- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2-1631-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00149-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti bankrutavusios individualios D. N. įmonės bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-17-425/2020).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė individualiai D. N. įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „VERSLUVA“; 2017 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.
2. Panevėžio apygardos teisme gautas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas „Dėl sprendimo išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo“, kuriuo teismas informuotas, kad Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 136 straipsnio 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, nemokumo administratorė UAB „VERSLUVA“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo (sąrašo Nr. B-JA003).
3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atstatydino UAB „VERSLUVA“ iš bankrutavusios D. N. įmonės nemokumo administratorės pareigų, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“, nustatė terminą bankrutavusios D. N. įmonės turtui ir dokumentams perduoti.
4. Panevėžio apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. gautas pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ atskirasis skundas, kuriame prašoma atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „VERSLUVA“ prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties ir teismui 2020 m. rugsėjo 7 d. pateiktą atskirąjį skundą grąžino pareiškėjai.
6. Teismas pažymėjo, kad byla tvarkoma elektronine forma, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis pareiškėjai UAB „VERSLUVA“ išsiųsta per EPP sistemą bei elektroniniu paštu pakartotinai UAB „VERSLUVA“ ir administratorei G. Š.. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios jai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą paduoti atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo ieškovės praleistą procesinį terminą atnaujinti.
7. Aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo sustabdytas Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ (kitoje byloje priimtas procesinis sprendimas) negali būti siejama su praleisto termino atskirajam skundui pateikti praleidimo aplinkybėmis ir būti pripažįstama svarbia termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimi, nes atskirasis skundas galėjo būti paduodamas per 7 dienas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. įskaitytinai.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja UAB „VERSLUVA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apeliantės atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi sustabdė Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimą, todėl laikytina, kad pareiškėja turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Be to, jokie dokumentai naujam nemokumo administratoriui nėra perduoti ir jis faktiškai savo pareigų vykdyti nepradėjo. Apeliantės vykdomas bankroto administravimas bus operatyvesnis ir leis greičiau užbaigti visas bankroto procedūras.
8.2. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, nei Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – Aprašas), nėra numatyta galimybė teikti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, taigi dokumentų siuntimas elektroninio pašto adresu negali būti laikomas tinkamu įteikimu CPK prasme. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties pareiškėjai įteikimą.
8.3. Apeliantė negavo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP (EPP) paskyrą, nes prieiga prie šios bylos elektroninės kortelės elektroninių paslaugų portalo UAB „VERSLUVA“ buvo panaikinta nutarčiai neįsiteisėjus ir jos neišsiuntus (nesuformavus lydraščio). Iki šiol jokia CPK numatyta tinkama forma neįteikus minėtos nutarties, teismas negalėjo spręsti, kad apskritai yra praleistas terminas atskirajam skundui pateikti.
8.4. Teismas, nurodęs, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis neskundžiama, tačiau atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl praleisto termino, nors tiesiogiai to ir nenurodė, iš esmės pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Skundžiama nutartis užkerta kelią nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ toliau dalyvauti procese, taip pat UAB „VERSLUVA“ šios teismo nutarties neturės galimybės skųsti priėmus sprendimą bankroto byloje (sprendimą dėl įmonės pabaigos), nes nebus šio proceso šalis, be to toks galutinio teismo sprendimo apskundimas (įtraukiant motyvus dėl skundžiamos teismo nutarties) neturėtų jokios prasmės ir susiklosčiusios teisinės padėties negalėtų efektyviai ištaisyti.
8.5. Teismo suklaidinta dėl nutarties apskundimo tvarkos ir nenurodyto apskundimo termino, apeliantė negalėjo laiku ir operatyviai suprasti savo procesinių teisių ir jų ginti; šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės dėl apeliantės atskirojo skundo pateikimo galimybių ir į tai turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl termino atnaujinimo.
8.6. Teismas buvo informuotas apie vykstančią administracinę bylą dar iki Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties priėmimo, tačiau nepagrįstai nesustabdė ir neatidėjo klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimo. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties priėmimo išnyko pagrindas spręsti dėl UAB „VERSLUVA“ atstatydinimo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis negalėjo būti priimta, o ją jau priėmus, turėtų būti panaikinta. Taigi net teismui nusprendus, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas, ši aplinkybė neturi būti vertinama formaliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi UAB „VERSLUVA“ atstatydino iš D. N. įmonės nemokumo administratoriaus pareigų, skyrė naują nemokumo administratorių, nurodė, kad nutartis neskundžiama. Pareiškėja UAB „VERSLUVA“, buvusi nemokumo administratorė dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti.
11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
12. Individualiai D. N. įmonei bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau sprendimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo priimtas galiojant JANĮ, todėl ir atskirojo skundo priėmimo klausimas dėl nutarties, kuria atstatydintas nemokumo administratorius, spręstinas vadovaujantis JANĮ ir CPK nuostatomis.
13. Bylos duomenimis, Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu informavo Panevėžio apygardos teismą apie tai, kad nemokumo administratorei UAB „VERSLUVA“ panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus ir ji 2020 m. rugpjūčio 3 d. išbraukta iš Nemokumo administratorių sąrašo (sąrašo Nr. B-JA003). JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus, ir įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad tokia teismo nutartis yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti atskirąjį skundą pasisakė dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti, priešingai nei nurodo apeliantė, neteikia pagrindo išvadai, jog teismas de facto (faktiškai) pripažino nutarties apskundimo galimybę, kadangi teismas negali pakeisti įstatyminio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama, o sudaro prielaidas spręsti dėl skundžiamos nutarties motyvų nepagrįstumo.
14. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 305 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinį (taip pat ir atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Esminis dalyvaujančio byloje asmens procesinio statuso ypatumas yra suinteresuotumas bylos baigtimi. Nemokumo administratoriaus veikla yra iš esmės skirta veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) ir nukreipta apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Taigi nemokumo administratorius turi suinteresuotumą nemokumo byloje tokia apimtimi, kiek tai yra susiję su bankrutuojančios įmonės turtiniais interesais ir jos kreditorių reikalavimų patenkinimu.
15. Panevėžio apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atstatydinus UAB „VERSLUVA“ iš nemokumo administratorės pareigų, ji neteko bankroto byloje dalyvaujančio asmens statuso ir teisės administruoti nemokumo procesą bei atstovauti įmonei, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji neturėjo įgaliojimų pateikti ir atskirąjį skundą dėl skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties (CPK 305, 338 straipsniai).
16. Priešingos išvados nelemia ir aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymo ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ galiojimas, nes šia nutartimi nebuvo suspenduoti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi naujai paskirtos bankrutavusios D. N. įmonės nemokumo administratorės UAB „Projektų investicijos“ įgaliojimai. Teismo nutartis dėl naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo taip pat yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis), todėl įsiteisėjo ir tapo vykdytina nuo jos priėmimo dienos. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą (JANĮ 34 straipsnio 6 dalis), jis perima juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis) bei atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl tai, kad administracinėje byloje buvo taikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, neapriboja naujai paskirto nemokumo administratoriaus teisių ir pareigų ir neteikia pagrindo išvadai, kad UAB „VERSLUVA“ neprarado teisės administruoti nemokumo procesą D. N. įmonės bankroto byloje.
17. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad UAB „VERSLUVA“ suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą sąlyga (CPK 5 straipsnio 1 dalis) yra įgyvendinama ir jos galimai pažeistų teisių gynyba užtikrinama skundžiant Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymą ,,Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „VERSLUVA“ skyrimo“ administracinėje byloje.
18. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos ir aptartos aplinkybės šioje byloje lemia apeliacinio proceso nutraukimą (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
20. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimo klausimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VERSLUVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, nutraukti.