- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- e2-1937-1112/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00105-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E. Č.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Kurtinaitienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, trečiasis asmuo E. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Č. ieškiniu prašo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gruodžio 11 d. savavališką statybos aktą Nr. SSA-30-231211-00101, 2023 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231212-00120 ir 2023 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-231211-00124 ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas naudojasi trečiajam asmeniui priklausančiu pastatu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį trečiasis asmuo įsigijo 2018 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Minėto pastato sienos yra medinių skydų su išorine apdaila (fasadu) – apmūrytas plytomis. 2019 m. vasarą ieškovas apšiltino dalį minėto pastato, o 2020 rudenį apšiltintą dalį nutinkavo. Prasidėjus karui Ukrainoje minėtame pastate buvo apgyvendintas 31 pabėgėlis, todėl 2022 m. rugpjūčio mėnesį, siekiant sumažinti pastato šildymo išlaidas, nes iki pabėgėlių apgyvendinimo pastatas nebuvo šildomas, o pradėjus šildyti pasirodė labai didelės šildymo išlaidos, kurių nepadengdavo kompensacija už pabėgėlių apgyvendinimą, pastatas buvo baigtas šiltinti ir aptinkuoti šiltinimo medžiagą. Esamas plytų fasadas nebuvo išardytas, jis taip ir liko, tai reiškia, kad šio pastato fasadas nebuvo keičiamas. Pastato fasadas niekada nebuvo iš lentelių, o buvo tik ankstesnio pastato savininko iš lentelių padarytas vienas fasado elementas, kuris skyrėsi nuo viso pastato fasado spalvos, todėl buvo pašalintas. Kadangi buvo apšiltintas ne visas pastatas, o tik didžioji jo dalis, šiltinimo medžiaga buvo aptinkuota pastato fasado plytų spalvos tinku, tai ieškovas atliko kai kurių fasado dalių dažymą. Atsakovė atliko patikrinimą pagal kaimynės skundą, surašė savavališkos statybos aktą ir du privalomuosius nurodymus, konstatuodama, kad tokie atlikti darbai yra savavališka statyba, nes jiems reikėjo statybą leidžiančio dokumento (toliau – ir SLD), kadangi atsakovė laiko, kad šie darbai yra fasado keitimas, o pastatas yra viešasis. Su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. Atsakovė plečiamai aiškina pastato paskirtį, nurodytą registre, ir aiškina, kad bet koks pastatas, kuriam nurodyta paskirtis administracinis, yra viešasis pastatas, nepriklausomai nuo to, kam jis naudojamas ir kam priklauso nuosavybės teisėmis. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neteikia jokių viešų paslaugų ginčo pastate, ginčo pastate aplamai neteikiamos jokios paslaugos, o šiai dienai jis naudojamas apgyvendinti karo pabėgėliams iš Ukrainos.
Nurodė, kad paprastajam remontui, kokį atliko ieškovas, SLD nebūtų reikalingas, nes ieškovo atliktas remontas nelaikomas pastato išvaizdos keitimu. Atsakovė teigia, kad ieškovas atliktu paprastuoju remontu pakeitė pastato išorinių sienų apdailą iš plytų ir medinių lentelių į tinko. Ginčo pastato išorinė apdaila yra tik iš plytų, nes tik tokia apdaila nurodyta pastato inventorinėje byloje. Nors ankstesnis savininkas nedidelėje dalyje ant plytų buvo uždėjęs lenteles, kurios skyrėsi spalva nuo plytų apdailos, tačiau šios lentelės nebuvo pastato išorės apdaila, kadangi buvo uždėtos ant išorės apdailos. Pastato apšiltinimui, kaip paprastajam remontui, SLD yra nereikalingas jokiam pastatui. Šiltinimo medžiagos aptinkavimui irgi nereikalingas SLD jokiam pastatui. Ieškovas nepakeitė ginčo pastato išorės apdailos, nes apdailos plytos nebuvo nuimtos, jos taip ir liko. Pastato išorės apdailos pakeitimu laikoma, kai esama apdaila nuimama ir vietoje jos įrengiama nauja apdaila, nes žodis „pakeitimas“ reiškia vieno dalyko keitimą kitu. Pastato išorės apdailos įrengimas yra tada, kai tokios apdailos nebuvo visiškai ir ji įrengiama. Šiuo atveju ginčo pastatas yra su plytų išorės apdaila. Šiuo atveju išorės apdaila buvo apšiltinta, aptinkuota ir nudažyta, tačiau nudažyta plytų spalva. Viešosios paskirties pastato dažymui, kaip paprastojo remonto darbui, SLD reikalingas tik tuo atveju, jei keičiama spalva. Šiuo atveju spalva parinkta pagal vieną iš plytų atspalvį, nes tos plytos, kurios panaudotos ginčo pastato apdailai, yra įvairiaspalvės geltonos spalvos gamos (nuo tamsesnės geltonos iki šviesesnės geltonos), kas labai gerai matosi iš atsakovės padarytos fotofiksacijos. Spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų ir atspalvių.
