- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2005-05-12
- Bylos Nr.
- 2-229
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. ir 2005 m. kovo 21 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-964-53/05 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui Lietuvos akvokatūrai dėl Lietuvos advokatų garbės teismo ir Lietuvos advokatų tarybos sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos advokatų garbės teismui ir Lietuvos advokatų tarybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas S. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ieškiniu ir jo papildymais bei patikslinimais (1t.,b.l.1-10, 133-143; 2t.,b.l.79-82, 117-118, 167-172; 3t.,b.l.25-27, 58-62) atsakovui Lietuvos advokatūrai (dalyvaujantys asmenys – Lietuvos advokatų garbės teismas ir Lietuvos advokatų taryba), prašydamas panaikinti Lietuvos advokatų garbės teismo 2003 m. liepos 15 d., 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimus, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. gegužės 20 d., 2004 m. birželio 29 d., 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimus, pakeisti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 10 d. sprendimą, atleidžiant ieškovą nuo 150 Lt įmokos Lietuvos advokatūrai mokėjimo, priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pradiniu ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Lietuvos advokatų garbės teismo 2003 m. liepos 15 d. sprendimo vykdymą. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos advokatų taryba nutarė iškelti advokatui S. V. drausmės bylą už Advokatūros įstatymo 32 straipsnio, Advokatų profesinės etikos kodekso 1 straipsnio, 4 straipsnio 1-3 punktų pažeidimus ir perduoti drausmės bylą nagrinėti Advokatų garbės teismui, kuris 2003 m. liepos 15 d. sprendimu (1t.,b.l.14-17) nusprendė skirti ieškovui drausminę nuobaudą – uždrausti vienerius metus verstis profesine advokato veikla. Ieškovui, pateikus ieškinį dėl minėto advokatų garbės teismo sprendimo, Lietuvos advokatų taryba 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu (2t.,b.l.50-51) nutarė iškelti ieškovui drausmės bylą už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio pirmos dalies 1 ir 2 punktų, Advokatų profesinės etikos kodekso 1 straipsnio, 4 straipsnio 1 ir 4 punktų, 31 ir 32 straipsnių pažeidimus ir perduoti ją nagrinėti Lietuvos advokatų garbės teismui, kuris 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (2t.,b.l.173-174) paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – pripažino negaliojančiu Lietuvos advokatų tarybos sprendimą pripažinti ieškovą advokatu. Lietuvos advokatų taryba 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (2t.,b.l.177) nutarė išbraukti ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 5 d. nutartimi (1t.,b.l.174-175), patenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo, sustabdė 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos advokatų garbės teismo sprendimo vykdymą iki bus išspręsta civilinė byla dėl šio sprendimo panaikinimo, motyvuodamas, kad Advokatūros įstatyme atskirai nenurodyta advokatų garbės teismo sprendimų įsiteisėjimo tvarka, todėl darytina išvada, kad sprendimo apskundimas sustabdo jo įsiteisėjimą. Tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad apskųstas sprendimas faktiškai pradėtas vykdyti, o tai gali turėti neigiamas pasekmes ieškovui, todėl jis stabdytinas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. vasario 12 d. paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 5 d. nutartį (1t.,b.l.196-198).
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. birželio 18 d. nutartimi (2t.,b.l.76), atsisakęs tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (2t.,b.l.45-48), nesustabdė 2004 m. gegužės 20 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimo iškelti ieškovui drausmės bylą (2t.,b.l.97-98), o 2004 m. liepos 12 d. nutartimi (2t.,b.l.108) atmetė prašymą dėl taikymo laikinųjų apsaugos priemonių – 2004 m. gegužės 20 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimo sustabdymo bei banko sąskaitos arešto. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (2t.,b.l.154-156) paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 12 d. nutartį.
