Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. S. A., jos įgaliotam atstovui advokatui M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), ir jos įgalioto atstovo advokato K. B. skundą dėl (duomenys neskelbtini) T. D. (T. D.) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) T. D. 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) D. S. A. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad ji 2023 m. kovo 9 d., apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdama į dešinę nepraleido per sankryžą ėjusios pėsčiosios D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir pastarąją kliudė, o atlikus tyrimą nustatyta, kad D. M. patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais savo veiksmais D. S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 27 punktą. Dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo D. S. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda (b. l. 6-8).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos įgalioto atstovo advokato K. B. skundas netenkintas ir skundžiamas Nutarimas paliktas nepakeistas (b. l. 107-114).

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos įgalioto atstovo advokato K. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies bei panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas – grąžinta administracinio nusižengimo byla nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nutarime padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo priimtas nutarimas / nutartis pripažinti D. M. nukentėjusiąja šioje administracinio nusižengimo byloje. Tai leidžia spręsti, kad nebuvo užtikrinta nukentėjusiajam / jo atstovams pagal įstatymą pasinaudoti ANK 579 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, be kita ko, ir teise dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bei duoti parodymus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; be to, nuo administracinio nusižengimo nukentėjęs asmuo turi teisę ir į žalos atlyginimą, o tai laikytina esminiu proceso pažeidimu (b. l. 133-137).

Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos įgalioto atstovo advokato K. B. skunde prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – D. S. A. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde teigiama, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi D. S. A. veikoje nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties. Išanalizavus bylos medžiagą, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog byloje neįrodyta D. S. A. kaltė dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo. Skundžiamas Nutarimas yra surašytas laisva forma tik nurodant, kad D. S. A., vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdama į dešinę, nepraleido per sankryžą ėjusios pėsčiosios D. M. ir ją kliudė, t. y. kvalifikuojant administracinį nusižengimą net nebandyta atskleisti esminių aplinkybių – kuria automobilio dalimi buvo kliudyta D. M., kokia kūno dalis buvo kliudyta, kaip judėjo keliu asmenys. Tai įvertinus, darytina išvada, kad neaprašytas ir nepateiktas susidūrimo mechanizmas, o tuo pačiu ir duomenys (įrodymai), jog eismo įvykis buvo realus. Skunde akcentuojama, kad nėra pagrindo sutikti su Nutarimo teiginiu, jog tyrimas dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai, kadangi nebuvo visiškai objektyviai vertinti duomenys, kurie pateikti D. S. A. paaiškinime, be kita ko, nebuvo tenkinti rašytiniai prašymai byloje atlikti eilę tyrimo veiksmų objektyviai tiesai nustatyti. Svarbu ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A. jokia forma nebuvo informuota apie specialisto apklausą (laiką ir vietą) ir neturėjo jokios galimybės bet kokia forma užduoti klausimus. Dėl liudytojo J. B. duotų paaiškinimų skunde nurodoma, kad nėra aišku kur buvo pastarasis ir jo automobilis nagrinėjamo įvykio metu, liudytojas nepaaiškino kur buvo D. M., kai ją pastebėjo ir galiausiai kada J. B. davė garsinį signalą. Tiriant įvykį šias aplinkybes privalu nustatyti. Taip pat D. M. apklausa šiuo atveju būtų mažesnis blogis už tą, kuris būtų, jeigu būtų nepagrįstai atitinkamu teisės pažeidimo padarymu apkaltintas taip pat jaunas žmogus, o nukentėjusioji D. M. tai žinotų, kadangi įvykio vietoje ji kalbėjo, jog nebuvo partrenkta. Tai girdėjo ir pastarosios tėtis, kuris vėliau į bylą pateikė priešingus dukros atpasakojimus apie įvykio aplinkybes (b. l. 2-3).

