- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-322-265/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- N. P., K. P., S. P.
- Atsakovas
- D. G.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Snieguolė Šermukšnė, Egidijus Morkūnas, Algirdas Žukas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovės atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, trečiojo asmens N. P. atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei ir trečiojo asmens K. P. atstovui advokatui Algirdui Žukui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei D. G., tretiesiems asmenims S. P., K. P., N. P. ir pagal atsakovės D. G. priešieškinį bei trečiojo asmens K. P. savarankišką reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą UAB „Matininkai" paruoštą žemės sklypo padalijimo projektą. Pagal jį ieškovas naudosis žemės sklypo dalimis, projekte pažymėtomis raide „D"- 561 kv.m.; „A"- 36 kv.m.; „C“ - 202 kv.m.; atsakovė D. G. naudosis žemės sklypo dalimis: „H1“ - 417 kv.m., „H2" -293 kv.m., „Au- 61 kv.m, „C" - 261 kv.m.; tretieji asmenys: N. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „G" - 376 kv.m., „A" - 32 kv.m., „C"- 138 kv.m.; S. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „E" 195 kv.m., „A" -28 kv.m., „C - 75 kv.m.; K. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „Fl“ - 27 kv.m., „F2“ - 184 kv.m., „A" -13 kv.m. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 799/2899 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 0,2899 ha. Naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu nenustatyta, šalys ir tretieji asmenys yra žemės sklypo bendraturčiai. Paaiškino, kad paruoštas naudojimosi žemės sklypu planas, kuris tenkina visus bendraturčius, išskyrus atsakovę D. G., kuri pageidauja naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria dabar naudojasi ieškovas, siekiant ateityje ją parduoti. Mano, kad esant ginčui su atsakove būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką,
Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovo pateiktas planas, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pažeidžia jos teises, todėl priešieškiniu prašė naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal jos pridėtą žemės sklypo pasidalijimo planą. Prašė paskirti jai naudotis 2008-06-06 projekte realią disponavimo tvarką, atitinkančią ir žemės sklypo atidalijimo „H l" ir „H2" simboliais pažymėtas sklypo dalis. Paaiškino, kad projekte nustatytos sklypo dalys, t.y. „Hl" ir „H2", visiškai atitinka jos interesus, nusistovėjusią naudojimo tvarką ir neprieštarauja kitų sklypo bendraturčių interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2010-08-26 sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens K. P. savarankišką reikalavimą tenkino pilnai. Nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą UAB „Matininkai" paruoštą žemės sklypo padalijimo projektą, pagal kurį ieškovas R. Š. naudosis žemės sklypo dalimis: projekte pažymėtomis raide „D"- 561 kv.m.; „A"- 36 kv.m.; „C“ - 202 kv.m.; atsakovė D. G. naudosis žemės sklypo dalimis: „H1“ - 417 kv.m., „H2" -293 kv.m., „Au- 61 kv.m, „C" - 261 kv.m.; tretieji asmenys: N. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „G" - 376 kv.m., „A" - 32 kv.m., „C"- 138 kv.m.; S. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „E" 195 kv.m., „A" -28 kv.m., „C - 75 kv.m.; K. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „Fl“ - 27 kv.m., „F2“ - 184 kv.m., „A" -13 kv.m. Teismas priešieškinį atmetė ir iš atsakovės ieškovui priteisė 5040,00 Lt atstovavimo išlaidų, 115,00 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė žemės sklypo tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, o atsakovė savo siūlomo žemės sklypu naudojimosi tvarkos projekto nepateikė. Nurodė, kad atsakovė prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo tariamų interesų patenkinimo, todėl jos veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teise ir į jos tokius reikalavimus neatsižvelgtina bei parinktina optimaliausia naudojimosi bendru daiktu tvarka. Pažymėjo, kad siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. Ieškovo parengtą žemės sklypo pasidalijimo planą įvertino kaip atitinkantį turto bendrasavininkių interesus ir faktines žemės sklypo naudojimo aplinkybes.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, o jos priešieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš ieškovo visas jos turėtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo teiginys, jog ji nepateikė savo siūlomos žemės sklypu naudojimosi tvarkos, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes ji kartu su priešieškiniu yra pateikusi siūlomą ginčytiname žemės sklype naudojimosi tvarką. Teigia, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nes faktas, jog vienas iš atsakovų N. P. atsisakė savo priešieškinio reikalavimų nereiškia, kad savo reikalavimų atsisakė ir kitas atsakovas. Pažymi, kad ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys su žemės sklypo padalijimo projektu iš esmės yra analogiškas pirminiam ieškiniui, dėl kurio apeliacinis teismas yra pasisakęs 2009-12-09 nutartyje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoruoja nusistovėjusią žemės sklypo valdymo tvarką bei atsakovės interesus, nepagrįstai kaltindamas ją piktnaudžiavimu teise. Pagal ieškovo pasiūlytą tvarką sklypų H1 ir H2 ribos keisis atsakovės nenaudai, nes turės būti atitrauktos nuo pastato 3 metrus, kaip to reikalauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Pagal šias taisykles ieškovo projektu turės būti keičiamas ir trečiajam asmeniui K. P. siūloma sklypo dalies F1 dydis, nes šio sklypo riba sutampa sus pastato A ribomis. Atsakovės teigimu, ieškovo siūlomas projektas neužtikrina proporcingos bendratučių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos, racionalaus ir patogaus žemės sklypų suformavimo ir naudojimo. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo, t.y. Klaipėdos apygardos teismo 2009-12-09 nutartimi nustatytas aplinkybes, jog nebuvo įrodyta, kad ieškovas susitvarkė žemės sklypo dalį ir valdo ją pagal paskirtį. Atsakovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo teigdama, jog ieškovas beveik visuose posėdžiuose dalyvavo be advokato, todėl nėra pagrindo priteisti atstovavimo išlaidų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo K. