- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-274-635/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30323-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- K. V.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(Duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. V. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023-05-30 nuosprendžiu paskirta neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo vietoje išbūtas laikas nuo 2023-08-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2023-09-06. Kardomoji priemonė - suėmimas - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendžiu iš K. V. civiliniam ieškovui UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priteista 1040 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Pratęstas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2023-08-14 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. V. turtui – piniginėms lėšoms (52, 90 Eur) iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, o ieškinį atlyginus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, panaikintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.30 val., UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(Duomenys neskelbtini)“, esančioje (Duomenys neskelbtini), atrakinęs vietoje rastu raktu, įsibrovė į saugyklą - parduotuvės kasos aparatą, iš kurio pagrobė jam svetimą - UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 1040 Eur grynųjų pinigų, taip padarydamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 1040,00 Eur vertės turtinę žalą.
.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. (toliau – apeliantas) prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Apeliantas teigia, kad nusikalstamą veiką įvykdė spontaniškai. Pažymi, kad iki suėmimo turėjo gyvenamąją vietą, nes su drauge gyveno nuomojamame bute, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna socialinę pašalpą. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrauja su mama, broliais, seserimis bei gyvenimo drauge. Nurodo, kad civilinio ieškinio nėra atlyginęs, kadangi yra suimtas ir neturi galimybės atlyginti ieškinį, jis baudžiamas dviguba bausme, kadangi atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, būdamas laisvėje dar turės atlyginti civilinį ieškinį. Skunde taip pat pažymi, jog visiškai pripažino savo kaltę, padėjo ištirti nusikaltimą, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Jei bus paskirta realaus laisvės atėmimo bausmė, bausmės atlikimo metu neturi jokių galimybių atlyginti padarytą žalą
Atsiliepimas
3. Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kuriuos aptarė pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bei bausmės vykdymo atidėjimas K. V., neatitiktų bausmės paskirčiai keliamų tikslų ir neturėtų jokios teigiamos įtakos jo elgesiui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. V. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, iš esmės prašo tik atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad K. V. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio normas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo K. V. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
6. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
7. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi nuspręsti, ar taikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).
8. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas arba / ir jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių pasikeitimą, kuris sudarytų pagrindą tvirtinti ir leistų teismui manyti, jog asmuo daugiau nenusikals.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju K. V. negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, t. y. nesama BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad K. V. nusikalto, būdamas teistas ir teistumui neišnykus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, toks asmens elgesys rodo, kad jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad ankstesni teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo. K. V., būdamas nuteistas, teismui išreiškus pasitikėjimą ir atidėjus bausmės vykdymą, nesilaikė įstatymų, ignoravo tinkamo elgesio normas. Vien tos aplinkybės, kad asmuo savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, savaime nesudaro pagrindo taikyti visišką ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi būtina įvertinti, jog asmuo gali prisipažinti, padėti išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir išreikšti gailėjimąsi, vien siekdamas pagerinti savo padėtį, t. y. siekdamas, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, tačiau šios aplinkybės neįrodo asmens pasikeitimo ir siekio ateityje laikytis įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų bei nepažeisti numatytų draudimų. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam K. V. gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
10. Skunde nurodomos aplinkybės, kad K. V. turėjo gyvenamąją vietą, nes su drauge gyveno nuomojamame bute, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna socialinę pašalpą, bendrauja su mama, broliais, seserimis bei gyvenimo drauge, nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiūrio į skiriamą bausmę vertinimo bei nelaikytinos išskirtinėmis. Apygardos teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad realus bausmės atlikimas užkirs nuteistajam kelią atlyginti civilinį ieškinį, kad jis baudžiamas dviguba bausme, nes atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, būdamas laisvėje dar turės atlyginti civilinį ieškinį, kadangi suimtiesiems taip pat suteikiama teisė dirbti įkalinimo įstaigoje ir taip siekti atlyginti jo kaltais veiksmais padarytą žalą. Be to, asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. Nors apeliantas pažymi, jog pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, skundžiamame nuosprendyje tai jau pripažinta atsakomybę švelninančia aplinkybe ir pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę. Nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto būdamas recidyvistu. Apeliantui taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė sumažinta trečdaliu.
11. Nuteistasis K. V. suprato, kad neteisėtas jo elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus tiek asmeninio, tiek šeiminio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Apygardos teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad K. V. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ar ją švelninti.
12. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.