Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 129 str. 2 d. 9 p., LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., padarymu.

V. J. 2008 m. spalio 22 d., apie 22-23 val., būdamas neblaivus, girtaudamas pas nukentėjusįjį S. G. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, t.y. atimti iš S. G. 100 litų, kumščiais bei spardydamas kojomis sudavė S. G. ne mažiau kaip 8 smūgius į veidą, po vieną smūgį į abi ausis, vieną smūgį į pakaušį, ne mažiau kaip 3 smūgius į pilvo sritį, ne mažiau kaip 5 smūgius į krūtinės ląstą, ne mažiau kaip 1 smūgį į dešiniąją šlaunį, ne mažiau kaip 3 smūgius į sėdmenis bei, mindydamas keliais gulintį S. G., tuo padarydamas S. G. kepenų, blužnies, dešiniojo inksto plyšimus, krūtinės ląstos dešinės pusės 3-10 šonkaulių lūžius, kairės pusės 5-10 šonkaulių lūžius, nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvą pakaušio paodyje, nubrozdinimus pakaušyje, ausų kaušeliuose, pilvo sienelėje, dešinėje šlaunyje, ir tokiu fiziniu smurtu atimdamas galimybę nukentėjusiajam S. G. priešintis, apieškodamas S. G. kišenes, pasikėsino pagrobti iš S. G. 100 litų, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų S. G. kišenėse nerado. Dėl V. J. plėšimo metu padarytų sužalojimų, t.y. dėl kepenų, blužnies, dešiniojo inksto plyšimų, buvus daugybiniam šonkaulių lūžimui, išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą ir retroperitonialinį tarpą, S. G. 2008 m. spalio 22 d., apie 23 val. įvykio vietoje mirė.

Tokiais savo veiksmais V. J. dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų bei pavartodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Kaltinamasis V. J. apklausiamas teisme prisipažino kaltu nužudęs S. G., o dėl pasikėsinimo pastarąjį apiplėšti - neprisipažino. Jis nurodė, kad 2008 m. spalio 22d. apie 18.30 val., jis, norėdamas išgerti, pasiėmė turėtą nepilną butelį degtinės ir nuėjo pas S. G., su kuriuo buvo seniai pažįstami. Pas S. G. buvo J. A., „M.“ (S. B.) ir A. B., jie visi girtavo. Išgėrus, S. B. išėjo į namus, o jis (V. J.) paprašė S. G. paskolinti pinigų alui. S. G. paklausus, „ar 100 Lt nenori“, jis atsakė, kad jam tiek nereikia. Pasakė, kad S. G. gali duoti ir 100 Lt, jis grąžą parneš. Tuomet S. G. pasakė, kad jis neturi pinigų, nueis pas kaimynę ir pasiskolins. Ar tai girdėjo kiti, jis nežino. J. A. su A. B. išėjo, jie liko dviese su S. G.. Pamena, kad pabaigus gerti, S. G. pasakė: „einam pas kaimynę“. Jie pas kaimynę išėjo kartu, tačiau į kaimynės namus įėjo vienas S. G., o jis pastarojo laukė ant keliuko. Grįždami atgal pas S. G., jie susipyko. Jam S. G. paklausus, „ar gavai ant alaus“, S. G. atsakė: „ar rūpi? ar policijoj dirbi suski tu?“, išvadino jį visokiais žodžiais. Jie labai susipyko, bet nesimušė. Grįžus į S. G. namus, jis vėl paklausė pastarojo: „ar gavai pinigų, nueičiau alaus parnešti?“. S. G. į tai jam kažką atsakė, išvadino jį (V. J.) neūžauga, dėl ko jis trenkė S. G. į veidą, paėmęs už dešiniojo peties nutempė S. G. nuo lovos ant žemės. S. G., nugriuvusį ant žemės, jis spardė. Gerai atsimena, kad 1 kartą trenkė S. G. į krūtinę ranka, spardė į įvairias kūno vietas, nežiūrėdamas kur, tačiau ne į galvą. Buvo labai supykęs, kažką šaukė. Spardydamas S. G., apie pinigus buvo pamiršęs. Paskui jis apsiramino ir, atsisėdęs ant lovos, ėmė galvoti, ką padaręs. Į kambarį įėjus S. J., jis (V. J.) pastarojo paprašė cigaretės. S. J. davė jam cigaretę ir, nieko nepasakęs, atsisėdo ant kėdutės. Tuomet jis (V. J.) priėjo prie S. G. ir dar 2-3 kartus įspyrė pastarajam į sėdmenis. S. G. jis dar paklausė, ar pastarasis gavo ar negavo pinigų, kad galėtų nueiti nupirkti alaus, kol neuždarė krautuvės. Jis ir S. J. sakė, kad S. G. žadėjo duoti 100 litų, bet neduoda. Paskui jis pamatė, kad S. G. iš nosies bėga kraujas. S. G. dar pasakė, kad negavo pinigų, prašė jo nebemušti ir ateiti rytoj. Tuomet jis (V. J.) pasiėmė dubenį, įsipylė vandens, pasiėmė skudurą ir valė kraują. Tuo momentu kažkas išėjo iš kambario, į jį pažiūrėjo, bet nieko nesakė ir išėjo laukan. To žmogaus jis nepažinojo, bet jam buvo matytas. Jam valant kraują, S. G. apsivertė ant nugaros, o jis atsiklaupė šalia pastarojo, ties krūtine, tačiau keliais S. G. nemindė. Tuo tarpu grįžo J. A. ir paklaususi, „ką čia pridirbai?, liepė jam eiti lauk. Jis išėjo, o S. J. pasiliko su J. A.. Pamena, kad S. G. akis buvo sumušta iš anksčiau. S. G. sakė, kad „M.“ (S. B.) buvo trenkęs jam į akį, tik nepasakė, kodėl trenkė. Jis, t.y. V. J., peilio neturėjo ir su juo nieko nedarė. S. J. galėjo pasakyti, kad tokiam (t.y. S. G.) reiktų galvą nupjauti, tačiau to nebūtų daręs, kadangi jis net kiaulę bijo pjauti. Neneigia, kad galėjo užlipti S. G. ant pilvo, galėjo spirti gulinčiam S. G. į pilvą. Spyrė pastarajam į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų, tik nespyrė į galvą. Jo veiksmams turėjo įtakos girtumas, būdamas blaivus nebūtų taip daręs. Viskas įvyko dėl to, kad S. G. jį užgauliojo, o ne dėl 100 litų. Kai jam S. G. paklausus, ar jis gavo pinigų, pastarasis nieko neatsakė, jis spyrė S. G. tris kartus. S. G. pasakius, kad pinigų negavo, pastarojo jis (V. J.) nebemušė. Kadangi ne viską prisimena, mano, jog galėjo būti, kad S. G. jis mindė keliais. Su civiliniu ieškiniu jis sutinka, ieškinį pažada atlyginti turėdamas pinigų. Labai gailisi ir atsiprašo S. G. artimųjų, nes nužudyti S. G. nenorėjo.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad apie tai, jog nužudytas jos brolis S. G., jai paskambinusi pranešė brolio kaimynė. Apie brolio nužudymo aplinkybės ji nieko nežino. Jos ir brolio santykiai buvo labai artimi, jie, nors labai dažnai ir nesusitikdavo, tačiau bendraudavo telefonu. S. G. su žmona buvo išsituokęs, tačiau iki jos mirties gyveno kartu, jo buvusi sutuoktinė buvo ligonė, o vaikų jie neturėjo. Brolį laidojo ji (V. K.). Iš valstybės gautos laidojimo pašalpos ir brolio pensijos sumokėjo 1700 litų už karstą, įkapes ir transporto paslaugas. Iš savo lėšų sumokėjo 500 litų kunigui už mišias, žvakes ir šarvojimo salės nuomą, 400 litų duobkasiams ir už katafalką, 100 litų - giedoriams, 1200 litų už gedulingus pietus. Taip pat jau sumokėjo už paminklą S. G. ir kapo sutvarkymą 5700 litų, nes paminklas turi būti pastatytas balandžio mėnesį. Brolį S. G. ji palaidojo atskirame kape. Viso S. G. laidotuvėms išleido savo pinigų 7900 litų, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamojo kaip turtinę žalą. Brolio netektis ją dvasiškai sukrėtė, sukėlė emocinę depresiją, po laidotuvių ji naktimis blogai miega, todėl palaiko savo civilinį ieškinį ir dar prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat prašo priteisti 150 litų, kuriuos sumokėjo advokatui už civilinio ieškinio surašymą. Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam palieka spręsti teismui.