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą dalyje dėl K. P. naudojimosi žemės sklypo dalimis: „F1-27 kv.m., F2-184 kv.m., „A“-13 kv.m. palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pilnai ir visapusiškai išsiaiškino visas turinčias reikšmę bylai aplinkybes ir jos atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti paliktas galioti nepakeistas. Pažymi, kad į ginčijamo žemės sklypo dalį jokių pretenzijų neturi, nes ta žemės dalimi nesinaudoja ir niekada nesinaudojo. Bendraturčiai į jos turimą žemės sklypo dalį taip pat jokių pretenzijų neturi ir šia žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ji buvo nagrinėjama iš naujo, kaip tai reglamentuoja CPK 226 str. Bylą nagrinėjant iš naujo savo reikalavimų pagal priešieškinį nebepalaikė N. P., tretieji asmenys S. P., K. P., o atsakovė nepateikė jokio patikslinto ieškinio reikalavimo savo vardu, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nustatyto naudojimosi žemės sklypu tvarkos dokumento atsakovė teismui nepateikė. Apeliantė konkrečiai neapaiškina, kuo pasireiškia jos teisių pažeidimai dėl ieškovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pažymi, kad visi ginčo žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovę, sutinka su ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl jos nesutikimas sietinas tik su tariamų jos interesų patenkinimu. Nurodo, kad apeliantės nurodomos taisyklės dėl žemės sklypų ribų nuo pastatų sienų ir medžių netaikytinos nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliacinio teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, prieštarauja bylos medžiagai, todėl yra nepagrįstas. Pažymi, kad tenkinus ieškinį, ieškovui turi būti priteisiamos viso bylinėjimosi metu patirtos išlaidas – tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme, tiek paruošiant procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui R. Š., atsakovei D. G. ir tretiesiems asmenims S. P., K. P., N. P.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendratučių nenustatyta. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą UAB „Matininkai" paruoštą žemės sklypo padalijimo projektą. Visi bendraturčiai (byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis), išskyrus atsakovę, sutinka su ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka (T.2, b.l. 91). Ginčo dėl trečiojo asmens K. P. savarankiško reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neiškilo, visos bylos šalys sutinka su šiuo reikalavimu.
Civilinio proceso rungimosi principas reikalauja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtumus (CPK 178 str.). Šalis, reikalaujanti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalo pateikti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-31n nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi atsakovė, priešieškiniu reikalaudama nustatyti jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi pateikti tinkamai parengtą bendru žemės sklypu tvarkos projektą. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, jog ji nepateikė savo siūlomos žemės sklypu naudojimosi tvarkos projekto. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ir N. P. kartu su priešieškiniu 2008-06-17 pateikė žemės sklypo padalijimo projektą, kuriam buvo pritarę ir bendraturčiai S. P. bei K. P. (T.1., b.l. 63-65, 69). Pažymėtina, kad bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir žemės sklypo padalijimo projektą, kuriam pritarė bendraturčiai S. P., K. P. bei N. P., kuris atsisakė savo reikalavimų pagal priešieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad su priešieškiniu pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas neatitinka bendratučių S. P., K. P. bei N. P. valios, todėl atsakovė D. G. savo vardu turėjo pateikti patikslintą žemės sklypo padalijimo projektą, tačiau jokio patikslinto reikalavimo ji nepateikė.
Teismui teikiamame naudojimosi bendru daiktu nustatytos tvarkos projekte siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendratučių interesų pusiausvyra, garantuoti, kad nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ar bus kuo mažiau apribotos. Atsakove apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka pažeidžia jos teises, t.y. jai siūlomų naudotis sklypų H1 ir H2 ribos turės būti atitrauktos nuo pastato, kaip tai reikalauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomas padalijant ar sujungiant žemės sklypus, atidalijant žemės sklypo dalis iš bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo, formuojant naujus valstybinės žemės sklypus ir pan., bet ne nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių, todėl minėtas apeliantės argumentas yra nepagrįstas.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 799/2899 ginčo žemės sklypo, o pagal jo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką jis naudotųsi žemės sklypo dalimis, užimančiomis 799 kv.m. Taigi jam paskirtinos naudojimui dalies dydis atitinka jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovo teikiamu planu jam suteikiamos privilegijos ir didesnė žemės sklypo dalis, tokiu būdu mažinant kitiems bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas į tokius reikalavimus gali neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė savo nesutikimo su ieškovo ir kitų bendraturčių siūlomo naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektu pagrįstumo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka laikoma atitinkanti bendrasavininkių interesus ir faktines žemės sklypo naudojimo aplinkybes.
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Teigia, jog ieškovas beveik visuose posėdžiuose dalyvavo be advokato, todėl nėra pagrindo priteisti atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tenkinus ieškinį, ieškovui turi būti priteisiamos išlaidos kiekvienos instancijos teisme (tiek bylą nagrinėjant abu kartus pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme) atstovavusio advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d., 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2010-08-26 sprendimą, teisingai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl šio sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apeliantės priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apeliantės D. G. priteisti ieškovui R. Š. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.