Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.1.2.6.; 2.6.4.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

2020 m. spalio 30 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui Ž. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d., V. Krėvės pr., Kaune, kilusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Nissan X-trail, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip nustatyta dėl minėto eismo įvykio kaltas transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs Ž. V., kuris vairuotos transporto priemonės nebuvo apdraudęs drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, bei nukentėjusio asmens prašymą, AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1 503,62 eurų dydžio draudimo išmoką, kurią vėliau kompensavo ieškovas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip žalą padariusios transporto priemonės valdytojas, būtų atlyginęs ieškovui patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis TPVCAPD 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovas, kaip draudikas, sumokėjusi minėto eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui išmokėtas draudimo įmokas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 503,62 Eur draudimo išmokas yra pagrįstas bei tenkintinas.

Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvienam priteistą sumą (1 503,62 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 34,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) 1 503,62 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trijų eurų 62 centų) įsiskolinimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 503,62 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,00 Eur (trisdešimt keturių eurų 00 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.