Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Š. I. pagal BK 178 str. 1 d., išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Š. I. 2005 m. rugsėjo 28 d., apie 15 val. Kėdainių m. Gegučių g. esančiame parkelyje, paėmęs iš S. L. svetimą 450 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens CX 70“, kuris buvo pagrobtas iš D. B., įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą.

Š. I. pagal kaltinimą BK 178 str. 1d. numatytu nusikaltimu, kad jis 2005 m. rugsėjo 28 d. apie 15.00 val., Kėdainių m. Gegučių g. esančiame parkelyje, paėmęs iš S. L. rankų, pagrobė D. B. priklausantį 450 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Siemens CX 70, išteisintas nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundžia išteisinamąjį nuosprendį, prašo šį nuosprendį panaikinti bei priimti apkaltinantį nuosprendį - pripažinti Š. I. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams bei 1 mėnesiui. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos 2006-06-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 4 mėnesiams atlikti pataisos namuose. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas be pagrindo patikėjo išteisintojo Š. I. pateikta versija, kad jis iš paauglių paėmė telefoną manydamas, kad tai iš jo draugo N. P. pagrobtasis telefonas. Š. I. nežinojo nei pagrobtojo telefono individualių požymių, nei abonento numerio, nei IMEI. Teismas privalėjo kritiškai vertinti ir liudytojo N. P. parodymus teisme, kad jis turėjo telefoną „Siemens“, kurį iš jo pagrobė nenustatyti asmenys. N. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad iš jo buvo pagrobtas telefonas „Motorola“. Š. I. galėjo parodyti telefoną N. P. ir įsitikinti, kad tai tas pats pagrobtasis telefonas, tačiau net nepasitaręs su N. P. telefoną tą pačią dieną pardavė. Visi šie veiksmai rodo, kad Š. I. sąmoningai pasisavino, t.y., pagrobė svetimą turtą, todėl turi būti nubaustas.

Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo, vadovaujantis pakeistu kaltinimu, Š. I. pripažinti kaltu pagal BK 189 str. 1d. už tai, kad Š. I. 2005 m. rugsėjo 28 d., apie 15 val. Kėdainių m. Gegučių g. esančiame parkelyje, paėmęs iš S. L. svetimą 450 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens CX 70“, priklausantį D. B., įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą. Prokuroras prašo skirti Š. I. laisvės atėmimo bausmę dešimčiai mėnesių bei, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirtos bausmės dalį pridėti prie neatliktos bausmės pagal akstesnįjį nuosprendį ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

Š. I. ir jo gynėja teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Skundžiamas išteisinamasis nuosprendis, kuriame nurodytas išteisinimo pagrindas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis visuma byloje surinktų įrodymų, kolegijos nuomone, yra nepagrįstas, nes visuma byloje surinktų bei ištirtų įrodymų neginčytinai patvirtina, jog Š. I., paėmęs iš S. L. svetimą 450 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens CX 70“, priklausantį D. B., įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Kaltinimas Š. I. pagal BK 189 str. 1d. faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesikiria nuo pirmiau pareikštojo ir Š. I. procesinių tiesių nepažeidžia. Todėl, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2p., išteisinamasis nuosprendis panaikintinas bei priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis.

D. B., K. B. parodymai, protokolas pareiškimas patvirtina, jog 2005-09-26 iš nepilnamečio K. B. buvo pagrobtas D. B. priklausnatis telefonas ( b.l. 6). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog šį telefoną pagrobė D. B. bei A. B. ( b.l. 124).

Liudytojo D. B. parodymai patvirtina, jog šį pagrobtajį telefoną kartu su L. V. bei S. L. jie pasiūlė pirkti Š. I.. Apžiūrėjęs telefoną, Š. I. pasakė, kad šis telefonas gali būti pavogtas iš jo draugo ar pusbrolio bei liepė atvesti vagį, o telefoną pasiliko sau. Analogiškai parodė liudytojai S. L. bei L. V. ( b.l. 130 -131).

Teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme Š. I. neigė pagrobęs D. B. priklausantį telefoną, tačiau parodė, jog keliems vaikinams pasiūlius pirkti telefoną, jį apžiūrėjęs pamatė, kad nuplėštas lipdukas su telefono IMEI numeriu. Telefono pardavėjai pasakė, kad telefoną jiems davė parduoti kažkoks vaikas. Š. I. liepė vaikinams atvesti asmenį, liepusį parduoti telefoną, bei pasakė, kad toks pat telefonas neseniai buvo pagrobtas iš jo draugo. Vaikai sutikę su reikalavimu išėjo ir nebeatėjo. Š. I. telefoną pasiliko sau ir tą pačią dieną pardavė nepažįstamam asmeniui (b.l. 128).

