Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 1996 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1997 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 1/6 dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 1/6 dalies turto konfiskavimu. 1999 m. balandžio 6 d. atliko bausmę;

3) 2000 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

4) 2000 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 116 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams ir 2 mėnesiams su ½ dalies turto konfiskavimu. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymą dėl amnestijos, paskirta bausmė sumažinta vienu penktadaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams su ½ dalies turto konfiskavimu. 2003 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nustatyta nauja subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymą dėl amnestijos, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas, 2003 m. rugsėjo 18 d. paleistas iš įkalinimo vietos;

6) 2006 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas už 250 Lt;;

7) 2007 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos) subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. 2008 m. spalio 14 d. atliko bausmę;

9) 2012 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams;

10) 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams;

11) 2014 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 4 mėnesiams. Bausmę atliko 2019 m. rugpjūčio 16 d.

12) 2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

13) 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK140 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams. 2023 m. rugsėjo 15 atliko bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. balandžio mėn. 14 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą, t. y. namo laiptinės pirmajame aukšte nukentėjusiajai L. I. įėjus į liftą, įėjo į liftą paskui nukentėjusiąją ir iš nugaros kaire ranka sudavęs vieną smūgį L. I. į galvos sritį, taip atimdamas jai galimybę priešintis, pagrobė svetimą - nukentėjusiajai L. I. priklausantį turtą, t. y. iš rankos išplėšęs pirkinių krepšelį, kuriame buvo duonos kepalas vieno euro vertės, juodos spalvos piniginė su magnetu, kurioje buvo nuolaidų kortelė „AČIŪ“, vilniečio kortelė, apie 15 eurų monetomis, raudonos spalvos, suplėšyta piniginė, 3 vnt. žirklių, kurių vertė atitinkamai 2,50 euro, 3 eurai ir 4 eurai, bendros 9,5 euro vertės, vaistai, kurių vertė 10 eurų, 4 vnt. cigarečių „Winston“, kurių vieneto vertė 3 eurai, bendros 12 eurų vertės, bei nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė bendrą 46,5 euro turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas A. Š. parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse yra gydytas vaikystėje dėl to, kad patėvis prieš jį naudodavo smurtą. Narkologinėje įskaitoje neįrašytas, galvos traumų neturėjęs. Prisipažįsta tik iš dalies dėl to, kad moters lifte nemušė, tik iš jos rankų ištraukė maišą. Nematė, kad ji būtų nukritusi ant žemės. Taip pat pranešime apie įtarimą nurodyti daiktai neatitinka to, kas iš tikro buvo maiše. 2024 m. balandžio 14 d. apie pietus išėjo iš namų pasivaikščioti. Bevaikštant stotelėje prie ,, (duomenys neskelbtini)“ (stotelė ,, (duomenys neskelbtini)“ pusėje) pamatė moterį, kurią pažįsta jau apie 4 metus. Jos vardo ir pavardės nežino, kur tiksliai ji gyvena, nežino taip pat. Jie susipažino, nes anksčiau kartu išeidavo išgerti alkoholinių gėrimų. Ją sutikęs, visada pasisveikindavo, pakalbėdavo, ji visada jam duodavo cigaretę, išgerti, jeigu pati turėdavo. Jis žino, kad moteris yra neturtinga, ji nedirba, jam jos visada buvo gaila. Taigi, balandžio 14 dieną prie moters priėjęs stotelėje pasisveikino, jiedu pradėjo kalbėtis. Kalbėjo apie bet ką, bendromis temomis. Moteris