Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Kristinai Bernadišiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. Č., trečiais asmuo Aukštadvario regioninio parko direkcija dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti lentų pastatą (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, žemės sklype kadastrinis Nr. 7920/0006:75 ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą leisti ieškovui pačiam nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę reikiamas lėšas išieškant iš atsakovo.

Nurodė, kad atsakovas savo žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 7920/0006:75 esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir privalomos projektinės dokumentacijos pastatė 43,98 kv.m. užstatymo ploto ir 6,55 m. aukščio medinių lentų pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kuris pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams. Atsakovo žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje – Aukštadvario regioniniame parke, todėl ir nesudėtingam statiniui yra būtinas leidimas statybai. 2002-06-28 atsakovui buvo surašytas aktas Nr. 107/6/9 „Dėl savavališkos statybos“. Dėl šios statybos atsakovas 2002-06-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 107/8/11 buvo nubaustas 1000 Lt administracine bauda. 2004-03-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-2016 J. Č. buvo nurodyta nugriausti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šio nurodymo atsakovas neįvykdė, statinys iki šiol nenugriautas. Įvertinus žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, vietovės, kurioje yra žemės sklypas apsaugos rėžimą, jokia statyba šioje teritorijoje negalima, todėl atsakovo statinys negali būti įteisintas nei toks, koks buvo pastatytas, nei pertvarkytas. Nurodė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes savavališkos statybos padarinių atžvilgiu pažeidimas yra tęstinis ir senaties terminas prasideda kiekvieną dieną.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Statybos įstatymo 28 str. 6 d., galiojusi ieškinio padavimo metu, numatė, kad įpareigotam asmeniui nevykdant nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos institucija kreipiasi į teismą. Vilniaus apskrities viršininkas 2004-03-29 įsakymu įpareigojo atsakovą iki 2004-05-15 nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tačiau iki 2013-08-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovas pašalintų savavališkos statybos padarinius. Tik 2013-12-20 ieškovas kreipėsi į teismą, akivaizdžiai praleidęs įstatymo numatytą 1 mėn. terminą.

Taip pat ieškovas praleido ir bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Apie neteisėtą statybą ieškovui tapo žinoma 2002 m. kai atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2004 teismo sprendimu statinys buvo pripažintas nelegaliu. Valstybės institucijos per tą laiką nekėlė klausimo dėl nelegaliai pastatyto statinio nugriovimo. Tai sudarė pagrindą ieškovui manyti, kad jo statinys nedaro žalos aplinkai ir visuomenės interesams, kad valstybė atsisakė savo reikalavimo dėl statinio nugriovimo. Statybos neteisėtumas nėra trunkamasis pažeidimas, jis įvyksta tuo metu kai statinys pastatomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalaujant pripažinti statybą neteisėtą nereikia įrodyti šios statybos neigiamų padarinių, o tik neteisėtos statybos faktą, kuris apibrėžiamas statybos laiku. Po 11 metų pareiškęs ieškinį ieškovas praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti. Per visą šį laiką atsakovo pastatas įsiderino į aplinką, pritapo prie gamtos, todėl nugriovus statinį būtų padaryta didesnė žala gamtai, negu gauta nauda.

Atsakovas nors nesutikdamas su ieškiniu, siekdamas išspręsti ginčą taikiai, pertvarkė ginčo statinį užstatymo plotą sumažindamas iki 42,14 kv.m., o aukštį iki 5 m. Tokių matmenų statinys pagal Statybos techninio reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir saugomose teritorijose. Toks statinys nepatenka ir į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p. draudžiamų statinių sąrašą paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 m. už jos ribų. Todėl šiuo metu esantis atsakovo statinys nelaikytinas savavališku ir griautinu.

