Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-04-05 · Byla Nr. N2-496-792/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
N2-496-792/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16048-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
L. G.
Advokatai
Vytautas Mačiulskis, Kazis Vėželis
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. N2-496-792/2011(Proceso Nr. 2-06-3-16048-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.;77.4.3. (S)
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 5 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Darius Kurpavicius, sekretoriaujant Julijai Paulikienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., ieškovo atstovui advokatui Vytautui Maciulskiui, atsakoves atstovams S. G., advokato padejejui Kaziui Veželiui, Klaipedos miesto savivaldybes administracijos socialinio departamento vaiku teisiu apsaugos tarnybos atstovei A. V., viešame teismo posedyje išnagrinejes ieškovo R. Š. ieškini atsakovei L. G. del išlaikymo nepilnameciui vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas su ieškiniu kreipesi i teisma, prašydamas sumažinti priteista išlaikyma nepilnametei dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki 150 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis iki jos pilnametystes bei nustatyti bendravimo su vaiku tvarka – ipareigoti atsakove sudaryti salygas buti su dukra du kartus per metus – vasaros ir žiemos atostogu metu po keleta dienu, kiekvienu atskiru atveju suderinus laika. Nurodo, jog Klaipedos miesto apylinkes teismo 2008-10-02 nutartimi iš jo priteistas išlaikymas dukrai po 300 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis iki jos pilnametystes. Nurodo, jog per 2 metus po teismo sprendimo pasikeite jo materialine padetis – nedirba, registruotas darbo biržoje, išlaiko dar viena nepilnameti vaika, todel nebegali teikti išlaikyma kas menesi po 300 Lt. Sutinka dukros išlaikymui moketi po 150 Lt. Kartu nurodo, jog atsakove kliudo bendrauti su vaiku, todel prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarka.

Atsiliepimas

Atsakove atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti, kadangi jis nepagristas. Nurodo, jog nors priteista vaiko išlaikymui moketi periodinemis išmokomis po 300 Lt, taciau ieškovas moka tik po 150 Lt, yra susidares išlaikymo isiskolinimas. Teigia, jog ieškovas geranoriškai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo dukra – nesirupina jos išlaikymu, nesidomi jos gyvenimu ir neremia pinigais. Yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus vyras, todel gali dirbti ir užsidirbti bei prisideti prie dukters išlaikymo. Nurodo, jog jos turtine padetis šiuo metu taip pat yra sunki. Teigia, jog ieškovas nerodo jokios iniciatyvos bendravimui su dukra – neskambina, nerašo nei laišku, nei susirašineja elektroniniu paštu, todel visiškai nepagristas ieškinio reikalavimas del bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (b.l. 30-33).

Teismo posedžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinio reikalavimus palaiko, prašo ji tenkinti, atsakoves atstovai prašo ieškini atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Klaipedos miesto apylinkes teismo 2008-10-02 nutartimi civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino taikos sutarti, kuria R. Š. isipareigojo teikti išlaikyma dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis iki dukters pilnametystes.

Del išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. itvirtinta tevu pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus. Kiekvieno iš tevu teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaiku poreikiu ir tevu turtines padeties principa. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiku poreikiu ir tevu turtines padeties principas ipareigoja teisma, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausima, ivertinti tevu galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tevu turtine padetis, todel nagrinejant byla del išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tevu turtine padeti, t.y., visas ju gaunamas pajamas, turta, butinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievole išlaikyti vaika mokant periodines imokas yra testinio pobudžio, paprastai vykdoma ilga laikotarpi, todel kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tevu galimybes patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tevu turtinei padeciai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai ju nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis i teisma del išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priemimo iš esmes pasikeite šaliu turtine padetis, priteisto išlaikymo dydis gali buti sumažintas arba padidintas. Pažymetina, jog teismas, nagrinedamas klausima del išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. i juos atsižvelgti prioritetiškai, todel išlaikymas turetu atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje pripažistama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti butina nustatyti pagrinda, kuri sudaro konkrecios faktines aplinkybes, t. y. esminiai skolininko turtines padeties pasikeitimai arba vaiko poreikiu pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausima turi buti laikomasi vieno iš pagrindiniu šeimos teisiniu santykiu reglamentavimo principu – prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš rašytines bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-10-02 teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, R. Š. isipareigojo teikti išlaikyma dukrai G. Š. po 300 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis iki jos pilnametystes. G. Š., del kurios išlaikymo dydžio kyla gincas tarp šaliu, šiuo metu yra 14 metu. Vaikui butinas maistas, rubai, apavas, vaistai, higienos reikmenys, pinigai laisvalaikio reikmems. Šiuo metu Gintare su mama gyvena Didžiojoje Britanijoje (b.l. 20), ten lanko mokykla. Nors atsakove teismui nepateike duomenu, irodanciu išlaidas mokslui bei pragyvenimui, taciau teismas neturi pagrindo netiketi atsakoves atsiliepimo teiginiais, jog pragyvenimo išlaidos Didžiojoje Britanijoje nera adekvacios pragyvenimo išlaidoms Lietuvoje.