su savimi turėjo ,,Maximos“ maišą, jų pokalbio metu jau matė, kad jame nieko vertingo nėra. Iš maišo moteris išsitraukė duoną ir ją pradėjo lesinti balandžiams. Jis taip pat paėmė duonos ir palesino balandžius. Moteris pasakė, kad nori į tualetą, ir nuėjo į šalia ,,(duomenys neskelbtini)“ esantį biotualetą. Jis buvo netoliese. Moteriai išėjus iš tualeto, ji pasakė, kad eis namo, tada jam į galvą atėjo mintis iš jos paimti maišą. Nežino, kodėl jam kilo ši mintis. Jie kartu ėjo link jos namo ir jis kažkodėl nuo moters atsiliko. Atsilikęs matė, kad moteris įėjo į namo laiptinę (tikslaus namo numerio nežino) ir jis įbėgo į laiptinę paskui ją. Moteris įėjo į liftą, jis priėjo už jos. Moteris į jį atsisuko, jis tada griebė maišą, kurį moteris turėjo rankoje, ir nieko nesakęs išbėgo iš laiptinės. Ji jam nieko nesakė, jis jai nieko nesakė taip pat. Moteriai tikrai netrenkė ranka, nespyrė koja, jokių sužalojimų nepadarė, kad ji nukrito jam paėmus maišą, jis tikrai nematė. Išbėgęs iš laiptinės bėgo link ,,(duomenys neskelbtini)“, link (duomenys neskelbtini) gatvės ir nusileido (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiais laiptais. Nusileidęs pravėrė maišą ir jame pamatė 3 pakelius atidarytų ,,Winston“ cigarečių, raudonos spalvos piniginę, kurioje buvo ,,Ačiū“ kortelė, vilniečio kortelė, 2 eurai su centais, maiše dar buvo vienos žirklės, vienas rulonas tualetinio popieriaus, pusė kepalo baltos duonos, pirštinės ir viskas. Daiktai buvo nešvarūs, jokių papuošalų maiše tikrai nebuvo. Ji jam apskritai apie jokius papuošalus nėra pasakojusi, jis ant jos niekada nėra matęs papuošalų. Jos namuose nebuvęs. Iš maišo paėmė 3 pakelius cigarečių ir 2 eurus, o patį maišą ir jame buvusius kitus daiktus tiesiog kažkur išmetė ant žemės eidamas link ,, (duomenys neskelbtini)“ stotelės. Stotelėje sulaukė (duomenys neskelbtini) autobuso ir išvažiavo į miestą. Kur išleido 2 eurus, jis neprisimena. Visas cigaretes, kurias paėmė iš maišo, jau surūkė. Plėšimo metu buvo apsirengęs ,,Nike“ juodus sportbačius, juodą striukę, džinsus, juodą kepurę ,,Adidas“ ir su savimi turėjo kuprinę ,,Hummel“. Rūbus, kuriais vilkėjo, pateikė policijos pareigūnams savanoriškai. Pareigūnams nepateikė tik kelnių ir striukės, nes neturi rūbų, kuriuos galėtų persirengti. Jokių kitų plėšimų jis nėra įvykdęs po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, tik vagia iš parduotuvių už sumas, nesiekiančias 150 eurų. Pragyvena iš pašalpos, neoficialių statybos darbų. Jam labai gėda dėl to, kad atėmė iš moters maišą, pats nežino, kodėl jam ši mintis šovė į galvą, suvokė, kad maiše nieko nebus, ir apskritai, minėta moteris yra gera, visada padės bėdoje, todėl tikrai gailisi dėl įvykio ir jam dėl to labai gėda. Nori moteriai atlyginti padarytą žalą ir jos atsiprašyti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis papildomai apklaustas A. Š. parodė, kad prisimena savo anksčiau duotus parodymus, lieka prie jų, prisipažįsta visiškai dėl to, kas nurodyta įtarime, tik nori papildyti, kad jis neprisimena, ar jis sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvos sritį, neatmeta galimybės, kad galėjo taip būti, prisimena, kad moteris nukrito ant žemės jam iš jos rankų ištraukus maišą. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Jis nukentėjusiąją mato beveik kasdien, jis jai nuperka pyragų, pakalba su ja, jam labai jos gaila, jis, kai bus pasiruošęs, pats su ja pakalbės apie jo įvykdytą plėšimą ir pasiūlys atlyginti jai jo padarytą žalą. Jam labai gėda dėl jo poelgio, jis daugiau jokių plėšimų nevykdo, dirba neoficialiuose statybos darbuose, gyvena su savo močiute, ja rūpinasi. Esant galimybei, ikiteisminį tyrimą norėtų baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau nieko paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

