- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- e2-617-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01108-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. P., V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., V. D., R. K., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“, B. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „DELOITTE LIETUVA“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos bankas
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria nutarta ieškinio dalį pagal A. P. reikalavimą laikyti nepaduotą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1313-173/2015 pagal ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DELOITTE LIETUVA“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – Lietuvos bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 565 617,47 Lt žalos atlyginimo: V. R. D. – 565 617,47 Lt, D. D. – 6 369,93 Lt, A. D. – 8 113,56 Lt , Z. M. – 1 451 258, 26 Lt, Ž. M. – 3707,21 Lt , K. G. ir P. G. – 1 279 431,66 Lt, A. P. – 3 356 140,01 Lt, A. D. – 265 003,23 Lt, V. D. – 161 609,14 Lt, R. K. – 1 027 792,93 Lt, D. G. – 25 862,13 Lt, UAB „Šilutės automobilių keliai“ – 669 182,85 Lt, B. G. – 498 250,35 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už ieškinį: V. R. D. – 7 242 Lt, D. D. – 143 Lt, A. D. –183 Lt, Z. M. – 13 884 Lt, Ž. M. – 83 Lt, K. G. ir P. G. – 12 596 Lt, A. P. – 28 171 Lt, A. D. – 4 725 Lt, V. D. – 3 174 Lt, R. K. – 10 708 Lt, D. G. – 582 Lt, UAB „Šilutės automobilių keliai“ – 8 019 Lt, B. G. – 6 737 Lt.
Šalindami teismo nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovai 2014 m. gruodžio 29 d. pateikė pranešimą, jame nurodė, kad visi ieškovai, išskyrus A. P. ir B. G., sumokėjo teismo nurodytą trūkstamą žyminio mokesčio sumą. Paaiškino, kad ieškovai A. P. ir B. G. fiziškai nespėjo surinkti trūkstamos žyminio mokesčio sumos, todėl prašė pratęsti terminą iki 2012 m. sausio 5 d. trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovė B. G. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi ieškinio dalį pagal ieškovo A. P. reikalavimą laikė nepaduotą, o kitų ieškovų ieškinį priėmė. Teismas nurodė, kad ieškovas A. P. nepašalino nustatytų trūkumų, todėl ieškinio dalis pagal šio ieškovo reikalavimą laikytina nepaduota (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę pateikti ieškinį atsakovui, pašalinęs nurodytus trūkumus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria nutarta ieškinio dalį pagal šio ieškovo reikalavimą laikyti nepaduotą, ir priimti ieškinį dėl 1 154 973 Lt (334 503,33 Eur) reikalavimo. Nurodo, kad pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį teismas ieškinį palieka nenagrinėtą tik tuo atveju, kai ieškovas žyminio mokesčio nesumoka visiškai, o apeliantas yra sumokėjęs 3 377,38 Eur žyminio mokesčio dalį. CPK 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, šaliai neprimokėjus žyminio mokesčio, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba tik ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas. Taigi, apeliantui neprimokėjus likusios žyminio mokesčio dalies, teismas neturėjo pareigos ieškinio palikti nenagrinėtą, o turėjo teisę priimti tą ieškinio dalį, už kurią žyminis mokestis buvo sumokėtas. Apelianto teigimu, jo sumokėta žyminio mokesčio dalis padengia 1 154 973 Lt (334 503,33 Eur) ieškinio sumos, todėl ieškinio priėmimas dėl šios sumos pagal CPK 86 straipsnio 3 dalį atitinka apelianto valią. Ieškinio dalies priėmimas atitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, nes apeliantui nereikėtų inicijuoti naujos vienarūšės bylos tame pačiame teisme tam pačiam atsakovui dėl tų pačių aplinkybių. Apelianto nuomone, tokiu atveju būtų tinkamai užtikrinta jo teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad keturiolika ieškovų pateikė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, kiekvienam iš ieškovų nurodžius jam iš atsakovo priteistiną sumą (ieškovas A. P. (toliau – apeliantas) prašė priteisti iš atsakovo 3 356 140,01 Lt žalos atlyginimo). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nurodė, kad ieškovų ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, apskaičiuotu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir nustatė kiekvienam iš ieškovų už pareikštą reikalavimą mokėtiną žyminio mokesčio sumą (apeliantui – 28 171 Lt) bei terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai, teikdami teismui ieškinį, buvo sumokėję dalį žyminio mokesčio (apeliantas – 11 661,42 Lt), todėl, šalindami nurodytus ieškinio trūkumus, turėjo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą. Apeliantui nesumokėjus trūkstamos žyminio mokesčio sumos, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto ieškinį nutarė laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos laikyti apelianto ieškinį nepaduotu, o turėjo teisę priimti ieškinio dalį, už kurią žyminis mokestis buvo sumokėtas. Tokią savo poziciją apeliantas grindžia CPK 86 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas. Su šia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.
CPK 135 straipsnio, nustatančio ieškinio formos ir turinio reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį. Jeigu ieškinys neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu ieškovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Taigi ne visos žyminio mokesčio sumos už ieškinį sumokėjimas laikytinas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu.
Apelianto nurodyta CPK 86 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas, reglamentuoja kitokią situaciją. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į minėto straipsnio 1 ir 2 dalis. Pažymėtina, kad CPK 86 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio primokėjimą, esant tam tikroms situacijoms. Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas (CPK 86 straipsnio 1 dalis). Dar viena situacija gali būti, kai padidinami ieškinio reikalavimai, tokiu atveju trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą (CPK 86 straipsnio 2 dalis). Pasekmės, kylančios neprimokėjus žyminio mokesčio, numatytos CPK 86 straipsnio 3 dalyje, t. y. jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas. Taigi CPK 86 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės netaikytinos tuo atveju, kai ieškovas nepašalina teismo ieškinio priėmimo stadijoje nustatytų trūkumų, susijusių su nepakankamo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimu, t. y. nesumoka teismo nustatytos trūkstamos žyminio mokesčio sumos, nes šiuo atveju taikytinos CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės.
Pirmosios instancijos teismas galėtų priimti ieškinio dalį, už kurią yra sumokėtas žyminis mokestis, tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs patikslintą (sumažintą), atsižvelgiant į jau sumokėtą žyminio mokesčio dalį, reikalavimą atsakovui. Priešingu atveju būtų pažeistas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dalies pagal ieškovo A. P. reikalavimą priėmimo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria nutarta ieškinio dalį pagal A. P. reikalavimą laikyti nepaduotą, palikti nepakeistą.