- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-1169-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00001-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- S. U.
- Atsakovas
- B. U.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1169-370/2012
2012 m. liepos 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-26-514-2012 pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei B. U. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, bei ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimo (2012-03-28 nutartis dėl rašymo apsirikimų ištaisymo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti sūnaus A. U. gyvenamą vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt; nustatyti nepilnamečio sūnaus lankymo bei susitikimų tvarką: kas antrą savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18 val., baigiant sekmadienio 19 val., kas antrą valstybinę šventę, kasmetinių atostogų metu iki 20 dienų laikotarpiui; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti 60 Lt vertės automobilį Mitsubishi Lancer, valst. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei priteisti po 1/2 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei 73, ieškovui – 72 AB „Gargždų statyba“ paprastąsias vardines akcijas, kiekvienos nominali vertė po 36 Lt, pripažinti po 1/2 turtinės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovo nuo 2008-02-14 iki bylos iškėlimo teisme dienos 16 607 Lt ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš ieškovo 11 946,62 Lt santaupų; pripažinti 19 000 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 9 100 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, priteisti juos ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo 14 050 Lt vertės piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-02-13 sprendimu (2012-03-28 nutartis dėl rašymo apsirikimų ištaisymo) ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį – iš dalies: nutraukė šalių santuoką; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; jam nuo 2011-04-04 iki pilnametystės iš ieškovo priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę; nustatė bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, penktadienį 18 val. iki 22 val., šeštadienį nuo 10 val. iki 22 val., sekmadienį nuo 10 iki 19 val., kas antrą valstybinę šventę, kasmetinių atostogų metu iki 20 dienų; iš ieškovo atsakovei priteisė 13 575 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-03 iki 2011-01-03; padalijo šalių santuokos metu įgytą turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 60 Lt vertės automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 72 vnt. AB „Gargždų statyba“ paprastąsias vardines akcijas, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5598-6011-9019, su priklausiniais, 73 vnt. AB „Gargždų statyba“ paprastąsias vardines akcijas, taip pat pripažino lygiomis šalių turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei iš ieškovo priteisė 12 083,47 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Likusią priešieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atsakovei iš ieškovo priteistas sūnaus išlaikymo įsiskolinimas ir kompensacija už didesnę ieškovui tenkančią turto dalį, pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje paskirstymą. Nurodo, kad sutinka ir neprieštarauja teikti 400 Lt per mėnesį išlaikymą vaikui, tačiau nesutinka su įsiskolinimu. Atsakovė sutaupė anksčiau gautas išlaikymo lėšas, nes negali pagrįsti išlaidų vaikui. Galėdama sutaupyti ji pati nepagrįstai nusišalino nuo išlaikymo teikimo. Teismas šių aplinkybių nevertino, nors įstatymas nenumato išlaikymo priteisimo taupymui, o ne vaiko poreikiams tenkinti, juo labiau, kad įsiskolinimas priteistas už laikotarpį, kada išlaikymas buvo teiktas, neįskaitant jau teikto išlaikymo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl piniginių lėšų padalijimo, t. y. nepripažinimo, kad atsakovė iš ieškovo gavo 10 000 Lt. Neaišku, kodėl teismas liudytojų parodymus nelaikė leistinais. Taip pat teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė piniginę kompensaciją, neįsitikinęs, kad ieškovas ją pajėgus ją sumokėti. Po sprendimo priėmimo šiuo klausimu su atsakove susitarti nepavyko, atsakovė ieškovo neįleidžia į bendrą nuosavybę, niekuo nekompensuodama už naudojimąsi. Pagal tenkintų reikalavimų dalį teismas privalėjo ieškovui