Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-04-20 · Administracinė byla Nr. I1-776-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
I1-776-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02666-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-776-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02666-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas K. M. skunde (b. l. 1-3) ir atsikirtime į Alytaus pataisos namų atsiliepimą (b. l. 146-148) nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. jam būnant drausmės grupės 20-ojo būrio 4 miegamajame į patalpas atėjo pareigūnas N. F. Pareigūnas nurodė jam eiti į KTP, jam nuėjus į KTP buvo atliekamas testas, po kurio minėtas pareigūnas jį sulaikė 24 valandoms. Jam paklausus, kodėl yra sulaikomas, buvo atsakyta, kad sulaikomas KŽS viršininkės nurodymu. Jis pareigūno prašė išleisti susirinkti visus asmeninius daiktus, tačiau jam neleido to padaryti ir pasakė, kad jam daiktus atneš. Po kurio laiko jam atnešė jo daiktus, tačiau kratos metu pasigedo vitaminų, patalynės, indų, sportinių batelių, drabužių. Po 24 valandų jis buvo nuvestas į paskirstymo komisiją ir buvo perkeltas iš 4-ojo miegamojo į 1-ąjį miegamąjį. Jis nurodė, kad negali eiti į 1-ąjį miegamąjį, tačiau pareigūnai (pavaduotojas ir KŽS viršininkė) nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus. Taip pat Alytaus pataisos namų administracija atleido jį be priežasties iš darbo, kur buvo tvarkinys, dirbo tvarkingai, nusiskundimų dėl darbo nebuvo. Dėl tokių Alytaus pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų: perkeliant į miegamąjį, kur negalės gyventi, kils konfliktas su ten esančiais nuteistaisiais, atleidžiant jį iš darbo bei neleidžiant susirinkti savo asmeninių daiktų, patyrė psichologinį spaudimą, nemigą, nepatogumus, stresą, baimę, pradėjo gerti raminamuosius vaistus. Prašo priteisti iš atsakovės atstovo 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą (b. l. 12-17) prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2020-09-14 17.05 val. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas 24 valandoms dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pareiškėją laikinai izoliuojant jam buvo atlikta krata, kratos metu iš pareiškėjo buvo paimta ir padėta į daiktų sandėlį patalynė, rankšluostis, bylos medžiaga, laiškai, skiriamasis ženklas. Po kratos pareiškėjas dėl, jo žodžiais tariant, ne visų jam atneštų daiktų pretenzijų nepareiškė, tai patvirtino parašu. 2020-09-17 22.20 val. pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje, nevykdė administracijos nurodymo eiti gyventi į jam paskirtą gyvenamąją vietą, paaiškinime nemotyvuoja, dėl ko atsisako gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje ir vykdyti administracijos nurodymus, pažymi, kad visus daiktus turi. Dėl nurodymo nevykdymo pareiškėjas pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir vėl vadovaujantis LR BVK 70 str. 6 d. buvo laikinai izoliuotas. 2020-09-15 ir 2020-09-21 skunduose dėl asmeninių daiktų pareiškėjas pasirašo, kad pretenzijų niekam neturi ir raštiško atsakymo nereikalauja, todėl pareiškėjo argumentai dėl ne visų surinktų ir atneštų jam į uždarą zoną asmeninių daiktų atmestini.

Bausmės atlikimo metu pareiškėjas nesilaikė nustatyto režimo reikalavimų, jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, vartojo narkotines medžiagas, todėl vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020-02-07 įsakymu Nr. 1-30, Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašo 22.8 p., „<...> kai nesilaiko pataisos namuose nustatyto režimo reikalavimų <...>“ pareiškėjas buvo atleistas iš tvarkinio pareigų, todėl pareiškėjo argumentas, kad buvo atleistas iš tvarkinio pareigų be jokios priežasties atmestinas.

Vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019-08-07 įsakymu Nr. 1-201 patvirtintos komisijos posėdžio 2020-09-15 protokolu Nr. 163, Alytaus pataisos namų direktorius 2020-09-15 įsakymu Nr. 2-833 pareiškėją paskyrė gyventi į 1 miegamojo 2 gyvenamąją vietą. Alytaus pataisos namų administracija netoleruoja nuteistųjų subkultūros, priimdama sprendimus vadovaujasi LR įstatymais, todėl ir šis argumentas, pareiškėjo žodžiais tariant, kad jis negali gyventi paskirtame 20 būrio 1 miegamajame. nes jis ne tos kastos, yra atmestini.

2020-09-14 pareiškėjas paaiškinime teigia, kad su testo parodymais dėl narkotinių medžiagų vartojimo sutinka, nes vartoja raminamuosius vaistus. 2020-10-27 pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad dėl administracijos veiksmų, po 2020-09-14 įvykių, pradėjo gerti raminamuosius vaistus. Esant tokiam nenuoseklumui ir prieštaravimui daro išvadą, kad pareiškėjas raminamųjų vaistų vartojimu grindžia savo gynybinę poziciją ir tuo manipuliuoja, o ne dėl administracijos tariamų neteisėtų veiksmų pradėjo gerti raminamuosius vaistus.

Pareiškėjo padarytos sistemingo pažeidimo aplinkybės buvo apsvarstytos pataisos įstaigos Drausmės komisijoje, kuri, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas linkęs sistemingai pažeidinėti pareiškėjui taikomus reikalavimus, pareiškėjas baustas 166 kartus drausmine tvarka už padarytus pažeidimus, siūlė pataisos įstaigos direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pažymi, kad nuteistųjų pareigos bausmės atlikimo metu nustatytos imperatyvaus pobūdžio teisės normomis ir jos negali būti aiškinamos taip, kad toks aiškinimas suponuotų išimčių iš nustatytų elgesio taisyklių nustatymą. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją, įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo skunde reiškia nepasitenkinimą neva patiria iš Alytaus pataisos namų administracijos psichologinį spaudimą, pabrėžia, kad nuobauda skiriama už realų padarytą pažeidimą pagal dokumentiškai įformintas faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalis), o ne pagal pataisos įstaigos administracijos subjektyvias nuostatas ir tuo nesiekiama kankinti ar žeminti pareiškėjo orumo, ar psichologinio spaudimo. Mano, kad pareiškėjas pats, nedarydamas atitinkamų išvadų apie savo netinkamus poelgius, blogina sau bausmės atlikimo sąlygas. Taigi pareiškėjui paskirta nuobauda atlikti bausmę KTP sąlygomis, laikinas izoliavimas ir dėl padarytų režimo pažeidimų atleidimas iš tvarkinio pareigų yra sąlygota ne Alytaus pataisos namų administracijos o pačio pareiškėjo elgesio rezultatas. Todėl argumentai, kad pareiškėjas patiria psichologinį spaudimą dėl administracijos veiksmų yra atmestini. Mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo K. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų: 2020-09-14 jam buvo atliktas testas, po ko buvo 24 valandoms sulaikytas ir laikomas kamerų tipo sąlygomis, pareigūnas neleido pačiam nueiti į būrį ir susirinkti savo asmeninių daiktų, o iš atneštų asmeninių daiktų, atliekant kratą, pasigedo asmeninių daiktų, buvo perkeltas iš 4 miegamojo į 1 miegamąjį, nors skirstymo komisijoje pasakė, kad 1 miegamajame negalės būti, nes ten gyvena kitos kastos nuteistieji, taip pat be jokios priežasties buvo atleistas iš tvarkinio pareigų, atlyginimo.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą būtina nustatyti ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio straipsnio 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Teismas, aiškindamas nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymi, kad šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-2055-143/2015).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo procedūrą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Alytaus pataisos namuose K. M. 2020 m. rugsėjo 14 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 586 (asmens sveikatos istorija, b. l. 138-139) nustatyta, jog jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais K. M. susipažino, sutiko, taip pat su išvada susipažino ir sutiko, tai patvirtindamas savo parašu. K. M. 2020 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo daromi testai, kurie buvo teigiami, nes jis geria ŽIV ir raminamuosius vaistus. Su testais sutinka (b. l. 22). Iš byloje esančio Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. A. 2020 m. rugsėjo 14 d. pranešimo matyti, kad 2020-09-14 įtarus, kad K. M. vartojo narkotikus, jis buvo patikrintas, testas teigiamas (b. l. 22). Alytaus pataisos namų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 3738 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, K. M. 2020 m. rugsėjo 14 d. 17.05 val. izoliuotas dėl narkotinių medžiagų vartojimo 24 valandoms (b. l. 31). 2020 m. rugsėjo 14 d. Alytaus pataisos namų Nuteistojo asmens kratos protokolu Nr. 7.20/2-4856 K. M. atlikta asmens krata, kratos metu paimti išvardinti daiktai perduoti į sandėlį. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu nuteistasis K. M. pretenzijų neturėjo, tai patvirtino pasirašydamas savo parašu (b. l. 32). Tuo pačiu pareiškėjas paneigė savo skundo teiginį, kad iš atneštų asmeninių daiktų, atliekant kratą, pasigedo asmeninių daiktų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausioji tyrėja D. J. 2020-09-15 tarnybiniame pranešime Nr. LV-4687 nurodė, kad siekiant užtikrinti stabilią kriminogeninę padėtį Alytaus pataisos namuose, užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams, siūlo nuteistąjį K. M. tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui perkelti iš 20 būrio 4 miegamojo į to paties būrio 1 miegamąjį (b. l. 23). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2-833 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsniu ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 13 punktu, atsižvelgdamas į Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 1-286 3, 23-27 punktų nuostatas bei remdamasis Nuteistųjų skirstymo komisijos 2020-09-15 protokolu Nr. 163: 1.15 p. nurodė M. K. perkelti iš 20 būrio 4 miegamojo į 20 būrio 1 miegamąjį (b. l. 27-28, 29-30). Pareiškėjas nurodė, kad jis negali eiti į 1-ąjį miegamąjį, tačiau pareigūnai nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus.