Be to atsakovo žemės sklype anksčiau buvo sodybos priklausinių – kluonas ir kluonas su jauja. Tai nustatyta R.Valecko 2004-11-19 sklypo apžiūros aktu. Ginčo pastatas pastatytas buvusio kluono su jauja vietoje. Kad kluonas su jauja anksčiau buvo pastatytas neteisėtai, duomenų nėra, todėl patenkinus ieškinį būtu pažeistas iš Konstitucijos ir CK 4.93 str. kylantis būtinumas apsaugoti savininko teises.

Trečiasis asmuo ieškinį palaikė ir nurodė, kas atsakovo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) draustinyje specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Draustinio tikslas yra išsaugoti ir eksponuoti (duomenys neskelbtini) moreninio masyvo pietinės dalies kraštovaizdį, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių buveines ir augalų augimvietes, (duomenys neskelbtini) piliakalnį ir senkapius, (duomenys neskelbtini) hodroelektrinę. Ši zona išskirta kaip vandens telkinių apsaugines funkcijas atliekanti agrarinė ir kaip vizualinės apsaugos teritorija. Čia numatyti papildomi specialieji vandens telkinių, dirvožemio, ekologinės apsaugos, taip pat sanitarinės apsaugos reikalavimai, kai tikslinga plėtoti tradicinį žemės ūkį rekomenduojama ekologinė arba priešerozinė žemdirbystė. Atsakovo statinys niekaip nesusijęs su draustinio tikslais, todėl negali būti įteisintas.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 1,3385 ha žemės sklypas unikalus Nr. 7920-0006-0075, kadastrinis Nr. 7920/0006:75, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų rajone pagal 2000-05-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1221. Visam šiam sklypui 1999-03-01 apskrities viršininko sprendimu Nr. 79/5494 nustatytos specialios naudojimo sąlygos: XXXIX Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos; XXXV Kraštovaizdžio draustiniai; XXXIV Nacionaliniai ir regioniniai parkai; XXX pelkės ir šaltinynai (1 t.b.l.28-28). Kaip matyti iš Aukštadvario regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano, sklypas yra Aukštadvario regioninio parko teritorijoje (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, įeinančiam į parko konservacinio prioriteto zoną. 2002-06-28 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 107/6/9, kuriame konstatuota pagalbinio pastato statyba neturint projektinės dokumentacijos (1 t.b.l.7). 2003-08-26 Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius pateikė savavališkos statybos išvadą Nr. 03-12, kurioje nurodė, kad J. Č. ūkio pastato statyba prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 p. (1 t.b.l.13). Vilniaus apskrities viršininkas 2004-03-29 įsakymu Nr. 2.3-2106 įpareigojo J. Č. iki 2004-05-15 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį (1 t. b.l.14). Šį įsakymą J. Č. skundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-06-21 sprendimu Nr.I16-899/2004 J. Č. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-11-03 nutartimi Nr. A2-895-04 žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o J. Č. skundą atmetė. Teismas ne tik pripažino, kad J. Č. statinys pastatytas savavališkai, bet ir tai, kad statyba jo sklype yra negalima, todėl negali būti įteisinti jau pastatyti savavališki statiniai. Ieškovas yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas statybos valstybinės priežiūros ir teritorijų planavimo srityse nuo 2010-01-01, todėl minėtais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.), todėl teismas, dėl jas patvirtinančių įrodymų šioj byloje, nepasisako. Nenuginčijus Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-29 įsakymo Nr. 2.3-2106, atsakovui išliko pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą statinį. Statinys nenugriautas iki šiol ir tai patvirtina 2016-09-01 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (23.51)PN-862 (2t.b.l.103-105). Ta aplinkybė, kad, kaip teigia pats atsakovas, jis pertvarkė savo statinį iš II kategorijos nesudėtingo statinio, į I kategorijos nesudėtingą statinį, kurio statybai saugomose teritorijose neteikia statybą leidžiančio dokumento, nekeičia bylos esmės, nes joje kilo ginčas ne dėl statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų buvimo ar nebuvimo, bet dėl to ar atsakovo žemės sklypo užimamoje teritorijoje iš viso gali būti statomi bet kokie statiniai. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numato galimybę teismui leisti statytojui įteisinti savavališką statybą, jeigu tokia statyba yra galima pagal teisės aktus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau nustatė, kad dėl kraštovaizdžio draustinio teisinio statuso, statyba atsakovo sklype yra negalima. Duomenų, kad po minėtų 2004 m. administracinių teismų sprendimų pasikeitė Aukštadvario regioninio parko ar jame esančio (duomenys neskelbtini)kraštovaizdžio draustinio apsaugos rėžimas nėra. Todėl teigti, kad atsakovui pakeitus statinio kategoriją jis tapo teisėtu ar atsirado galimybė jį įteisinti įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo.

Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. draudžia draustiniuose statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Nors atsakovas teigia ir įrodinėja, kad savavališką statinį jis pastatė buvusios sodybos statinio - kluono su jauja - vietoje, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo šio fakto nepripažįsta, todėl toks faktas turi būti nustatytas teismo sprendimu. Ir kol to nėra, jis negali būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti statybos galimumą atsakovo žemės sklype.

Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo, teismas konstatuoja, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino neteisėtos statybos padariniams šalinti. Statybos įstatymo 28 str. nustatytas 1 mėnesio terminas institucijai kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra ieškinio senaties terminas. Tai procedūrinis terminas, kurio paskirtis yra statybos ir teritorijų planavimo institucijos darbo reglamentavimas, o ne civilinių teisių gynyba.

Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad neteisėta statyba nėra trunkamasis pažeidimas ir jis įvyksta tuomet, kai statinys pastatomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o neteisėtos statybos faktui konstatuoti taikomas bendras senaties terminas. Tačiau šioje byloje sprendžiama ne dėl atsakovo statybos neteisėtumo fakto, bet dėl jos padarinių pašalinimo. Neteisėtos statybos rezultatas – neteisėtas statinys – pažeidžia asmenų teises ar viešą interesą kiekvieną dieną ir šis pažeidimas tęsiasi tol, kol statinys nėra įteisinamas ar pašalinamas. Todėl neteisėtos statybos padarinių atžvilgiu ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną šio statinio neteisėto buvimo dieną ( CK 1.127 str. 5 d.). Todėl teigti, kad ieškovas, 2002 metais nustatęs atsakovo neteisėtos statybos faktą su ieškiniu į teismą 2013 m kreipėsi dėl šios statybos padarinių šalinimo praleidęs ieškinio senatį, nėra pagrindo.

Atsakovo teiginiai apie nuosavybės teisės gynimą šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, nes įpareigojimas nugriauti neteisėtai pastatytą statinį neatima iš statytojo jo nuosavybės teisės į šiam statiniui panaudotas medžiagas. Iš neteisės teisė neatsiranda. Todėl nei įstatymą pažeidusio asmens nuosavybės teisė į neteisėtų veiksmų rezultatą, nei šio rezultato pritapimas prie aplinkos, nei valstybės institucijų delsimas reikalaujant savavališko statinio nugriovimo ar kitos aplinkybės neteisėtai pastatyto statinio nepadaro teisėtu. O tokio statinio griovimo padariniai ir praradimai yra natūrali asmens neteisėtų veiksmų pasekmė.

Kiti šalių argumentai ir byloje esantys įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (41 Eur), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (5,22 Eur), valstybei (CPK 93 str. 96 str.), o kitos būtinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu - ieškovo atstovo kelionės į teismą ir atgal ( 27,84Eur) – ieškovui (1 t.b.l.115-127; 2 t.b.l.135-147;3t. b.l. 8-9)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

įpareigoti J. Č. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti lentų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, žemės sklype unikalus Nr. 7920-0006-0075 ir sutvarkyti statybvietę;

J. Č. per nustatytą terminą nenugriovus savavališkai pastatyto statinio ir nesutvarkius statybvietės, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti nurodytą statinį ir sutvarkyti statybvietę J. Č. lėšomis.

Priteisti iš J. Č. 46,22 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš J. Č. 27,84 Eur bylinėjimosi išlaidas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.