Liudytojas S. J. parodė, kad S. G. buvo jo kaimynas, o kaltinamojo žino vardą – V. ir pravardę – „Ž.“. Jie su S. G. gerai sugyveno, kartu išgerdavo alaus. Pamena, kad 2008 m. spalio 22 d. jis (S. J.), eidamas pro S. G. namą ir pamatęs degančią šviesą, nutarė užeiti. Buvo blaivus. Įėjęs į namo vidų, virtuvėje palei krosnį pamatė gulintį ir dejuojantį S. G., o V. J. sėdėjo ant lovos. Jam (S. J.) matant, V. J. priėjo prie S. G., pasodino jį ir paklausė: „kur padėjai 100 litų ?“. S. G. jam pasakė „iš kur aš paimsiu, neturiu“ ir daugiau nebekalbėjo. V. J. apžiūrėjo S. G. kišenes ir porą kartų įspyrė S. G. į sėdmenis. Jis (S. J.) S. G. negelbėjo, nes nebebuvo kaip išgelbėti. Paskui į S. G. namus parėjo J. A.. V. J. ji išvarė lauk. Jam būnant S. G. namuose, niekas kitas S. G. nemušė. Jis J. A. pasakė, kad negalima S. G. taip palikti ir jie nuėjo pas kaimynus kviesti greitosios medicinos pagalbos. Prieš tai bandė įkelti S. G. į lovą, bet nepajėgė. Pamena, jog atvykusi gydytoja, apžiūrėjusi S. G., pasakė, kad jis miręs. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus (t.1, b.l. 84-85). Prisimena, kad V. J. pasakė: „nupjovei tokiam galvą ir tegul šunys tampo“. Jis suprato, kad V. J. S. G. mušė dėl pinigų, nes V. J. S. G. sakė: „tu man žadėjai duoti 100 litų, kur padėjai?“. Sekantį rytą jam kaimynė E. J. pasakojo, kad iš vakaro S. G. buvo pas ją atėjęs, pabarškino į langą, bet nieko nesakė, neprašė nei paskolinti pinigų, nei duoti, V. J. jį išsivedė.