Institucija atsiliepime prašo skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą, o jeigu nebūtų nustatytas priežastinis ryšys tarp D. S. A. veiksmų ir kilusių padarinių bei netenkinus prašymo atmesti skundą, prašoma padarytą administracinį nusižengimą, kuriuo buvo pažeisti KET 27 ir 158 punktų reikalavimai, kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Atsiliepime teigiama, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, manytina, jog Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad priežastinis ryšys tarp D. S. A. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra nustatytas ir patvirtintas administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga. Padarytas administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio schema, nuotraukomis, registrų duomenimis ir kita administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, taip pat įvertinus D. S. A. ir liudytojų parodymus (įskaitant ir eismo įvykio metu nukentėjusios D. M. parodymus). Atsiliepime akcentuojama, kad administracinį nusižengimą betarpiškai matęs liudytojas J. B., duodamas parodymus, nurodė, jog matė kaip D. S. A. vairuojamas automobilis, sukdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), partrenkė pėsčiąją D. M.. Pateiktuose parodymuose J. B. nurodė, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stiklai buvo apšalę, todėl vairuotojos matomumas buvo ribotas, dėl ko pastaroji nepastebėjo einančios pėsčiosios D. M. ir ją partrenkė. Be kita ko, minėto liudytojo parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų įvykio vietoje darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis, kurį vairavo D. S. A., yra apšalęs. Ypatingai apšalę ir apšerkšniję yra šoniniai automobilio langai. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) J. M. – Č. paaiškinime nurodyta, jog išnagrinėjusi jai pateiktus D. M. medicininius dokumentus, daro išvadą, kad D. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Duomenų, kad D. M. būtų patyrusi kokius nors sužalojimus iki nagrinėjamo įvykio, administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl sutiktina su (duomenys neskelbtini) išvada, kad D. M. buvo sužalota nagrinėjamo įvykio metu (b. l. 73-75).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A. ir jos įgaliotas atstovas advokatas M. N. prašė tenkinti skundą, panaikinti skundžiamą Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat nurodė, kad teismas gali vadovautis prieš tai apylinkės teisme duotais administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. paaiškinimais, pastaroji jų papildyti ar pakeisti nenori. Kartu advokatas nurodė, kad šioje byloje yra du skirtingo pobūdžio parodymai. Vienuose yra kalbama apie tai, kad automobilis neaišku kuria dalimi, išskyrus priekinę, tiesiog nustūmė mergaitę. Tuo tarpu kita parodymų rūšis, jo klientės, - kad jokio susidūrimo nebuvo. Ji iš esmės girdėjo tik automobilio signalą ir dėl to sustojo. Jeigu ne automobilio signalas, net nebūtų pajutusi susidūrimo ir būtų tiesiog nuvažiavusi. Kas gi yra teisus ir kieno parodymai labiausiai tikėtini? Advokato manymu, labiau tikėti yra jo klientės, nes jeigu kalbama apie šoninį susidūrimą su automobiliu, tai dažniausiai, jeigu žmogus eina priekiu ir yra kliudomas automobilio galu, gali būti žmogaus pirštai pervažiuojami, arba smūgis veidrodėliu, arba griuvimas į galą. Tačiau šiuo atveju yra visiškai priešinga situacija – mergaitė nugriuvo ant kelių. Tai yra visiškai techniškai neįmanoma, jeigu yra kliudoma automobilio šonu, nes griuvimui į priekį trukdo automobilis. Labiausiai tikėtina versija yra tokia, kad mergaitė ėjo su telefonu rankose, nes kitaip kaip telefonas galėjo iš jos rankų išgriūti. Mažai tikėtina, kad iš kišenės iškrito. Tikėtina, kad garso signalas išgąsdino mergaitę ir ji tiesiog griuvo ant kelių į priekį. Kas visiškai nebūdinga susidūrus su automobiliu. Jeigu buvo šerkšnas ant automobilio, policijos pareigūnai, apžiūrėdami eismo įvykio vietą, turėjo fiksuoti ar ant automobilio kėbulo yra nubraukimai to šerkšno, kas galėtų sąlygoti, ar buvo asmens kontaktas su automobiliu. Tai nebuvo padaryta, todėl konstatuoti patį eismo įvykio faktą nėra jokių aplinkybių. Esminis liudytojas, kuris buvo eismo įvykio vietoje, susidūrimo nematė, jis matė, kad mergaitė nukritusi, valėsi kojas. Kaimynė irgi nematė, ji matė, kad vaikas valėsi kojas. Jo klientei ir jos tėvui esant, mergaitė pasakė, kad nieko neatsitiko ir mašina jos nekliudė. Pats sužeidimo pobūdis nebūdingas, susiduriant su objektu. Jeigu žmogus eina ir automobilis jį kliudo, tai kaip jis gali nukristi į priekį. Jo manymu, mergaitė tiesiog išsigando, gal ir pati tėvo bijojo, todėl neaišku kodėl ji pasakė tėvui vieną, kitiems kitą. Gal bijojo prisipažinti, kad ėjo su telefonu ir į kelią nežiūrėjo. Policija savo darbą atliko ne iki galo, visiškai nefiksavo nubrozdinimų. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad jo klientė buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą nepagrįstai. Tai turėtų būti pripažinta ir byla nutraukta (b. l. 155-160).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti 2023 m. liepos 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu duoti administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. paaiškinimai, kuriais pastaroji parodė, kad važiavo iš namų, jos automobilio langai nebuvo labai apledėję. Matė kelią, važiavo itin lėtu greičiu, nes buvo intensyvus eismas, kai suko parodė posūkį ir labai lėtai suko. Vaiko ji nematė stovint prie šaligatvio. Pravažiavo kažkiek pasukusi ir išgirdo garso signalus, į ją važiuojančio automobilio. Vyras, į ją važiuojančioje transporto priemonėje įjungė garso signalą ir sustojęs išbėgo iš automobilio. Ji išsigando, sustabdė automobilį, išlipo, vyras ant jos pradėjo šaukti, sakyti, jog ji partrenkė vaiką, apžodžiavo ją. Ji labai stipriai išsigando, jog partrenkė vaiką, kaip jis jai pasakė. Paskambino policijai ir papasakojo apie eismo įvykį. Vairuotojo teises gavo (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko kovo 9 d. Vairuotojo stažo įvykio metu turėjo apie (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo šaltas oras, bet nesnigo. Kiek pamena kelias nebuvo slidus. Įvykio dieną lauke buvo šviesu. Automobilis nebuvo stipriai apledėjęs. Langai buvo kažkiek apledėję, bet tai netrukdė matomumui. Nukentėjusiąją pirmą kartą, po eismo įvykio, pastebėjo sustabdžiusi mašiną, kai išlipo iš automobilio ji stovėjo už automobilio ant kelio. Pirmą kartą nukentėjusiąją pastebėjo, kai ji ėjo takeliu link to šaligatvio. Tuo metu ji išvažinėjo, buvo didelis atstumas iki šaligatvio, buvo apie 15 metrų. Važiavo iš prie jos namų esančios stovėjimo aikštelės. Tuo metu pro jos namus ėjo nukentėjusioji. Atšildė automobilį kiek galėjo, negalėjo pilnai atšildyti, nes skubėjo į egzaminą, atšildė tiek, kad matomumas būtų geras. Išvažiuodama iš kiemo manevravo atbuliniu, galinis langas taip pat buvo atšildytas, gerai matėsi. Automobilyje yra galinė kamera, automobilis signalizuoja apie kliūtis. Įspėjamųjų signalų iš automobilio apie kliūtį eismo įvykio metu nebuvo. Nematė nukentėjusiosios atlikdama posūkio manevrą sankryžoje. Vieninteliai garsai manevro metu buvo į ją atvažiuojančio vyro garsinis signalas. Sankryžoje sustojo dėl to vyro signalizavimo. Po signalizavimo, sustabdė automobilį, išlipo, priėjo prie to vyro, prie jo stovėjo nukentėjusioji ir jis pradėjo ant jos rėkti. Mergaitė verkė. Liudytojas rėkė ant jos, paėmė mergaitės telefoną ir paskambino jos tėvams. Atidavė nukentėjusiajai telefoną ir išvažiavo. Jos tėvas atvyko tuo metu, kai dar buvo liudytojas. Nukentėjusiosios mergaitės tėvas atvyko, kai liudytojas jau buvo išvažiavęs. Stovėjo ant šaligatvio, paklausė nukentėjusiosios su kuria automobilio vieta prilietė ją, kas atsitiko, nes pati nieko nesuprato, kas įvyko. Nukentėjusioji stovėjo ir pasakė jai, tą patį girdėjo ir jos tėvas, ir mergaitės tėvas, jog ji automobilio net nelietė, nieko neįvyko. Automobilio vairuotojas, kuris yra šios bylos liudytojas, atvažiavo jai iš priekio, įvykio metu iš liudytojo buvo tik garsiniai signalai, šviesos signalų nebuvo. Stovėjo keturiese, buvo labai šalta, nukentėjusiosios tėvas pasakė jai eiti namo. Pasakė, jog jis liks ir sulauks policijos. Nukentėjusioji išėjo anksčiau negu atvažiavo policija. Nukentėjusioji verkė. Jos rūbai buvo gana švarūs, išskyrus jos kelius. Ji dėvėjo sijoną ir timpas ir viena koja buvo nubrozdinta. Negali tiksliai pasakyti ar matėsi kraujavimo žymių ant nubrozdinto kelio. Timpos buvo plyšusios. Kai išlipo iš automobilio nukentėjusioji jau stovėjo (b. l. 77-83). Iš esmės analogiški savo faktinėmis aplinkybėmis paaiškinimai užfiksuoti ir D. S. A. 2023 m. gegužės 2 d. paaiškinime (b. l. 50).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios mažametės D. M. įstatyminis atstovas L. M. parodė, kad gali nebent tik pasikartoti ką rašė tyrėjai, nes byloje nagrinėjamas įvykis buvo gana senai. Kai tyrėja paprašė atsiųsti trumpą įvykio aprašymą, jis vakare pakalbėjo su dukra (nukentėjusiąja D. M.), kuri pasakė, kad ėjo į mokyklą (duomenys neskelbtini) ir žengus į (duomenys neskelbtini) pajuto smūgį į šoną, t. y. dukra rodė pirštu į savo klubą, nukrito ant kelių, pastebėjo, jog ją partrenkė raudonas automobilis. Dukra taip pat pasakė, kad šalia sustojo (duomenys neskelbtini) važiavęs automobilis, iš kurio išlipo įvykį matęs vyras. Dukra žino konkrečius (duomenys neskelbtini) pavadinimus, kadangi ji kiekvieną dieną tuo keliu eina į mokyklą. Jis pats buvo atvykęs į įvykio vietą, nes jam žmona pasakė, kad įvyko įvykis, pasakė kurioje vietoje, todėl jis ten ir nuėjo. Žmonai apie šį įvykį pranešė paskambinęs liudytojas (J. B.), t. y. su žmona telefonu bendravo ne pati dukra. Kai atėjo į įvykio vietą, jis pamatė sustojusį raudonos spalvos automobilį „Mercedes“, šalia ant šaligatvio stovėjo jo dukra, minėto automobilio vairuotoja ir galimai pastarosios tėvas. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Atėjus jo dukra tiesiog parodė, kad ją užkliudė automobilis, taip pat parodė nubrozdintą kelį. Dukra nurodė konkretų ją kliudžiusį automobilį (automobilį „Mercedes“). Dukra neminėjo, kuria automobilio dalimi buvo patrenkta (kliudyta). Taip pat dukra neminėjo, ar ėjo rankose laikydama telefoną. Matėsi, kad jo dukra buvo išsigandusi, bet tikslios būsenos jau nebepamena. Nepamena, ar atvykus automobilis „Mercedes“ buvo apšalęs. Jis su automobilio „Mercedes“ vairuotoja ir pastarosios galimai tėvu apie patį įvykį nebendravo, t. y. įvykio vietoje apie tai bendravo tik su dukra. Minėti asmenys su jo dukra nebendravo. Jis buvo tuo metu, kai pas dukrą atvyko medicinos darbuotojai, bet nebeprisimena kokias įvykio aplinkybes dukra nurodė pastariesiems. Jie taip pat lankėsi gydymo įstaigoje tą pačią įvykio dieną (b. l. 155-160).