iš atsakovės priteisti visas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: jai priteisti 3/4 dalis (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, o atsakovui – 1/4 dalį, patikslinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodant, kad 13 575 Lt išlaikymo įsiskolinimas priteistas už laikotarpį nuo 2008-01-03 iki 2011-01-03. Nurodo, kad teismas suklydo nurodydamas, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas iki 2012-01-03, t. y. už keturis metus, nes tai prieštarauja motyvuojamajai daliai. Pirmosios instancijos teismas dalydamas santuokos metu įgytą turtą nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo, nes prie namo statybos didele dalimi buvo prisidėję atsakovės tėvai, ieškovui išėjus iš namų atsakovė savo lėšomis atliko namo remontą, ieškovas nuo 2007 m. nebeprisideda prie bendro turto išlaikymo, su atsakove gyvena nepilnametis sūnus, taip pat vyresnysis sūnus su šeima, atsakovės tėvai, be bendrosios jungtinės nuosavybės į namą ieškovas savo vardu dar turi tris žemės sklypus, kuriuos įgijo, atimdamas šeimai priklausančią asmeninio ūkio žemę, už namų valdos žemės sklypą, kurį išsipirkti šalių teisė padalyta po lygiai, yra sumokėta tik atsakovės investiciniais čekiais, ieškovas elgėsi nesąžiningai ir išeidamas iš namų, išsinešė ir visas santaupas. Nematydamas pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas atsakovei iš ieškovo privalėjo priteisti kompensaciją. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 1/2 dalyje namo turės gyventi atsakovė, šalių nepilnametis sūnus, atsakovės tėvai, ir dar vyriausiasis sūnus su šeima. Be to, vyriausiasis sūnus ūkiniame pastate įsirenginėja namą ir yra investavęs per 30 000 Lt. Ieškovo pozicija kelia abejones ar ieškovas laikysis žodžio ir sutiks perleisti savo ūkinio pastato dalį su atitinkama žemės sklypo dalimi sūnui. Didesnės turto dalies atsakovei paskyrimas šiek tiek apsaugotų ir šalių vyriausiojo sūnaus interesus. Teismas visiškai nepasisakė dėl fakto, kad ieškovas nuo 2007 m. neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo. Teismas neatsižvelgė į išdėstytų aplinkybių visumą.
Atsiliepimas
Ieškovas ir atsakovė atsiliepimuose prašo vienas kito apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, jas tinkamai įvertino, savo išvadas išsamiai motyvavo. Sprendime pažymėta, kad paties ieškovo apskaičiavimu būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 1050 Lt, o atsakovės paskaičiavimu – 1300 Lt. Ieškovo teiginys, kad atsakovė sutaupė iš anksčiau jo teikto išlaikymą, niekuo nepagrįstas. Išlaikymas vaikui turi būti teikiamas nuolat, atsakovas negali atsisakyti tinkamai vykdyti savo prievolę atsikirsdamas aplinkybe, kad anksčiau teikė didesnį, nei būtina minimaliems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, jei tėvai turi galimybę teikti didesnį išlaikymą, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų, todėl nustatęs, jog 2008–2010 m. ieškovo pajamos gerokai viršijo šalies uždarbio vidurkį, pagrįstai sprendė, jog esant tokiai materialinei padėčiai, ieškovas privalėjo skirti didesnį išlaikymą (CK 3.192 str. 2 d.), t. y. po 800 Lt kas mėnesį. Nuo ieškovo registracijos darbo biržoje teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 400 Lt, tokiu būdu teismas nustatė 28 400 Lt bendrą išlaikymo sumą, kurią sumažino ieškovo suteikto išlaikymo suma 14825 Lt. Taigi apelianto argumentas, kad teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą neatsižvelgęs į aplinkybę, kad tuo laikotarpiu ieškovas išlaikymą teikė, neatitinka tikrovės.
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl 10 000 Lt. 2011-12-12 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad „perdaviau atsakovei 10 000 Lt į rankas ir ji to neturi neigti“ (t. 2, b. l. 114). Liudijusi ieškovo sesuo V. P. nurodė, kad 10 000 Lt atsakovė iš bankomato nuėmė be ieškovo žinios ir tai buvo skyrybų priežastimi (t. 2, b. l. 119), panašiai paliudijo ir M. Š. (t. 2, b. l. 120). Ieškovė 10 000 Lt gavimo faktą neigė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą, įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 10 000 Lt perdavimo atsakovei faktas yra neįrodytas, kadangi ieškovo ir jo liudytojų parodymai buvo prieštaringi, pinigų perdavimo įrodinėjimo pareiga teko ieškovui – „įrodinėja teigiantis“ (ei incumbit probatio, qui dicit, non qui negat) (CPK 12).