Liudytoja J. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. tvarka), parodė (b.l. 55-57), kad maždaug nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime pas S. G.. Pamena, kad 2008 m. spalio 22 d. iš pat ryto pas S. G. buvo girtaujama. Alkoholinius gėrimus tąkart gėrė ji, S. J., V. J. ir dar vienas asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės ji nežinojo, tik žinojo, kad jis – P. kaimynas. S. G. su jais beveik negėrė. Maždaug apie 14 val. S. J. išėjus į namus, S. G. namuose liko ji, P. kaimynas ir V. J.. V. J. pradėjo prašyti S. G., kad pastarasis paskolintų jam pinigų. Ji girdėjo, kaip S. G. V. J. pasakė: „palydėk pas kaimynę pasiimti pinigų ir aš tau jų duosiu“. Ji kartu su P. kaimynu apie 14.30 val. išėjo pas P. lošti kortomis, žiūrėti televizoriaus. Namuose liko S. G. ir V. J.. Apie tai, kaip ir kada S. G. nuėjo pas kaimynę pasiimti pinigų, ji nieko nežino. Pas S. G. grįžusi apie 22 val., virtuvėje ant grindų pamatė ant dešiniojo šono gulintį S. G.. Matė, kad pastarojo veidas buvo kruvinas, o V. J. pasilenkęs jam nuo veido šluostė kraują. Grįžusi virtuvėje ji taip pat rado ant kėdės sėdintį S. J., tačiau kada jis atėjo pas S. G., ji nematė. Įėjusi ji išsigando ir pradėjo šaukti: „kas čia dedasi, kas čia ką pridirbote ?“. Tuomet V. J. nieko nesakęs išėjo. Ji paprašė S. J. padėti įkelti S. G. į lovą, bet jiems tai padaryti nepavyko. S. J. jai pasakė, kad jis pas S. G. atėjo tik prieš penkias minutes iki jai grįžtant. Po to, jie kartu su S. J. nuėjo pas kaimynę G., kurios pavardės ji nežinojo ir pastaroji iškvietė medikus. Žino, kad paskutiniu metu prieš mirtį S. G. vartojo labai daug alkoholio, jam dažnai būdavo blogai su širdimi, nuo nuolatinio alkoholio vartojimo būdavo užtinusios akys. S. G. akys „uždaužytos“ nebuvo, S. G. jai nesakė, kad jį kas nors būtų sumušęs, jokių sumušimo žymių ant pastarojo veido ji nematė.

Liudytoja E. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. tvarka), parodė (b.l. 76-77), kad S. G. buvo jos kaimynas, kurį gali apibūdinti kaip gerą žmogų, padėdavusį jai ūkio darbuose. Pamena, kad S. G. buvo mėgėjas pavartoti alkoholį ir pas ją dažnai ateidavo pasiskolinti pinigų. Pinigus iš jos S. G. skolindavosi mažomis sumomis – po 3, 5, 10 litų, o vėliau už šiuos pinigus atidirbdavo jos ūkyje. Prisimena, kad 2008 m. spalio 22 d. apie 21 val., jai būnant namuose, kažkas pradėjo belsti į langą. Ji užgesinusi kambaryje šviesą, kad matytų, kas atėjo, prie virtuvės lango pamatė, kad beldžia jos kaimynas S. G.. Ji pastarojo paklausė, ko jis nori, tačiau atsakymo neišgirdo. S. G. dar keletą kartų pabeldė į langą, tačiau ji durų neatidarė. S. G. beldžiant į langą, ji matė nuo gatvės pusės link pastarojo einantį susilenkusį žmogų, kurio ji nepažino. Kitą dieną iš kaimynės V. ji sužinojo, kad S. G. nebėra.

Liudytojas A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti 276 str. tvarka), parodė (b.l. 81-83), kad 2008 m. spalio 22 d., apie 17 val., jis J. A. ir A. B. kvietimu atėjo pas S. G. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs, jis S. G. namuose rado S. G., A. B., o kas dar ten buvo, jis nebeprisimena, nes atėjo neblaivus. Kiek pamena, dar pas S. G. buvo S. J.. Jis, J. ir A. nuėjo gerti alkoholio į kitą kambarį, o S. G. liko virtuvėje su S. J. ir dar vienu vyriškiu, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino. Mano, kad virtuvėje taip pat buvo geriamas alkoholis, nes minėtame name nuolat su įvairiais asmenimis buvo girtaujama. Kadangi jis (A. A.) pasigėrė, J. jam kitame kambaryje paklojo lovą, kur jis vienas ir miegojo. Kur dingo J. ir A., jis nežino, kadangi užmigo. Pamena, jog apie 22 val. pabudo nuo triukšmo virtuvėje. Prabudęs jis iš balso suprato, kad virtuvėje šūkauja „Ž.“, t.y. V. J.. Kokiu momentu pastarasis atėjo pas S. G., jis nežino. Gulėdamas lovoje, girdėjo, kaip „Ž.“ šaukė ant S. G. reikalaudamas 100 litų. Girdėjo, kaip V. J. sakė S. G. „greičiau duok 100 litų, nes uždarys parduotuvę“. Eidamas pro virtuvę į lauką, jis (A. A.) pamatė ant virtuvės grindų, ant dešiniojo šono gulintį S. G.. Kampe ant kėdės šalia telefono sėdėjo S. J., o „Ž.“ vaikščiojo po virtuvę. Tuo metu, kai jis išėjo iš kambario į virtuvę, iš lauko į įėjo J. ir liepė „Ž.“ eiti lauk. Jis (A. A.) pamatė, kad S. G. yra labai stipriai sumuštas ir suprato, kad pastarąjį sumušė „Ž.“, t.y. V. J.. Kitą rytą, apie 10 val., jis nuėjęs pas S. J. sužinojo, kad nebėra S. G.. S. J. jam pasakė, kad matė, kaip „Ž.“ mušė S. G., mindė pastarąjį kojų keliais, buvo paėmęs peilį ir grasino nupjauti S. G. galvą. S. J. jam sakė, kad V. J. S. G. mušė žiauriai, buvo paėmęs ir peilį, tačiau jis liepė pastarajam peilį padėti. Jis, t.y. A. A., S. G. nemušė.

