- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- N-444-1030-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo P. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Pasvalio rajono apylinkės teismas P. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 30 litų baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jam paskirtos administracinės nuobaudos - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Bylos teisena dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, nesant P. R. veikoje šio pažeidimo požymių. Nuobaudos paskirtos už tai, kad P. R., 2009 m. gegužės 3 d. vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir automobilį apgadino, apie įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, o sustabdytas policijos pareigūnų nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Nutarime nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 16, 133, 231 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino P. R., jo atstovo, liudytojo S. D. paaiškinimus. Teismas konstatavo, kad P. R. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), policijos pareigūno S. D. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis (b. l. 4, 7-9), kitais bylos dokumentais. Teismas rėmėsi Kelių eismo taisyklių 9 punktu, 231-234 punktais, nusprendė, kad P. R. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl to nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apgadino automobilį. Padaryta išvada, kad P. R. veiksmai atitinka eismo įvykio sąvoką, aptartą KET. Kadangi P. R. turi vairuotojo pažymėjimą, nuspręsta, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus jis žino. Nors P. R. neigė pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, tokie jo paaiškinimai atmesti kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Pažymėta, jog tai, kad P. R. buvo vienintelis eismo įvykio dalyvis, neatleido jo nuo pareigos palikti eismo įvykio vietą tik įvykdžius KET 231-234 punktų reikalavimus.
Kaip nustatė teismas, transporto priemonės valdytojas buvo pats P. R. - transporto priemonę „Citroen ZX“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jis nusipirko iš G. V., apie tai buvo pranešta valstybės įmonei „Regitra“, ji raštu (b. l. 34) tai patvirtino. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnį šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas; galiojantys įstatymai numato, jog Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę privaloma perregistruoti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo momento.
Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad buvo apgadintas kelio šlaitas, jokių tai patvirtinančių įrodymų bylos medžiagoje nėra, Pasvalio miesto seniūnija rašte nurodė (b. l. 23), kad žala niekam nepadaryta, apgadinta tik mašina. Todėl konstatuota, jog P. R. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota netinkamai, nesant pažeidimo požymių, ir bylos teisena šioje dalyje nutraukta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pažeidėjas baustas už KET pažeidimus; ATPK 32 str. 1 d. 5 p., b. l. 18-21). Teismas įvertino tai, kad P. R. padarė tyčinį ir sunkų KET pažeidimą, ankščiau yra baustas administracine tvarka. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti nuobaudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad P. R. yra bedarbis, rūpinasi neįgalia motina, todėl jam paskirta įstatymo numatyta minimali nuobauda.
II.
P. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas mano, kad jis nubaustas per griežtai, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į jo argumentus, nors privalėjo pasisakyti dėl kiekvieno argumento, galinčio turėti esminės reikšmės bylos baigčiai (žr. Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.). Apeliantas remiasi ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai turi suprasti ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalinti (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr.N16-2330/2007). Apeliantas pažymi nuo pat pradžių neneigęs, jog nuvažiavo nuo kelio, tai pripažinęs ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, jiems parodęs įvykio vietą (tai patvirtino byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. D.). Kadangi buvo blaivus, neturėjo tikslo slėpti įvykį ir bandyti išvengti atsakomybės. Apeliantas mano eismo įvykio nesukėlęs, nes buvo apgadintas tik jam priklausantis automobilis. Apeliantas nurodo, kad pagal nuo 2008 m. balandžio 9 d. įsigaliojusius Kelių eismo taisyklių XXX skyriaus "Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui" pakeitimus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, jeigu: 1) eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus; 2) eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės; 3) padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, pranešti apie eismo įvykį policijai nereikia. Kadangi šiuo atveju nukentėjo tik jo automobilis, kitiems asmenims nebuvo padaryta jokia turtinė ar neturtinė žala, nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, apeliantas mano neprivalėjęs nedelsiant apie įvykį pranešti policijai, todėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nepadaręs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu teismo nutarimu P. R. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo bylos teisena nutraukta. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimai, atskirai neaptarti šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų, ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) – kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. R., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir automobilį apgadino, apie sukeltą eismo įvykį nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino, o sustabdytas policijos pareigūnų nepateikė vairuotojo pažymėjimo (tai pripažįsta ir pats P. R.).
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad transporto priemonės „Citroen ZX“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtas valdytojas buvo P. R., šią transporto priemonę 2009 m. balandžio 30 d. nusipirkęs iš G. V. (b. l. 31, 34). Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad buvo apgadintas kelio šlaitas, jokių tai patvirtinančių įrodymų bylos medžiagoje nėra, Pasvalio miesto seniūnija rašte nurodė (b. l. 23), kad žala niekam nepadaryta, apgadintas tik automobilis. Todėl teismas, nenustačius kitiems asmenims eismo įvykio metu padarytos žalos, pagrįstai bylos teiseną dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nutraukė, nesant šio administracinio teisės pažeidimo požymių.
Pažymėtina, kad pagal aptariamo eismo įvykio metu galiojusią KET redakciją, 231.4 bei 234 punktus, pareiga pranešti apie eismo įvykį atsirado tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, jei eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (transporto priemonių junginiai), arba dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Šiuo atveju įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, byloje medžiagoje nėra, todėl skundžiamu teismo nutarimu P. R. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nesant nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, bylos teisena atitinkamoje dalyje nutrauktina.
Tačiau pagal aptariamo eismo įvykio metu galiojusios KET redakcijos 9 punktą eismo dalyvis privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pagal 16 punktą motorinės transporto priemonės vairuotojas privalėjo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, o pagal 133 punktą vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; ji turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos faktinės aplinkybės bei kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. R. pažeidė minėtų KET punktų reikalavimus, todėl jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (P. R. yra bedarbis, rūpinasi neįgalia motina), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pažeidėjas metų laikotarpyje iki aptariamo pažeidimo ne kartą baustas už KET pažeidimus; ATPK 32 str. 1 d. 5 p., b. l. 18-21), P. R. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda (vidutinio sankcijoje numatyto dydžio bauda) vertintina kaip paskirta tinkamai.
Išdėstytomis aplinkybėmis P. R. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrimo naikintinas ir bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, o likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1, 2 dalies punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
P. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos P. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrimo panaikinti ir bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.