L. I. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinės pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini), L. I. įėjus į liftą, nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1,80 metro ūgio, tamsiai apsirengęs, iš nugaros, kaire ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir iš rankos išplėšė pirkinių maišelį „IKI“, tuo metu ji nugriuvo. Pirkinių maišelyje buvo: duonos kepalas, kurio vertė 1 euras, juodos spalvos piniginė su magnetu, kurioje buvo nuolaidų kortelė „Ačiū“, vilniečio kortelė ir apie 15 eurų monetomis, raudonos spalvos suplėšyta piniginė, kurioje buvo medicininio aukso žiedas su baltos spalvos akmenuku, kitas žiedas su raudonu akmenuku, trys poros medicininio aukso auskarų, vieni buvo kabantys, kiti užsegami, kaip tiksliai atrodo, neatsimena. Taip pat pirkinių krepšelyje buvo trejos žirklės, kurių vienų vertė 2,50 euro, kitų 3 eurai, ir 4 eurai, ir vaistai, kurių vertė 10 eurų, cigaretės „Winston“ 4 vnt., kurių vieneto vertė 3 eurai. Medicininio aukso papuošalus bendrai vertina 100 eurų. Iš viso jai padaryta turtinė žala yra 147,5 euro.

Nukentėjusioji L. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 15.45 val., ji iš (duomenys neskelbtini) turgaus ėjo į namus. Įėjusi į namo ((duomenys neskelbtini)) laiptinės pirmą aukštą, nuėjo prie lifto. Įlipdama į liftą išgirdo, kad kažkas atbėga. Atsisukusi pastebėjo jai nepažįstamą vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1,80 metro ūgio, tamsiai apsirengusį, kuris sulaikė lifto duris, kad jos neužsidarytų. Jai pasisukus šonu, jis iš nugaros, kaip suprato – kaire ranka sudavė jai vieną smūgį į galvos sritį ir staiga iš rankos išplėšė pirkinių maišelį „IKI“. Tuo metu, kai jis plėšė krepšelį, ji nugriuvo. Galvos srityje nuo smūgio pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 4-5 balais. Šiuo metu galvos srityje skausmo nejaučia, tačiau krisdama susimušė dešinės kojos kelio sritį ir jame tuo metu jautė skausmą, kurį vertina 3 balais, šiuo metu skausmo taip pat nejaučia. Pirkinių maišelyje buvo: duonos kepalas, kurio vertė 1 euras, juodos spalvos piniginė su magnetu, kurioje buvo nuolaidų kortelė „Ačiū“, vilniečio kortelė ir apie 15 eurų monetomis, raudonos spalvos suplėšyta piniginė, kurioje buvo medicininio aukso žiedas su baltos spalvos akmenuku, kitas žiedas su raudonu akmenuku, trys poros medicininio aukso auskarų, vieni buvo kabantys, kiti užsegami, kaip tiksliai atrodo – neatsimena. Taip pat pirkinių krepšelyje buvo 3 vnt. žirklių, kurių vienų vertė 2,50 euro, kitų 3 eurai ir 4 eurai, ir vaistai, kurių vertė 10 eurų, cigaretės „Winston“, 4 vnt., kurių vieneto vertė 3 eurai. Medicininio aukso papuošalus bendrai vertina 100 eurų. Minėtas vyriškis su jos daiktais išbėgo iš laiptinės, kur jis nubėgo, ji nematė. Nors ir bandė jį pasivyti, bet išbėgusi į lauką jo jau nebematė. Grįžusi į laiptinę sutiko kaimynę, kurios duomenų nežino, kuriame bute ši gyvena, taip pat nežino, kaimynei pasakė, kad ją apvogė laiptinėje, ir ši jai atsakė, kad yra kameros. Ji nuėjo į namus. Būnant namuose, pas ją atėjo kaimynas, kuris per vaizdo kameras matė, kaip ją užpuolė, ir apie įvykį pranešė policijai, kadangi ji neturi mobiliojo telefono. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Visa jai padaryta turtinė žala yra 147,5 euro. Civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1999 metų su savo mama ir kaimyne L. I. Pusė buto nuosavybės teise priklauso jo mamai, o kita pusė buto priklauso L. L. bute gyvena nuo maždaug 2001 metų. Kai L. atsikraustė į jų bendrą butą, ji jau buvo su kažkokia psichine negalia. Žino, kad L. turi nuolat gerti psichotropinius vaistus, vaikščioti pas gydytojus, tačiau to nedaro. Nėra tikras, kokia diagnozė L. nustatyta, tačiau jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini). Kartais L. elgiasi visiškai normaliai, ji yra protinga, o kartais ji elgiasi neadekvačiai. L. namuose niekada nieko nesitvarko, maudosi vieną kartą per mėnesį, nuo jos sklinda nemalonus kvapas, valgyti pasigamina pati, tačiau paprastus patiekalus, į parduotuvę nueina irgi savarankiškai. L. grįžta namo pernakvoti, o šiaip dienomis ji išeina ir guli prie jų daugiabučio, lauke. Kartais L. išeina su vienu maišu, grįžta su dviem, iš kur ji gauna kitą maišą, jis nežino. L. turi visokių papuošalų, tačiau tie papuošalai yra nebrangūs, tikrai ne auksiniai. Apie tai, kad L. apiplėšė, sužinojo iš kaimyno, kuris viską pamatė per kameras. Kada šis jam pasakė apie įvykį, jis tiksliai neprisimena. Jis pats plėšimo metu namie nebuvo, nematė, kas ją apiplėšė. Po plėšimo, praėjus gal dienai ar dviem, tiksliai neprisimena, kada jis kalbėjo su L. Ši jam sakė, kad prie jos lifte priėjo vyras, ištraukė iš jos rankų maišą, kuriame buvo piniginė, pinigai, maistas, apie papuošalus ji, jam atrodo, nieko neminėjo. Ant jos jokių smurto žymių po įvykio nesimatė. Apskritai pas juos namie policijos dėl L. nėra buvę, tik, prieš kažkiek metų (tiksliai neprisimena kiek, galbūt 3 ar 5) buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes L. turi daug sveikatos problemų, vaistų negeria. Daugiau nieko paaiškinti negali.

Apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta nuoroda „https://drive.google.com/drive/folders/1lSpXuKcyi33DyG8f2Wh_DbX7dfeHSwzj“. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „1_Kamera_(duomenys neskelbtini)_New_Group1_20240414154316_ 20240414154554_295078“ viršuje, kairėje pusėje matyti užrašas „04-14-2024 Sun 15:43:16“, kuris nurodo paros laiką ir datą. 15:44:44 į filmuojamas laiptinės patalpas įeina moteris, dėvinti melsvos spalvos kepurę, tamsiai mėlynos spalvos striukę su gobtuvu, kairėje rankoje laikanti baltos spalvos pirkinių krepšelį, ant kurio matyti žalios spalvos piešiniai ir žalios spalvos užrašas „Norfa“, taip pat kairės rankos delne laiko kažkokį daiktą, dėvi juodos spalvos kelnes ir juodos spalvos batus. Minėta moteris nueina prie lifto durų, jų dešinėje pusėje spaudžia sienoje esantį mygtuką. Tuo tarpu apie 15:44:50 matyti, kaip atsidaro mėlynos spalvos durys, esančios vaizdo įrašo kairėje pusėje, ir pro jas įeina vyriškis, dėvintis juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant kurios matyti baltos spalvos užrašas „Adidas“, tamsios spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsus, juodos spalvos batus su baltu padu, tamsios spalvos kuprinę, ant kurios dešinio šono matyti pilkos spalvos logotipas. 15:44:55 minėta moteris įlipa į liftą, o minėtas vyras nueina link moters ir įlipa į tą patį liftą. Apie 15:45:06 matyti, kaip minėtas vyras vieną kartą pamojuoja ranka, tada lieka stovėti lifto tarpduryje. Apie 15:45:19 matyti, kai minėtas vyras pasisveria į lifto vidaus patalpas vieną koją palikdamas koridoriaus patalpose ir abiem rankomis staigiai traukia už minėtos moters rankose laikomo baltos spalvos pirkinių krepšelio su žalios spalvos piešiniais ir užrašu „Norfa“, dėl ko minėta moteris ištempiama iš lifto patalpų ir nugriūna koridoriaus patalpoje prie lifto, o minėtas vyras, išplėšęs minėtai moteriai pirkinių krepšelį iš rankų, laikydamas minėtą pirkinių krepšelį abiem rankomis, 15:45:24 išbėga pro mėlynos spalvos duris. Tuo tarpu kai minėtas vyras išbėga iš laiptinės, minėta moteris lėtai atsistoja nuo žemės, dešine ranka pasitaiso kepurę ir išeina pro mėlynos spalvos duris paskui minėtą vyriškį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad iš tiesų namo lifte iš nukentėjusiosios atėmė pirkinių maišelį su jos daiktais, tačiau teigė jokio smurto prieš ją nenaudojęs. Taip pat paneigė nukentėjusiosios teiginius, kad minėtame maiše būtų buvę papuošalai, kuriuos pastaroji vertino 100 Eur. Vėliau pripažino, kad jam su jėga traukiant maišą iš moters rankų, ši parkrito, taip pat neatmeta galimybės, jog galėjo suduoti smūgį jai į galvą, nors jis pats to neatsimena. Tuo metu nukentėjusioji viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jai einant namo, įžengus į liftą, iš paskos einantis vyras kaire ranka jai sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir iš rankos išplėšė pirkinių maišelį, dėl ko ji nugriuvo papildomai susitrenkdama. Tiek smūgio, tiek griuvimo metu ji pajuto fizinį skausmą. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji įvykio dieną nurodė ir savo kaimynui liudytojui R. S., teigdama, kad ją sumušė, tai yra trenkė per galvą su kumščiu ir išplėšė iš rankų maišą. Liudytojas patikrino laiptinės apsaugos kamerų įrašus, kurie patvirtino moters nupasakotą įvykį. Tačiau nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių apie pagrobtus papuošalus šis liudytojas patvirtinti negalėjo, nurodydamas, kad apie jokius papuošalus nukentėjusioji jam nieko neminėjo, be to jis ir nėra matęs jokių papuošalų būdamas L. bute ar pačios L. su papuošalais. Su nukentėjusiąja viename bute gyvenantis liudytojas J. B. nurodė, kad L. turi pigių papuošalų, bet tikrai ne auksinių, pati ji pasakodama apie plėšimą, papuošalų pagrobimo neminėjo. Tuo metu pačios nukentėjusiosios parodymai dėl papuošalų kiekio ir rūšies kito. Iš pradžių ji teigė, kad buvo pagrobti du medicininio aukso žiedai ir trys poros auskarų, vėliau – kad 5 poros medicininio aukso auskarų, 2 paauksuoti žiedai, nepaisant padidinto papuošalų kiekio aiškino, kad visi jie buvo nupirkti vienu kartu už šimtą eurų turgelyje. Negalėjo apibūdinti auskarų išvaizdos, teigdama, kad jos neatsimena. Galiausiai pati nukentėjusioji savo paskutinėje apklausoje nurodė, kad pagrobtoje piniginėje tik galimai buvo jos medicininio aukso ir paauksuoti papuošalai. Tokiu būdu byloje nebuvo gauta jokių patikimų įrodymų dėl nukentėjusiosios minimų papuošalų buvimo pagrobtame maišelyje. Ikiteisminio tyrimo subjektai abejones dėl papuošalų buvimo piniginėje pagrįstai įvertino kaltinamojo naudai ir papuošalų pagrobimo jam neinkriminavo. Tačiau nukentėjusiosios nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams ir kaimynams nurodomos aplinkybės apie smurto panaudojimą turto pagrobimo metu buvo patvirtintos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš apsaugos kamerų vaizdo įrašų matyti, kad paskui nukentėjusiąją į liftą žengiantis kaltinamasis pirmiausia užsimoja ranka, vėliau griebia ir tempia už maišo, dėl ko moteris griūva. Šios aplinkybės atitinka moters nurodytas aplinkybes, kad pirmiausiai jai buvo suduota į galvą, vėliau su jėga išplėštas maišas, dėl grubaus jo tempimo ji griuvo skaudžiai susitrenkdama.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog A. Š. 2024 m. balandžio mėn. 14 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą, t. y. namo laiptinės pirmajame aukšte nukentėjusiajai L. I. įėjus į liftą, įėjo į liftą paskui nukentėjusiąją ir iš nugaros kaire ranka sudavęs vieną smūgį L. I. į galvos sritį, taip atimdamas jai galimybę priešintis, pagrobė svetimą – nukentėjusiajai L. I. priklausantį turtą, t. y. iš rankos išplėšęs pirkinių krepšelį, kuriame buvo duonos kepalas vieno euro vertės, juodos spalvos piniginė su magnetu, kurioje buvo nuolaidų kortelė „Ačiū“, vilniečio kortelė, apie 15 eurų monetomis, raudonos spalvos suplėšyta piniginė, 3 vnt. žirklių, kurių vertė atitinkamai 2,50 euro, 3 eurai ir 4 eurai, bendros 9,5 euro vertės, vaistai, kurių vertė 10 eurų, 4 vnt. cigarečių „Winston“, kurių vieneto vertė 3 eurai, bendros 12 eurų vertės, bei nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė bendrą 46,5 euro turtinę žalą.