Kad parduodamas pagrobtas telefonas, rodė pačios pardavimo aplinkybės – nuo telefono buvo nuplėštas IMEI numeris, leidžiantis identifikuoti telefoną, telefoną, neva, perdavęs parduoti pardavėjams kažkoks vaikas, o pirkėjui įtarus, kad telefonas vogtas, pardavėjai, palikę telefoną, pasišalino bei atgal nebesugrįžo. Š. I. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolai neginčytinai patvirtina, jog Š. I. suprato, jog įgijo vogtą telefoną. Š. I. tiesiogiai parodė, jog apžiūrėdamas telefoną suprato, jog telefonas vogtas ir liepė vaikams atvesti telefono vagį, telefoną pasiliko sau ir pardavė, o gautų pinigų niekam neatidavė. Šias aplinkybes Š. I., dalyvaujant gynėjui iš esmės vienodai parodė net trijų apklausų, tarp jų ir akistatų, metu ( b.l. 24, 25, 40-41).

Š. I. veiksmai atitinka BK 189 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes jis įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Jeigu kaltininkas, gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Nustatyta, kad Š. I., įgijęs žinomai nusikalstamu būdu gautą mobiliojo ryšio telefoną, suvokdamas, kad telefonas yra vogtas, nesiėmė jokių priemonių, kad telefonas būtų grąžintas teisėtam jo savininkui, o priešingai, jį pardavė.

Atmestini Š. I. parodymai, jog įgydamas bei parduodamas telefoną veikė su menamo telefono savininko N. P. žinia bei leidimu. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas N. P. nurodė, kad 2005 m. rugsėjo mėnesį iš jo buvo pagrobtas telefonas Siemens, apie šią vagystę jis pasakė draugui Š. I. ir pridūrė, kad jei šis rasiąs jo telefoną, galės parduoti, o pinigus išleis kartu. Tačiau šie N. P. parodymai vertinami kritiškai, duoti siekiant padėti savo draugui Š. I. išvengti atsakomybės, nes iš apklausos protokolų matyti, jog tyrimo metu N. P. kategoriškai teigė jog tokio telefono Siemens, kokį užvaldė Š. I., niekada neturėjo, o iš jo buvo pagrobtas visai kitos markės telefonas – Motorola ( b.l. 33-34). Ši Š. I. nurodyta įvykio versija nenuosekli, pateikta ne iš karto, o suderinus parodymus su N. P.. Ji vertintina, kaip Š. I. pasirinkta gynybos taktika. Š. I. parodymai, jog prmiau ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes nurodęs neteisingai, nes po įvykio buvo susijaudinęs, atmestini, nes iš esmės analogiškai tas pačias aplinkybes Š. I. parodė tiek pirmesnėse apklausose 2005-12-12, tiek ir praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui – 2006-02-09. Be to, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme Š. I. pripažino, jog telefoną pardavė net nebandęs aiškintis, ar tikrai tai N. P. telefonas, nors tokią galimybę turėjo. Greta kitų nustatytų aplinkybių, ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog Š. I. suprato, jog įgija nusikalstamu būdu gautą turtą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia ir jo veika atitinka BK 189 straipsnio 1 d. numatytą nusikaltimą.

Š. I. nusikalto būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Vadovaujantis BK 56 str. 1d. jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri pagal BK 64 str. taisykles bendrintina dalinio sudėjimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003-02-11 nuosprendžiu ir 2006-06-30 nutartimi paskirta bausme. Skiriant Š. I. bausmę atsižvelgtina ir į tai, jog jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteisėtai užvaldyto turto vertė nėra didelė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančių taip pat nėra. Š. I. nusikalto vos sulaukęs pilnametystės, anksčiau teistas už nusikaltimus, padarytus nepilnamečio daugiau nei prieš tris metus. Šiuo metu Š. I. mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgus į nedidelį veikos pavojingumą, tai, jog nuo anksčiau padarytų nusikaltimų praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, dar sudarytina Š. I. galimybė pasitaisyti ir patikėtina, kad jis padarys reikiamas išvadas bei bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, Todėl taikytinas BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant teismo įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

NUSPR ENDĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Š. I. pripažinti kaltu pagal BK 198 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės dalį pridėti prie neatliktos bausmės pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003-02-11 nuosprendį bei 2006-06-30 nutartį ir skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 1 mėnesiui. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti Š. I. panaikinti.