Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-04 · Administracinė byla Nr. I-920-609/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-03-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-07-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-10-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
I-920-609/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02382-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
V., V. G.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 57.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-920-609/2017 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02382-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3; 57.1.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. G ir jo atstovui advokatui R. T.,atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui M. N.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei V. V.,

2017 m. birželio 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. patikslintą skundą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. R5-1181, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 35SD-1865-(14.35.7) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. R5-1181, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 35SD-1865-(14.35.7), Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pateikti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pagal jo 2015 m. birželio 30 d. prašymą, pateiktą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir Mažeikių rajono savivaldybės administraciją įpareigoti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal 2015 m. birželio 30 d. prašymą, pateiktą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai.

Patikslintame skunde (b. l. 145-147) nurodė, jog 2015 m. birželio 30 d. jis kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą. Mažeikių rajono savivaldybės administracija Projekto rengimą organizuoti atsisakė, kadangi jo rengimui nepritarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Mažeikių skyrius, kuris nurodė, kad pamatai nėra pastatas, todėl statinys negali būti pripažįstamas naudojamu pagal paskirtį. Pažymėjo, kad statinio buvimas valstybinėje žemėje nereiškia, kad toks statinys yra naudojamas. Mano, kad tokie NŽT Mažeikių skyriaus sprendimo motyvai yra nepagrįsti. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 34 straipsniu bei tvirtina, kad aplinkybė, kad statinys nebaigtas statyti, nesudaro pagrindo teigti, kad statinys neturi paskirties arba yra apleistas, apgriuvęs. Pažymi, jog NŽT Mažeikių skyrius pripažino, kad Mažeikių miesto mero 1990 m. lapkričio 8 d. potvarkiu Nr. 188 pareiškėjui buvo skirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas individualių namų statybai. 1991 m. balandžio 25 d. pareiškėjas ir Mažeikių miesto meras sudarė žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualiai statybai sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo įpareigotas pradėti gyvenamojo namo statybą per metus ir baigti per penkis metus (1996 m. balandžio 25 d.). Pareiškėjui 1991 m. balandžio 25 d. išduotas statybos leidimas Nr. 30/91, pasibaigus terminui statybos leidimas pratęstas, išduota 2007 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. 112 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Mano, kad NŽT Mažeikių skyrius šių faktų nepagrįstai neįvertino kaip atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1, 2.3 punktuose numatytas sąlygas, be to, minėtas nuostatas NŽT Mažeikių skyrius aiškino fragmentiškai. Tvirtina, jog minimu teisiniu reguliavimu patvirtinta teisė įsigyti nuosavybėn net ir tuos žemės sklypus, kuriuose nėra statomų ar pastatytų statinių, kai jie buvo suteikti iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatyme numatyta, kad nebaigtas statinys nepatenka tarp daiktų kategorijų, kurių naudojimui valstybinė žemė negali būti išnuomojama be aukciono (laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai, turintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), t. y. pareiškėjui buvo teisėtai suteiktas konkretus žemės sklypas, kuriam suteiktas adresas ir kuris pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose. Pažymi, jog pareiškėją ir atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją sieja sutartiniai teisiniai santykiai, kadangi sutartis, pagal kurią pareiškėjui suteiktas žemės sklypas, ir atitinkamai pareiškėjo teisė naudotis žemės sklypu nėra pasibaigusi. Mano, kad pareiškėjas turi teisę žemės sklypą įsigyti arba išsinuomoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. G. ir jo atstovas patikslintą skundą palaiko ir prašo jį patenkinti patikslintame skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija su patikslinto skundo reikalavimais nesutinka ir prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 14-15) nurodė, jog 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti Projekto rengimą. 2015 m. liepos 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-1382 pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriui organizuoti Projekto rengimą. 2015 m. liepos 3 d. buvo kreiptasi į NŽT Mažeikių skyrių, prašant išduoti Projekto rengimo reikalavimus. 2015 m. liepos 10 d. NŽT Mažeikių skyrius pateikė motyvuotą atsisakymą apie Projekto reikalavimų nepateikimo priežastis. Tvirtina, jog atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija pareiškėjui pateikė motyvuotą atsakymą, kuriame pagrįstai konstatuota, kad Projektas negali būti organizuotas, nes atsakymo apie Projekto reikalavimų nepateikimo priežastis pateikimas yra savarankiška priežastis, daranti Projekto rengimą negalimu. Atsižvelgiant į NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštą Nr. 35SD-1865-(14.35.7), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius pripažino netekusiu galios 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. Al-1382.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 34-39, 156-160) nurodė, kad Mažeikių miesto mero 1990 m. lapkričio 8 d. potvarkiu Nr. 188 pareiškėjui buvo skirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas individualių namų statybai, 1991 m. balandžio 25 d. sudaryta sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo metų laikotarpiu pradėti gyvenamojo namo statybą ir ją baigti per penkis metus, t.y. iki 1996 m. balandžio 25 d.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo žemės sklype 2007 metais įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (baigtumas 9%). Pažymi, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei žemės sklype esantis statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise. Be to, toks statinys ar įrenginys turi būti eksploatuojamas (tinkamas eksploatuoti) pagal jo tiesioginę paskirtį ir šiame statinyje ar įrenginyje gali būti vykdoma konkreti veikla, t. y. statinys ar įrenginys turi turėti apibrėžtą naudojimą arba ūkinės veiklos pobūdį. Nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, kad statinio yra tik pamatai ar pan., būtų akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Todėl valstybinė žemė, kurioje yra statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Pažymi, jog nenaudojamame žemės plote gali būti formuojamas naujas žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3. punktu, pagal kurį, nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą konstatavo, kad žemės sklypo pardavimui ar nuomai be aukciono būtina sąlyga, kad žemės sklypas būtų reikalingas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Pardavimas ar nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statiniu, vykdant tam tikrą veiklą, jį eksploatuojant pagal paskirtį. Teigia, jog šiuo metu ginčo teritorijoje jokia veikla nevykdoma. Nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį, todėl valstybinė žemė, kurioje yra nunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Pažymi, jog nagrinėjant asmens parašymą įsigyti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą, turi būti nustatyta ne tik tai, kad statiniai ar įrenginiai priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, bet ir tai, ar jie gali funkcionuoti kaip atskiri objektai ar juose gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šie objektai yra tokios būklės, kad juos galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančių statinių ar įrenginių eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, pateikęs prašymą įsigyti valstybinės žemės sklypą asmuo juo naudojasi ir eksploatuoja jame esančius statinius (įrenginius), t. y. vykdo šiuose statiniuose (įrenginiuose) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Kadangi nėra tokių duomenų, šioje teritorijoje gali būti formuojamas tik naujas kitos paskirties žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 6 punkte numatyta, kad naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų ar žemės valdos projektų rengimą (jeigu tokie planai ar projektai neparengti) miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius. Pažymi, jog NŽT Mažeikių skyrius nagrinės žemės sklypo suformavimo klausimą tik Mažeikių rajono savivaldybės administracijai nusprendus formuoti naują žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu atsakovės NŽT Mažeikių skyriaus atstovė prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimo, įforminto 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. R5-1181, kuriuo buvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (minėta, toliau – ir Projektas) rengimą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 35SD-1865-(14.35.7), kuriuo nuspręsta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pastatui eksploatuoti negali būti formuojamas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjas prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pateikti Projekto rengimo reikalavimus bei Mažeikių rajono savivaldybės administraciją įpareigoti organizuoti Projekto rengimą.

Faktinės bylos aplinkybės

Nustatyta, jog 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją (b.l. 16) su prašymu organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Planavimo tikslas – žemės sklypo esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. A1-1382 (b. l. 27) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą adresu (duomenys neskelbtini), ir jo rengimą pavedė organizuoti Architektūros ir urbanistikos skyriui.

2015 m. liepos 3 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į NŽT Mažeikių skyrių (b .l. 28), prašydama išduoti Projekto rengimo reikalavimus.

2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 35SD-1865-(14.35.7) (b. l. 6-8) NŽT Mažeikių skyrius Projekto reikalavimus atsisakė išduoti, nurodydamas, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantys ir pareiškėjui V. G. nuosavybės teise priklausantys pamatai nėra objektas, kurio eksploatacijai teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. A1-1563 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-02 įsakymo Nr. A1-1382 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu: (duomenys neskelbtini) “ pripažinimo netekusiu galios“ (b.l. 29) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 20105-07-02 įsakymas Nr. A1-1382 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu (duomenys neskelbtini) “ pripažintas netekusiu galios, o 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. R5-118 (b.l. 5) pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal jo prašymą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nebus organizuojamas, nes tam nepritarė NŽT Mažeikių skyrius.

Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. R5-1181 teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: <...> 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 21 punkte numatyta, kad organizatorius prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Tais atvejais, kai projekto rengimą inicijuoja NŽT arba savivaldybės administracija, projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui arba savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti projektą (Taisyklių 23 punktas). Taisyklių 24 punktas numato, kad, kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į <...> Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.2 punktas). Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi projektą derinantys asmenys ir institucijos (Taisyklių 25 punktas). Taisyklių 26 punktas numato, kad, jeigu reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog organizatorius negali tęsti procedūrų ir pateikti projekto rengimo reikalavimų, jeigu pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis.

Teisės aktuose nenumatyta, jog organizatorius privalo iš esmės tikrinti kitos institucijos atsisakymo pateikti reikalavimus rengiamam projektui pagrįstumą. Kadangi 2015 m. liepos 10 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui buvo pateiktas NŽT Mažeikių skyriaus raštas Nr. 35SD-1865-(14.35.7), kuriame buvo išdėstyti nepritarimo Projekto rengimui argumentai, organizatoriaus sprendimas procedūrą, susijusią su Projekto rengimu, nutraukti laikytinas teisėt ir pagrįstu. 2015 m. liepos 24 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. R5-1181 iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, todėl jo naikinti pagrindo nėra.

Dėl NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 35SD-1865-(14.35.7)

Siekdamas, kad būtų toliau tęsiama atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimu pradėta Projekto rengimo procedūra, pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr. 35SD-1865-(14.35.7) įformintą Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą pateikti Projekto rengimo reikalavimus ir prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pagal jo 2015 m. birželio 30 d. prašymą, pateiktą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai.

Taisyklių 69 punkte įtvirtinta, kad Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Kadangi planavimo tikslas yra žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformavimas, vertintina, jog ginčo atvejis patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį, todėl laikytina, kad išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka yra privaloma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1420-520/2015). Teismas yra akcentavęs, jog tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas priimti skundą, o jei skundas buvo priimtas nagrinėti, – skundas paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1409-520/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Pagal išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, 9 punktą, skundas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduotas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

Kadangi nustatyta, jog kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, skundas dalyje dėl Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 35SD-1865 panaikinimo bei iš jo kylančio išvestinio reikalavimo – įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos atlikti veiksmus (pateikti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai Projekto rengimo reikalavimus), paliktinas nenagrinėtu.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog skundą palikus nenagrinėtą, teisė kreiptis į teismą išlieka ir asmuo ja gali pasinaudoti, jei pašalina sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą palikti nenagrinėtą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-357/2014, 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).

Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 35SD-1865-(14.35.7), kuriuo nuspręsta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pastatui eksploatuoti negali būti formuojamas, nėra nuginčytas, reikalavimas Mažeikių rajono savivaldybės administraciją įpareigoti organizuoti žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjo prašymą, pateiktą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę į savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Kadangi skundas nėra patenkintas, prašymas pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

patikslintą skundą dalyje dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. R5-1181 panaikinimo panaikinimo ir įpareigojimo Mažeikių rajono savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjo prašymą, pateiktą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, atmesti kaip nepagrįstą.

Patikslintą skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 35SD-1865-(14.35.7) panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, palikti nenagrinėtą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė