- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- PK-503-144/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00043-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, susipažinusi su pareiškėjos K. Š. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas K. Š. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti T. M.. Pareiškėja K. Š. pateiktame teismui skunde nurodo, kad T. M. 2014-10-31, apie 09.00 val., neteisėtai slaptai prieš buto savininkės K. Š. valią įsibrovė į jos butą, esantį Turistų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teigia, jog ji, 2014-10-31, apie 16 val., grįžusi į namus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neberado įvairių baldų ir kitų daiktų – sofos, žurnalinio staliuko, valgomojo stalo su šešiomis kėdėmis, kilimo, gėlės su vazonu, virdulio, dulkių siurblio, lovatiesės, buvo išmontuotas ir dingęs vandens filtras. Visų dingusių daiktų vertė sudaro 3515,79 Eur. Dėl įsibrovimo į butą ir daiktų vagystės ji kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą, nurodydama, kad vagystę galimai organizavo T. M., su kuriuo ji iki 2014 m. gegužės mėn., minėtame bute kartu gyveno. Klaipėdos miesto pirmojo komisariato tyrėjo 2014-11-05 nutarimu dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodant, kad tarp K. Š. ir T. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Vėlesniais procesiniais sprendimais – prokurorės nutarimu ir galutine Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-20 nutartimi, nurodytas Klaipėdos miesto pirmojo komisariato tyrėjo nutarimas paliktas galioti, nurodant, kad T. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-16 nutartimi buvo nutarta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas). Taip pat nurodė, kad ji asmeninės nuosavybės teise butą, esantį Turistų g. 10C-2, Klaipėdoje, įgijo 2011-11-24, ir nuo to laiko šiame bute gyveno su T. M.. Iš K. Š. namų T. M. išsikėlė 2014 m. gegužės mėn., kadangi jie kaip pora išsiskyrė. Išsikeldamas iš nukentėjusiajai priklausančio buto T. M. buto raktus jai grąžino, tačiau nuslėpė tai, kad yra pasidaręs šių buto raktų dublikatus. Po išsiskyrimo praėjus beveik pusei metų laiko, T. M., būdamas visiškai pašaliniu, svetimu asmeniu ir neturėdamas jokių teisių įeiti į jos butą, be jos sutikimo ir žinios, savavališkai, atsirakindamas duris, slapta nuo jos pasigamintais buto raktų dublikatais, jai pačiai nesant namuose, įsibrovė į jos butą ir susirinkęs išsivežė įvairius, T. M. nuomone jam priklausančius, aukščiau nurodytus baldus bei namų apyvokos reikmenis. Po įvykio, 2014-10-31 T. M. jai siuntė SMS žinutę, nurodydamas, kad buto raktus (dublikatus) paliko pašto dėžutėje ir tai užfiksuota eksperto fotonuotraukose. Pareiškėjos įsitikinimu, ta aplinkybė, kad T. M. dar iki išsiskyrimo slapta buvo pasigaminęs K. Š. buto raktų dublikatus, rodo, kad jis iš anksto ruošėsi įeiti į butą bei slapta pagrobti jam reikalingus daiktus. Taip pat, T. M. iš K. Š. buto išsigabeno ne tik baldus, bet ir buto pirkimo-pardavimo sutarties originalą bei nurodytų daiktų įsigijimo bei garantinius dokumentus. K. Š. skundu taip pat prašo dėl galimai T. M. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str., priteisti 2000 Eur neturtinę žalą, motyvuojant tuo, kad ji patyrė iki šiol patiria didelius buities nepatogumus gyvenant be baldų, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą aptikus savo butą be baldų.
Skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, kaltinimas negali būti reiškiamas abstrakčiais teiginiais. BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys, kadangi privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BPK 412 str. 3 d. nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Teismas susipažinęs su pareiškėjos K. Š. skundo turiniu ir pateiktais įrodymais, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. nurodytų įstatymo keliamų skundui reikalavimų.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš pateikto skundo turinio, pareiškėja K. Š. prašo T. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, tačiau prie skundo nepridėti įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes dėl įsibrovimo į būstą būdo, bei jo neteisėtumo. Skunde pareiškėja nurodė, kad T. M. į butą įsibrovė, iki jų išsiskyrimo slapta pasigaminęs jos buto raktų dublikatus, o po įvykio T. M. jai siuntė SMS žinutę, nurodydamas, kad buto raktus (dublikatus) paliko pašto dėžutėje ir tai užfiksuota eksperto fotonuotraukose, tačiau prie skundo nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad T. M. būtų slapta pasigaminęs butų raktų dublikatus, ir jais pasinaudodamas neteisėtai, kaip teigia pareiškėja, patekęs į jos butą. Taip pat pareiškėja prie skundo nepridėjo skunde minimų eksperto fotonuotraukų, nenurodė liudytojų, galinčių patvirtinti skunde nurodytas aplinkybes, jų vardų, pavardžių ir gyvenamųjų vietų.
Skunde pareiškėja taip pat teigia, kad iš K. Š. namų T. M. išsikėlė 2014 m. gegužės mėn., kadangi jie kaip pora išsiskyrė, tačiau ir šie teiginiai nepatvirtinti jokiais įrodymais. Jų gyvenimo skyriaus pradžios faktas nagrinėjamu atveju yra svarbus, analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str., objektyviosios pusės požymius, t.y. įsibrovimo neteisėtumo faktą. Nesant duomenų apie tai, nuo kada konfliktuojanti pora pradėjo gyventi skyrium, negalima spręsti, ar T. M. tikrai pateko į minėtą butą be būsto savininkės žinios, turint mintyje, tai, kad K. Š. ir T. M. gyveno minėtame bute kaip pora apie tris metus.
Taigi, šių nurodytų duomenų ir įrodymų nepateikimas neduoda pagrindo tikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, o ji šių aplinkybių nepatvirtina. Akcentuotina, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Pažymėtina, kad teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.
Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti skundo trūkumai kliudo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo instituto, skundas atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Pašalinus trūkumus, pareiškėjai neužkertamas kelias kreiptis į teismą pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti skundą ir jį grąžinti pareiškėjai K. Š..
Nutartis per septynias dienas gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.