Taip pat ieškovas nurodė, kad įvedus nepaprastąją padėtį, statiniai, kurie Vyriausybės sprendimu pripažįstami statiniais, tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis, gali būti pradėti statyti neturint statybą leidžiančio dokumento. Net ir tuo atveju, jei SLD ginčo pastato paprastajam remontui būtų buvęs reikalingas, tai ieškovas tokius statybos darbus 2022 m. būtų galėjęs atlikti ir be SLD. Prezidentas savo 2022 m. vasario 24 d. dekretu paskelbė visoje šalyje nepaprastąją padėtį, kurią tą pačią dieną patvirtino Seimas. Nepaprastoji padėtis visoje šalyje buvo tęsiama iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kurios tikslas buvo pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis, o numatytos priemonės buvo valstybės rezervo naudojimas įstatymo nustatyta tvarka, valstybės sienos apsaugos sustiprinimas ir valstybės sienos priedanga, pasienio ruože transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą, t. y. iš principo nepaprastoji padėtis buvo paskelbta tikslu šalinti neigiamus padarinius, atsirasiančius dėl karo Ukrainoje. Po nepaprastosios padėties paskelbimo ir į šalį pradėjus plūsti karo pabėgėliams iš Ukrainos, Vyriausybė 2022 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“, kurio 2 p. karo pabėgėliams iš Ukrainos buvo suteikta teisė nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar kitų organizacijų pasiūlytose apgyvendinimo vietose. Todėl visi statiniai, kuriuose buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos laikomi Vyriausybės sprendimu pripažintai tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis. Dėl darbų, atliktų 2019 ir 2022 m., tai atsakovė privalėjo atsisakyti tirti skundą dėl statybos teisėtumo, nes skundai netiriami dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, o tokioms aplinkybėms paaiškėjus tyrimo eigoje, skundo tyrimą nutraukti. Tyrimas ir išvados dėl 2019 ir 2020 m. atliktų statybos darbų yra neteisėti kaip atlikti be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Nurodė, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas pagal kompetenciją atliko tyrimą pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. gautą pareiškėjo skundą jo dalyje, kuris papildytas ir patikslintas 2023 m. spalio 9 d. dėl galimai neteisėtai ieškovo atliktų statybos darbų – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) sienų šiltinimo. Skundo tyrimo metu Vakarų departamentas organizavo 2023 m. spalio 24 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo ir ieškovas. Atlikus patikrinimą 2023 m. spalio 27 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2082 (toliau – aktas1). Inspekcijos Vakarų departamentas 2023 m. gruodžio 6 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2299 (toliau – aktas2), kuriame nurodyta, kad statytojas – A. Č. (toliau – statytojas) ūkio būdu, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., atliko neypatingosios kategorijos administracinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto statybos darbus, kuriais pakeitė Pastato (jo dalių) fasadų apdailą iš buvusios apdailos plytų mūro ir medinių lentelių apdailos į dekoratyvinio struktūrinio tinko apdailą. Konstatuota, kad Pastato paprastojo remonto statybos darbais pakeista Pastato išvaizda. Patikrinimo metu nebuvo pateiktas privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo suteikta teisė statytojui atlikti Pastato paprastojo remonto statybos darbus, todėl buvo konstatuota, kad statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, yra savavališka. Inspekcijos Vakarų departamentas statytojui 2023 m. gruodžio 11 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-231211-00101 ir jo pagrindu 2023 m. gruodžio 11 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-231211-00124 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231212-00120. Pastatas nuo pat jo įsigijimo buvo administracinės paskirties, todėl ieškovas, atlikdamas Pastato paprastojo remonto darbus, kurių metu buvo pakeista Pastato išvaizda, privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijai atlikus patikrinimą vietoje bei pilnai įvertinus visą surinktą medžiagą, buvo nustatyta, kad ieškovas pakeitė Pastato (jo dalių) fasadų apdailą iš buvusios apdailos plytų mūro ir medinių lentelių apdailos į dekoratyvinio struktūrinio tinko apdailą. Pažymėta, kad fasadų dangos įrengimo, keitimo (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymo (keičiant spalvą) darbai priskirtini pastato išvaizdos keitimui. Atsižvelgiant į tai, jog atlikdamas paprastojo remonto statybos darbus ieškovas pakeitė Pastato išvaizdą be privalomojo statybą leidžiančio dokumento, todėl jam pagrįstai ir teisėtai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atkreipė dėmesį, kad pagal Prezidento dekretą nepaprastoji padėtis buvo įvesta nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 10 d., tuo tarpu Inspekcijai atlikus patikrinimą nustatyta, kad savavališkos statybos darbai atlikti laikotarpiais nuo 2019 m. - 2020 m. ir nuo 2022-07 mėn. iki 2022-09 mėn., todėl net jei būtų teorinė galimybė pateisinti darbus, kurie atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, tai vertinant faktinį jų atlikimo laiką matyti, kad nepaprastosios padėties metu ieškovas jokių statybos darbų nevykdė. Atliekant tyrimą nustatyta, kad paskutiniai faktiniai statybos darbai buvo atlikti 2022 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad Inspekcijai nebuvo jokio teisinio pagrindo nenagrinėti pateikto skundo ar jo nagrinėjimą nutraukti, kadangi paskutinius statybos darbus ieškovas atliko 2022 m. rugsėjo mėn., t. y. ne daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo. Inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, pagrįstai ir teisėtai ieškovo atliktus statybos darbus pripažino savavališkais, ir laikydamasi Priežiūros įstatymo nuostatų pagrįstai ir teisėtai surašė ginčijamus aktus, kurių naikinti ieškovo nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. Č. nurodė, kad pastatą įsigijo 2018 m. liepos 31 d., pastatą įsigijo iš AB „Lietuvos dujos“, 4 metai pastatas buvo neeksploatuojamas, prastos būklės. Viešoji veikla nebuvo vykdoma iki pat šiol. 2019 m. – 2020 m. atliko dalies pastato remonto darbus, kad pastatas nenugriūtų. Prasidėjus karo veiksmams buvo nuspręsta apgyvendinti žmones iš Ukrainos. Pastatas buvo administracinės paskirties, o ne gyvenamosios patalpos, tačiau pasikeitus įstatymui, buvo leista žmones apgyvendinti administracinės paskirties patalpose, kurios yra tinkamos gyvenimui. Išmokos buvo mokamos už apgyvendinimą, po 150 Eur pirmąjį mėnesį, už likusius po 50 Eur. Šiomis išmokomis reikėjo sumokėti visus mokesčius, komunalinius, žemės mokesčius. Pinigų neužteko net komunaliniams mokesčiams. Žmonės buvo apgyvendinti laikinai, bet tai pavirto į neribotą terminą. Matant, kad žmonės liks gyventi antrajam šildymo sezonui ir neužteks pinigų, vadovaujantis priimtu dekretu dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, buvo apšiltinta dalis pastato. Jokia vieša veikla nebuvo vykdyta. Panaudos sutartis buvo sudaryta jau sutvarkius pastatą. Skundas melagingas, skundai prasidėjo apgyvendinus žmones iš Ukrainos. Visas pastatas priklauso trečiajam asmeniui, bet bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pastatą padovanojo ieškovui. Šiltinimo darbai buvo pradėti 2022 m. liepos mėn. ir baigti 2022 m. rugsėjo mėn. 2019 m. įsigijus pastatą buvo apšiltinta labiausiai paveikta šiaurinė pastato dalis, rytinė pastato dalis. Tačiau šiems darbams yra suėjęs senaties terminas. Aplinką pagal panaudos sutartį prižiūrėjo gyvenantys žmonės iš Ukrainos. Visa plytų apdaila liko ta pati, lentelės buvo pakeistos, bet jų pagal dokumentus neturėjo būti. Fasado spalva buvo parinkta pagal plytas. Konsultavosi 2023 m. spalio – lapkričio mėnesį su inspekcijos darbuotoju, kuris patvirtino, kad šiuo atveju nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Jis skambino 2023 m. spalio 11 d., fiksuotas pokalbis statybos inspekcijos, kurio metu