Iš byloje esančio Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-30 I skyriaus Bendrosios nuostatos 1 punktas nustato nuteistųjų, atliekančių bausmę Alytaus pataisos namuose ir Alytaus pataisos namų specialiame padalinyje (pusiaukelės namuose), įdarbinimo tvarką, įdarbinimą kitose įmonėse, o 5 punktas nustato, kad nuteistieji dirbdami privalo vykdyti darbo įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, taip pat vykdyti pataisos namų bei valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo darbuotojų teisėtus nurodymus. Aprašo IV skyriaus Atleidimas iš darbo 22 p. nurodyta, kada dirbantys nuteistieji atleidžiami iš darbo (22.1 – 22.12 punktai). Aprašo 23 punkte nurodyta, kad nuteistasis gali būti perkeliamas į neužimtas pareigas ir atleidžiamas iš pareigų darbdavio vadovo sprendimu, o 24 punkte nurodyta, kad nuteistasis perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų nuo įsakyme nurodytos dienos ir / ar Komisijos sprendimu.

2020-09-17 paaiškinime K. M. nurodė, kad atsisako būti paskirtame miegamajame, nes KŽS darbuotojai daro psichologinį spaudimą. Su savimi visus daiktus turi, sutinka būti KTP sąlygomis (b. l. 59). Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas I. N. 2020-09-17 pranešime Nr. 7.39/1-3584 nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 22.20 val. nuteistasis K. M. atėjo į KPP-3 ir pareiškė, jog atsisako gyventi jam paskirtame būryje. Atsisakymo priežastis nurodė paaiškinime (b. l. 58). Alytaus pataisos namų 2020 m. rugsėjo 17 d. Nuteistojo asmens kratos protokolu Nr. 7.31/1-4218 K. M. 2020-09-17 22.25 val. laikinai izoliuojamam padaryta visa asmens krata ir jo daiktų patikrinimas. K. M. pretenzijų nepareiškė (b. l. 54). Alytaus pataisos namų vyriausiojo specialisto 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 3759 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo“ K. M. dėl to, kad padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – 2020-09-17 22.20 val. atėjo į KPP-3 ir pareiškė, jog atsisako gyventi jam paskirtame būryje dėl asmeninių priežasčių, kurių nenurodė, perkeltas į kamerų tipo patalpas 24 valandoms (b. l. 53).

Iš Alytaus pataisos namų 2020-09-23 tarnybinio pranešimo Nr. 4-3924 „Dėl nuteistojo atleidimo iš darbo“ matyti, kad nuteistasis K. M. atleidžiamas iš darbo, kadangi nuo 2020-09-17 atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, todėl nuteistasis negali atlikti jam paskirtų pareigų (b. l. 50). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 2-870 „Dėl nuteistųjų atleidimo iš darbo“, atleistas iš darbo nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. K. M., tvarkdarys, tabelio Nr. 11865 (b. l. 49).

Pareiškėjas bausmės atlikimo metu nesilaikė nustatyto režimo reikalavimų, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl Aprašo 22.8 punktu, kai nuteistasis nesilaiko pataisos namuose nustatyto režimo reikalavimų, pagrįstai atleistas iš tvarkinio pareigų.

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 ir 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 37-39) pateikė tris skundus Alytaus pataisos namų direktoriui dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. jam nebuvo leista nueiti susidėti asmeninių daiktų, vėliau išvardintų jo skunde pasigedo, neteisėto perkėlimo iš 4 miegamojo į 1 miegamąjį, kuriame jis negalės būti. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 23 d. dėl visų trijų skundų nurodė, kad raštiško atsakymo nereikia, išaiškinta žodžiu, pretenzijų neturi.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų jis patyrė psichologinį spaudimą, nemigą, stresą, baimę. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 61-140) matyti, kad pareiškėjui iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nebuvo išrašyti raminamieji vaistai (pareiškėjui 2020-09-09 skundžiantis pūslelėmis ant lūpų išrašyta vaistai Acic, kurie nėra raminamieji, b. l. 95), o pas psichiatrą jis lankėsi ir lankosi ne dėl nurodyto įvykio, kur skundžiasi nemiga, bloga nuotaika, pykčio priepuoliais ir kt., atsisako vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyrių dėl asmeninių priežasčių (pvz.: b. l. 94), vėliau sutinka (pvz.: b. l. 97). Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą ir pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl galimai kilusios jam neturtinės žalos, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala jau minėtais atsakovės atstovo veiksmais. Pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog patyrė psichologinį spaudimą, nemigą, stresą, baimę. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas paaiškinimus iš esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindžiant ir neindividualizuojant subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos netinkamos jo laikino izoliavimo kamerų tipo sąlygos, asmeninių daiktų trūkumas darant kratą, neteisėtas perkėlimas į miegamąjį, kuriame jis negalės būti, nepasitvirtino, visi veiksmai, liečiantys pareiškėją buvo atlikti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Kiti pareiškėjo aiškinimai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus pataisos namai nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo) ir žalos kilimo fakto, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė