Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. S. ieškinį atsakovui D. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirųjų skundų argumentų.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2012-04-06 mirusiosios B. E. Š. 2011-11-14 sudarytą testamentą, kaip sandorį, sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens. Nurodė, kad sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 5.16 straipsnio 2 dalies pagrindu (b.l.1-6).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą, nurodydamas, jog ieškinys turi būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (b.l. 7). Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, jog ieškinys paduodamas vadovaujantis CPK 31 straipsniu – turto buvimo vietos teismui. Apeliacinės instancijos teismas tokiam apelianto argumentui pritaria.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą (CPK 5 str.) tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, teismas turi įsitikinti, ar konkreti byla yra jam teisminga. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą, remiantis CPK 137 str. 2 d. 2 p., ir nutartyje nurodyti kitą bendrosios kompetencijos pirmos instancijos teismą, kuriam byla teisminga nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 31 str. 1 d. numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ši norma yra imperatyvi. Pažymėtina, kad šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas pareikštu reikalavimu dėl sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, siekia perimti mirusiosios B. E. Š. - fizinio asmens, turtines teises į paveldimus materialiuosius daiktus. Taigi šioje byloje vyksta ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kuriuo palikėja išreiškė valią perduoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal palikimo atsiradimo vietą, taikant išimtinio teismingumo taisykles. Darytina išvada, jog CPK 31 str. 1, 2 dalyse yra nurodyti ieškiniai, kuriuos kompetentingai nagrinėja nekilnojamojo daikto, palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad byla yra nagrinėtina pagal atsakovo gyvenamąją vietą – Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o A. M. S. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. M. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.