konsultantas nurodė, kad jei pastatas apšiltintas nekeičiant spalvos, joks leidimas nereikalingas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ginčas yra dėl to, ar pastatas yra viešasis ar ne. Yra išskiriami du statybos laikotarpiai, t. y. 2019 m. – 2020 m. ir nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, atliktos dvi savavališkos statybos, jų tikslai skirtingi. Pirmus darbus atliko šalinant avarinę būklę. Pirmuoju atveju remiantis statybos įstatymu yra praėję daugiau negu du metai ir skundai netiriami, o paaiškėjus tyrimo eigoje, turi būti nutrauktas tyrimas. Šiuo atveju turi būti susikoncentruota į nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio atliktus darbus. Paprastajam remontui mieste reikalingas statybą leidžiantis dokumentas tik viešam pastatui, kitiems nereikalingas. Ieškovas fasado dangos nekeitė. Danga keičiama nebuvo, keitimas yra vieno dalyko pakeitimas kitu, plytos liko. Pastatas yra karkasinis ir apmūrytas fasado danga t. y. plyta. Jei pastatas būtų viešasis, inkriminuojami pažeidimai nebuvo atlikti, nes fasado danga keista nebuvo. Šiuo atveju buvo atlikti šiltinimo darbai, o šiltinimo darbams jokiems pastatams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Savavališkos statybos akte nėra pažymėta, kad fasadas nudažytas netinkama spalva. Atspalviai parinkti tinkamai pagal plytų atspalvį. 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį atlikti statybos darbai, buvo daryti tuo metu, kai Lietuvoje galiojo nepaprastoji padėtis iki rugsėjo 15 d., vėliau tik pasienyje. Pabėgėlių apgyvendinimas patenka į nepaprastosios padėties saugomą sferą. Darbai buvo atlikti, kad sumažintų šildymo sąnaudas. Įvedus neparastąją padėtį, visiems pastatams, kurie susiję su nepaprastosios padėties įvedimu, gali būti pradėti arba vykdomi statybos darbai neturint statybas leidžiančio dokumentu, jeigu tokiam pastatui reikalingas statybas leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, darbams kurie atlikti nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, statybas leidžiantis dokumentas nereikalingas. Pastatas priklauso privačiam asmeniui. Atsakovė yra neteisi priskirdama pastatą viešajam, turi būti atsižvelgta į faktinį pastato naudojimą. Šiai dienai pastatas naudojamas žmonėms iš Ukrainos apgyvendinti, jame neteikiamos jokios viešosios paslaugos. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta administracinė, trečiasis asmuo E. Č. įsigijo 2018 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. M-5395 pagrindu. Nuo 2024 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutarties (Nr. 1708) pagrindu Pastatas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. Č..
Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija pagal kompetenciją atliko tyrimą pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. gautą pareiškėjos skundą, kuris papildytas ir patikslintas 2023 m. spalio 9 d. dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų. Skundo tyrimo metu Inspekcija organizavo 2023 m. spalio 24 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), po jo 2023 m. spalio 27 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2082. Taip pat Inspekcija 2023 m. lapkričio 6 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2299, kuriame nurodyta, kad statytojas A. Č. ūkio būdu, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki rugsėjo mėn. atliko neypatingosios kategorijos administracinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto statybos darbus, kuriais pakeitė Pastato (jo dalių) fasadų apdailą iš buvusios apdailos plytų mūro ir medinių lentelių apdailos į dekoratyvinio struktūrinio tinko apdailą. Konstatuota, kad Pastato paprastojo remonto statybos darbais pakeista Pastato išvaizda. Patikrinimo metu nebuvo pateiktas privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo suteikta teisė statytojui atlikti Pastato paprastojo remonto statybos darbus, todėl buvo konstatuota, kad statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka.
Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki rugsėjo mėn. pastatui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti Pastato šiltinimo darbai ant esamo plytų fasado uždedant polistirolą, nutinkuojant ir nudažant.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija atsakovės surašyto 2023 m. gruodžio 11 d. savavališko statybos akto Nr. SSA-30-231211-00101, ir jo pagrindu priimtų privalomųjų nurodymų 2023 m. gruodžio 12 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231212-00120 ir 2023 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-231211-00124 teisėtumą tuo pagrindu, kad Pastatas nėra viešasis pastatas, taip pat nebuvo atlikti darbai, kuriems reikalingas statybos leidimas.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.2 papunktyje nurodyta, kad administracinės paskirties pastatai – pastatai administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai). Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (toliau – NTR) nustatyta, kad trečiasis asmuo E. Č. 2018 m. liepos 31 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. M-5395 pagrindu, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas, iš akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ įgijo administracinį pastatą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta nekilnojamojo turto registre – administracinė. Iš NTR išrašo matyti, kad Pastatas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo išnuomotas VšĮ Agrologistikos paramos fondui. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatas iki apgyvendinant pabėgėlius iš Ukrainos nebuvo naudojamas.
Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodytais argumentais ir vertinti, kad Pastatas nelaikytinas viešuoju pastatu. Šiuo atveju Pastatas iki įsigyjant jį buvo viešosios paskirties, pagal sudarytą nuomos sutartį taip pat naudotas kaip viešasis pastatas, o tai, kad statybos darbų atlikimo metu pastate nebuvo vykdoma jokia veikla, teismo vertinimu, negali būti priežastimi pastatą vertinti kitaip kaip nei viešuoju pastatu.
Akte nurodyta, kad ieškovas pagal paaiškinimus apšiltino Pastato (jo dalių) sienas taip pakeičiant Pastato (jo dalių) išvaizdą, t. y. vietoje buvusios Pastato išorinių sienų apdailos iš apdailos plytų mūro ir medinių lentelių pakeitė Pastato išorinių sienų apdailą į dekoratyvinio struktūrinio tinko apdailą, išskyrus Pastato dalis, kuriose palikta apdailinių plytų apdaila. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, kad atliktas remontas nelaikomas pastato išvaizdos keitimu. Nurodo, kad ginčo pastato išorės apdaila nekeista, nes apdailos plytos nebuvo nuimtos, išorės apdaila buvo apšiltinta, aptinkuota ir nudažyta plytų spalva.
Byloje esantys 2023 m. spalio 27 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2082 ir 2023 m. gruodžio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2299 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos iki 2022 m. rugsėjo mėn., atliko neypatingosios kategorijos administracinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto statybos darbus, kuriais pakeitė Pastato (jo dalių) fasadų išvaizdą iš buvusios apdailos plytų mūro ir medinių lentelių apdailos į dekoratyvinio struktūrinio tinko apdailą.
Vadovaujantis 2019 m. galiojusio ir šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.4, 12.8 punktų nuostatomis, fasadų apdailos keitimas, pastatų ar jų dalių apšiltinimas yra priskiriami Pastato paprastojo remonto darbams. Statybos metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 3 priedo 4.1 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas atliekant neypatingosios kategorijos viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda. Reglamento 3 priedo 5 punkte nurodoma, kad pastato išvaizdos keitimu laikomas fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad dėl ieškovo atliktų darbų pastato išvaizda buvo pakeista ir šiuo atveju tokiems remonto darbams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovui pagrįstai ir teisėtai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, nes statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Į bylą pateikti įrodymai apie ieškovo konsultacijas su kompetentingos įstaigos specialistais nepatvirtina, kad ieškovo lūkesčiai dėl statybos leidimo reikalingumo buvo susidarę dar prieš statybos darbų atlikimą, konsultacijos vykdytos jau pradėjus tyrimą dėl galimos neteisėtos statybos. Atkreiptinas dėmesys, kad žodinė konsultacija teikiama pagal žodžiu pateiktą informaciją, neįvertinus visų duomenų ir neatlikus tyrimo, todėl tokia konsultacija neleidžia vertinti atlikto tyrimo kaip nekompetentingo.