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. A. (G. A.) parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A. yra jo dukra. Pastaroji jam paskambino, buvo apsiverkusi. Paklausė ar jis galėtų atbėgti, nes ji yra už posūkio. Kai dukra jam paskambino, pastaroji verkė ir paprašė atbėgti, nes yra netoli namų, bet nepasakė dėl kokių priežasčių jam reikia atbėgti, t. y. tiesiog pasakė greičiau atbėgti. Jis išbėgo iš namų ir pamatė, kad už jų namo kampo stovi automobilis su įjungtais avariniais signalais, taip pat išgirdo, jog yra garsiai šaukiama. Vyriškio, kuris važiavo priešais jo dukros pusę, automobilis stovėjo. Atrodo, kad buvo baltos spalvos „Škoda Octavia“ automobilis. Tas vyriškis šaukė ant jo dukros, dėl to pastaroji buvo apsiverkusi ir streso būsenoje. To vyriškio pagrindinė mintis buvo ta, kad D. S. A. neturėtų važinėti tokiu automobiliu, kuriuo važinėja. Tas vyras pamatęs, kad atbėgo liudytojas ir pasisveikino su dukra, nurimo bei parodė, jog automobilio stiklai yra purvini. Po to tas vyriškis apsiramino ir telefonu, kaip suprato, pakalbėjo su mergaitės (D. M.) tėvu bei išvažiavo. Tada liudytojas priėjo prie mergaičių, jie stovėjo, po 10-15 minučių pribėgo mergaitės tėtis, t. y. kai jis atbėgo į įvykio vietą, joje buvo liudytojas, kitas vairuotojas ir D. S. A., o mergaitės tėvas atbėgo vėliau, bet iki policijos atvykimo. Iki tėvo atėjimo, liudytojas ir D. S. A. su mergaite nekalbėjo (nebendravo). Atėjęs mergaitės tėvas paklausė pastarosios kas nutiko, ji atsakė, kad automobilis prie jos neprisilietė, jog ji pati nugriuvo. Tikrai girdėjo kaip mergaitė pasakė savo tėvui, kad jos niekas nepartrenkė, automobilis nekliudė ir pati nukrito. Tikrai taip nebuvo, kad mergaitė sakė savo tėvui, jog ją kliudė automobilis. Jis pats (G. A.) lietuvių kalbą supranta gerai, tik nelabai moka kalbėti. Jis matė mergaitę, bet nieko nepastebėjo dėl jos sužalojimų ar būsenos, mergaitė buvo labai rami. Tik kai atėjo mergaitės tėtis, pastaroji parodė suplyšusias pėdkelnes. Jos buvo suplyšusios apie 4-6 centimetrus. Po to tėvas pasakė, kad mergaitė sušalo ir pastaroji nuėjo namo. Po kažkurio laiko atvyko du policijos pareigūnų ekipažai ir greitoji pagalba. Mergaitės tėvas paaiškino, kur jie gyvena, pasakė, kad reikia apžiūrėti mergaitę. Prie jo (G. A.) greitosios pagalbos darbuotojai su mergaite nebendravo. Policijos pareigūnai vykdė savo pareigas, ramino liudytojo dukrą, kad ji neturėtų jaudintis, t. y. visi atvykę policijos pareigūnai nenustatė pastarosios kaltės. Taip pat prieidavo kaimynai, kurie klausė kas nutiko, kodėl jo dukra verkia, kodėl buvo šaukiama. Be to, viena kaimynė ramino D. S. A. ir pasakė, kad pati avarijos nematė, bet matė kaip mergaitė šluostėsi kelį, tačiau ne pačioje įvykio vietoje. Jis paprašė kaimynės, kad pastaroji raštu viską išdėstytų ką matė. Po to policijos pareigūnai išvyko. Dukros vairuotas automobilis yra laikomas jų gyvenamojoje vietoje, lauke. Dukra išvažiavo iš namų į mokyklą. Nuo namų iki įvykio vietos apie 15-20 metrų atstumas. Automobilio langai buvo nežymiai apšerkšniję, tačiau tai negalėjo trukdyti matomumui. Įvykio dieną buvo gal 5-6 laipsniai šalčio, šviesu, nesnigo. Be to, tame automobilyje yra įrengti stabdymo jutikliai, kad neatsitrenktų į kokį objektą. Kadangi žinojo, jog automobilį vairuos dukra, stengėsi imtis visų saugumo priemonių (b. l. 155-160).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti 2023 m. liepos 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu duoti liudytojo J. B. paaiškinimai, kuriais pastarasis parodė, kad 08.00 val. ryte su vaikais važiavo į mokyklą ir darželį. Atvažiavo (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini). Likus iki sankryžos 100 metrų planavo sukti į kairę ir tuo metu pamatė, jog (duomenys neskelbtini) atvažiuoja iš kairės pusės automobilis „Mercedes Benz“ raudonos spalvos, bei ateina mergina. Artėjant prie sankryžos, gana aiškiai matėsi, jog nei automobilis mato pėsčiąją, nei pėsčioji mato automobilį ir įvyks kontaktas, dar likus iki kontakto gal sekundei jis spėjo dar signalizuoti, nes jau matė, jog įvykis įvyks. Tada automobilis pasuko (duomenys neskelbtini) ir automobilio galine dalimi nustūmė, nes kontaktas toks buvo ne nutrenkimas, o toks labiau nustūmimas. Nustūmė pėsčiąją ir ji pargriuvo, po to jau nebematė, kadangi automobilis pasuko ir jis jau nebematė, kas buvo už automobilio. Jis toliau signalizavo, kad automobilis sustotų. Tada jis irgi sustojo, iššoko iš automobilio, nes jam jau nebesimatė, kas buvo už automobilio ar pėsčioji buvo pervažiuota, ar kas. Ir tik tada pasimatė, jog pėsčioji atsistojo nuo žemės. Abi buvo gana išsigandusios, tiek pėsčioji, tiek vairuotoja. Svarbu paminėti, kad automobilio langai buvo visiškai apšalę. Vairuotoja negalėjo nieko matyti, jis tikrai pasakė jai dėl to pastabą. Automobilis buvo visiškai neparuoštas kelionei, 100% gali garantuoti. Vairuotoja buvo išsigandusi, ji atsiprašinėjo ir prisiėmė atsakomybę. Jis tada paprašė, jog mergina paskambintų savo tėvams, pasakė tas aplinkybes, ką jis matė, davė savo kontaktus ir tada išvyko. Apie oro sąlygas įvykio metu negali pasakyti, jog atsimena, tačiau faktas, jog buvo šalta. Kadangi jis išvažiavo iš požeminės stovėjimo aikštelės, tai jo automobilis nebuvo apšalęs. Buvo stiprus šerkšnas ant automobilio, iš to galėtų sakyti, jog buvo šaltas rytas. Lauke buvo šviesu. Kai automobilis dar nebuvo išsukęs į sankryžą tada iki kontakto buvo likę 1-2 sekundės. Kadangi, jam įvažiuojant į sankryžą, nebuvo kitų automobilių priekyje ir tikrai gerai matė, jog kažkas įvyks ir dar greitai spėjo sureaguoti ir signalizuoti, jog abu eismo dalyviai atkreiptų dėmesį, bet jau nebesuspėjo. Automobilis nebuvo atlikęs posūkio manevro ir jį jau matė, jog įvyks eismo įvykis ir tada pradėjo signalizuoti. Kai pastebėjo eismo įvykį buvo priešpriešinėje kelio eismo juostoje. Atsakydamas į klausimus detalizavo, kad jo automobilis buvo 100 metrų iki sankryžos ir tada pamatė mergaitę ir automobilį. Raudonas „Mercedes“ automobilis, buvo 10 gal 20 metrų iki sankryžos, gana negreitai judėjo link sankryžos, po to suko į sankryžą. Jis buvo apie 100 metrų nuo sankryžos vėliau atstumas sumažėjo gal iki 50 metrų, nes jau kada jis sustojo įvykus įvykiui jis buvo apie 20-30 metrų iki sankryžos. Mergaitė buvo apie 3 gal 4 metrus iki sankryžos, sunku pasakyti. Į jį kokiu maždaug greičiu judėjo raudonas automobilis negalėtų pasakyti, tačiau nebuvo viršytas greitis. Mergaitė iki sankryžos nebėgo, ėjo ramiu žingsniu. Neužfiksavo ką mergaitė eidama iki sankryžos veikė. Jam susidarė įspūdis, jog mergaitė neatkreipia dėmesio į kelią, nes jos judėjimas buvo gana pastovus link sankryžos ir automobilis jau įvažinėja, o mergaitė eina ir kažkaip jo nemato. Jis, negalėjo signalizuoti 10 metrų iki sankryžos žmonėms, einantiems, kad jūs nesusidurkit. Kai jis signalizavo pirmą kartą eismo dalyviai buvo per kelis 2-3 metrus vienas nuo kito. Matė kontaktą, bet po to merginos nebematė, tiesiog automobilis užsuko ir mergina jau nebesimatė, nes automobilis atsisuko į jį sankryžoje. Nematė kokia automobilio vieta buvo nublokšta nukentėjusioji, tačiau tikrai ne priekine dalimi, nes priekinę dalį gerai matė, mano, kad tai buvo šoninė galinė dalis, bet jis tik gali spėti, negalėjo matyti. Jeigu žiūrėti iš vairuotojo pusės tai nematė dešinės pusės dalies. Pradėjo signalizuoti, nes automobilis gana ramiai važiavo ir suko į sankryžą, o pėsčioji gana ramiai nestabdomai eina į sankryžą. Toks jausmas, matėsi, kad abu eismo dalyviai juda sankryžos link visiškai nestodami. Buvo nuojauta dėl įvyksiančio įvykio. Signalizavimas vyko sekundę, keletą sekundžių, tai buvo momentiškai, dar vaikai pastebėjo, jog, kaip jis taip spėjo greitai sureaguoti ir signalizuoti prieš įvykį. Signalas buvo prieš kontaktą, buvo ir po įvykio, nes vairuotoja nelabai suprato kas nutiko, ji išlipo, nieko nematė. Po kontakto mergaitė parkrito, bet ji gana greitai atsistojo pati, jai nereikėjo pagalbos, tačiau ji buvo išsigandusi. Buvo ir kitas žmogus, nežino ar jis dalyvauja procese, kaip liudytojas, jie pribėgo prie mergaitės ir nuramino ją. Klausė jos ar kažkas nutiko, sakė nieko nenutiko, matėsi, jog ji buvo šoke. Nukentėjusioji nesakė, kad nieko tokio neatsitiko, ji šoko būsenos kalbėdama sakė, jog jai viskas gerai, nieko nėra. Tai buvo toks daugiau šoke esančio žmogaus kalbėjimas. Tai nebuvo kalba apie jos fizinę būklę arba jos skausmą. Mergaitė buvo šoke, nesiskundė skausmais, neįvardijo, jog jai kažkas konkrečiai skauda. Automobilio vairuotoja irgi buvo labai išsigandusi, pradžioje nelabai suprato, atsiprašinėjo (b. l. 77-83).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti 2023 m. spalio 12 d. įvykusio teismo posėdžio metu duoti (duomenys neskelbtini) J. M. – Č. paaiškinimai, kuriais pastaroji parodė, kad išvada buvo daroma iš pateiktų dokumentų, nukentėjusiųjų asmenų apžiūra neatliekama. Kai yra supaprastintas tyrimas kai yra surašomas asmenų apžiūros arba apklausos protokolas, tuomet yra atliekamas tyrimas tik pagal medicinos dokumentus. Medicinos dokumentai jai buvo pateikti. Iš pateiktų nuotraukų nubrozdinimas nenustatinėjamas, tai yra kaulinis audinys ir to galima nustatyti arba lūžį, arba išnirimą. Odos nubrozdinimas, kuris yra aprašytas išvadoje, yra nustatytas pagal gydytojų apžiūros metu įrašytą frazę, jog yra nubrozdinimas, medicinos dokumentus. Iš rentgenogramų, kiek supranta, lūžių nebuvo nustatyta, nes kitaip būtų ne vien nubrozdinimas, o dar būtų išvadoje lūžiai ir būtų kitoks sveikatos sutrikdymo mastas. Medicinos dokumentai pateikiami apžiūros dieną, duodamas laikas surašyti išvadai ir surašoma išvada. Išvadą surašė pati, čia yra supaprastintos išvados surašymas, jis yra patvirtintas prieš 5-6 metus prokurorų, nežino, tarp įstaigos ir prokuratūros pasirašyta sutartis, tam, kad nebūtų eilių yra daromos supaprastintos išvados, kuomet nėra sunkių sveikatos sutrikdymų. Kiek tyrėja atnešė dokumentų susipažinti, su tiek dokumentų susipažįsta konkrečioje byloje. Dėl šios bylos dokumentų susipažinimo negali pasakyti, nes įvykis buvo seniai, o į dieną yra padaroma apie 50 išvadų. Yra surašytos aplinkybės byloje kurioje atnešė, arba pirminiame protokole, arba įvykio vietos apžiūros protokole. Nesutinka, jog pateikta išvada šiuo atveju yra sąlyginė. Žiemos metu sausio mėnesį nukristi ir paslydusi ant asfalto, reikia spręsti, kaip buvo apsirengusi, jei buvo vien su pėdkelnėmis tai taip galėjo, bet jei buvo storai apsirengusi, reikėtų tada nagrinėti paviršių, į kurį ji atsitrenkė. Greičiausiai tuo metu, kai buvo rengiama išvada žinojo, kaip buvo apsirengusi mergaitė, šios aplinkybės yra surašytos, nes jai yra pateikiami dokumentai. Sužalojimas yra padarytas kietu, buku daiktu tai gali būti asfaltas, automobilio dalis, vidaus automobilio dalis, stulpas, bordiūro kampas, bet kuris daiktas kuris yra kietas ir bukas. Kalbama apie abstrakčius dalykus, reikėtų susipažinti, koks tai buvo įvykis, kai rašė išvadą buvo susipažinusi, kadangi byla buvo tik pirminėje stadijoje, todėl kad išvada yra padaroma gavus medicinos dokumentus ir ne visada ten yra surinkta visa medžiaga. Pasakyti kokia automobilio dalimi buvo kliudyta mergaitė galėtų autotechniniai ekspertai sugretinę jos nustatytus sužalojimus, su automobilio esančiu ar nesančiu apgadinimu ir surinkę visą medžiagą atsakytų ar buvo kliudyta ir kokia automobilio dalimi buvo kliudyta, ir kada buvo kliudyta (b. l. 98-101).

