Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, kuria Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestas.

Dėl šioje byloje nuteistų M. P. ir N. P. kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2000 m. birželio 8 d., Panevėžyje, bendrininkavo kaip padėjėjas pagrobiant T. L. automobilį: kartu su kitu padėjėju automobiliu vežė nusikaltimo vykdytoją, sekė T. L., kol šis paliko savo automobilį prie namo, o nusikaltimo vykdytojui užvaldžius T. L. automobilį važiavo su minėtu padėjėju priekyje šio automobilio ir taip rodė kelią bei lydėjo vykdytoją iki automobilio paslėpimo vietos – garažo, kuriame kartu su bendrininkais pagrobtą automobilį paslėpė.

Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatęs, kad V. V. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimtą V. V., paliko galioti.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK 320, 324 bei 332 straipsnių reikalavimų pažeidimų, ir nurodo šiuos motyvus. Vienas esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų buvo tas, kad V. V. atliko ir aktyvų vaidmenį bendrininkų nusikalstamoje veikoje – jis, teikdamas bendrininkams fizinę pagalbą, padėjo paslėpti pagrobtą automobilį. Tai, prokuroro nuomone, patvirtina ant pagrobto automobilio aptikti rasti V. V. pirštų pėdsakai, be to, V. V. atrakino garažą, kuriame pagrobtas automobilis buvo paslėptas. Prokurorė, atsižvelgdama į tai, kad teisiamajame posėdyje apie šias svarbias aplinkybes nebuvo išsamiai apklausti kaltinamieji, apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė atlikti įrodymų tyrimą. Tačiau kolegija, pažeisdama BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatliko įrodymų tyrimo, o dėl apeliacinio skundo argumentų padarė įrodymais nepagrįstas išvadas. Prokuroras laiko, kad taip kolegija neišsamiai išnagrinėjo byloje paduotą apeliacinį skundą ir tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, priimto V. V., teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio proceso

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą, kuriame apeliantas, nesutikdamas su V. V. išteisinimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, prašė priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį. Esminiai apeliacinio skundo argumentai buvo susiję su tuo, kad V. V., apelianto nuomone, T. L. automobilio pagrobimo metu kitiems nusikaltimo bendrininkams teikė ne tik intelektualią, bet ir fizinę pagalbą, kuri buvo reikalinga ne tik įsibraunant į automobilį, bet ir vykstant iki jo paslėpimo vietos. Savo argumentus prokuroras grindė bylos duomenimis, tarp jų – ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis.

Kasatorius nurodo, kad aplinkybės, susijusios su V. V. fizine pagalba bendrininkams (garažo, kuriame buvo paslėptas pagrobtas automobilis, atrakinimas, V. V. pėdsakų ant minėto automobilio atsiradimas), pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nebuvo tirtos ir kad į tai atsižvelgdama prokurorė prašė šias aplinkybes ištirti apeliacinės instancijos posėdyje atliekant įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą atmetė, nurodydamas, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jau buvo apklausti. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad kolegija, pateikdama išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo, nevertino visų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, tarp jų – kaltinamųjų, apklaustų įtariamaisiais, visų parodymų, susijusių su V. V. veiksmais.

Teismo išvados dėl bylos aplinkybių ir asmens veikos bei kaltės turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. V. priimto nuosprendžio nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija, privalėdama patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, to nepadarė ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Be to, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su V. V. pėdsakų ant pagrobto automobilio atsiradimo bei minėto automobilio patekimo į garažą, kuriame jis buvo paslėptas, aplinkybėmis. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 332 straipsnio reikalavimų, nutartyje neišdėstė įrodymais pagrįstų ir tinkamai motyvuotų išvadų dėl visų esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų.

Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą, joje paduotą apeliacinį skundą ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais. Dėl esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas pagal byloje paduotą apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.