Ieškovas prašė panaikinti Inspekcijos savavališkos statybos aktą ir tuo pagrindu, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 34 dalimi ir Lietuvos Respublikoje įvedus nepaprastąją padėtį, statiniai, kurie Vyriausybės sprendimu pripažįstami statiniais, tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis, gali būti pradėti statyti neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl, ieškovo nuomone, jis galėjo nepaisyti pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų ir statybą vykdyti neturėdamas statybą leidžiančio dokumento.
Statybos įstatymo 27 straipsnis buvo papildytas 34 punktu (galioja nuo 2022 m. gegužės 7 d.), kuris numato, kad Lietuvos Respublikoje įvedus nepaprastąją padėtį, statiniai, kurie Vyriausybės sprendimu pripažįstami statiniais, tiesiogiai susijusiais su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis, gali būti pradėti statyti neturint statybą leidžiančio dokumento. Pagal ieškovo paaiškinimus ir į bylą pateiktus duomenis matyti, kad pastatas buvo naudojamas apgyvendinant pabėgėlius iš Ukrainos. Į bylą duomenų ir įrodymų, kad ginčo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būtų buvęs pripažintas statiniu, tiesiogiai susijusiu su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis, nepateikta. Nors ieškovo veikla, suteikiant galimybę pastate gyventi pabėgėliams yra socialiniai vertinga ir gerbtina, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu ieškovui priklausantis pastatas negali būti pripažintinas tiesiogiai susijusiu su nepaprastosios padėties įvedimo tikslais ir priemonėmis, įtvirtintais teisės aktuose, negauta duomenų, kad jis būtų įtrauktas į statinių, kuriems taikoma išimtis, sąrašą. Įvertinus ieškovo nurodytus argumentus ir teisės aktus, kurie numatė kompensacijos už būsto suteikimą mokėti ir apgyvendinus užsiregistravusius užsieniečius administracinės paskirties patalpose pagal Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ 1 punktą, darytina išvada, kad šie teisės aktai negalėjo sukelti lūkesčių ir nesuteikė ieškovui teisės atlikti remonto darbus nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Pažymėtina, kad Pastato remonto darbai pradėti nuo 2019 m. Pagal ieškovo ir liudytojo parodymus tiek pirmu darbų atlikimo etapu, tiek antruoju buvo iš esmės atliekami tie patys darbai, tik remontuojamos buvo kitos Pastato sienos. Teismo vertinimu, šiuo atveju Inspekcija pagrįstai atliko tyrimą dėl Pastato remonto darbų, atliktų abiem etapais. Nors ieškovas ir jo atstovas teigė, kad darbus 2019 m. – 2020 m. atliko dėl pastato avarinės būklės, tačiau nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad Statybos techniniame reglamente (STR) 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodoma, kad avarinis statinys – statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu. Statinio (jo dalies) atitikimas esminiams statinių reikalavimams nustatomas statinio ekspertizės metu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas ėmėsi veiksmų atlikti statinio ekspertizę ir nustatyti, kad ginčo statinys iš tiesų buvo avarinės būklės.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, pripažintina, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu kompetentingų pareigūnų pagrįstais patikrinimo duomenimis ir savavališkos statybos akte konstatuotomis aplinkybėmis, fotonuotraukomis, statybą reglamentuojančiomis bendrosiomis ir specialiosiomis teisės normomis, nustačiusi, jog ginčo Pastate statybos darbai atlikti savavališkai, nes buvo atlikti neturint statybą leidžiančių dokumentų ir tokiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto, ir 22 dalies reikalavimus, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrįstai surašė 2023 m. gruodžio 11 d. savavališką statybos aktą Nr. SSA-30-231211-00101, priimtą privalomąjį nurodymą 2023 m. gruodžio 12 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-231212-00120 ir 2023 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-231211-00124. Nenustačius pagrindų inspekcijos priimtus aktus pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos naikinti ir ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš atsakovo ieškovo naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas negauta.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 15,86 Eur (CPK 96 straipsnis).
Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d., teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
atmesti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-231211-00101 ir privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-231212-00120 ir Nr. PNSD-30-231211-00124 panaikinimo.
Priteisti iš ieškovo A. Č. valstybei 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.