(duomenys neskelbtini) V. B. 2023 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2023 m. kovo 9 d., apie 08.05 val., iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 9 d., apie 07.45 val., D. S. A., vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama (duomenys neskelbtini), sankryžoje, sukdama į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini), nepraleido per nereguliuojamą sankryžą einančios pėsčiosios D. M. ir ją kliudė. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji, kuri pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje nustatytas dešinio kelio nubrozdinimas, po apžiūros paleista namo gydytis ambulatoriškai. Patikrinus vairuotojos D. S. A. blaivumą, pastarajai buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Įvykio vietoje buvo bendrauta su liudytoja N. S., iš kurios paimtas paaiškinimas (b. l. 11).

2023 m. kovo 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – lengvasis automobilis „Mercedes-Benz CLA250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies. Automobilis raudonos spalvos, keturių durų, sedano tipo. Apžiūros metu automobilis uždarytomis durelėmis. Apžiūrėjus automobilio kėbulą, matoma, kad apgadinimų nėra, automobilis padengtas ledo sluoksniu. Automobilio žibintai atitinka KET reikalavimus. Apžiūrėjus automobilio vidų, matoma, kad saugos oro pagalvės neišsiskleidusios. Automobilio pavarų dėžė yra automatinė, apžiūros pavarų svirtis „P“ padėtyje. Automobilyje nėra vaizdo registratoriaus. Patikrinus vairo mechanizmo būklę ir sukant vairo ratą, jo judesys persiduoda į abu priekinius ratus. Tikrinant stabdžių sistemos būklę ir spaudžiant kojinio (pagrindinio) stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas. Rankinio (stovėjimo) stabdis elektrinis, apžiūros metu įjungtas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta, niekas nepaimta. Automobilis po apžiūros perduotas D. S. A. (b. l. 12-14).