Byloje esanciais irodymais nenustatyta, kad iš esmes pasikeite ieškovo ir atsakoves turtine padetis. Po teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir šalys susitare del išlaikymo nepilnameciui vaikui dydžio, priemimo momento šalys neigijo jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemoniu (b.l. 14-16, 17, 18). Nustatyta, jog atsakove 2010-10-11 pardave nekilnojamaji turta – žemes sklypa su gyvenamuoju namu bei garažu (b.l. 40-43, 44-52). Minetas turtas, kaip teigia atsakove, parduotas del to, kad nebeistenge vykdyti kreditorinius isipareigojimus. Ieškovas neturi jokiu kreditoriniu isipareigojimu, tuo tarpu atsakove, priešingai, turi kreditoriniu isipareigojimu kredito istaigai (b.l. 53-66). Atsakove yra dirbanti, atsakovas – bedarbis, registruotas darbo biržoje (b.l. 19). Pažymetina, jog ieškovas nepateike duomenu, irodanciu jo uždarbio dydi išlaikymo priteisimo momentu. Taip pat pažymetina, jog tiek ieškovas, tiek atsakove be išlaidu vaiko išlaikymui turi ir kitu išlaidu – mokesciai už busta, komunalines paslaugas, perkama maista, drabužius, avalyne, transporto išlaidos, kitos asmenines išlaidos. Taciau atkreiptinas demesys i tai, kad ir išlaikymo priteisimo momentu šalys turejo tokias pacias išlaidas – išlaidas už busta, drabužius ir t.t. Ieškovas nurodo, jog taip pat turi išlaikyti kita vaika, atsakove teigia, jog augina sunu iš antros santuokos. Teismas pažymi, kad tevu pareiga yra išlaikyti savo vaikus, be to, kiti šaliu vaikai yra gime iki Klaipedos miesto apylinkes teismo 2008-10-02 nutarties priemimo, t.y. šalims aplinkybes apie turimus kitus išlaikomus asmenis buvo žinomos jau iki taikos sutarties pasirašymo momento. Ieškovas teigia, jog šiuo metu neturi galimybes teikti priteista išlaikyma, kadangi nedirba. Pažymetina, kad ieškovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, turintis darbo rinkoje pakankamai paklausia profesija - stalius, todel jo turtine padeti lemia paties požiuris i darba ir savo socialini statusa. Ieškovo turtine padetis turi reikšmes išlaikymo dydžio nustatymui ar jo pakeitimui, taciau negali buti pagrindas atleisti teva nuo pareigos išlaikyti vaikus ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra per didelis. Nustatant išlaikymo dydi butina atsižvelgti ir i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teises aiškinimo ir taikymo praktika, kad tevu sunki turtine padetis iprastomis aplinkybemis vertintina kaip priežastis, del kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), taciau tas dydis neturetu buti mažesnis už minimalu gyvenimo lygi (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydi, laikoma Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno menesio išlaikymo verte negali buti mažesne už viena minimalia menesio alga (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilineje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismu praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt.

Pažymetina, kad teikiant vaikui mažesni nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydi, galimybes visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažeja, todel gali buti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teise tureti tokias gyvenimo salygas, kokiu reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tevu didžiausia atsakomybe už gyvenimo salygu, butinu vaikui vystytis, sudaryma.

Esant nurodytoms aplinkybems, išklausius šaliu paaiškinimu, ivertinus byloje surinktus irodymus, atsižvelgiant i vaiko poreikius, ieškovo ir atsakoves turtine padeti, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovo ieškinys del išlaikymo nepilnameciui vaikui dydžio pakeitimo atmestinas. Pažymetina, kad šalims išlieka teise kreiptis del išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant istatyme nurodytoms salygoms (LR CK 3.201 str.).

Del bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Nagrinejamoje byloje ieškovas taip pat prašo nustatyti bendravimo su vaiku – dukra Gintare - bendravimo tvarka, kadangi atsakove kliudo bendrauti su vaiku. CK 3.170 str. 3 d. numatyta, kad tevas ar motina, pas kuri gyvena vaikas, neturi teises kliudyti antrajam iš tevu bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant, o šio straipsnio 4 d. numatyta, kad, kai tevai nesutaria del skyrium gyvenancio tevo ar motinos dalyvavimo auklejant vaika ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ji auklejant tvarka nustato teismas. Taigi istatymas numato, kad bendravimo tvarka nustato teismas tik tuo atveju, kai yra kliudoma vienam iš tevu bendrauti su vaiku, t. y. kai vienas iš tevu pažeidžia kito teises. Nagrinejamu atveju tokios aplinkybes nenustatytos, atsakove teigia, kad nekliudo ieškovui bendrauti su vaiku, o pats vaikas nenori su tevu bendrauti (ta patvirtina dukros paaiškinimas b. l. 35), kuriame ji nurodo, kad tetis nesidomi jos gyvenimu. Ieškovas pateikes ieškini del bendravimo tvarkos nustatymo, nepateike jokiu irodymu, jog atsakove šias jo teises pažeistu (CPK 178 str.). Taip pat teismo posedžio metu iš šaliu, taip pat ir ieškovo, bei liudytojos R. U. parodymu nustatyta, jog iekovas nerodo jokios iniciatyvos del bendravimo su vaiku, t.y. per keleta metu ieškovas dukrai išsiunte tik pora atviruciu. Teigia, jog neskambina dukrai telefonu, kadangi tai jam per brangu. Taciau teismas pažymi, jog bendrauti su vaiku, kuris gyvena kitoje valstybeje, galima ir kitomis, pigesnemis, telekomunikaciju priemonemis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Be to, ieškovas teismo posedžio metu nurode, jog neapmokes nei visos, nei dalies vaiko keliones iš Didžiosios Britanijos i Lietuva, sutinka padengti tik dukters gyvenimo pas ji išlaidas. Paminetos aplinkybes leidžia teismui daryti išvada, jog ne del atsakoves, o butent del ieškovo elgesio, yra nutrukes tevo ir dukters bendravimas. Tokiu budu, nesant nustatyto atsakoves teisiu pažeidimo, nera pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo del bendravimo tvarkos nustatymo. Be to pažymetina, kad ieškinio reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus (tinkamai nesuformuluotas del to, kaip nurode ieškovo atstovas, kadangi neaiški dukters atvyko i Lietuva data bei buvimo Lietuvoje trukme), nenurodytos jo igyvendinimo aplinkybes, kas taip pat butu kliutis tenkinti eškini. Nors teismas yra aktyvus tokio pobudžio bylose, t. y. turi teise viršyti pareikštus reikalavimus, taciau nagrinejamu atveju kyla neaiškumas del pareikšto reikalavimo ir galimybes ji patenkinti, o ne del galimybes jo viršijimo ar galimybes priimti sprendima del reikalavimu, kurie nebuvo pareikšti (CPK 376 str.). Teismas neturetu nustatineti savo nuožiura bendravimo tvarkos nežinant šaliu nuomoniu, vaiko nuomones, nes tokia nustatyta tvarka gali pažeisti tiek šaliu, tiek vaiko teises ir interesus ir gali buti neigyvendinama. Teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimo del bendravimo tvarkos nustatymo atmetimas, neužkerta kelia ieškovui pateikti teismui kita ieškini del bendravimo tvarkos nustatymo.

Bylinejimosi išlaidu paskirstymas

CPK 96 str. 2 d. nurodyta, jog jeigu ieškinys atmestas, bylinejimosi išlaidos išieškomos i valstybes biudžeta iš ieškovo, kuris nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo neatleistas. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo (b.l. 5-6), tai bylinejimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, skunda paduodant per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teisejas Darius Kurpavicius