Šalies argumentai
Lietuvos advokatų taryba pateikė prašymą (3t.,b.l.103-104), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos advokatų garbės teismo sprendimo vykdymo sustabdymą. Nurodė, kad Lietuvos advokatų garbės teismo sprendimo sustabdymas sudaro prielaidas paneigti Lietuvos advokatų garbės teismo poveikį ir prieštarauja advokatų drausminės atsakomybės tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos advokatų tarybos prašymu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – Lietuvos advokatų garbės teismo 2003 m. liepos 15 d. sprendimo (1t.,b.l.14-17) vykdymo sustabdymą, motyvuodamas tuo, kad laikinoji apsaugos priemonė neteko prasmės, nes nebuvo sustabdytas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. rugsėjo 23 d. protokolinis nutarimas (2t.,b.l.177), kuriuo, remiantis Advokatų garbės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (2t.,b.l173-175), pripažintas negaliojančiu Lietuvos advokatų tarybos sprendimas pripažinti ieškovą advokatu ir nutarta jį išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
Šalies argumentai
Ieškovas 2005 m. kovo 25 d. atskiruoju skundu (4t.,b.l.1-2) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartį, nes teismas neatkreipė dėmesio, kad tokios drausminės nuobaudos, kaip advokatų praktikos sustabdymas vieneriems metams, neliko (Advokatūros įstatymas, įsigaliojęs nuo 2004-04-06) ir šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimas išspręstas įstatymo nuostatomis, o papildoma teismo nutartis šiuo klausimu nereikalinga. Ieškovo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės panaikinimas yra siekis įrodyti, jog šioje civilinėje byloje ieškovo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos ir nebus taikomos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo 2005 m. kovo 25 d. atskirąjį skundą (4t.,b.l.22-23) prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, nes nepagrįstas jo argumentas, jog teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negalioja nuo Advokatūros įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo (2004 m.). Nurodo, jog ieškovui 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos advokatų garbės teismo sprendimu paskirta drausminė nuobauda – profesinės veiklos sustabdymas – buvo numatyta tuo metu galiojusiame Advokatūros įstatyme, todėl įsigaliojus naujai Advokatūros įstatymo redakcijai, paskirtos drausminės nuobaudos, tarpe jų ir ieškovui, automatiškai nebuvo panaikintos. Teismų priimti procesiniai sprendimai gali būti panaikinti jį priėmusio teismo arba aukštesnės instancijos teismo, o naujo įstatymo ar jo naujos redakcijos įsigaliojimas automatiškai nepanaikina teismo procesinio sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas parengiamajame teismo posėdyje 2005 m. kovo 21 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo ieškinį (3t.,b.l.230-231). Nurodė, kad ieškovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką (2005 m. kovo 21 d. 14.00 val.) ir vietą (3t.,b.l.110), neatvyko į teismo posėdį, ieškovo teismui pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytos priežastys (pareiškimas Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui dėl visų Lietuvos Respublikos teisėjų nušalinimo, teisėjo V. Dovydaičio nušalinimo kitais pagrindais pateikimas bei būtinybė papildyti ieškinį) nelaikytinos svarbiomis priežastimis, o atsakovas neprašė teismo priimti sprendimo už akių. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytos aplinkybės laikytinos piktnaudžiavimu suteiktomis procesinėmis teisėmis, bylos vilkinimu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2005 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo nušalinti teisėją V. Dovydaitį ir nėra duomenų, kokiais pagrindais grindžiamas pakartotinis nušalinimas, kuris nepateiktas teisėjui, nagrinėjusiam bylą, o perduotas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui. Be to, ieškovas, pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir dėl to, kad nori papildyti ieškinį, nepateikė rašytinio pareiškimo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, kuris atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams.
