Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, išnagrinėjusi R. Š. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu R. Š. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, padarymą paskirta subendrinta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams 6 mėnesiams su transporto priemonės konfiskavimu. 2014 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas ir R. Š. apeliacinis skundas netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikta teisė, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad yra praėję daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, R. Š. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, po teisės vairuoti atėmimo administracine tvarka nebaustas. Nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina šeimos poreikiams tenkinti.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Svarstant, ar R. Š. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo neatsakingą požiūrį. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumus matyti, kad R. Š. praeityje baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir vairavimą esant neblaiviame stovyje, tai neigiamai apibūna pažeidėjo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai (sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, pažyma apie galiojančias nuobaudas) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Vertinant R. Š. nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkybės, susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens darbine veikla, šeimynine padėtimi, nesudaro pagrindo išimties tvarka sutrumpinti nuobaudos terminą, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatas netikslinga, nes nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, be to nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, teismas

nutaria:

R. Š. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.