Kelių eismo įvykio vietos 2023 m. kovo 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios kelio dalies pasukama į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini). Minėta gatve važiuojama tiesiai, kol priartėjama prie dešinėje pusėje esančio įsukimo į (duomenys neskelbtini). Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas (važiavimo) greitis (duomenys neskelbtini) yra 40 km/val. (duomenys neskelbtini) yra dvipusis eismas. Ant kelio nėra horizontalaus ženklinimo. Kelio dešinėje ir kairėje pusėje stovi gyvenamieji namai. Važiuojant (duomenys neskelbtini) yra kelio ženklai: „važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų“, „įspėjimas apie kelyje įrengtą greičio mažinimo matuoklį“, „draudimas važiuoti greičiau (40 km/val.), negu nurodyta kelio ženkle“. Prie (duomenys neskelbtini) yra ženklai: „draudimas transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas“, „vieta, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimai“, „kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais“. Automobilio išsidėstymas, išmatavimai, kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, eismo įvykio vietos plane ir eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Bazinės linijos ilgis 10 m. X0 taškas buvo pažymėtas ties elektros ir gatvių apšvietimo stulpu, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), ir nutiestas link (duomenys neskelbtini). Po įvykio automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje, kairėje pusėje (duomenys neskelbtini), priekiu nukreiptas link (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi už (duomenys neskelbtini), nuokalnėje. Nuo bazinės linijos atskaitos taško automobilio kairės pusės priekinio rato ašis yra 3,95 m atstumu. Automobilio kairės pusės galinio rato ašis yra 3,65 m atstumu (b. l. 15-19).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad D. S. A. vairuotas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra apgadintas (b. l. 20).