Teismui nekyla abejonių, kad smurtas buvo panaudotas nukentėjusiosios turto užvaldymo tikslu, siekiant palaužti moters valią priešintis jos turto pagrobimui.

Tiek iš įvykio faktinių aplinkybių, tiek ir iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei siekė ir norėjo kilusių padarinių – nukentėjusiosios turto pagrobimo, nors ir nežinojo, kokį turtą jam pavyks pagrobti, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Itin nedidelė pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju (nekvalifikuoto plėšimo atveju) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Jo veikos pavojingumą šiuo atveju lemia ne pagrobto turto vertė, o smurtinis veikos aspektas. A. Š. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bausmės

A. Š. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Bylos aplinkybės aiškios, nukentėjusioji turtinių pretenzijų nepareiškė, ji buvo informuota apie prokurorės sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio1 dalies 13 punktas), nes naujas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas A. Š. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis prisipažino ir gailisi, konstatuota viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. Š. praeityje teistas trylika kartų, daugiausiai – už nusikalstamas veikas nuosavybei, nors visos bausmės atliktos, teistumas dėl pakartotinai daromų nusikalstamų veikų neišnykęs. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas ne mažiau 35 kartų, daugiausiai už smulkias vagystes, važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto bei neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Nedirba.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, manytina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis parinkta tinkamai, siūlomas maksimalus šios bausmės dydis atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 17 d. 08.45 val. iki 2024 m. balandžio 17 d. 14.13 val. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo skirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, jos paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 17 d. 08.45 val. iki 2024 m. balandžio 17 d. 14.13 val. (vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Š. atvykimo ar sulaikymo arešto bausmei atlikti dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvyti ir įpareigojimą periodiškai registruotis palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 24 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.