- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2YT-27590-987/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21557-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti Vilniaus rajono 43-ojo notaro biuro notarė S. N., R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 43-ojo notaro biuro notarės S. N. 2019 m. liepos 2 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta išduoti G. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į G. K. S. priklausantį turtą. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė G. K. S. Palikėjas mirė būdamas našliu, vaikų neturėjo, todėl pareiškėja yra mirusiojo penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą (jo sesers dukra). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 43-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad 2016 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto 34-ojo notarų biure yra patvirtintas testamentas, pagal kurį įpėdinė yra suinteresuotas asmuo R. P. ir yra pradėta paveldėjimo byla. Nurodo, jog pareiškėja 2019 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą iki bus išsiaiškintos testamento sudarymo ir patvirtinimo aplinkybės bei išspręstas klausimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Notarė 2019 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjui priklausiusį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentų turinį nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties byloje dalyvaujantiems asmenims registruotu paštu buvo išsiųsti į bylą pateikti procesiniai dokumentai, pareikalauta jų atsiliepimų, pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad notarė nepagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nepaisant to, kad teisme yra sprendžiamas ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1dalis) Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsniu paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisiniai santykiai atsiranda mirus palikėjui ir įgyvendinami palikimo priėmimu. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima tik tuo atveju, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Taigi jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 43-ąjį notaro biurą dėl palikėjo G. K. S. palikimo priėmimo (el.b.l. 7). Pareiškėja 2019 m. gegužės 27 d. pateikė notarei prašymą 20 dienų neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į G. K. S. palikimą, kadangi ketina išsiaiškinti testamento sudarymo aplinkybes arba jį ginčyti (e.b.l. 6). Vilniaus miesto 43-ojo notaro biuro notarė S. N. 2019 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai G. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į G. K. S. priklausantį turtą, kadangi pradėta paveldėjimo byla dėl 2019 m. vasario 27 d. mirusio G. K. S. paveldimo turto pagal 2016 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto 34-ame notarų biuro notarės E. V. patvirtintą testamentą. Skundžiamame patvarkyme notarė priėjo išvados, kad nesant duomenų, jog pareiškėja būtų pareiškusi ieškinį teisme dėl testamento ginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas įpėdiniui pagal testamentą (e.b.l. 5). Byloje pateiktas pareiškėjos 2019 m. liepos 2 d. prašymas dėl G. K. S. paveldėjimo testamento, kuriuo pareiškėja pakartotinai prašė pratęsti 20 dienų terminą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui išduoti (e.b.l. 8). Iš teismo išreikalauto Testamentų registro išrašo nustatyta, kad 2016 m. liepos 21 d. yra įregistruotas testatoriaus G. K. S. sudarytas oficialusis testamentas, patvirtintas Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarės E. V.; dėl palikimo po G. K. S. mirties į Vilniaus miesto 43-ąjį notaro biurą kreipėsi R. P. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės G. M. 2019 m. liepos 19 d. pateiktą ieškinį atsakovei R. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 43-ojo notarų biuro notarė S. N., Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė E. V.. Byloje nėra duomenų, kad būtų išduotas suinteresuotam asmeniui R. P. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad notarė, gavusi pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl G. K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo pagal įstatymą priėmimo, atsižvelgdama į tai, kad mirusiojo G. K. S. testamentinė įpėdinė R. P. 2019 m. balandžio 25 d. buvo pateikusi pareiškimą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo ir nesant duomenų apie testamento ginčijimą (pareiškėja ieškinį teismui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pateikė tik 2019 m. liepos 19 d.), pagrįstai skundžiamu 2019 m. liepos 2 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (CK 5.5.2 straipsnio 2 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad pareiškėja teisę priimti G. K. S., mirusio 2019 m. vasario 27 d., palikimą įgytų (bei atitinkamai jai galėtų būti išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas) tik tuo atveju, jei teismas pripažintų palikėjo 2016 m. liepos 21 d. sudarytą testamentą negaliojančiu (CK 5.17 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas, nustačius, kad notarė tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos G. M. (kaip paveldėtojos pagal įstatymą) ir suinteresuoto asmens R. P. (kaip paveldėtojos pagal testamentą, kurios teisę paveldėti ginčija paveldėtoja pagal įstatymą) interesai byloje akivaizdžiai yra priešingi. Tokiu atveju atmetus pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotam asmeniui R. P. iš pareiškėjos priteisiamos protingo dydžio 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato teisinės pagalbos, rengiant atsiliepimą į skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos G. M. skundą dėl Vilniaus rajono 43-ojo notaro biuro notarės S. N. veiksmų atmesti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.