N. S. 2023 m. kovo 9 d. paaiškinime nurodė, kad šįryt (2023 m. kovo 9 d.) palydėjo savo vaiką į mokyklą. Grįždama, išgirdo automobilio signalą, atsisuko ir pamatė, kad sustojęs raudonas automobilis, už transporto priemonės galo, prie gatvės šaligatvio mergaitė, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusivalė kelius nuo sniego. Ji (N. S.) žiūrėjo ar mergaitė paslydo, nes buvo labai slidus kelias. Iš kito automobilio, kuris galimai ir signalizavo, buvo išlipęs vyras, kuris klykė ir labai grubiai rėkė ant raudono automobilio vairuotojos. Vairuotoja buvo išvadinta įvairiais žodžiais, verkė, o mergaitė stovėjo šalia be jokių žymių, kad nukentėjo, t. y. greičiausiai tik paslydo šalia gatvės (b. l. 22).

D. S. A. 2023 m. kovo 9 d. paaiškinime nurodė, kad maždaug apie 07.40 val. važiavo iš namų į mokyklą. Pasuko (duomenys neskelbtini), važiavo lėtai ir rodė posūkio signalą. Išgirdo kaip jai pradėjo pypsėti į jos pusę važiuojantis automobilis ir iš jo išlipo vyras, kuris pradėjo ant jos rėkti. Už automobilio stovėjo verkianti maža mergaitė (b. l. 23).

BIRT ataskaitų žiūryklės kortelėje užfiksuota, kad 2023 m. kovo 9 d., apie 07.51 val. buvo užregistruotas pranešimas apie eismo įvykį adresu (duomenys neskelbtini). Grafoje „Aplinkybės“ nurodyta, kad sankryžoje pranešėjos vairuojamas automobilis „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), partrenkė (duomenys neskelbtini) metų mergaitę, kuri sąmoninga, nekraujuoja. (duomenys neskelbtini) Ž. telefonu (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2023 m. kovo 9 d., apie 08.38 val. į ligoninę kreipėsi D. M., kuri paaiškino, jog 2023 m. kovo 9 d., apie 07.50 val., einant šaligatviu (duomenys neskelbtini), partrenkė automobilis. Nustatyta abiejų kelių, dubens, kairio šono sumušimai ir nubrozdinimai, mergaitė paleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 29).

(duomenys neskelbtini) J. M. – Č. (duomenys neskelbtini) specialisto paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjusi jai pateiktus D. M. medicininius dokumentus: Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (duomenys neskelbtini), kompaktinę plokštelę su tyrimų vaizdais gautais iš (duomenys neskelbtini), taip pat susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad D. M. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31).

Nukentėjusiosios D. M. įstatyminio atstovo L. M. 2023 m. kovo 17 d., apie 18.55 val. siųstame elektoriniame laiške dėl nukentėjusiosios pasakojimo dėl įvykio nurodyta (pastaba. tekstas neredaguotas): „Ėjau į mokyklą (duomenys neskelbtini), įžengus į (duomenys neskelbtini) pajutau smūgį į šoną (rodė klubą), nukritau ant kelių. Pastebėjau kad mane partrenkė raudonas automobilis. Šalia sustojo (duomenys neskelbtini) važiavęs automobilis, iš jo išlipo vyras, kuris matė kaip nutiko įvykis.“. Taip pat kartu su elektroniniu laišku pridėtas priedas, iš kurio matyti, kad D. M. 2023 m. kovo 9 d., apie 08.38 val. lankėsi (duomenys neskelbtini), įvykis – „Atvykimas gauti ambulatorinių paslaugų“, pagalbos tipas – „būtinoji pagalba“ (b. l. 32).

