Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. įgalioto atstovo advokato E. S. skundą dėl (duomenys neskelbtini) E. M. 2024 m. gegužės 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) E. M. 2024 m. gegužės mėnesio 20 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) nutarta nutraukti/nepradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) buvo gautas V. B. pranešimas dėl apgadinto namo, adresu (duomenys neskelbtini), fasado apgadinimo. Pranešime buvo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 3 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), M. N. pradėjo dažyti daugiabučio namo fasadą. Iš karto buvo aiškiai matyti, kad spalva skiriasi nuo originalios. V. B. asmeniškai paskambino kitiems daugiabučio namo savininkams ir paklausė ar su jais buvo derinti tokie darbai. Abu kaimynai patvirtino, kad tokio derinimo su jais nebuvo ir oficialaus sutikimo nebuvo. Tą pačią dieną buvo prieita prie M. N. ir buvo bandoma pastarąjį įkalbėti nebetęsti dažymo, tačiau M. N. šį prašymą ignoravo ir per kelias dienas perdažė jam priklausančio buto fasadą. Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad buvo susisiekta su R. N., kuri nurodė, kad ji ir M. N. yra savininkai valdomo turto, adresu (duomenys neskelbtini). Be jų dar yra trys savininkai, valdantys nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini). Visus šiuos atskirus nuosavybės objektus jungia tam tikros pastato dalys (siena ar jos dalis), tačiau visi objektai turi atskirus įėjimus, žemės sklypus ir kadastrinius numerius. Jie neturi suformavę bendrijos, neturi bendrijos įstatų ar savivaldybės paskirto administratoriaus, todėl savo turto nevaldo jokiu bendruomeniškumo ar kolegialumo principu. Nusprendę perdažyti jiems priklausančias nuosavybės išorines sienas identiška spalva, jie nesudarkė pastato fasado ir nedarė jokių esminių pakeitimų. Šio perdažymo tikslas buvo atnaujinti (duomenys neskelbtini) nudažytą namo fasadą, nes per (duomenys neskelbtini) fasado lentelės buvo smarkiai pažeistos oro sąlygų. Nutarime pripažinta, kad įvertinus abiejų šalių išsakytas pozicijas, pripažinta, kad įvykio metu nenustatyta, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje (b. l. 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju Institucija priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną pagal V. B. 2024 m. gegužės 12 d. pareiškimą dėl galimai neteisėtų M. N. veiksmų. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodytu argumentu, kad skundžiamas Institucijos Nutarimas nėra itin išsamus ir motyvuotas. Nepaneigtina, kad skundžiamame Nutarime nėra atlikta pareiškimo nagrinėjimo metu surinktų duomenų analizė. Kita vertus, įvertinus tiek paties tiriamo įvykio pobūdį, tiek ir šioje administracinio nusižengimo byloje pateiktus proceso šalių paaiškinimus, ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamas Nutarimas nelaikytinas neteisėtu, todėl naikintinu.

Šioje administracinio nusižengimo byloje V. B. 2024 m. gegužės 12 d., apie 16.53 val. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, kad jo kaimynas M. N. 2024 m. gegužės 3 d. perdažė pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra M. N. priklausantis butas, tokiu būdu padarydamas žalą ir kitiems namo savininkams, kadangi perdažyto namo dalis labai skyrėsi nuo likusios namo dalies. Pasak V. B., jis patyrė 5 000 Eur turtinę žalą, taip pat pablogėjo jo psichoemocinė būklė, atsirado neužtikrintumas, atsirado nerimas dėl neprognozuojamų kaimyno veiksmų (b. l. 15). Po policijos pareigūnams pateikto pranešimo, skundžiamą Nutarimą surašęs policijos pareigūnas, siekdamas gauti šiame įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, kreipėsi į M. N.. Pastarajam M. N. sutuoktinė R. N. 2024 m. gegužės 19 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis M. N. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Minėtame pastate, be jų yra dar trys gyventojai, kuriems atitinkamai priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Visus šiuos atskirtus nuosavybės objektus jungia tam tikros pastato dalys (siena ar jo dalis), tačiau visi objektai turi skirtingus įėjimus, žemės sklypus ir kadastrinius numerius. Kartu rašytiniame paaiškinime buvo nurodyta, kad R. N. ir M. N. nusprendė padažyti jiems nuosavybės teise priklausančio objekto išorines sienas, tačiau jokiu būdu nebuvo sudarkytas pastato fasadas ir nebuvo daromi jokie esminiai pakeitimai. Šio perdažymo tikslas buvo atnaujinti (duomenys neskelbtini) nudažytą namo fasadą, nes per (duomenys neskelbtini) fasado lentos buvo smarkiai pažeistos, ir jeigu jos nebūtų perdažytos artimiausiu metu, jie būtų patyrę didelių nuostolių (b. l. 21). Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų, pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra keturi butai, nuosavybės teise priklausantys keturiems savininkams, iš kurių du yra pareiškėjas V. B. ir M. N., dėl kurio veiksmų buvo kreiptasi į policijos pareigūnus (b. l. 41-44). Be kita ko, susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovo procesinis statusas yra suteiktas pareiškėjui V. B., o atsakovo – M. N.. Civilinės bylos dalykas – ginčas dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vieno iš savininko V. B. teisių pažeidimo pašalinimo, M. N. pasodinus tujas, ir nuostolių atlyginimo.

Iš pirmiau teismo aptartos rašytinės medžiagos ir jos pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas V. B. ir M. N. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur turi kiekvienam nuosavybės teise priklausančius butus. Pažymėtina, jog tarp šių asmenų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, ko bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir V. B. įgaliotas atstovas, sąlygoti būtent skirtingo požiūrio į jų gyvenamosios vietos bendrojo naudojimo plotą ir bendrojo naudojimo objektus. Dėl šių asmenų tarpusavio nesutarimų civilinio proceso tvarka jau yra inicijuota byla, kuri šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Analogiškai šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamoms faktinėms aplinkybėms, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra sprendžiamas ginčas, susijęs su gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektais. Pastebėtina, jog priešingai pirmiau nurodytai civilinei bylai, nagrinėjamu atveju V. B., manydamas, jog jo teisės į bendrojo naudojimo objektus yra pažeistos, kreipėsi ne į teismą, kaip tą padarė kitoje byloje, tačiau į policiją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę: 1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai; 2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.85 straipsnyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, aktualų V. B. ir jo įgaliotojo atstovo akcentuojamai situacijai, nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai nusprendė pagal V. B. pareiškimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kadangi M. N. veiksmuose nenustatyti jokie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Priešingai, V. B. akcentuojami tariamai teisei priešingi M. N. veiksmai yra priskirtini civilinių teisinių santykių reguliavimo sričiai.

Nagrinėjamu atveju, kaip savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir M. N. sutuoktinė R. N., nenustatyta, kad pastarųjų atlikti veiksmai – jiems nuosavybės teise priklausančio buto išorinio fasado padažymas, buvo tikslingai nukreipti į kitų pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bedraturčių teisių pažeidimą. Priešingai, pastarųjų teigimu, jie tokių veiksmų ėmėsi, siekdami apsaugoti būtent jiems patiems priklausantį turtą. Be kita ko, kaip matyti iš paties V. B. pareiškimo, adresuoto policijai, nenustatyta, kad M. N. būtų dažęs ir kitas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios jam nuosavybės teise nepriklauso. Galiausiai, kaip matyti iš pirmiau aptartų administracinio nusižengimo bylos duomenų, tarp pareiškėjo ir M. N. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, pareiškėjas dėl panašaus pobūdžio situacijos jau yra kreipęsis į teismą civilinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju aptariama situacija – kreipimasis į policijos pareigūnus dėl galimai neteisėtų M. N. veiksmų yra laikytinas labiau viena iš konfliktinių santykių apraiškos formų, nesuteikiančių pagrindo inicijuoti administracinio nusižengimo teisenos. Šiuo atveju, nenustačius, M. N. veiksmuose siekio pakenkti V. B. – jo veiksmuose nesant tyčios, nėra tikslinga aptarti ir apie jo veiksmuose esančius administracinio nusižengimo ar nusikaltimo požymius. Nenustačius subjektyviosios pusės kriterijaus, nėra pagrindo svarstyti nei turto sugadinimo ar sunaikinimo, nei savavaldžiavimo veikų sudėties. Pabrėžtina, jog esant pagrįstam manymui, kad dėl M. N. veiksmų – pastato fasado dalies perdažymo – galėjo atsirasti padariniai kitiems šio pastato bendrasavininkams, V. B. turi galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pareikšdamas ieškinį, kaip tą daro civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Be visų pirmiau aptartų argumentų pabrėžtina ir tai, jog priešingai pareiškėjo įgalioto atstovo skundo motyvams, skundžiamas Nutarimas yra tinkamai pasirašytas. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo metaduomenų, jis buvo pasirašytas 2024 m. gegužės 20 d., o visi dokumente esantys elektroniniai parašai galioja (b. l. 14).

Apibendrinus pirmiau aptartą, pripažintina, kad nors Institucija išsamiai nepasisakė dėl bylai aktualių aplinkybių, taip pat šių aplinkybių nesugretino su aktualiu teisiniu reguliavimu, tačiau savo esme priėmė teisėtą sprendimą – nenustačiusi M. N. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių ir jo veiksmus priskyrusi civilinės teisės reguliavimo dalykui, atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Teismas pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, taip pat vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, neturi pagrindo priimti kitokio sprendimo ir aptariamą administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo, todėl skundžiamas Nutarimas yra paliekamas galioti, o V. B. įgalioto atstovo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. B. įgalioto atstovo advokato E. S. skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) E. M. 2024 m. gegužės 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.