- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-23
- Bylos Nr.
- ATP-1018-195/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05692-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties, kuria E. G. skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. VR-7.5-89 bei jam pagal ATPK 88 str. 5 d. paskirta 200 Lt bauda be baltojo lokio išdirbto kailio konfiskavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. balandžio 12 d., 10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siūlė parduoti lokių šeimos (lot. Ursidae) žinduolio – baltojo lokio (lot. Ursus maritimus) išdirbtą kailį, neturėdamas teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų bei leidimo prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų. Skelbimas apie baltojo lokio kailio pardavimą buvo patalpintas interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ (skelbimo ID: (duomenys neskelbtini)). Taip pažeisdamas Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 6.2 ir 29 punktų reikalavimus bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 88 str. 5 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-89 AM 094193 E. G. pripažintas kaltu padarius ATPK 88 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 200 Lt bauda su baltojo lokio (lot. Ursus maritimus) išdirbtą kailį konfiskavimu.
Nesutikdamas su nutarimu E. G. padavė skundą prašydamas sumažinti paskirtą baudą ir nekonfiskuoti baltojo lokio kailio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartimi E. G. skundą tenkino iš dalies ir skundžiamą nutarimą pakeitė ir netaikė baltojo lokio išdirbto kailio konfiskavimo.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamentas (toliau – Institucija) prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį ir skirti E. G. papildomą administracinę nuobaudą – lokių šeimos žinduolio – baltojo lokio išdirbto kailio konfiskavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad kailio kaip daikto nekonfiskavimas pagal ATPK 88 str. 5 d. galimas tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, pagal kurias administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais išimtiniais atvejais, nustačius kompleksą aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, kad ATPK 88 str. 5 d. numatyta papildoma nuobauda – konfiskavimu – yra siekiama užtikrinti ypač retų gyvūnų, saugomų tarptautiniu mastu, apsaugą, taip įgyvendinant nuobaudos tikslus. Apylinkės teismo argumentai dėl konfiskavimo netaikymo nėra pakankamai pagrįsti. Grąžinus konfiskuotą baltojo lokio kailį būtų pažeisti tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisiniai imperatyvai, kadangi teisės aktuose nėra numatytos išimtys tam tikros kategorijos asmenims (užsieniečiams, bedarbiams, auginantiems mažamečius vaikus ir pan.). Be to, grąžinus konfiskuotą baltojo lokio kailį bus sudarytos sąlygos šį kailį slapta realizuoti ateityje.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje nėra ginčo dėl E. G. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 88 str. 5 d., ir jo padarymo aplinkybių, Institucijos apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Mažesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda gali būti paskirta ar neskirta iš viso vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirdamas administracinės nuobaudos, atsižvelgia į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
ATPK 88 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 1000 Lt su šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu. Taigi, gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas šiuo atveju yra privaloma papildoma administracinė nuobauda, kurios neskyrimas galimas tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baltojo lokio kailis priklausė E. G. seneliui, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad kailis buvo įgytas dar gerokai prieš nustatant Institucijos skunde nurodytą teisinį reglamentavimą, pažeidimas buvo padarytas nežinant, kad baltojo lokio kailio pardavimui, skirtingai nei laikymui, būtinas leidimas, be to, pats kailis priklauso ne pažeidėjui E. G., o apylinkės teisme apklaustai jo motinai. Nenustačius, kad pažeidimas buvo padarytas piktybiškai siekiant pažeisti tarptautinėmis ir nacionalinėmis teisės normomis saugomas vertybes, įvertinus tai, kad baltojo lokio išdirbtas kailis pažeidėjo šeimai priklauso kelis dešimtmečius, be to, įvertinus pažeidėjo asmenybę ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir be papildomos administracinės nuobaudos – konfiskavimo, taikymo, šiuo atveju proporcinga ir pakankama poveikio priemone laikytina vien piniginės baudos paskyrimas. Institucijos skunde nurodyta aplinkybė, jog baltojo lokio kailio nekonfiskavimas sudarys galimybes ateityje jį slapta realizuoti yra nepagrįsta, visuma byloje nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo manyti, kad pažeidėjas būtų linkęs ir toliau pažeidinėti nustatytas taisykles.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.