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl kompensacijos už didesnę tenkančią bendro turto dalį priteisimo, kadangi teismas vadovavosi įstatymo nuostatomis (CK 3.118 str. 3 d.). Viena aplinkybė, kad ieškovui kompensaciją sunku sumokėti, nedaro atitinkamos teismo sprendimo dalies neteisėta ar nepagrįsta, be to, ieškovas gali prašyti teismo minėtos sprendimo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 str.).
Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi atsakovė pareiškė priešinius reikalavimus, tarp jų – dėl bendro turto (piniginių lėšų), kurio ieškovas nebuvo įtraukęs į dalytino turto balansą. Priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. taisykles.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
Išlaikymo įsiskolinimas atsakovei iš ieškovo buvo priteistas už trejus metus, sprendimo rezoliucinė dalis buvo atitinkamai ištaisyta Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-28 nutartimi (t. 2, b. l. 196–197).
Apeliantė skunde prašo taikyti CK 3.123 str. nuostatas, tačiau taikymo pagrindu nurodo aplinkybes, kurios minėtame straipsnyje nenumatytos. Minėtos aplinkybės išsamiai buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teismo, su kurio išvadomis aptariamu klausimu teisėjų kolegija sutinka. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos tėvai prie gyvenamojo namo statybos buvo prisidėję tokiu mastu, kad suteiktos paramos dydis būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių pricipo. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai gyvenamąjį namą pasistatė bendromis lėšomis ir darbu, talkinant giminaičiams, todėl atsakovės tėvų parama vertintina kaip geranoriška pagalba dukros šeimai, juo labiau, kad ieškovas ir atsakovė sukūrę ir įgiję nuosavybę, suteikė galimybę atsakovės tėvams gyventi sutuoktiniams priklausančiuose pastatuose.
Atsakovės nurodyti namo remonto darbai laikytini einamuoju remontu, o ne kapitaliniais darbais, galinčiais būti pagrindu keisti nuosavybės teisinį režimą (CK 3.90 str.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl atliktų darbų iš esmės padidėjo bendro turto vertė, be to, neįrodė ir nurodytos pačių atliktų darbų vertės, nes kai kurie remonto darbai prieš nutraukiant bendrą gyvenimą jau buvo pradėti (remontas antrame, trečiame aukšte), nupirkta dalis statybinių medžiagų (vonios plytelės), dalis darbų buvo atliekami ūkio būdu (patiems ar talkinat giminėms), todėl atsakovė nepatyrė lokalinėje sąmatoje minimų papildomų išlaidų (mechanizmams, soc. draudimo išlaidoms, statybvietės tvarkymo ir pan.). Atsakovė pati pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalavo (teismo posėdyje) nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrą turtą (t. 2, b. l. 154), ir nereikalavo priteisti bendro turto tvarkymo išlaidų kompensacijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos nepriteisė, juo labiau, kad ieškovė ir neįrodė konkretaus išlaidų dydžio, o pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas rūpinosi šeima, pav., parūpino šeimai 2 tonas anglių kūrenimo sezonui.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove (atsižvelgiant į tai, kad ieškovas privalės teikti išlaikymą), įstatyme nenumatyta pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taip pat tokiu pagrindu nenumatytos aplinkybės, kad ieškovas asmeninėje nuosavybėje turi kelis žemės sklypus, kad su atsakove gyvens jos tėvai ir pilnametis sūnus su šeima. Ieškovo ir šalių pilnamečio sūnaus sutartiniai santykiai, jo interesai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 385 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisę įgyti nuosavybę į namų valdos žemės sklypą ateityje padalijo lygiomis dalimis, kadangi vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad įmokos už žemę sumokėtos jos asmeniniais investiciniais čekiais, nekeičia dalytinos turtinės teisės, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, teisinio režimo (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Iš ieškovo valstybei priteistina 670 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutartimi (t. 2, b. l. 194).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo S. U. priteisti 670 Lt žyminio mokesčio valstybei.