Šalies argumentai
Ieškovas 2005 m. kovo 29 d. atskiruoju skundu (4t.,b.l.4-7) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad :
1) ieškinys nėra pradėtas nagrinėti iš esmės, todėl ieškovas turi teisę pareikšti nušalinimus;
2) prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ieškovas nurodė, jog nori papildyti, o ne pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, tuo siekdamas suformuluoti savo, kaip šalies, reikalavimo pagrindą ir dalyką. Teismas ieškovo pateiktą ieškinio papildymą laikė ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimu ir nepagrindė teisės norma tokio savo argumento. Be to, ieškovas yra apskundęs teismo nutartį atidėti žyminio mokesčio mokėjimą;
3) ieškovas, laikydamasis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, vykdydamas pareigą pateikti teismui visus turimus įrodymus pasirengimo stadijoje (CPK 226 str.), siekia pateikti teismui įrodymus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių iki teismo posėdžio pradžios, t.y. pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, o teismas neleidžia pateikti naujų įrodymų;
4) ieškinio palikimą nenagrinėtu reglamentuoja CPK 230 straipsnio trečia dalis, todėl teismas pritaikė netinkamą proceso teisės normą (CPK 141 str. 3 d.);
5) teismas nebuvo paskyręs ieškovui termino visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl negali būti taikoma CPK 141 straipsnio trečia dalis;
6) skundžiama teismo nutartis pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, nes, jai įsigaliojus, naujas ieškinys, praleidus ieškinio padavimo terminus, nebūtų priimtas;
7) teismo posėdžių metu ieškovas nebuvo nė karto įspėtas apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar proceso vilkinimą, laiku pateikdavo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, pateikdamas neatvykimo ar negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje įrodymus;
8) ieškovas teismo posėdžio dieną ir valandą lankėsi pas stomatologą, kuris pašalino dantį, dėl ko atsirado komplikacijų, t.y. pakilo temperatūra, todėl ieškovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Apie paminėtas svarbias aplinkybes teismas buvo informuotas 2005-03-21 12.00 val. faksu (3t.,b.l.222).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo 2005 m. kovo 29 d. atskirąjį skundą (4t.,b.l. 26-27) prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartį, nes ieškovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, o prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas priežastis teismas laikė nesvarbiomis. Ieškovo pateiktas prašymas dėl nušalinimo ar ieškinio papildymo nepašalina asmens pareigos atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje, o ieškovui, kaip asmeniui turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, procesinės šalies pareigos yra žinomos. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendras proceso pirmojoje instancijoje taisykles, todėl teismas pagrįstai vadovavosi CPK 246 straipsnio 1 dalimi, nes normos, reglamentuojančios parengiamąjį teismo posėdį, nenumato ieškinio palikimo nenagrinėtu, o taikomos bendrosios nuostatos. Ieškovas neinformavo teismo apie lankymąsi pas stomatologą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo išspręstas apelianto 2005 m. balandžio 27 d. pareiškimas dėl Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nušalinimo, apelianto pareiškimas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl 2005 m. kovo 21 d. nutarties netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 230 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias pirmojoje instancijoje bylų nagrinėjimo taisykles (CPK 230 str. 4 d.).
Pagal CPK nuostatas, neatvykus ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš dviejų sprendimų: arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).
CPK 246 straipsnio pirma dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovui, neatvykusiam į teismo posėdį, tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei negauta jo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, arba teismas nelaiko šalies pateiktų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.
Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas dėl svarbių priežasčių, kurios turi būti nurodomos iki teismo posėdžio pradžios pateiktame prašyme su jas patvirtinančiais įrodymais, tačiau teismas gali bylos šalies nurodytų neatvykimo priežasčių nepripažinti svarbiomis ir netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nepripažinti svarbiomis ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių ir neatidėti bylos nagrinėjimo. Bylos duomenimis, ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką (3t., b.l.110), tačiau jis neatvyko į teismo posėdį, o teismo posėdžio dieną faksu atsiųstame ieškovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą (3t.,b.l.222) buvo nurodytos šios neatvykimo priežastys: pateiktas pareiškimas nušalinti visus Lietuvos teisėjus, tarpe jų ir teisėją, nagrinėjantį šią bylą, bei siekis papildyti ieškinio dalyką. Turint omeny, kad bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimas šioje byloje buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2005 m. kovo 10 d. nutartimi (3t., b.l.164-165) ir, nurodydamas apie pareiškimą dėl visų Lietuvos teisėjų nušalinimo, apeliantas nepateikė tinkamo prašymo nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją kitu pagrindu, todėl nurodytos priežastys nesudarė pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo. Taip pat nebuvo pagrindo pripažinti svarbia neatvykimo priežastimi ir ieškovo prašymo nuorodos apie būtinumą papildyti ieškinio dalyką, nes apie teismo posėdžio laiką apeliantas žinojo iš anksto, turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir papildyti ieškinio dalyką. Be to, byla pirmosios instancijos teisme parengiamojoje stadijoje nagrinėjama nuo 2003 m., ir apeliantui buvo pakankamai laiko suformuluoti galutinius ieškinio reikalavimus, kuriuos jis ne kartą papildė ir tikslino (1t.,b.l.1-10, 133-143; 2t.,b.l.79-82, 117-118, 167-172; 3t.,b.l.25-27, 58-62). Beje, apeliantas su prašymu nepateikė papildyto ieškininio pareiškimo. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos šalys, tarpe jų ieškovas, civiliniame procese turi ne tik teises, bet ir pareigas, tarpe kurių pareigą nepiktnaudžiauti savo teisėmis, nevilkinti teismo proceso (CPK 95 str. 1 d.), rūpintis civilinio proceso skatinimu, t.y. ieškovas turi stengtis kuo operatyviau suformuluoti ieškinio dalyką, nurodyti jo pagrindą.
Nesudaro pagrindo pripažinti svarbia ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastimi ir apelianto atskirajame skunde nurodyta papildoma neatvykimo į teismo posėdį priežastis, kad nurodytą teismo posėdžio dieną bei valandą jis lankėsi pas stomatologą, kuris jam atliko danties pašalinimo operaciją. Pažymėtina, kad CPK 156 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog liga nelaikytina svarbia neatvykimo priežastimi, kol neįrodyta priešingai. Teisėjų kolegijos nuomone, lankymasis pas stomatologą nelaikytinas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, nes, kaip nurodyta gydytojo pažymoje, apeliantui („ligonio žodžiais“) dantį skaudėjo tris dienas, tačiau jis kreipėsi į gydytoją tik teismo posėdžio dieną, ir apie tai net neinformavo pirmosios instancijos teismo.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, padarė teisingą išvadą ir nepažeidė civilinio proceso įstatymo, o apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigė teismo nutarties išvadų bei motyvų. Dėl to nėra pagrindo naikinti apygardos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 – 330 str., 263 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto pateiktame 2005 m. balandžio 27 d. pareiškime dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nušalinimo (4t.,b.l.32-51) ieškinio papildymas nenagrinėtinas šioje byloje, nes nėra apeliacijos dalykas, juo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 301 str. 1 d., 338 str., 314 str., 312 str.).
Atskirasis skundas dėl 2005 m. vasario 15 d. nutarties (laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) taip pat netenkintinas, kadangi palikus nepakeistą apygardos teismo nutartį, kuria apelianto ieškinys paliktas nenagrinėtu, laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimas netenka prasmės (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 338 str., 329 – 330 str.).
Neturi pagrindo ir apelianto Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą apelianto prašyme nurodytu pagrindu (4t.,b.l.77-80), kadangi į Konstitucinį Teismą gali būti kreipiamasi, jei yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (CPK 3 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, neturėjo pagrindo svarstyti nurodyto prašymo, kadangi skundžiamose nutartyse nebuvo pritaikytos prašyme nurodytos teisės normos; be to, apygardos teisme jis nebuvo pareikštas ir pirmosios instancijos teismas tokio klausimo nesvarstė, o apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo iškelti pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str., 312 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. ir 2005 m. vasario 15 d. nutartis.