimtų sužalojimų nepatyrė, į ligoninę nesikreips. Tuo metu atėjo jo žmona I. M., kurios paprašė skubiai iškviesti policiją dėl sūnaus E. M. veiksmų. Žmona I. M. įvykio nematė. Įvykį matė giminaitis I. T., jo kontaktinio telefono neturi. E. M. neteistas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, šaunamojo ginklo neturi. Civilinį ieškinį atsisako reikšti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. l. 4–13).

Papildomai apklaustas R. M. parodė, kad nori papildyti, jog 2024 m. sausio 13 d. 13.00 val. sūnus E. M. atvyko (duomenys neskelbtini) ir nuėjo pas giminaitį I. T., adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko sūnus jam paskambino, jis iš jo balso suprato, kad sūnus neblaivus. E. M. paprašė grįžti namo, tačiau jis jo nesiklausė, todėl nusprendė nueiti jo pasiimti. Apie 14.00 val. jam užėjus pas giminaitį I. T. į namus, kambaryje pamatė prie stalo sėdintį savo sūnų E. M., jis buvo neblaivus. Tik paprašytas eiti namo, sūnus pašoko, pradėjo klausti, kas jis toks, po ko paėmė jį abiem rankom už viršutinių drabužių, jis jį taip pat laikė abiem rankom už viršutinių drabužių, kad E. M. nenukristų. Tačiau nesulaikęs pusiausvyros kartu su juo parkrito ant grindų. Sūnus, mosikuodamas ranka, kokia ranka nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai, sudavė jam į dešinę veido pusę, mosikuodamas rankomis apdraskė jam nosį, tačiau akivaizdžių sumušimų ant jo veido jau nesimato. Daugiau jokių smūgių negavo. Minėtą dieną patyrė 1 balo stiprumo skausmą. Nori nurodyti, kad 2024 m. sausio 13 d. rimtų sužalojimų jis nepatyrė, į ligoninę nesikreipė ir nesikreips, į teismo medicinos ekspertizę nevažiuos, nes jokių kūno sužalojimų akivaizdžiai nesimato. Minėtą dieną į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, tačiau medikai jo neapžiūrinėjo, jis atsisakė jų pagalbos. Nori papildyti, kad sūnus jo atsiprašė, dėl savo elgesio sūnus labai gailisi, jis jam geranoriškai atleido ir jie susitaikė. Dėl įvykusio incidento jis žalos nepatyrė, sūnui pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. Su sūnumi santykiai geri, čia buvo vienetinis atvejis, kai sūnus panaudojo fizinį smurtą. Sūnus turi šeimą, dirbantis, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Kaip ir minėjo sūnui pretenzijų neturi, jie susitaikė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, tiki, kad sūnus E. M. daugiau prieš jį nesmurtaus (el. b. l. 120–123).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. T. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2024 m. sausio 13 d. apie 13.00 val. pas jį į svečius užėjo giminaitis E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., atėjo jau būdamas išgėręs. Atėjęs paklausė, ar jis turi išgerti, jis nusprendė jį pavaišinti. Jie gėrė jo namuose, kambaryje. Apie 14.00 val. atėjo R. M., t. y. E. M. tėvas. R. M. paprašė E. M. eiti kartu su juo, nes norėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), tačiau E. M. tuo metu pašoko ir sugriebė tėvą už viršutinių drabužių, pradėjo jį įžeidinėti. R. M. irgi jį laikė už viršutinių drabužių, kad pastarasis nenukristų. R. M. įkalbinėjo sūnų važiuoti namo, tačiau pastarasis priešinosi, vis rėkė, kad jis niekur nevažiuos. Po ko abudu nugriuvo ant sofos. Jis asmeniškai nematė kaip E. M. sudavė R. M. ir į kokias kūno vietas, todėl paliudyti negali. Viskas įvyko labai greitai, incidentas vyko ne daugiau negu dvi minutes. Po to R. M. paėmė sūnų už parankės ir išvedė iš jo namų į lauką. Kas vyko lauke, jis nežino, nes nieko nematė. Minėtą dieną, apart jų, pašalinių žmonių nebuvo, įvykio daugiau niekas nematė. E. M. gali charakterizuoti teigiamai, jis nėra konfliktiška asmenybė, tą dieną E. M. galimai per daug išgėrė alkoholio (el. b. l. 136–137).

Iš 2024 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamero vaizdo įrašai (įrašo pavadinimas „PSS-20240113-145349UTC+0200“ ir įrašas pavadinimas „PSS-20240113-151024UTC+0200“). Pirmojo vaizdo įrašos apžiūros metu užfiksuota, kad R. M. nurodo, jog sūnus E. M. yra neblaivus, gėrė pas kaimyną, o vėliau su juo konfliktavo, šoko muštis, truputuką apdraskė nosį, jis pajuto fizinį skausmą. Matyti, kaip pareigūnė paprašo jo išlipti iš GMP automobilio bei nuveda iki tarnybinio automobilio. Paprašo atsisėsti į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. E. M. neagresyvus, su pareigūnėmis bendrauja gražiai, matosi, kad E. judesiai nekoordinuoti, kalba nerišliai. Be to, antrojo vaizdo įrašo metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (el. b. l. 138–140).

Ikiteisminio tyrimo metu kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašo (2024-01-13 14:15:02. Skambučio ID 92251669219) apžiūra. Garso įraše girdima kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, prisistačiusi I. M., kuri nori, kad adresu (duomenys neskelbtini), atvažiuotų policija, nes sūnus mušasi su tėvu. Moteris kalba lietuviškai, dėl medikų pagalbos nežino, ar medikų pagalba reikalinga. Prašo paskubinti policiją, nes sūnus agresyvus (el. b. l. 116).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. M. savo tėvui R. M., būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2024 m. sausio 13 d. apie 14.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo tėvo R. M. (M.) atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. abejomis rankomis, suėmęs už viršutinių drabužių, pargriovė ant žemės ir rankomis apdraskė veidą, nosį, dešinį žandą, mosikuodamas rankomis nenustatyta ranka sudavė jam į dešinę veido pusę.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir liudytojo I. T. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais užfiskuota, kad nukentėjusiojo žmona I. M. kviečia pagalbą, nes R. M. muša sūnus, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis R. M. yra kaltinamojo tėvas, tad pagrįstai nukentėjusysis E. M. laikomas kaltinamojo šeimos nariu.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami E. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės inidividualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam E. M. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Į paskirtą bausmę įskaityti E. M. laikino sulaikymo laiką (1 parą), vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kaltinamasis E. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 159–160).

E. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. M. Lietuvos Respublikoje neteistas (el. b. l. 69–72), administracine tvarka baustas (el. b. l. 162–180), dirba, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – būtų neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Kaltinamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. sausio 13 d. 15.30 val. iki 2024 m. sausio 14 d. 11 val. 05 min. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 114 straipsnio 13 dalimi, viena sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. M. (E. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 114 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. M. (E. M.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 13 d. 15.30 val. iki 2024 m. sausio 14 d. 11 val. 05 min. (vieną parą), kai viena sulaikymo para prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.