Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio atsakovei B. A. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės B. A. 919,88 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti kaip neteismingas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu ar vėliau paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms. CPK IV skyrius apibrėžia civilinių bylų teismingumo klausimus (CPK 25-36 straipsniai). Pagal įtvirtintą bendrąją taisyklę ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 2.17 straipsnyje, kur nurodyta, jog nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys atsakovei B. A. pareikštas pagal jos turto buvimo vietą, kuri yra „(duomenys neskelbtini), ieškinyje, be kita ko, nurodyta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) negyvena. Kaip anksčiau minėta, ieškinys atsakovui pagal jo turto buvimo vietą gali būti pareiškiamas tada, kai jo gyvenamoji vieta nežinoma. Gyventojų registro duomenimis atsakovės B. A. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl byla pagal CK 2.17 straipsnyje įtvirtintus gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Esant anksčiau minėtoms aplinkybėms, ieškinį priimti atsisakytina. Ieškovė ieškinį turėtų pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei B. A. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.