Liudytojas A. B. teisme nurodė, kad įvykio dieną jis pas S. G. nebuvo. Pamena, kad penktadienį (2008-10-17) jie su J. A. S. G. namuose gėrė alkoholinius gėrimus, ir S. G. buvo su „mėlyne“ paakyje. S. G. sakė, kad jam į akį uždavė „M.“ (S. B.). Pas S. G. jie gėrė nuo spalio 18 d., o spalio 21 d. jis, t.y. A. B. išėjo, nes jam reikėjo važiuoti į darbą. Apie tai, kad „M.“ sudavė vieną smūgį į akį, pirmasis jam (A. B.) papasakojo S. G., paskui - J. A., po to - „M.“ (S. B.). Pamena, jog, kai jis penktadienį apie 17 val. prie parduotuvės sutiko S. G., pastarasis jau buvo su „mėlyne“ paakyje. S. G. gali apibūdinti kaip ramų, malonų žmogų, ne mušeiką.

Liudytojas S. B. parodė, kad 2008 m. spalio mėnesį jis sutiko savo sugyventinės giminaitę J. A., kuri pakvietė jį į gimtadienį. Jis nusipirko butelį „Ledo“ degtinės ir nuėjo pas J. A.. Gėrė jis, J. A. ir S. G.. J. A. pasiskundus, kad S. G. priekabiauja, jis (S. B.) S. G. pasakė „ ji grindis išplovė, valgyti padarė, priėmei gyventi „ant kambario“ ir dar ją stumdai“. Taip pasakęs jis vieną kartą „profilaktiškai“ trenkė S. G. į galvą ir jie gėrė toliau, nesusipyko. 2008-10-22 dieną gėrė pas S. G., o baigus gerti, apie 16 val. jis parėjo į namus ir daugiau niekur nebuvo išėjęs. Patikslino, kad „M.“ jį praminė jo tėvas dėl garbanotų plaukų.

Liudytojas R. G. teisme nurodė, kad kaltinamąjį V. J., kurį vadina „Ž.“, jis pažįsta iš matyto, o S. G. jis nepažinojo. Pamena, kad pirmadienį (2008-10-20) jie su K. B. sutiko draugą, kurio pavardės nežino ir buvo nuėję pas S. G. „neaiškiomis aplinkybėmis“. Pas S. G. jie atvažiavo spalio 20 d., o išvažiavo spalio 21 d., t.y. spalio 22 d. jie nebuvo nei pas S. G., nei pas J. A..

Liudytojas K. B. parodė, kad S. G. jis nepažinojo, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, o S. G. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. V. J. jis pažįsta iš matymo, žino tik jo pravardę - „Ž.“. Pamena, kad vieną dieną jis (K. B.) susiskambino su A. B., tačiau kada tai buvo, tikslios dienos neatsimena. Jie su R. G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie parduotuvės susitiko su A. B. ir nuėjo pas S. G.. Jie išgėrė butelį ir su R. G. išėjo parūkyti, o A. B. pasiliko kambaryje su J. A.. Prisimena, kad pas S. G. buvo pirmadienį, nes jie su A. B. gavo atlyginimus. Jie su A. B. išvažiavo motoroleriu, nes S. G. paprašė A. B. nupirkti maisto, degtinės, davė 100 litų. Jie su A. B. buvo išvažiavę ir į plytinę pas draugą, ten dar gėrė, paskui grįžo ir nakvojo pas S. G.. Spalio 22 d. jis pas S. G. nebuvo ir nieko nematė. Nors A. B. jam paskambinęs sakė, kad J. A. kviečia pasikalbėti, sakė, kad turi alkoholio, tačiau jis (K. B.) atsakė, kad neturi ką su ja kalbėti, be to, nebeturi pinigų. Būdamas pas S. G., jis matė „mėlynę“ pastarojo paakyje, tačiau apie tai jis su S. G. nekalbėjo, S. G. pats nieko nesakė.

