Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-05-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-2969-892/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
e2YT-2969-892/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00580-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
J. Š.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2969-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00580-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2. (S)
Vilniaus REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis gyveno Lietuvoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje tikslu gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). Kai pareiškėjui buvo vieneri metai jo tėvai persikėlė gyventi į dabartinę Lietuvos teritoriją. Pareiškėjo tėvo V. Š. mirties liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS. Pareiškėjo motinos L. Š. mirties liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS. Pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje turi tik prie pareiškimo pridedamą (duomenys neskelbtini) išduotą Tarybų socialistinių respublikų sąjungos piliečio pasą, jokio galiojančio asmens dokumento pareiškėjas neturi. Pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Vėliau pareiškėjas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė antrą santuoką, faktiškai sutuoktiniai kartu negyvena jau daug metų, tačiau santuokos oficialiai nėra nutraukę iš esmės dėl dokumentų trūkumo. Pareiškėjas turi du vaikus, gimusius Vilniuje. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau dirbo tik pasitaikančius vienadienius ar trumpalaikius pagalbinius darbus, iš esmės buvo ir yra išlaikomas sugyventinės, nes neturi dokumento, tinkamo teisėtai įsidarbinti. Pareiškėjas nurodė, kas jis nuo 2010 metų iki šiol pareiškėjas gyvena su sugyventine jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, pareiškėjo sugyventinė pateikė sutikimą dėl pareiškėjo gyvenimo jai priklausančiame name. Gavęs asmens dokumentus pareiškėjas planuoja įsidarbinti ir mokėti mokesčius, kaip tai darė anksčiau.

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas mokesčius ir įmokas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. V. Š. gimė (duomenys neskelbtini). Dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo tapatybę yra gimimo liudijimas ir TSRS pasas, kurio galiojimas yra pasibaigęs. Pareiškėjo motina Lidija I. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas Vladimiras I. Š. (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo atžymų pase matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su K. V. F., santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Byloje esantis santuokos liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), atžymos pase patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Vilniuje susituokė su G. M. V.. Vilniaus miesto CM skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra pareiškėjas J. Š., gimimo vieta – Lietuva, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pase taip pat yra atžymos, kad jis turi sūnų Š. T. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini)buvo registruotas Lietuvos TSR Vilniaus miesto Spalio rajono vykdomojo komiteto vidaus reikalų skyriuje, gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), iš jos išvyko (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis buvo atleistas iš darbo. Bylos duomenys patvirtina, kad T. P. vardu registruotos nuosavybės teisės į sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas T. P. raštinis sutikimas dėl J. Š. gyvenimo jai priklausančiame name. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 15 d. rašte dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje nurodoma, kad pareiškėjui būtina kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenims, kurie faktiškai ilgą laiką gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje, turi būti suteikta galimybė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nes buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimas yra reikšminga aplinkybė, sąlygojanti asmens teisinį statusą bei jo teisių įgyvendinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-757/2009 ir kt.).

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjui nėra išduoti Lietuvos Respublikoje galiojantys dokumentai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 32 punkte nustatyta, jog asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios yra laikomas užsieniečiu. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ne tik minėtas įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas). Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvoje iki nurodyto laikotarpio ir, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

6. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Vėliau pareiškėjo tėvai persikėlė gyventi į Lietuvos dabartinę teritoriją, kurioje gyveno iki mirties. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) metais susilaukė vaikų. Šiuo metu pareiškėjas kartu su sugyventine gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlaikomas sugyventinės. Minėtų duomenų visuma pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjas iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno ir iki šios dienos gyvena Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad pareiškėjas, neturėdamas asmens dokumentų, negali įsidarbinti, mokėti mokesčių, tačiau bylos duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo socialinę padėtį, gyvenimo būdą, susiklosčiusias aplinkybes, nuolat gyvendamas Lietuvos Respublikos teritorijoje elgėsi tinkamai, turėjo lėšų pragyvenimui, nes įrodymų apie jo darytus teisės pažeidimus nėra (Liteko duomenys už laikotarpį nuo 1993 iki 2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant tai, kad pareiškėjas iki 1993 metų liepos 1 d. gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, su kuria neabejotinai yra susijęs socialiniais ir ekonominiais ryšiais, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, tenkintinas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 9 dalis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas leidimui nuolat gyventi Lietuvoje gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė