Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-2613-340/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
2A-2613-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03484-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
UAB „Jono statyba“
Ieškovas
AB „Kupolas“
Kategorijos
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2613-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03484-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Jono statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kupolas“ ieškinį atsakovui UAB „Jono statyba“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 259,47 Lt skolos, 8,26 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-02 su atsakovu sudarė subrangos sutartį Nr. 2013/04/02 (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą ir patvirtintą projektinę dokumentaciją atlikti Lietuvos Olimpinio centro stadiono „Vingis“, esančio M.K.Čiurlionio g. 112, Vilniuje, modernizavimo, mūro, gelžbetonio, pamatų konstrukcijų montavimo ir žemės darbus, o atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti už atliktus ir perduotus darbus. Teigė, jog atliko Sutartyje numatytus darbus, kurių bendra vertė 33 300,30 Lt. Pažymėjo, jog atsakovas, galutiniu priėmimo-perdavimo aktu be jokių pretenzijų priėmė jo atliktus darbus, tačiau pateiktas sąskaitas apmokėjo nepilnai ir liko skolingas 1 210,00 Lt skolos. Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai savo prievolės nevykdymą bando pateisinti tariamai egzistuojančia ieškovo prievole atsakovui iš rangos sutarties.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad 2013-09-30 įskaitymo aktu Nr. 1 ieškovo jam 2013-09-30 PVM sąskaita-faktūra JST 2013-066 nurodytą 1 210,00 Lt dydžio mokėtiną sumą įskaitė iš jam mokėtinos pagal Sutartį kainos už atliktus darbus ieškovui. Nurodė, jog įskaityta suma yra 1210,00 Lt už naudojimąsi WC ir statybinių atliekų utilizavimą. Minėta suma yra analogiška ieškovo reikalaujamai sumai. Nurodyta suma, kurią jis įskaitė, buvo susijusi su ieškovo vykdytais statybos darbais. Ieškovas jam liko skolingas 1210,00 Lt. Sutarties 3.1. punkte buvo nustatyta konkreti statybos darbų kaina, kurią įsipareigojo sumokėti ieškovui. Sutarties 3.3. punkte šalys susitarė, kad į sutarties kainą įeina visi mokėjimai ir darbai, kurie yra susiję su darbų sauga, priešgaisrine ir aplinkos apsauga. Kadangi statybinių šiukšlių utilizavimas yra siejamas išimtinai su aplinkos apsauga, tai šias išlaidas sutarties 3.3. punktu turėtų padengti ieškovas. Vadovaujantis sutarties 9.4.13 punkto nuostatomis, darbus ieškovas įsipareigojo atlikti tvarkingai, neteršiant teritorijos. Išvežus šiukšles iš teritorijos ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui tai patvirtinančius dokumentus. Išlaidas dėl WC, sutarties 3.3 ir 9.4.13 punktų pagrindu įsipareigojo padengti ieškovas. Atsakovo reikalavimas atitiko visas sąlygas keliamas reikalavimams, kurie gali būti įskaitomi ir tokiu būdu pabaigiama prievolė. Atsakovas atliko vienašalį įskaitymą, įskaitydamas 1210,00 Lt sumą. Pažymėjo, jog ieškovas minėto įskaitymo akto neginčijo, kaip neginčijo ir atsakovo vienašalio sandorio dėl įskaitymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 210,00 Lt skolos, 59,47 Lt palūkanų, 8,26 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 554,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Pažymėjo, jog nors atsakovas pateikė 2013-09-30 įskaitymo aktą, tačiau kilus ginčui dėl ieškovo informavimo apie atliktą įskaitymą jo atlikimo metu, šio fakto neįrodė. Nurodė, jog atsakovo atstovas nurodė, kad įskaitymo aktas 2013-10-08 buvo siunčiamas paštu, tačiau ieškovas pateikė 2013-10-08 atsakovo atsakymą į pakartotinį priminimą, kurio pasirašymo data ir siuntimo data sutampa, kas patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, jog paštu buvo siunčiamas būtent šis dokumentas. Pažymėjo, jog nei 2013-10-08 atsakovo atsakyme į pakartotinį priminimą, nei 2013-10-05 ieškovo priminime, nei 2013-10-08 ieškovo pakartotiniame priminime apie įskaitymo aktą nekalbama. Vertindamas protingo žmogaus požiūriu, teismas sprendė, jog tuo atveju, jeigu 2013-10-08 atsakovas būtų atlikęs įskaitymą, nebūtų rašęs ieškovui apie atsiskaitymo suderinimo aktas klaidingumą ir reikalavęs apmokėti jo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Sprendė, jog tai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad įskaitymo aktas buvo parašytas teisminio nagrinėjimo metu, ieškovui pareiškus ieškinį teisme, ir ginčo laikotarpiu nebuvo atliktas. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje atsakovo neįrodyta ir viena iš įskaitymo sąlygų, t.y. tai, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Nurodė, jog atsakovas, išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą Serija JST Nr.2013-066, reikalavo ieškovą sumokėti be naudojimosi kilnojamu tualetu ir už statybinių atliekų, kurios galimai buvo krautos į atsakovo konteinerį, išvežimą, tačiau Sutartis nenumatė, kad ieškovas turėtų mokėti (kokią kainą) už naudojimąsi kilnojamu tualetu. Taip pat nurodė, jog atsakovas nepaaiškino ir neįrodė aplinkybių dėl to, kiek sumokėjo už statybinių atliekų išvežimą tuo laikotarpiu, kai objekte dirbo ieškovas, kaip sumokėta suma buvo paskirstyta tarp kitų subrangovų ir rangovų, kurie dirbo objekte, statybinių atliekų utilizavimo kaina. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad atsakovas neturėjo teisiškai pagrįsto priešpriešinio reikalavimo, todėl ieškinio reikalavimus tenkino pilna apimtimi.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Nurodo, jog 2013-09-30 įskaitymo aktu Nr.1 atliko įskaitymą CK nustatyta tvarka. Akte nurodė, kokia skolos suma ir už kokius atliktus darbus yra įskaitoma, t.y. akte buvo nurodyta, kokia suma yra įskaitoma, kokios PVM sąskaitos – faktūros yra sudengiamos. Ieškovas minėto įskaitymo akto neginčijo, kaip ir neginčijo vienašalio sandorio dėl įskaitymo. Teigia, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimas dėl to ar atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie atliktą įskaitymą išimtinai vadovavosi tik ieškovo pateikiamas argumentais. Pažymi, jog pateikė į bylą įskaitymo aktą, vėliau pateikė registruotos pašto siuntos kvitą ir pažymėjo, kad šia registruota siunta buvo siųstas būtent įskaitymo aktas. Kadangi siuntų paslaugas teikianti bendrovė neprašo siuntos turinio, atsakovas neturėjo jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriais buvo galima pagrįsti įskaitymo akto išsiuntimą ieškovui, tuo tarpu ieškovas nurodė, kad šia siunta buvo siunčiamas kitas dokumentas, tačiau jokių rašytinių įrodymų teismui nepateikė;

2. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas elgesys ir kiti veiksmai dėl reikalavimo sumokėti skolą leido daryti išvadą, kad įskaitymo aktas nebuvo įteiktas ieškovui. Kaip vieną iš aplinkybių pirmos instancijos teismas nurodo, kad atsakovas kartu su prieštaravimais teismui nepateikė įskaitomo akto. Vadovaujantis CPK 439 str. 2 d. prieštaravimuose nėra būtina nurodyti prieštaravimų pagrindo. Dėl šios aplinkybės, anot apelianto, negali būti atmetamas argumentas, kad buvo įvykdytas įskaitymas. Pažymi, jog ieškovui pateikus ieškinį, jis kartu su atsiliepimu pateikė ir įskaitymo aktą, tačiau jokių atsikirtimų ieškovas iki teismo posėdžio dėl to, kad įskaitomo akto nėra gavęs, teismui nepateikė. Teismas šių aplinkybių nevertino ir be teisinio pagrindo atmesdamas jo argumentus suabsoliutino ieškovo teiginius bei priėmė neteisingą teismo sprendimą;

3. Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog įskaitomo aktas buvo surašytas teisminio nagrinėjimo metu, t.y. suklastotas. Pažymi, jog šios savo išdavos teismas niekaip nemotyvavo ir nepagrindė. Pažymi ir tai, kad konstatuoti tokį faktą yra būtina atlikti dokumento ekspertizę ir tik tada galima teigti apie dokumento surašymo datą bei jo surašymo aplinkybes;

4. Apelianto teigimu, viena iš esminių rangos sutarčių sąlygų, turinčių esminę reikšmę sutarties šalims yra darbų kaina. Atitinkamai, siekdamas tiksliai apsibrėžti išlaidas, susijusias su statybos darbų atlikimu, Sutarties 3.1 p. jis nustatė konkrečią statybos darbų kainą, kurią įsipareigojo sumokėti ieškovui. Sutarties 3.3 p. numatė, kad į sutarties kainą įeina visi mokėjimai ir darbai, kurie yra susiję su darbų sauga, priešgaisrine ir aplinkos apsauga. Taigi šalys buvo susitarusios, kad atsakovo išlaidos už ieškovo atliekamus darbus nebus didesnės nei Sutartyje nustatyta darbų kaina ir pagrįstai tikėjosi, kad jis neturės pareigos kompensuoti išlaidų, susijusių su WC ir statybinių šiukšlių utilizavimo paslaugomis, kuriomis buvo naudojamasi atliekant statybos darbus. Anot apelianto, kadangi statybinių šiukšlių utilizavimas yra siejamas išimtinai su aplinkos apsauga, tai šias išlaidas Sutarties 3.3 p. pagrindu turėtų padengti ieškovas. Pažymi, jog vadovaujantis Sutarties 9.4.13 p. nuostatomis, darbus ieškovas įsipareigojo atlikti tvarkingai, neteršiant teritorijos. Išvežus šiukšles iš teritorijos ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui tai patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovas teismui pateikė tik vieną atliekų išvežimo aktą, nors ieškovui yra puikiai žinoma, kad statybinių atliekų buvo žymiai daugiau ir jos buvo vežamos apelianto sąskaita. Teigia, jog minėtų Sutarties 3.3 p. bei 9.4.13 p. pagrindu išlaidas, susijusias su biotualetų naudojimu, taip pat įsipareigojo padengti ieškovas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

Šalies argumentai

1.Nesutinka su apelianto argumentai dėl informavimo apie įskaitymo aktą ir šio dokumento išsiuntimą. Atkreipia dėmesį, jog 2013-09-30 įskaitymo akto ir 2013-10-08 registruotos pašto siuntos kvito datos skiriasi net 8 dienomis, kas, anot ieškovo, akivaizdžiai kelia abejones dėl apelianto teiginių apie įskaitymą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2013-10-08 registruota pašto siunta atsakovas siuntė atsakymą į pakartotinį priminimą dėl atsiskaitymo, o ne 2013-09-30 įskaitymo aktą. Pažymi, jog atsakovo 2013-10-08 rašte yra išvardinami priedai, kurie yra pridedami prie siunčiamo rašto, ir kaip matyti iš tų duomenų, jokio įskaitomo akto prie pridedamų dokumentų nėra, kas taip pat paneigia atsakovo teiginius, kad šia siunta buvo siųstas įskaitymo pranešimas ir aktas;

2. Bylos duomenys bei įrodymai patvirtina, kad apeliantas nesant teisinio pagrindo, savo prievolės nevykdymą bando pateisinti neva egzistuojančia ieškovo prievole apelianto iš rangos sutarties. Pažymi, jog savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį yra tinkamai įvykdęs ir pretenzijų ar pastabų dėl atliktų darbų kokybės iš apelianto nėra gavęs, todėl nėra pažeidęs Sutarties, dėl ko nėra ir negali būti priešpriešinių reikalavimų dėl Sutarties pažeidimo;

3. Atkreipia dėmesį, kad darbai pagal Sutartį buvo atlikti 2013-04-19, apeliantas teigia, kad įskaitė 1 210 Lt sumą pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą JST Nr.2013-066 (už šiukšlių išvežimą ir biotualetų nuomą) 2013-09-30 įskaitymo aktu, tačiau pati apelianto nurodoma PVM sąskaita – faktūrą JST Nr.2013-066 išrašyta 2013-11-30, t.y. apeliantas skolą įskaitė anksčiau, nei kad buvo išrašyta sąskaita. Visa tai, anot ieškovo, parodo, kad įskaitymas, kuriuo ginasi atsakovas, neegzistavo;

4. Pažymi, jog atliekas iš statybvietės išvežė savo sąskaita, ką patvirtina UAB „Biodegra“ 2013-04-04 atliekų išvežimo aktas, kurio apeliantas neginčijo. Apelianto argumentas, kad jam buvo pateiktas tik vienas atliekų išvežimo aktas, nors statybinių atliekų yra žymiai daugiau, todėl jos buvo išvežtos apelianto sąskaita, yra deklaratyvus ir nepatvirtintas jokiais įrodymais;

5. Priešingai nei teigia apeliantas, Sutartyje nėra susitarimo dėl apelianto nurodomų paslaugų, įskaitant ir naudojimosi biotualetu bei jų apmokėjimo tvarkos. Šią aplinkybę pagrįstai konstatavo ir pirmos instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimus atsakovui dėl 1 259, 47 Lt pagal Sutartį priteisimo. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas, Sutarties nuostatas ir, patenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog į bylą pateikti 2013-09-30 įskaitymo aktas bei 2013-10-08 registruotos pašto siuntos kvitas patvirtina faktinę aplinkybę, jog ieškovas apie atsakovo atliktą įskaitymą buvo informuotas. Atsikirsdamas į tai, kad apie įskaitymą nebuvo informuotas, ieškovas į bylą pateikė atsakovui 2013-10-08 siųstą pakartotinį pranešimą, apie tai, kad atsakovas yra skolingas bendrovei 1 200 Lt sumą; taip pat pateikė 2013-10-08 atsakovo atsakymą į 2013-10-08 pakartotinį priminimą, kuriame atsakovas nurodo, kad neketina atsiskaityti su ieškovu, kadangi pastarasis pats yra skolingas atsakovui už naudojimąsi kilnojamuoju tualetu bei tai, kad statybines atliekas ieškovas krovė į konteinerį, kurį išvežė atsakovo samdoma atliekamų tvarkymo kompanija. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, atsakyme į pakartotinį priminimą apie atliktą įskaitymą pagal priešpriešinius šalių reikalavimus atsakovas nenurodo, nors įskaitymo aktas buvo datuotas dar 2013-09-30, o ieškovui, atsakovo teigimu, išsiųstas tą pačią dieną, kaip ir atsakymas į pakartotinį priminimą – 2013-10-08 (b.l.70), taip pat įskaitymo aktas nėra nurodytas ir prie minėto dokumento priedų. Pažymėtina, jog į bylą pateiktuose 2014-02-06 prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių apie atliktą įskaitymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaita – faktūra JST Nr.2013-066 1 200 Lt sumai, kurios pagrindu atsakovas teigė turįs priešpriešinį reikalavimą į ieškovą, buvo išrašyta 2013-11-30, t.y. po atlikto įskaitymo 2013-09-30, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl galimo įskaitymo akto surašymo prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad įskaitymo aktas buvo surašytas prasidėjus teisminiam nagrinėjimui ir šalių ginčo laikotarpiu (2013 m. rugsėjo pabaigai) įskaitymas nebuvo atliktas. Atmestini apelianto argumentai, jog išvadai apie galimą įskaitymo akto surašymą atgaline tvarka būtina atlikti dokumento ekspertizę ir tik tada galima teigti apie dokumento surašymo datą bei jo surašymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog eksperto išvada teismui yra neprivaloma ir didesnės įrodomosios galios neturi. Priešingai, eksperto išvada yra viena iš galimų įrodinėjimo priemonių, todėl įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Kaip minėta, išvadai apie įskaitymo akto surašymo datą teismas rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, tuo tarpu pareigos skirti byloje ekspertizę nustatant šio dokumento surašymo datą ir aplinkybes teismas neturėjo. Sutiktina su apelianto argumentu, jog 439 str. nustato, kad pateikiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo, skolininkas neprivalo nurodyti prieštaravimų pagrindo, t.y. aplinkybių, kuriomis grindžia prieštaravimus, tačiau pažymėtina, jog atsakovas savo prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas pats pažeidė Sutartį bei nepadengė jo išlaidų, susijusių su statybinių šiukšlių utilizavimu bei kilnojamų tualetų naudojimu. Taigi apeliantas, nors ir neturėdamas pareigos, prieštaravimų pagrindą nurodė, tačiau apie 2013-09-30 atliktą įskaitymą nieko neužsiminė. Išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybės dėl jo prievolės ieškovui pasibaigimo įskaitymu.

Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl jo priešpriešinio reikalavimo ieškovui Sutarties 3.3 p., 9.4.13 p. pagrindu. Viena iš būtinų įskaitymui sąlygų – priešpriešiniai šalių reikalavimai viena kitos atžvilgiu. Anot apelianto, kadangi statybinių šiukšlių utilizavimas yra siejamas išimtinai su aplinkos apsauga, tai šias išlaidas Sutarties 3.3 p., 9.4.13 p. pagrindu turėjo padengti ieškovas, kuris, pateikė tik vieną atliekų išvežimo aktą, nors jam buvo puikiai žinoma, jog statybinių atliekų buvo žymiai daugiau ir jos buvo vežamos atsakovo sąskaita. Minėti sutarties punktai nustato, kad tuo atveju, jei siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių užsakovas (atsakovas) iš pateiktų projektų nenumatė sudarant Sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją, ir jų atlikimas yra būtinas Sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus vykdytojas (ieškovas) turi atlikti savo sąskaita (Sutarties 3.3 p.). Vykdytojas įsipareigoja atlikti darbus tvarkingai, neteršiant teritorijos, kompaktiškai laikyti statybos atliekas bei išvežus jas iš teritorijos pateikti užsakovui patvirtinančius dokumentus apie statybinio laužo, grunto išvežimą į tam specialiai skirtas vietas (Sutarties 9.4.13 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios Sutarties nuostatos nepatvirtina, jog Sutartimi šalys buvo susitarusios dėl paslaugų už statybinių atliekų išvežimą bei naudojimosi biotualetu apmokėjimo tvarkos. Sutarties 3.2 p. šalys nustatė, kad į Sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų ir medžiagų kaina, mokesčiai ir transportavimo ir visos kitos vykdytojui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktu bei šią Sutartį išlaidos, tačiau šis Sutarties punktas taip pat nesudaro prielaidų teigti, kad ieškovas prisiėmė pareigą apmokėti atsakovo biotualeto nuomos bei eksploatacines išlaidas. Pažymėtina, jog apeliantas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kaip buvo nustatyta statybinių atliekų priklausomybė ieškovui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kiek sumokėjo už statybinių atliekų išvežimą tuo laikotarpiu, kai objekte dirbo ieškovas ir kaip sumokėta suma buvo paskirstyta tarp kitų subrangovų ir rangovų, kurie dirbo objekte (CPK 178 str.). dėl to sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo teisiškai pagrįsto priešpriešinio reikalavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98). Ieškovas patyrė 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 104). Išlaidos pagrįstos ir protingos, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovo prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB „Kupolas“ (į.k.221468310) iš atsakovo UAB „Jono statyba“ (į.k.123439153) 600 Lt (šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Tatjana Žukauskienė