Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-24 · Administracinė byla Nr. A-444-852-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-05-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-08-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-24
Bylos Nr.
A-444-852-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01717-2009-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Virgilijus Valančius (pran.)
Pareiškėjas
J. J., F. J., R. M., T. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A444-852/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01717-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1; 11.6.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. J., atstovaujančiam pareiškėjams F. J., R. M. ir T. J.,atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Agnei Murauskaitei,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovei Daivai Brazauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. J., F. J., R. M. ir T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. J., F. J., R. M. ir T. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Šiaulių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), Šiaulių miesto savivaldybės administracija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai J. J., F. J., R. M. ir T. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (T 1, b. l. 3–5), kurį patikslino (T 2, b. l. 71–72, 122–123) kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija, Ministerija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą (toliau – ir Tarnyba) jų senelei J. D. priklausiusios žemės – Šiaulių miesto 520 kvartalo 1, 4 5, 7 sklypų – nepriskirti miškų kategorijai ir išbraukti iš rengiamos Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (toliau – ir Schema), kaip neatitinkančius miškui keliamų reikalavimų.

Paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kas yra nelaikoma mišku. Ginčo teritorijoje niekada neaugo miškas, nutiesus Serbentų gatvę ir sutvarkius aplinką, sklypo teritorijoje buvo pasodinti medžiai ir įkurtas Hidro parkas. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. lapkričio 4 d. pažymėjime Nr. 326-J nurodyta, kad savininkės J. D. 1939 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini), turėtoje 6,67 ha žemėje miško nebuvo. Pareiškėjai žeme naudojosi iki 1958 metų (sėjo, pjovė, ganė gyvulius, kasė durpes), vėliau buvo pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, per sklypą nutiesta magistralinė Serbentų gatvė, gruntu užpiltas durpynas. Ginčo sklypas liko laisvas, neužstatytas, nes netiko statyboms dėl durpingo grunto. Apie 1990 metus dalyje sklypo buvo pasodinta medžių, įveistas parkas. Šiaulių miesto 1987 ir 1995 metų žemėlapiuose ginčo teritorijoje jokių želdinių nėra pažymėta, tik 2002 metų žemėlapyje pažymėti maži žali želdinių trikampiai (panašiai matyti ir aeronuotraukose). Panašų vaizdą galima matyti apie 1996 metus darytoje aeronuotraukoje. Šiaulių miesto interneto svetainėje yra aprašyti visi 16 miesto parkų, tame tarpe Hidro parkas. Hidro parkas (8 ha) įkurtas 1960-1970 metais melioratorių pastangomis, parke yra gausi tvenkinių sistema, kuri nebuvo galutinai įrengta. Medynus sudaro savaiminės kilmės įvairių rūšių medžiai ir krūmai. Taip pat yra sodintos liepų, ąžuolų, uosių, kaštonų, beržų, juodalksnių grupės. Pagal Tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. pažymą Nr. TA0911-00001 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 sklypuose auga beržai, uosiai, liepos, juodalksniai, kurie buvo pasodinti. Likusi parko dalis – 6 ha buvo nenaudojamas buvęs durpynas, pelkės. Tuo metu jau augo krūmai ir medžiai, kasant tvenkinius, dalis medžių buvo sunaikinta, todėl buvo pasodinti nauji medžiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 patvirtintame sąraše ginčo teritorijos nebuvo. Nors vėliau buvo priimta daug šio Vyriausybės nutarimo pakeitimų, tačiau ginčo sklypai į sąrašą nebuvo įtraukti. Jie ir negalėjo būti įtraukti, nes tai ne miškai. Į Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintą sąrašą ginčo teritorija nebuvo įtraukta, tačiau buvo pažymėta schemoje Nr. 8 kaip ,,kiti miškai“. Į Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu paskelbtas Lietuvos valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ginčo teritorija įtraukta nebuvo. Tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. pažymoje Nr. TA0911-00001 nurodyta, kad 520 kvartalo žemiau išvardintuose sklypuose auga miško parkai: sklype Nr.1 – 0,2 ha, Nr. 4 – 0,7 ha, Nr. 5 – 0,5 ha, Nr. 7 – 0,7 ha, tai sudaro 2,1 ha iš 3,68 ha, likusi sklypo dalis, neapaugusi medžiais, sudaro 1,58 ha. Pagal pažymą daugumos medžių amžius 20 metų, nedidelės dalies – 15, 25 metai, t. y. dauguma medžių atsirado vienu metu, labiausiai tikėtina, kad medžiai buvo pasodinti, tai patvirtina ir aplinkybė, kad medžiai auga fiksuotoje teritorijoje. Jei medžiai būtų savaiminukai, jie būtų augę viename sklype ir jų amžius būtų skirtingas. Tarnyba, medžių grupes pavadindama miško parkais, nusižengė Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 punkto ir Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 ,,Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimams. Nė vieno teisės aktuose nurodyto reikalavimo ginčo sklypai neatitinka. Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 redakcija) kaip ,,kiti miškai“ buvo pažymėta 17 sklypų. Į naują Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kaip valstybinės reikšmės miškai, įtraukti tik 7 sklypai. Pareiškėjams nesuprantama, kodėl 10 sklypų penkerius metus buvo pažymėti kaip ,,kiti miškai“ ir staiga nebeįtraukiami į minėtą schemą, kokiais argumentais bei įstatymais remiantis, minėti 10 sklypų nebeįtraukti į schemą. Manė, kad tokiais veiksmais nesilaikoma Miškų įstatymo reikalavimų, ignoruojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimo nuostatos. Šiaulių miesto valdybos 1999 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 432 buvo patvirtintas supaprastinta tvarka parengtas Serbentų gatvės užstatymo koregavimo detalusis planas, pagal kurį suformuoti 12 žemės sklypų nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti, kurių bendras plotas 0,8 ha. Šiaulių miesto valdybos 2000 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 27, kuris galioja ir dabar, pakeitus 1999 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 432, paliekant tik 4 sklypus po 0,2 ha, bendras sklypų plotas liko toks pats – 0,8 ha.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 19–21), kurį patikslino (T 2, b. l. 89–90), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčo teritorija yra Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1255 nustatyta tvarka įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras), nes atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Valstybės įmonei Valstybiniam miškotvarkos institutui (toliau – ir Institutas) 2005–2006 metais atlikus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų inventorizaciją, Kadastro duomenys nepakito. Atlikus minėtą inventorizaciją ir vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsniu, 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.1 punkto nuostatomis, buvo būtina patikslinti Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, priskiriant visus miesto miškus valstybinės reikšmės miškams. Ginčo teritorija priskirtina valstybinės reikšmės miškams remiantis Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų įstatymo 4 straipsniu, Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsniu. Be to, ginčo teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1305. Parengtas Schemos projektas buvo apsvarstytas 2008 m. rugsėjo 23 d. viešo susirinkimo metu, bet pareiškėjai jo svarstyme nedalyvavo ir prašymų tikslinti Schemos projektą per visą jo rengimo laikotarpį nepateikė. Prašymą neįtraukti ginčo teritorijos į naujai sudaromą Schemą pareiškėjų vardu J. J. pateikė tik 2009 m. balandžio 28 d., t. y. užbaigus Schemos derinimo procedūrą. Taigi pareiškėjai Apraše nustatytais terminais ir tvarka nesikreipė su prašymu tikslinti Schemos projektą. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu pareiškėjai kreipėsi 2009 m. spalio 16 d., jau Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1305 patvirtinus Schemą. Apie Schemos parengimą Tarnyba raštu pranešė pareiškėjams 2009 m. gegužės 25 d., todėl pareiškėjų skundas teismui paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą. Pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. TA 0911-00001 Tarnyba tik patvirtino, kad Šiaulių miesto miškų 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksaciniai sklypai yra registruoti Kadastre, nes atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šiuose sklypuose iš viso yra 2,1 ha miesto teritorijoje esančio miško, kuris, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Tarnyba nerengė miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų projekto. Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171, nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka. Nurodytos miškų inventorizacijos duomenys naudojami rengiant Šiaulių apskrities miškų tvarkymo schemą, kurios sprendiniuose turės būti pateikti siūlymai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms.

Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 35–36), kurį patikslino (T 2, b. l. 79–80), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad į pareiškėjų 2009 m. balandžio 28 d. prašymą ginčo teritorijos neįtraukti į sudaromą Schemą, Ministerija atsakė 2009 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (12-2)-D8-4293, kuriuo informavo pareiškėjus, kad jų prašymas netenkinamas, todėl pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui teismui paduoti. Be to, nors pareiškėjai skunde teigia, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjai dėl ginčo kreipėsi į išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijas. Taip pat nurodė, kad ginčo teritorija Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1305 priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl, net ir patenkinus pareiškėjų skundą, tai nesukeltų jiems teisinių pasekmių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 56–58) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 60–61) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypai pagal dabar galiojančio valstybinės reikšmės miškų kadastro duomenis yra ne Šiaulių miesto miško parkas, bet Šiaulių miesto (valstybinis) miškas. Tad tenkinti skundą jo argumentų ribose (t. y. kad ginčo miško sklypai negali būti laikomi miesto miško parku) nėra pagrindo, nes ginčo žemės sklypai ir nėra Šiaulių miesto miško parkas, konkrečiai – Hidro parkas (jo dalis). Kad šiuose sklypuose nėra miesto miško, kuris taip pat yra valstybinės reikšmės miškas, skunde neįrodinėjama. Teismas, aiškindamas su mišku susijusius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo sklypų pripažinimas miesto mišku (miesto miško žeme) teisės aktams iš esmės neprieštarauja.

Teismas pažymėjo, kad bylos išnagrinėjimui yra reikšminga, jog Tarnybos parengtas Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas buvo dar 2008 m. rugsėjo 23 d. apsvarstytas viešame susirinkime bei suderintas su Šiaulių apskrities viršininko administracija ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija, o 2009 m. balandžio 27 d. pateiktas Schemos rengimo organizatoriui – Ministerijai. Pareiškėjai pirmąjį prašymą Aplinkos ministerijos Miškų departamentui bei Valstybinei miškotvarkos tarnybai pateikė 2009 m. balandžio 28 d. Galutinai ši Schema patvirtinta Vyriausybei 2009 m. spalio 14 d. priėmus nutarimą Nr. 1305, pakeičiantį Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Paminėtas Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1305 įsigaliojo 2009 m. spalio 23 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjai su prašymu raštu tikslinti Schemos projektą į rengėją nesikreipė per visą Schemos rengimo laikotarpį – nei iki viešojo svarstymo, nei jo metu. Teismas rėmėsi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintu Aprašu bei nusprendė, kad skundžiamos Schemos rengimo etapas, per kurį galima buvo teikti pretenzijas dėl jos teisingumo, iš esmės baigėsi 2009 m. balandžio 27 d. (pirmasis skundas Ministerijai ir Tarnybai paduotas 2009 m. balandžio 28 d.). Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas Tarnyba pagal pirmąjį skundą nebeturėjo prievolės vertinti jo teiginių bei daryti kokius nors pakeitimus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad net jei laikyti, jog Ministerija iki Schemą pateikiant tvirtinti Vyriausybei privalėjo pareiškėjų 2009 m. balandžio 28 d. prašymą nagrinėti, tuo metu pareiškėjai nepateikė argumentų, kad ginčo žemės sklypuose nėra miško. Be to, ginčo žemės sklypai mišku buvo pripažinti dar Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 6 d. nutarimo išaiškinimą miestuose esantys miškai turėjo būti laikomi valstybinės reikšmės miškais ir be Vyriausybės priskyrimo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai skundą atsakovams padavė iš esmės pasibaigus pretenzijų pateikimo laikui, ginčijama Schema patvirtinta Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1305. Šiam teismui nėra suteikta teisė tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos (ABTĮ 16 str. 2 d.), todėl teismas sutiko su atsakovų atsikirtimu, jog skundo patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių.

III.

Pareiškėjai J. J., F. J., R. M. ir T. J. apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 152–154) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde be argumentų, pateiktų skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje pripažinta, jog jų senelei J. D. priklausiusioje žemėje – Šiaulių miesto miškų 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksaciniuose sklypuose – augantys medžiai yra pasodinti ir, remiantis Miškų įstatymu, nėra miškas, tuo tarpu 2010 m. gegužės 6 d. sprendime teismas neteisingai nurodo priešingai. Teigia, jog jie neginčija, kad miesto miškas pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškas, tačiau teigia, jog jų senelei J. D. priklausiusioje ne miškų ūkio paskirties žemėje pasodinti medžiai, žmogaus įveisti parkai pagal Miškų įstatymą nelaikomi mišku, jie yra miesto parko „Hidro parkas“ sudėtyje (ne miško parko). Jiems nesuprantami teismo argumentai, kad „yra ne Šiaulių miesto miško parkas, bet Šiaulių miesto (valstybinis) miškas. Tad tenkinti skundą jo argumentų ribose (t. y. kad ginčo miško sklypai negali būti laikomi miesto miško parku) nėra pagrindo, nes ginčo žemės sklypai ir nėra Šiaulių miesto miško parkas, konkrečiai – Hidro parkas (jo dalis)“. Teigia, jog jie būtent ir įrodinėja, kad nėra miško parko (miško). Pažymi, jog dėl nežinojimo ir informacijos stokos viena diena pavėlavo kreiptis į valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengėjus. Kol vyko skundo nagrinėjimas, Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1305 patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus, į kuriuos patenka ir ginčo sklypai. Nesutinka, kad skundo patenkinimas nesukeltų jokių pasekmių.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 169–171) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, pateiktais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 165–166) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, pateiktais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 157–159) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 161–162) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų reikalavimo atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai jų senelei priklausiusios žemės 520 kvartalo 1, 4, 5 ir 7 sklypų nepriskirti miškų kategorijai ir išbraukti iš rengiamos Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kaip neatitinkančius miškui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia skundo dalykas – materialinis teisinis reikalavimas. Būtent pastarojo apimtyje ir turi būti nagrinėjamas iškeltas ginčas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę.

Iš pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad juo formuluojamas reikalavimas įpareigoti atsakovus pareiškėjų senelei J. D. priklausiusios žemės 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 sklypų nepriskirti miškų kategorijai ir išbraukti iš rengiamos Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Laikantis teismui paduoto skundo nagrinėjimo ribų taisyklių, byla nagrinėtina šio skunde nurodyto skundo dalyko ribose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1305 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.3 punktu nutarta pakeisti jo 37 priedą pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas schemas. Pagal šį priedą – Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą – po paminėto nutarimo priėmimo ginčo teritorija, t. y. Šiaulių miesto 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksaciniai sklypai, patenka į Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų plotus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo žemės plotas jau yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema yra ne rengimo etape, kaip pareiškėjai nurodo skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau jau patvirtinta paminėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Pažymėtina, kad šis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas dar prieš pareiškėjams pateikiant 2009 m. spalio 16 d. skundą pirmosios instancijos teismui, t. y. 2009 m. spalio 14 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog skundo reikalavimas turi būti toks, kad juo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Tuo tarpu patenkinus pareiškėjų skundo reikalavimą, jis negalėtų būti įvykdomas, kadangi paminėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ginčo žemės sklypai jau priskirti valstybinės reikšmės miškams bei įtraukti į Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Išdėstytų argumentų pagrindu laikytinas nepagrįstu ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentas, kad jie siekia tik išsiaiškinti, ar ginčo žemės sklypas laikytinas mišku, kadangi toks konstatavimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Vien tik veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-738/2010).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės, kaip kolegialios institucijos, veiklos. Administraciniai teismai gali tirti Vyriausybės veiklą tik tiek, kiek toks tyrimas yra būtinas šių teismų abejonei dėl Vyriausybės akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams pagrįsti, jei nagrinėjančiam bylą teismui tokia abejonė iškyla. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl skundo bei apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo žemės sklypų priskyrimu valstybinės reikšmės miškams, nepasisako. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingu atveju, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas Aplinkos ministerija, ipso facto būtų vertinamas ir Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1305 teisėtumas bei pagrįstumas, nors tokių bylų nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Be to, šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra keliamas nei pareiškėjų skunde, nei apeliaciniame skunde. Taigi paminėtas klausimas nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ne tik todėl, kad nepatenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, bet ir todėl, jog teismo sprendimas, priimtas išsprendus ginčą ne dėl iškeltų reikalavimų, negalėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 302/2010).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1369 buvo patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas, nustatantis valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. Aprašo 2 punktas numato, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis, o pagal šias schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus. Aprašo II dalis numato tvarką, kurios laikantis yra atliekamas paminėtų schemų rengimas. Pagal Aprašo 10 punktą prašymus tikslinti schemos projektą fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti rengėjui (pagal Aprašo 3 punktą rengėju laikoma Valstybinė miškų tarnyba) raštu per visą schemos rengimo laikotarpį iki viešojo svarstymo ir jo metu. Taigi asmenims, nesutinkantiems su schemos projektu, yra numatyta galimybė teikti pastabas ir gauti motyvuotus atsakymus, kuriuose jų prašymai arba pripažįstami pagrįstais, arba nurodomos priežastys, dėl kurių jie tokiais nepripažinti. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas buvo apsvarstytas viešo susirinkimo metu 2008 m. rugsėjo 23 d., o pareiškėjai pirmą kartą su prašymu ginčo sklypų neįtraukti į naujai sudaromą Schemą į atsakovus kreipėsi 2009 m. balandžio 28 d. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai laiku nepasinaudojo jų teise teikti prašymus dėl valstybinės reikšmės miškų ploto schemos tikslinimo, nors tokia galimybė teisės aktuose yra įtvirtinta. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pareiškėjai apeliaciniame skunde neteisingai pažymi, jog su prašymu patikslinti Schemą į atsakovus buvo kreiptasi vėluojant tik vieną dieną. Minėta, kad šie prašymai galėjo būti pateikti per visą Schemos rengimo laikotarpį iki viešojo svarstymo ir jo metu, kuris įvyko 2008 m. rugsėjo 23 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai dėl nurodytos priežasties nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vėlavimo trukmę, taip pat nepagrįstai remiasi ir tuo, kad vėlavo dėl nežinojimo, informacijos stokos. Tokios priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nelaikytinos pagrįstomis ar pateisinančiomis pareiškėjų teisės kreiptis dėl Schemos tikslinimo neįgyvendinimą laiku.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų skundo reikalavimas negali būti tenkinamas ir jo patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių taip pat ir todėl, kad byloje esantys įrodymai – Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. spalio 30 d. pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas) Nr. P0910-0032 (T 1, b. l. 28), Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. lapkričio 5 d. pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai) Nr. TA 0911-00001 (T 1, b. l. 29) – neginčijamai patvirtina, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 sklypai yra įregistruoti kaip valstybinės reikšmės miškų plotai. Pagal Lietuvos Respublikos registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Paminėtiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenims esant nenuginčytiems ir galiojantiems, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti jų teisėtumu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad net ir tuo atveju, jei ginčo žemės plotas būtų pripažintas parku, jis pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 14 dalį būtų išperkamas valstybės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų J. J., F. J., R. M. ir T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiIrmantas JarukaitisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius