Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros skundas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, vienų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, patikslintu 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nuteistas pagal BK 284 straipsnį (3 veikos), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta vienų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu bei su 2022 m. liepos 27 d. nuosprendžiu skirta vienų metų vienuolikos mėnesių ir dvidešimt trijų dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi 2021 m. gruodžio 22 d. veika perkvalifikuota ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos su 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir patikslinta bausme ir skirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia 2022 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga 2024 m. birželio 13 d.

3. Anksčiau teistas aštuonis kartus.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. nesutikdama su Komisijos nutarimu pateikė skundą apylinkės teismui, kuris 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi skundą patenkino, Komisijos nutarimą panaikino, nutarė A. K. netaikyti lygtinio paleidimo. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo daroma pažanga dar nėra tokia įtikinanti, kad leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas

8. A. K. savo skunde nurodo, kad teismui nusprendus skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka jis pageidaus dalyvauti. BPK 364 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Taigi tais atvejais, kai skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, minėta BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostata teismui suteikia diskrecijos teisę pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti žodinį teismo posėdį, į jį kviesti BPK 364 straipsnio 6 dalyje įvardytus proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Susipažinus su nuteistojo skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jo pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nebuvo įžvelgta. Apygardos teismui nusprendus, kad skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduotas ne nuteistojo A. K. padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistojo skundui išnagrinėti pakanka teismui pateiktoje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti nuteistąjį, kuris nesutikimo su žemesniojo teismo nutartimi motyvus yra pakankamai aiškiai išdėstęs skunde, nėra būtinybės, todėl nuspręsta nuteistojo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

10. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. K. yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas yra priešingas Komisijos nutarimui ir neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

11. A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi A. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, nurodo, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. dirba, patvirtino galimybę įsidarbinti (b. l. 45) ir deklaravęs gyvenamąją vietą konkrečiu adresu laisvėje, lankė įvairius elgesio keitimo užsiėmimus, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš teismui pateiktos 2023 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad A. K. nuteistas ir subendrintą bausmę atlieka pagal tris subendrintus nuosprendžius, už šešių nusikalstamų veikų padarymą Teisiamuosiuose posėdžiuose kaltės pilnai nepripažino. Iš viso teistas vienuolika kartų, veikas vykdė ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje, anksčiau yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas. Šios aplinkybės ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl asmuo siekiantis lygtinio paleidimo turi dėti maksimalias ir akivaizdžias pastangas, kurios suteiktų pagrindą išvadai, kad jo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama spręsti, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju svarbiausią reikšmę vertinant ar asmens pažanga yra pakankama turi Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie parodo svarbiausias sritis, kurios gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Todėl didelę reikšmę turi nuteistojo pastangos šių kriminogeninių veiksnių minimalizavimui ar visiškam panaikinimui.

14. Nuteistasis savo skunde daug dėmesio skiria kriminogeniniams veiksniams, nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kriminogeniniai veiksniai iš dalies nesutampa, o dalyje ir prieštarauja faktams nurodytiems Komisijos nutarime. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad kriminogeniniai veiksniai nurodomi Socialinio tyrimo išvadoje. Socialinio tyrimo išvada vertinama kaip viena iš pagrindinių ir aktualiausių informacijos apie nuteistąjį šaltinių. Tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnis). Šiuo atveju nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nurodomi Socialinio tyrimo išvadoje skundžiamojoje nutartyje buvo pagrįstai ir teisingai įvertinti sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

15. A. K. nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų); smurtinio elgesio istorija; nuosavybės naikinimas arba padegimas; nuosavybės naikinimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Sutiktina, jog statiniai kriminogeniniai veiksniai yra nekintantys, priklausomai nuo nuteistojo elgesio. Todėl labai svarbu įvertinti dinaminius kriminogeninius veiksnius – nepastovi gyvenamoji vieta; pasižymi maža motyvacija darbui; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimų būdų; stokoja empatijos; būdingas nuskalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Šie kriminogeniniai veiksniai gali būti mažinami arba panaikinami priklausomai nuo A. K. elgesio ir pastangų. Tačiau vertinimu nuteistojo pastangų mažinant kriminogeninius veiksnius nepakanka, jog būtų galima daryti išvadą, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ateityje nebenusikals.

16. Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, jog A. K. minimalizuoja ir bando pateisinti kriminogeninius veiksnius susijusius su maža motyvacija darbui ir nestabilia darbo patirtimi, teigdamas jog ieškojo savęs, todėl keitė darbus, įstaigoje pasiūlytas darbas buvo nepakeliamas dėl sveikatos būklės, nes turi ribotą darbingumą dėl sveikatos. Šiuo metu nurodo, jog nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. dirba, tačiau ši aplinkybė įvertinus tai, kad asmuo dirba tik apie mėnesį laiko, t. y. trumpą laiką, nesuteikia pagrindo spręsti apie jo stabilius darbo santykius ar motyvaciją šį darbo išlaikyti ilgesnį laiką. Asmens nurodoma aplinkybė, kad jis yra jauno amžiaus (kaip matyti nuteistajam po kelių mėnesių sueis 34 metai) ir bando surasti save, todėl jo darbo patirtis nestabili nepanaikina nustatyto kriminogeninio veiksnio egzistavimo. Vertinant duomenis susijusius su nuteistojo gyvenamosios vietos nepastovumu taip pat pažymima, jog nuteistojo teiginiai dėl jauno amžiaus ir gyvenamųjų vietų kaitos nepaneigia nustatytų kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis deklaravo savo gyvenamąją vietą pas draugę, su kuria planuoja gyventi, be to, nurodo, kad galbūt planuoja vykti gyventi į Didžiąją Britaniją. Šie duomenys patvirtina, jog konkrečių tikslų ir planų nuteistasis iš tiesų neturi. Tuo tarpu ketinimai kurti stiprius šeimyninius santykius su drauge numatomi tik ateityje, šie duomenys nėra užtikrinantys jog nuteistasis turės ilgalaikę pastovią gyvenamąją vietą.

17. Atsakant į nuteistojo skundo teiginius susijusius su jo pastangomis mažinti finansinius įsipareigojimus pažymima, kad nuteistas turėdamas nestabilią darbo patirtį ir nepakankamą motyvaciją darbui bei skolinius įsipareigojimus dengdamas minimaliai, turi ieškoti galimybių ne tik įsidarbinti, ką teigia ir padaręs, tačiau šiuos darbo santykius išlaikyti, o tuo pačiu ir skolinius įsipareigojimus dengti didesne apimtimi. Tačiau, kaip matyti iš skundo argumentų nuteistasis pateisina savo minimalų skolinių įsipareigojimų vykdymą. Šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinant skolinius įsipareigojimus, todėl ir jo ketinimai juos didesne apimtimi dengti ateityje kelia abejonių. Ypač įvertinus aptartas aplinkybes susijusias su nepakankam motyvacija darbui. Be to, nuteistasis neturi aiškių tikslų, kaip šiuos įsipareigojimus jis ketina vykdyti.

18. Teisingai ir pagrįstai apylinkės teismas įvertino ir kitas A. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes susijusias su nuteistojo mąstymu, jog jis linkęs minimalizuoti savo nusikalstamą elgesį, labiau kaltina kitus nei prisiima atsakomybę pats. Tai rodo, jog nuteistasis dėl savo nusikalstamo elgesio nėra padaręs teigiamų išvadų ir nėra pasirengęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Ypač įvertinus tai, kad nuteistasis šiuo metu nesiima pakankamų aktyvių veiksmų sumažinti nustatytus pakartotinį nusikalstamumą didinančius veiksnius, todėl vien tik jo ketinimai atlikti tam tikrus veiksmus (dirbti, padengti finansinius įsipareigojimus, sukurti šeiminius santykius) ateityje, negali būti pripažįstami, kaip pakankami spręsti, kad probacija būtų sėkminga.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, lygtinio paleidimo komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pakankamų, tęstinių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

20. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.