Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-585-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
2S-585-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34702-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
A.
Atsakovas
Nemirai Šiugždaitei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-585-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34702-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.3.; 3.1.14.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) A. (E.) Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. (E.) Č. ieškinį atsakovei Nemirai Šiugždaitei dėl atsakovės veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. (E.) Č. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš antstolės Nemiros Šiugždaitės 60 000 Eur neturtinės žalos ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos.2017 m. kovo 23 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui A.(E.) Č. septynių kalendorinių dienų terminą ieškinio atsakovei antstolei Nemirai Šiugždaitei dėl neturtinės žalos priteisimo trūkumams pašalinti bei atsisakė priimti ieškovo A. (E.) Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl 20 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.2017 m. balandžio 3 d. teisme gautas ieškovo ieškinio patikslinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimų, kadangi šioje byloje jo reiškiamas ieškinys yra susijęs su civilinėje byloje Nr. 2-50173-816/2016 pateiktu ieškiniu ir nurodo, kad dalis šiai bylai (Nr. 2-16414-807/2017) reikšmingo teksto yra civilinėje byloje Nr. 2-50173-816/2016 pateiktame ieškinyje, todėl įpareigojo ieškovą pateikti vientisą procesinį dokumentą – ieškovo originaliu parašu pasirašytą patikslintą ieškinį (visą) atsakovei, kuriame būtų aiškiai ir išsamiai nurodyti ieškinio dalykas (ieškovo atsakovei keliami reikalavimai), aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas) ir nurodyti bei pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. (E.) Č.pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovei neteisėtus veiksmus atlikti padeda bylą nagrinėjanti teisėja, kuri vis nustatinėja ieškinio trūkumus. Kadangi ieškovui ieškinys buvo grąžintas nesulaukus apeliacinės instancijos teismo nutarties, ieškovas pateikė naują ieškinį, kuri identiška šiai bylai, todėl ieškovas patikslintu ieškiniu prašė prijungti kitos bylos ieškinį, kuriame yra šiai bylai svarbi informacija.Pareiškėjas turi teisę prašyti teismo išreikalauti dokumentą. Teisėjos reikalavimas yra neaiškus, nekonkretus ir nesuprantamas, ko prašoma. Teisėja nenurodo, ko konkrečiai jai reikia iš kitos identiškos bylos. Antstolė Nemira Šiugždaitė atsiliepimo į pareikštą atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatinėja nepagrįstus trūkumus, tokiu būdu siekdamas vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi bylą nagrinėja su atsakove susijusi teisėja. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog bylą nagrinėjanti teisėja Diana Jankienė turėtų tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Ta aplinkybė, jog minėta teisėja priima nutartis nepalankias ieškovui, nesudaro jokio pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Apelianto nesutikimas su bylą nagrinėjančios teisėjos procesiniais sprendimais šioje ar kitose civilinėse bylose vien dėl subjektyvių įsitikinimų nėra pagrindas abejoti šios teisėjos nešališkumu. Be to, iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas jau reiškė prašymą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo atmestas. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo (CPK 65, 71 straipsniai).Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog teismo nustatyti trūkumai yra neaiškūs ir nekonkretūs. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Iš pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties motyvuojamos dalies matyti, kad teismas įpareigojo ieškovą pateikti vientisą procesinį dokumentą – ieškovo originaliu parašu pasirašytą patikslintą ieškinį (visą) atsakovei, kuriame būtų aiškiai ir išsamiai nurodyti ieškinio dalykas (ieškovo atsakovei keliami reikalavimai), aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas) ir nurodyti bei pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys ieškovo reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Teismas tokį trūkumą nustatė, kadangi ieškovas pateikė tik dalį ieškinio, kitą dalį nurodydamas prijungti pačiam teismui. Taigi, nustatytų trūkumų esmė, kad ieškovas pateiktų ne dalį ieškinio, o vientisą dokumentą be nukreipimų į kitą civilinę bylą. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė kokia medžiaga teismui reikalinga iš kitos civilinės bylos. Pažymėtina, kad pareiga įrodinėti ir teikti įrodymus priklauso ieškovui, o ne teismui, ieškovas turi pateikti teismui tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, kad po vieną tektų visiems dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnis). Teismui prijungus ieškovo prašomą civilinę bylą, būtų pažeistos atsakovo teisės, nes atsakovui neįteikus ieškinio priedų, yra varžoma teisė tinkamai pasiruošti gynybai ir nereikalingai gaištamas laikas, o tai papildomai sąlygoja ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo pažeidimus. Apeliantas teisingai nurodo, jog jis turi teisę išreikalauti įrodymus, tačiau tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės pateikti įrodymus pats ir prašo teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, jis turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas tiesiog nurodė teismui, kad kita ieškinio dalis yra kitoje civilinėje byloje, kuri neva identiška, t. y. šiuo atveju jis kreipėsi ne dėl įrodymų išreikalavimo. Be to, pastebėtina, jog remiantis ieškovo patikslintu ieškiniu ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog ieškovas Vilniaus apylinkės miesto teisme yra pateikęs ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3273-816/2018 (ieškovo nurodomas bylos Nr. 2-50173-816/2016), tačiau negalima sutikti su ieškovo teiginiu, jog tai identiška byla, kadangi ieškinys minėtoje byloje pareikštas kitiems atsakovams, t. y. dėl kitų asmenų galbūt neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Taigi, šiuo atveju neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas turėtų remtis įrodymais, juo labiau nagrinėti ieškinio dalį, kuri apskritai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė patikslinto ieškinio trūkumus bei jų šalinimo būdus. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. Asmens teisė kreiptis į teismą įgyvendinama CPK nustatyta tvarka paduodant ieškinį, kuri kartu yra priemonė civiliniam procesui pradėti. Šių reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Asmens pateikiamas teismui ieškinys ir jo priedai turi atitikti įstatymo nustatytus ieškinio turinio bei formos reikalavimus. Ieškovas pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos sau tinkamo profesionalaus advokato ar kito atstovo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 20 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o 2017 m. balandžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus (7 dienų terminas nuo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos) yra pasibaigęs, nes buvo sprendžiamas nutarties, kuria nustatyti patikslinto ieškinio trūkumai, teisėtumo klausimas, yra pagrindas nustatyti naują terminą 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį, į ieškovo nurodytas gyvenimo sąlygas bei tai, kad jam galimai reikalinga kvalifikuoto teisnininko pagalba, vadovaudamasis koncentruotumo ir ekonomiško principais sprendžia, kad ieškovui nustatytinas naujas terminas iki 2018 m. vasario 2 d. pašalinti patikslinto ieškinio trūkumams, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui terminą iki 2018 m. vasario 2 d. pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje.

Teisėjas Vaclovas Paulikas