Kaltinamojo V. J. kaltė dėl pasikėsinimo apiplėšti S. G. ir dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudžius minėtą nukentėjusįjį, visiškai įrodyta paties kaltinamojo V. J. prisipažinimu teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų S. J., J. A., A. A. parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis V. J. teisme prisipažino, kad jis 2008 m. spalio 22 d. vakare jis girtavo pas S. G. jo namuose, ir, pritrūkus gėrimo, paprašė S. G. duoti pinigų nusipirkti alkoholio. Tarp jo ir S. G. kalba ėjo apie 100 litų, kurių jis galimai nebūtų visų išleidęs alkoholio pirkimui, būtų parnešęs grąžą. S. G., jo lydimas, buvo nuėjęs pas kaimynę pasiskolinti pinigų, tačiau ar jis pinigų pasiskolino, kaltinamasis nežino, o grįždami iš kaimynės susipyko dėl tų pačių pinigų. Grįžus į S. G. namus, jis vėl paklausė pastarojo: „ar gavai pinigų, nueičiau alaus parnešti?“, tačiau S. G. į tai jam kažką atsakė, išvadino jį neūžauga, dėl ko jis trenkė S. G. į veidą, paėmęs už dešiniojo peties nutempė S. G. nuo lovos ant žemės. S. G., nugriuvusį ant žemės, jis spardė. Gerai atsimena, kad 1 kartą trenkė S. G. į krūtinę ranka, spardė į įvairias kūno vietas, nežiūrėdamas kur, tačiau ne į galvą. Buvo labai supykęs, kažką šaukė. Neneigia, kad galėjo užlipti S. G. ant pilvo, galėjo spirti gulinčiam S. G. į pilvą. Spyrė pastarajam į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 kartų, tik nespyrė į galvą. Kadangi ne viską prisimena, mano, jog galėjo būti, kad S. G. jis mindė keliais. Nors apklausiamas teisme nurodė, kad S. G. apiplėšti nenorėjo ir mušė ne dėl pinigų, o dėl užgauliojimo ir dėl to, kad buvo girtas, tačiau pats patvirtino, kad į kambarį įėjus S. J., jis priėjo prie gulinčio S. G., paklausė, ar pastarasis gavo ar negavo pinigų, kad galėtų nueiti nupirkti alaus, kol neuždarė krautuvės ir 2-3 kartus įspyrė pastarajam į sėdmenis. Patvirtino S. J. sakęs, kad S. G. žadėjo duoti 100 litų, bet neduoda. Teisme kaltinamasis nurodė, kad kai jam S. G. paklausus, ar jis gavo pinigų, pastarasis nieko neatsakė, jis spyrė S. G. tris kartus. S. G. pasakius, kad pinigų negavo, pastarojo jis nebemušė.

Apklausiamas įtariamuoju 2008-10-24 V. J. patvirtino (t.1, b.l. 118-120), kad, kai abu su S. G. sugrįžo iš kaimynės, kur S. G. tikėjosi gauti pinigų, jis (V. J.) pasakė, „duok pinigus, einu parnešti alaus“, o S. G. pasakius, kad jis pinigų negavo, jis S. G. pasakęs „nemeluok“, o S. G. paliepus V. J. eiti lauk, pradėjo S. G. mušti: vieną kartą smogė kumščiu į veidą, po to pastūmė, o nugriuvusiam ant žemės S. G. vieną kartą kumščiu trenkė į krūtinę, po to pradėjo spardyti kojomis į visą kūną, niekur nesitaikydamas ir nežiūrėdamas, kur spiria. Nurodė, kad jis S. G. mušė vienas, nes jis buvo pažadėjęs nupirkti alaus ir todėl jis ant jo supyko, kad neduoda pinigų.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-10-24 V. J. parodė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, ir paaiškino, jog šio namo virtuvėje jis mušė S. G.. (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje V. J. manekeno pagalba parodė, kaip jis, paėmęs S. G. už dešiniojo peties, už rūbų, pastatė ant kėdės sėdėjusį S. G. priešais save ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė pastarajam į veido sritį bei pastūmė, po ko S. G. nugriuvo ant grindų ant dešiniojo šono. V. J. taip pat parodė, kaip jis gulinčiam S. G. vieną kartą sudavė kumščiu į krūtinės sritį, po to vieną kartą spyrė jam į sėdmenis ir vieną kartą kojos padu spyrė jam į pilvo sritį. V. J. nurodė, kad spardė gulintį S. G. į įvairias kūno vietas nebegalvodamas ir nebežiūrėdamas, kur spiria. Viso įspyrė S. G. ne mažiau kaip 10 kartų. Visas savo suduotų smūgių vietas V. J. pademonstravo manekeno pagalba. Po to jis manekeną pavertė ant dešiniojo šono ir paaiškino, kad taip gulėjo S. G., kai jis baigė pastarąjį spardyti ir parodė, kad virtuvėje rastu skuduru jis nuvalė kruviną S. G. veidą (t.1, b.l. 121-131).

Apklausiamas įtariamuoju 2008-12-02 V. J. iš esmės patvirtino (t.1, b.l. 167-169), savo 2008-10-24 duotus parodymus, tik patikslino, kad S. J. pas S. G. atėjo prieš jam baigiant mušti S. G. ir S. J. girdint jis dar S. G. paklausęs „kur yra pinigai“ ir po to ne mažiau du kartus koja įspyrė S. G. į užpakalį. Patvirtino, kad jis S. G. mušė vienas, nes jis buvo pažadėjęs nupirkti alaus ir todėl jis ant jo supyko, kad jam neduoda pinigų.

Akistatos su S. J. metu 2008-12-02 (t.1, b.l.161-162), V. J. visiškai sutiko su S. J. parodymais, kad S. J. atėjus pas S. G. ir sumuštam S. G. jau gulint virtuvėje, V. J. priėjo prie S. G. ir pasakė „kur padėjai 100 litų, nes tuoj uždarys krautuvę“, po ko V. J. iš karto gulinčiam S. G. ne mažiau kaip du kartus koja spyrė ar į nugarą, ar į užpakalį. Akistatos metu V. J. patvirtino, kad iki ateinant S. J. būtent jis jau buvo sumušęs S. G..

Apklausiamas įtariamuoju 2009-02-02 V. J. nurodė (t.1, b.l. 173-174), kad supranta, jog yra įtariamas S. G. nužudymu ir pasikėsinimu įvykdyti plėšimą, tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, patikslino, kad S. G. sudavė į veidą ranka vieną kartą kumščiu, o koja jam suspyrė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, bet kiek,- neprisimena. Ties smūgiai buvo suduoti daugiausia į kūną, ne į galvą, nors spirdamas nesitaikė kur spirti. Mušdamas jis S. G. klausė, ar jis gavo tuos 100 litų iš kaimynės. Dėl pinigų klausė todėl, kad jis jam (V. J.) buvo žadėjęs duoti pinigų dar parnešti alkoholio ir jų nedavė. S. G. jis (V. J.) mušė todėl, kad „jis nedavė žadėtų pinigų dar nusipirkti alkoholio“ ir todėl, kad jis (S. G.) išvadino jį visokiais necenzūriniais žodžiais.

Liudytojas S. J. teisme patvirtino, kad 2008 m. spalio 22 d. vakare jis atėjo pas kaimyną S. G. ir ėjęs į namo vidų, virtuvėje palei krosnį pamatė gulintį ir dejuojantį S. G., o V. J. sėdėjo ant lovos. Jam (S. J.) matant, V. J. priėjo prie S. G., pasodino jį ir paklausė: „kur padėjai 100 litų ?“. S. G. jam pasakė „iš kur aš paimsiu, neturiu“ ir daugiau nebekalbėjo. V. J. apžiūrėjo S. G. kišenes ir dar porą kartų įspyrė S. G. į sėdmenis. Jam būnant S. G. namuose, niekas kitas S. G. nemušė. Parėjus J. A., V. J. išėjo. Atvykusi gydytoja, apžiūrėjusi S. G., pasakė, kad jis miręs. Tvirtina savo akistatos su A. A. metu duotus parodymus (t.1, b.l. 84-85), kad V. J. jam girdint sakė: „nupjovei tokiam galvą ir tegul šunys tampo“. Jis suprato, kad V. J. S. G. mušė dėl pinigų, nes V. J. S. G. sakė: „tu man žadėjai duoti 100 litų, kur padėjai?“.

Liudytojas A. A., (kurio parodymai pagarsinti 276 str. tvarka), ikiteisminio tyrimo metu nurodė (b.l. 81-83), kad 2008 m. spalio 22 d., jis girtavo S. G. namuose, buvo užmigęs kitame kambaryje, ir apie 22 val. pabudo nuo triukšmo virtuvėje. Prabudęs jis iš balso suprato, kad virtuvėje šūkauja „Ž.“, t.y. V. J.. Gulėdamas lovoje, girdėjo, kaip „Ž.“ šaukė ant S. G. reikalaudamas 100 litų. Girdėjo, kaip V. J. sakė S. G. „greičiau duok 100 litų, nes uždarys parduotuvę“. Eidamas pro virtuvę į lauką, jis (A. A.) pamatė ant virtuvės grindų, ant dešiniojo šono gulintį S. G.. Kampe ant kėdės šalia telefono sėdėjo S. J., o „Ž.“ vaikščiojo po virtuvę. Tuo metu, kai jis išėjo iš kambario į virtuvę, iš lauko įėjo J. ir liepė „Ž.“ eiti lauk. Jis (A. A.) pamatė, kad S. G. yra labai stipriai sumuštas ir suprato, kad pastarąjį sumušė „Ž.“, t.y. V. J.. Kitą rytą, apie 10 val., jis nuėjęs pas S. J. sužinojo, kad nebėra S. G.. S. J. jam pasakė, kad matė, kaip „Ž.“ mušė S. G., mindė pastarąjį kojų keliais, buvo paėmęs peilį ir grasino nupjauti S. G. galvą. S. J. jam sakė, kad V. J. S. G. mušė žiauriai, buvo paėmęs ir peilį, tačiau jis liepė pastarajam peilį padėti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2008-10-23, 3 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone esantis privatus vieno aukšto gyvenamasis namas. Minėto namo virtuvėje ant grindų rastas vyriškos lyties lavonas nubrozdintu dešiniu veido šonu. Iš virtuvės einant į kitą kambarį, ant durų rastos smulkios rusvos spalvos dėmės, paimtas tepinėlis. Prie televizoriaus staliuko su televizoriumi rastas kibiras su dviem skudurais su rusvomis dėmėmis. Įėjus iš virtuvės į kitą kambarį, ant jame esančios lovos rastos 2 paklodės su rudomis dėmėmis (t.1, b.l. 11-21).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 723/08(04) nurodyta (t.1, b.l. 36-40), kad S. G. mirė maždaug prieš 14 val. iki jo kūno tyrimo pradžios 2008-10-23 13 val., t.y. 2008-10-22, apie 23 val., nuo kepenų, blužnies, dešiniojo inksto plyšimų, buvus daugybiniam šonkaulių lūžimui, išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą ir retroperitonialinį tarpą.

S. G. lavone rasti šie sužalojimai: kepenų, blužnies, dešiniojo inksto plyšimai, krūtinės ląstos dešinės pusės 3-10 šonkaulių lūžis, kairės pusės 5-10 šonkaulių lūžis, nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, kraujosruva pakaušio poodyje, nubrozdinimai pakaušyje, ausų kaušeliuose, pilvo sienelėje, dešinėje šlaunyje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais tiesioginių smūginių kontaktų poveikyje suduodant ne mažiau kaip 8 smūgius į veidą, po vieną – į abi ausis, vieną – į pakaušį, ne mažiau kaip 3 smūgius į pilvo sritį, ne mažiau kaip 5 smūgius į krūtinės ląstą, ne mažiau kaip 1 smūgį į dešiniąją šlaunį.