J. B. 2023 m. kovo 20 d. paaiškinime nurodė, kad jis yra liudytojas eismo įvykio, kuris įvyko 2023 m. kovo 9 d. ryte prieš 08.00 val., (duomenys neskelbtini). Šio įvykio aplinkybes pamena taip: jis su vaikais vyko (duomenys neskelbtini), likus iki sankryžos 10-20 metrų, priekyje pastebėjo kaip raudonas „Mercedes“ markės automobilis atvažiuoja (duomenys neskelbtini) ir suka į dešinę, į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) (kryptimi link (duomenys neskelbtini)) pastebėjo einančią merginą, kuri taip pat ruošėsi žengti į sankryžą. Jis pastebėjęs, kad tuoj įvyks kontaktas, abiem eismo dalyviams signalizavo dar prieš jį. „Mercedes“ pasuko į dešinę ir šonine dalimi nustūmė merginą, kuri atšoko / buvo nustumta, trumpam nukrito, bet greitai atsistojo. Automobilis taip pat už kelių metrų sustojo. Svarbi aplinkybė, kad „Mercedes“ langai buvo visiškai apšalę. Abejotina ar vairuotoja galėjo kažką matyti per juos. Ir vairuotoja, ir pėsčioji buvo išsigandusios. Radus ant žemės nukritusį pėsčiosios merginos telefoną, paskambino tėvams, padiktavo automobilio numerius ir vairuotojos kontaktus. Jis pranešė tėvams savo kontaktus (b. l. 33).

(duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); atvykimo laikas 2023 m. kovo 9 d. 08:38 val.) užfiksuota, kad D. M. nustatytos šios diagnozės: S30.0 Nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Dubens, kairio šono ir kelių sumušimas, odos nubrozdinimas (b. l. 67).

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tik tuo atveju, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams arba neturintiems specialiosios teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas.

KET 27 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Nagrinėjamu atveju D. S. A. ir jos įgaliotas atstovas advokatas neneigia, kad pastarajai inkriminuoto administracinio nusižengimo vietoje ir laiku iš tiesų buvo tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek nukentėjusiąja pripažinta mažametė D. M., t. y. atitinkamai D. S. A. važiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji ėjo. Kita vertus, D. S. A. viso proceso metu kategoriškai neigė, kad sukėlė eismo įvykį (vairuojamu automobiliu sukdama į dešinę nepraleido per sankryžą ėjusios nukentėjusiosios ir pastarąją kliudė), dėl ko D. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek įgaliotas atstovas advokatas teigia, kad nukentėjusioji išvis neturėjo jokio kontakto su D. S. A. vairuotu automobiliu ir D. M. galimai pati nugriuvo eidama, t. y. D. S. A. veiksmuose nenustatyta bei neįrodyta ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl administracinio nusižengimo teisena privalo būti nutraukta.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų bei kitų duomenų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas bei administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. kaltės klausimą pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir išsiskyrus proceso dalyvių pozicijoms dėl nagrinėjamo įvykio esminių faktinių aplinkybių, aktualūs yra jokio suinteresuotumo šios administracinio nusižengimo bylos baigtimi neturinčio liudytojo J. B. duoti paaiškinimai. Minėtas liudytojas 2023 m. kovo 20 d. paaiškinime nurodė, kad įvykio metu jis su savo vaikais vyko (duomenys neskelbtini), o likus iki sankryžos 10-20 metrų, priekyje pastebėjo kaip raudonas „Mercedes“ markės automobilis atvažiuoja (duomenys neskelbtini) ir suka į dešinę, į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) (kryptimi (duomenys neskelbtini)) pastebėjo einančią merginą, kuri taip pat ruošėsi žengti į sankryžą. Jis pastebėjęs, kad tuoj įvyks kontaktas, abiem eismo dalyviams signalizavo dar prieš jį. „Mercedes“ pasuko į dešinę ir šonine dalimi nustūmė merginą, kuri atšoko / buvo nustumta, trumpam nukrito, bet greitai atsistojo. Automobilis taip pat už kelių metrų sustojo (b. l. 33). Pabrėžtina, kad iš esmės analogiškus dėl esminių įvykio aplinkybių parodymus liudytojas J. B. davė ir Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu (b. l. 77-83), kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, proceso dalyviai dėl duotų paaiškinimų pastabų, pretenzijų ar kitų reikalavimų neturėjo, taip pat neprašė iškviesti liudytoją į teismą dėl pastarojo papildomos apklausos. Akcentuotina, kad 2023 m. liepos 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu J. B. patikslino, kur buvo jis ir pastarojo automobilis įvykio metu, kur buvo nukentėjusiąja pripažinta mažametė D. M. ir kokiu atstumu artėjant prie sankryžos pastaroji buvo nuo D. S. A. vairuoto automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kada liudytojas pradėjo signalizuoti. Be kita ko, liudytojas J. B. parodė, kad automobiliu „Mercedes Benz“ pasukus į dešinę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), automobilio galine dalimi buvo nustumta nukentėjusioji, tačiau kontaktas buvo ne nutrenkimas, bet labiau nustūmimas ir dėl to D. M. pargriuvo. Liudytojas patvirtino, kad matė patį kontaktą, bet po to nukentėjusiosios nebematė, kadangi automobilis užsuko ir pastaroji jau nebesimatė, nes automobilis atsisuko į jį sankryžoje. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad pėsčioji atsistojo nuo žemės. Jis nematė kokia konkrečia automobilio vieta buvo kliudyta D. M., tačiau tikrai ne priekine dalimi, kadangi jis priekinę automobilio „Mercedes Benz“ dalį gerai matė. Galvoja, kad tai buvo šoninė galinė dalis, bet jis gali tik spėti, negalėjo matyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiosios mažametės D. M. įstatyminis atstovas L. M. patvirtino, jog jis pats buvo atvykęs į įvykio vietą, nes jam žmona pasakė, kad įvyko įvykis, pasakė kurioje vietoje, todėl jis ten ir nuėjo. Kai atėjo į įvykio vietą, jis pamatė sustojusį raudonos spalvos automobilį „Mercedes“, šalia ant šaligatvio stovėjo jo dukra, minėto automobilio vairuotoja ir galimai pastarosios tėvas. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Atėjus jo dukra tiesiog parodė, kad ją užkliudė automobilis, taip pat parodė nubrozdintą kelį. Dukra nurodė konkretų ją kliudžiusį automobilį (automobilį „Mercedes“), tačiau pastaroji neminėjo, kuria automobilio dalimi buvo patrenkta (kliudyta) (b. l. 155-160).