Iš specialisto apklausos protokolų matyti, kad medicinos ekspertas A.J.Kerežis paaiškino, jog jam atliekant S. G. lavono tyrimą, nustatyta, kad jame rasti sužalojimai padaryti vienu metu ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (t.1, b.l. 42, 43).

Ištyrusi visus įrodymus kolegija daro neabejotiną išvadą, kad V. J. dėl savanaudiškų paskatų. t.y. siekdamas užvaldyti S. G. 100 litų alkoholiniams gėrimams nusipirkti, 2008-10-22, apie 22-23 val., tyčia nužudė S. G. bei pavartodamas fizinį smurtą, t.y. rankomis ir kojomis mušdamas S. G. ir tokiu būdu atimdamas galimybę šiam nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pasikėsino pagrobti svetimą turtą - S. G. priklausančius 100 litų.

Kaltinamojo V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 dalies 9 punktą ir LR BK 22 str. 1 d. bei 180 str. 1 d., nes jis S. G. nužudė plėšimo tikslu ir plėšimo metu, siekdamas iš to turėti sau turtinės naudos – užvaldyti S. G. 100 litų ir nusipirkti alkoholinių gėrimų.

Nors V. J. teigė, kad jis neketino apiplėšti S. G., o mušė tik dėl to, kad pastarasis jį pavadino „necenzūriniais žodžiais“ ir tuo jį įžeidė, tačiau iš paties V. J. parodymų, liudytojų S. J. bei A. A. parodymų matyti, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo S. G. ir kaltinamojo V. J. kilo būtent dėl to, kad V. J., būdamas įsitikinęs, kad S. G. iš kaimynės gavo 100 litų, reikalavo iš S. G. tų 100 litų alkoholio nusipirkimui „kol neuždarė parduotuvės“ ir pradėjo nukentėjusįjį mušti negavęs minėtų pinigų. Kaip matyti iš minėtų įrodymų, šį reikalavimą V. J. kartojo viso S. G. mušimo metu ir tik patikrinęs jau sumušto gulinčio S. G. kišenes bei neradęs jose pinigų, nustojo nukentėjusįjį mušti, ėmėsi sudrėkintu skuduru valyti kraujuojantį S. G. veidą. Apklausiamas teisme V. J. patvirtino, kad S. G. jį žodžiais įžeidęs jau grįžtant iš kaimynės, kur su S. G. buvo nuėję pasiskolinti pinigų, tačiau tuo metu jo nemušė, kas patvirtina, kad mušimo priežastimi buvo ne įžeidimas, o tai, kad S. G. jam nedavė pinigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką nužudymas laikomas padarytu dėl savanaudiškų paskatų tada, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nužudymą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą ir pan.). Tokios paskatos kaltininkui gali būti kilę iki nužudymo pradžios arba jos gali atsirasti kėsinimosi į gyvybę metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 punktas). Kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai įrodyta, jog S. G. buvo nužudytas siekiant fizine prievarta pasisavinti jo turtą, t.y. 100 litų.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog visais atvejais, kai nužudymas padaromas plėšimo ar turto prievartavimo metu, veikos kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis (Senato nutarimo Nr. 46 punktas 20).

Byloje nustatyta, kad V. J. 2008-10-22, apie 22-23 val., sudavė nukentėjusiajam S. G. smūgius į galvą, pilvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, kojomis mindė nukentėjusįjį, t.y. naudojo fizinį smurtą. Remiantis specialisto išvada konstatuota, kad S. G. 2008-10-22, apie 23 val., mirė nuo kepenų, blužnies, dešiniojo inksto plyšimų, buvus daugybiniam šonkaulių lūžimui, išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą ir retroperitonialinį tarpą, t.y. tarp V. J. neteisėtos veikos ir pasekmių - S. G. mirties - yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padaromas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningu leidimu padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju pripažįstamas kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui (Senato nutarimo Nr. 46 punktas 5).

Iš kaltinamojo V. J. parodymų matyti, kad santykiai tarp V. J. ir S. G. iki nusikaltimo padarymo buvo normalūs, jie buvo pažįstami, gyveno tame pačiame kaime, kartu išgerdavo. Nusikaltimo padarymo dieną V. J. pas S. G. taip pat atėjo išgerti, atsinešė į jo namus degtinės, alaus, kurį laiką normaliai bendravo, todėl nėra pagrindo manyti, jog V. J. iš anksto siekė S. G. mirties, iš ko darytina išvada, kad išankstinės tyčios nužudyti S. G. kaltinamasis neturėjo.

Tačiau suduodamas smūgius rankomis, spardydamas į gyvybiškai svarbias kūno sritis avalyne apautomis kojomis, mindydamas gulintį nukentėjusįjį, kaltinamasis V. J. neabejotinai suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į S. G. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti nukentėjusiajam gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamojo abejingumą padarytos veikos pasekmėms patvirtina ne tik jo elgesys (smūgiai rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas) nusikalstamos veikos metu, bet ir po nukentėjusiojo sužalojimo, nes kaltinamasi, atėmęs S. G. galimybę priešintis, dejuojančiam ir prašančiam jo nebemušti apieškojo nukentėjusiojo kišenes, tikėdamasis pasiimti pastarajam priklausančius pinigus.

Taigi kaltinamasis V. J. veikė netiesiogine tyčia. Nustačius, kad gyvybė atimta veikiant netiesiogine tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas (Senato nutarimo Nr. 46 punktas 6), todėl kaltinamojo argumentas, kad jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiojo ir nesiekė jo mirties, nekeičia jo veikos kvalifikacijos.

Nors liudytojas S. B. pripažino prieš kelias dienas sudavęs S. G. į veidą, tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad S. G. mirties priežastimi nebuvo sužalojimai, padaryti į galvą (tame tarpe į veidą), todėl anksčiau padarytas S. B. sužalojimas, negalėjo būti S. G. mirties priežastimi.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikaltimą, t.y. nužudęs S. G., teisme atsiprašė nukentėjusiosios V. K., visų apklausų metu nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nors V. J. teigė, kad S. G. jis mušė dėl to, kad pastarasis jį pavadino necenzūriniais žodžiais, tačiau teismas nelaiko, kad V. J. nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai ir nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką pripažino pats V. J., ir kas, remiantis jo paties parodymais bei įvykio aplinkybėmis, turėjo esminės įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdama bausmę kaltinamajam V. J. už nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 9 p., kolegija atsižvelgia į visus bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str. 2 dalyje, į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, t.y. žmogaus mirtį, nusikaltimas yra baigtas, V. J. yra šio nusikaltimo tiesioginis vykdytojas.

Kolegija taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 61str.), į tai, kad V. J. anksčiau nebuvo teistas, tačiau jis vieną kartą vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 294 str. 2 d. (t.1, b.l. 185-186), kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija mano, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai V. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, V. J. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmė skirtina artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam šios bausmės vidurkiui (pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 14 metų).

Skirdama bausmes kaltinamajam V. J. už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir LR BK 180 str. 1 d., kolegija atsižvelgia į aukščiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad jis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo V. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

V. J. pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. bei LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Į bausmės laiką įskaitytinas V. J. sulaikymo ir suėmimo laikas (LR BK 66 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinio ieškinio klausimą išsprendžia remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. kaltinamajam V. J. pareiškė ieškinį dėl 7950 litų turtinės žalos, susijusios su S. G. laidotuvėmis, paminklo pastatymu ir paslaugomis už advokato darbą bei ieškinį dėl 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Iš 2009-03-20 kasos pajamų orderio matyti, kad V. K. už antkapinį paminklą S. G. ir bortelius sumokėjo 5700 litų. Kaltinamasis V. J. sutiko, kad V. K. brolio S. G. laidotuvėms iš savo lėšų išleido 500 litų už gedulingas mišias, žvakes ir šarvojimo salės nuomą, 400 litų duobkasiams ir už katafalką nuvežti velionį į kapines, 100 litų - giedotojams, 1200 litų už gedulingus pietus, kas sudaro 2200 litų, o iš viso-7900 litų. Į civilinio ieškinio sumą V. K. buvo įtraukusi ir civilinio ieškinio surašymo išlaidas -150 litų, kurias patvirtina byloje esantis kvitas (t.1, b.l. 49). Nukentėjusioji V. K. nurodė, kad gautą laidojimo pašalpą (1040 litų) ir dvi gautas velionio S. G. pensijas ji išleido karsto ir įkapių pirkimui bei transporto išlaidoms. Visas šias išlaidas iš dalies patvirtina V. K. pateikti rašytiniai dokumentai, t.y. sąskaitos – faktūros ir mokėjimų kvitai. Kolegija mano, kad reikalaujamos laidojimo išlaidos atitinka protingumo kriterijus ir tokios išlaidos buvo būtinos, kad palaidoti velionį S. G. bei sutvarkyti jo kapą.

Kadangi dėl turtinės žalos atsiradimo, t.y. S. G. mirties, yra kaltas V. J., jo nusikalstama veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsiradusia turtine žala, tai iš jo ši žala priteistina nukentėjusiajai V. K..

Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2d.).

Vertindama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai V. K. kaltinamojo V. J. nusikalstami veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nes ji neteko artimo žmogaus – brolio. Kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog pagal byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios V. K. ir jos velionio brolio santykiai nebuvo labai atviri ir artimi, jie gyveno atskirai, matydavosi retai, gyveno savo gyvenimus, ką teisme patvirtino pati V. K..

Vertindama neturtinės žalos dydį, kolegija taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo V. J. turtinę padėtį, t.y. į tai, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra gera, jis neturi jokio nekilnojamojo turto.

Todėl įvertinus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios V. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 30 000 litų.

Nukentėjusiosios V. K. dėl civilinio ieškinio surašymo turėtos išlaidos, pagrįstos pinigų priėmimo kvitu Nr. 486546 (t.1, b.l. 49), pripažintinos proceso išlaidomis ir jai priteistinos iš kaltinamojo V. J. (BPK 103, 105 str.).

14 plastikinių butelių, 3 stikliniai buteliai, 7 cigarečių pakeliai, 2 paklodės, peilis, puodelis, 3 stiklinės, taurelė, 40 nuorūkų, tepinėlis, 2 skudurai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307-308 straipsniais, nusprendžia:

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 9 punkte, 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal LR BK 129 str. 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. J. paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 66 str., V. J. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2009 m. kovo 27d., t.y. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę V. J. paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę V. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš V. J. nukentėjusiajai V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 7900,- (septynis tūkstančius devynis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo, 30 000,- (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 150,- (šimtą penkiasdešimt) litų procesinių išlaidų.

14 plastikinių butelių, 3 stiklinius butelius, 7 cigarečių pakelius, 2 paklodes, peilį, puodelį, 3 stiklines, taurelę, 40 nuorūkų, tepinėlį, 2 skudurus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam V. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.