Šioje nutartyje teismo aptarti liudytojo J. B. parodymai suteikia pagrįstą ir objektyvų pagrindą laikyti patikimais būtent nukentėjusiosios įstatyminio atstovo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, kadangi dėl esminės šiai bylai aplinkybės sutampa, t. y. nors L. M. ir nematė byloje nagrinėjamo įvykio tiesiogiai, tačiau tiek iškart po įvykio, tiek vėliau bendravo su nukentėjusiąja, kuri jam nuosekliai tvirtino, kad buvo kliudyta automobilio, dėl ko pagriuvo ant žemės. Akcentuotina, kad nors liudytojas patvirtino, jog nematė, kuria konkrečia automobilio vieta buvo kliudyta nukentėjusioji, tačiau tai D. S. A. teisiniam veiksmų kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, kadangi J. B. nuosekliai proceso metu patvirtino, jog gerai matė patį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio ir nukentėjusiosios kontaktą sankryžoje, t. y. D. M. kliudymą, po kurio pastaroji pargriuvo. Tai leidžia daryti jokių abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusioji D. M., eidama per sankryžą nenugriuvo pati, o nugriuvo, kadangi buvo užkliudyta būtent D. S. A. vairuojamo automobilio.

Be kita ko, nagrinėjamo skundo kontekste esminę reikšmę turi BIRT ataskaitų žiūryklės kortelėje nurodyti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) telefonu policijos įstaigai pranešė, kad 2023 m. kovo 9 d., apie 08.38 val. į ligoninę kreipėsi D. M., kuri paaiškino, jog 2023 m. kovo 9 d., apie 07.50 val., einant šaligatviu, esančiu (duomenys neskelbtini), partrenkė automobilis (b. l. 29). Šis duomenų šaltinis, kuris teismo pripažintinas įrodymu bei kurio patikimumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti, kadangi yra pildomas suinteresuotumo neturinčių pareigūnų, patvirtina, jog nukentėjusioji apie tai, kad buvo kliudyta D. S. A. vairuojamo automobilio nurodė ne tik savo tėvui L. M., tačiau ir greitosios pagalbos darbuotojams. Pabrėžtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašyme dėl D. M. nurodyta, jog skiltyje „Nusiskundimai ir anamnezė“ ties grafa „Kita“ užfiksuota „Ėjo (duomenys neskelbtini) ir patrenkė mašina“ (b. l. 67). Šie byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad po byloje nagrinėjamo įvykio iškart (praėjus apie 30 minučių) buvo kreiptasi į medikus nurodant, jog nukentėjusioji D. M. ne pati nugriuvo eidama gatve, tačiau ją sankryžoje kliudė automobilis, kurį (įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus ir duomenis) vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A.. Taip pat šie įrodymų šaltiniai patvirtina, kad apie tai, jog D. M. buvo kliudyta transporto priemonės, buvo nurodyta ne tik nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui, tačiau ir greitosios pagalbos darbuotojams, kas dar labiau sustiprina būtent L. M. ir liudytojo J. B. proceso metu duotus paaiškinimus. Pažymėtina, jog nors tiek administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A., taip pat liudytoju apklaustas jos tėvas G. A., bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo į tai, kad D. S. A. jos vairuojamu automobiliu nekliudė nukentėjusiosios, tačiau teismas įvertinęs tą aplinkybę, kad liudytoju apklaustas D. S. A. tėvas paties įvykio nematė ir rėmėsi išimtinai dukros vėliau pateiktais paaiškinimais, o ir pati D. S. A. įvykio metu davusi rašytinius paaiškinimus apie nukentėjusiosios kliudymo ar nekliudymo aplinkybę nieko nenurodė, akcentuodama tik tai, jog jai sustabdžius automobilį, ji pamatė verkiančią mergaitę, neturi pagrindo remtis pastarųjų viso proceso metu pateiktais paaiškinimais, kurių turinys iš esmės neatitinka prieš tai aptartų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų turiniui.

Pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, jog vien tai, kad tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklausta pati mažametė nukentėjusioji, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo neišsamus, o ir bylos nagrinėjimas teisme nepasižymėjo visapusišku byloje surinktų įrodymų tyrimu. Anaiptol, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausti įvykyje tiesiogiai dalyvavę ir jį matę asmenys – pati administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. A. ir liudytojas J. B., taip pat buvo apklausti vėliau į įvykio vietą atvykę nukentėjusiosios ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvai. Šių proceso dalyvių parodymai buvo išanalizuoti tiek kartu, tiek atskirai, juos sujungiant į vientisą įrodymų grandinę, taip pat atliktas šių parodymų vertinimas rašytinės bylos medžiagos kontekste, įskaitant ir nukentėjusiosios pateiktą poziciją tiek savo tėvui L. M., tiek greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kas, teismo vertinimu, buvo pakankama objektyviai tiesai, o būtent – D. S. A. neteisėtam elgesiui, nustatyti. Minėtų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors ANK nereglamentuoja mažamečių ir nepilnamečių asmenų apklausos, tačiau remiantis įstatymo analogija, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalį, minėtos kategorijos proceso dalyvių apklausos gali būti atliekamos tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju, tokia išimtinė situacija nebuvo nustatyta. Priešingai, nukentėjusioji D. M. nebuvo vienintelis subjektas, kuris galėjo pateikti duomenis apie įvykio aplinkybes. Anaiptol, įvykį matė ne vienas asmuo, jo aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir rašytinėje bylos medžiagoje, todėl mažametės nukentėjusiosios apklausos atlikimas laikytinas pertekliniu procesiniu veiksmu, neatitinkančiu nei proceso proporcingumo, nei ekonomiškumo principų, kuris, teismo vertinimu, jokios naujos ir teismui nežinomos bei neištirtos informacijos neatskleis.

Taigi, visos šioje byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad dėl teisei priešingų administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. veiksmų (pažeistų KET 27 punkto reikalavimų) įvyko eismo įvykis, kurio metu D. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaip jau minėta, D. S. A. kaltę patvirtina ne tik tiesiogiai įvykį matęs liudytojas J. B., tačiau ir kiti byloje surinkti netiesioginiai įrodymai – L. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės kortelėje užfiksuoti duomenys, (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuoti duomenys, kurie tarpusavyje sutampa bei vienas kitą papildo. Todėl visi šie, anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, teisingai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai D. S. A. veiksmuose nustatė visus ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui būtinus sudėties požymius, todėl pastarajai inkriminuotas administracinis nusižengimas laikytinas įrodytu. Visų šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais argumentais. Konstatuotina, kad Institucija išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant D. S. A. kaltės klausimą pagal inkriminuotą ANK 423 straipsnio 2 dalį, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. S. A. ir jos įgalioto atstovo advokato K. B. skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) T. D. (T. D.) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.