Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(i) Bendravimas darbo dienomis ir savaitgaliais: 1. Atsakovas A. S., prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas įspėjęs J. S., turi teisę su sūnumi V. S. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ne vėliau kaip 16 val. ir grąžinant sūnų tą pačią dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei su J. S. nesusitariama kitaip. 2. Atsakovas A. S., prieš 72 (septyniasdešimt dvi) valandas įspėjęs J. S., turi teisę su sūnumi V. S. bendrauti kas antrą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ne vėliau kaip 16 val. ir grąžinant sūnų sekmadienį ne vėliau kaip 19 val. į jo gyvenamąją vietą, jei su J. S. nesusitariama kitaip. 3. Atsakovas A. S. jam priskirtu bendravimo su sūnumi metu pats savo lėšomis organizuoja sūnaus paėmimą iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, jo nuvežimą į neformalaus ugdymo įstaigas (būrelius) ir grąžinimą į jo gyvenamąją vietą ar į kitą vietą, jei su J. S. nesusitariama kitaip.

(ii) Bendravimas atostogų metu: 1. Atsakovas A. S. turi teisę su sūnumi V. S. praleisti atostogas (įskaitant ir vaikų atostogas ugdymo procese), tačiau atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta su J. S. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su sūnumi pradžios. Atsakovas privalomai informuoja ieškovę apie numatomą atostogų su sūnumi vietą ir pobūdį. Atsakovas pirmąją atostogų dieną paima sūnų iš gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžina sūnų paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei su J. S. nesusitariama kitaip.

(iii) Bendravimas kitu metu: 1. Savo gimtadienio dieną sūnus praleidžia su draugais ir(ar) artimais giminaičiais dalyvaujant abiem tėvams. Esant poreikiui, atsakovas turi teisę su sūnumi praleisti gimtadienio šventę kitą dieną po jo gimtadienio dienos, savo lėšomis ir saugiu transportu pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nė vėliau kaip 12 val. ir grąžindamas atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos nė vėliau kaip 20 val. 2. Atsakovas A. S. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), o motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų nustatyta sūnaus priežiūra, tokiu atveju ar atsakovas, ar ieškovė, kuriai priklauso bendrauti su sūnumi, sūnų paima šventės dieną ne vėliau kaip 10 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos ne vėliau kaip 20 val. 3. Bet kuris iš tėvų turi teisę savo nuožiūra laikinai išvažiuoti su sūnumi už dabartinės sūnaus gyvenamosios vietos (valstybės), kur šiuo metu ieškovė gyvena su sūnumi, ribų, t. y. į kitą valstybę, apie tai prieš 2 (du) mėnesius raštu (elektroniniu paštu ar sms žinute) informuodamas kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę, tačiau atsakovas A. S. negali išsivežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų be J. S. raštiško sutikimo. Tuo atveju, jeigu laikino išvykimo iš dabartinės sūnaus gyvenamosios vietos laikotarpis patenka į kito tėvo bendravimo su sūnumi laikotarpį, bet kuris tėvas, nurodytu laikotarpiu norintis išvykti su sūnumi, privalo gauti kito tėvo sutikimą elektroniniu paštu ar SMS žinute, abiem tėvams sutarus dėl bendravimo laiko kompensavimo išsivežusio tėvo bendravimo laiko sąskaita. Kitam tėvui nesutikus, sūnus turi būti grąžintas laiku. 4. Kiekvienas iš tėvų, kurio globoje atitinkamu metu yra sūnus, privalo užtikrinti galimybę kitam iš tėvų bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis.

(iv) Dėl tėvų bendravimo su sūnumi kitu aplinkybių: 1. Tuo atveju, kai V. S. yra su vienu iš tėvų, jie privalo užtikrinti sūnui pagalbą dėl ugdymo proceso, tai yra aktyviai domėtis vaiko pamokomis, užtikrinti namų darbų atlikimą ir lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Jeigu buvimo su vienu iš tėvu metu sūnus nedalyvauja neformalaus ugdymo užsiėmimuose, ieškovė ar atsakovas privalo nedelsiant informuoti vienas kitą nurodant tokio nelankymo priežastis ir įspėti asmenis, kurie teikia neformalaus ugdymo paslaugas sūnui. 2. Tuo atveju, kai V. S. yra su vienu iš tėvų, jie privalo užtikrinti sūnui būtiną sveikatos apsaugą, higieną, saugumą, maitinimą. Jeigu buvimo su vienu iš tėvu metu sūnus suserga, ieškovė ar atsakovas privalo nedelsiant informuoti vienas kitą, bei priklausomai nuo sveikatos sutrikimų (ligos) pobūdžio pasirūpinti vaiko sveikata ir esant reikalingumui kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. 3. Nesant galimybės nustatytu laiku atsakovui pasiimti sūnaus arba pristatyti jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su J. S. sutartą vietą, kiekvienas iš tėvų privalo apie tai iš anksto (darbo dienomis prieš 4 valandas, o ne darbo dienomis prieš 24 valandas) informuoti vienas kitą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas turi vienodas teises ir pareigas dėl sūnaus ugdymo, auklėjimo bei priežiūros, visi esminiai klausimai, susiję su šalių nepilnamečio sūnaus V. S. ugdymu-lavinimu ar kitu užimtumu, vykimu į užsienio valstybę sprendžiami bendru šalių rašytiniu sutarimu iki priimant sprendimus dėl sūnaus ugdymo ir priežiūros, vykimo į užsienį, išskyrus kasmetines atostogas. 5. Tuo atveju, jei bendravimo tvarkoje nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl sūnaus ligos ar kitų objektyvių (pateisinančių) priežasčių, numatytas bendravimas su sūnumi neįvyksta, ieškovė ir atsakovas turi susitarti dėl prarasto laiko kompensavimo per artimiausius 3 (tris) kalendorinius mėnesius. 6. Ieškovė ir atsakovas turi teisę tarpusavyje susitarti dėl kitokios Atsakovo A. S. bendravimo su sūnumi V. S. tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus bei susidariusias aplinkybes apie bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus skubaus informavimo atvejais, tėvai tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu. 7. Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja nepiktnaudžiauti tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu.

3. Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad geriausius nepilnamečio sūnaus V. S. interesus atitiktų geranoriškas tėvų susitarimas dėl vaiko auklėjimo, ugdymo, bendravimo, kas leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryšių stabilumą, išvengti galimų nesutarimų. (duomenys neskelbtini) Tarnyba apsilankė ieškovo ir atsakovės namuose bei išklausė nepilnamečio sūnaus V. S. nuomonę. Nepilnametis pokalbio metu buvo nekalbus, nepalaikė akių kontakto, į klausimus atsakinėjo trumpai. Berniukas teigė, kad gyvena su mama ir jos draugu. Vaikas nurodė, kad su namiškiais sutaria gerai, su mama leisti laiką mėgsta, kartu žaidžia, eina maudytis į ežerą, važiuoja apsipirkti. Su tėčiu sutaria gerai, su tėčiu važiuoja pas senelius, tėtis perka jam sulčių ir jis jas geria. Norėtų pas tėtį lankytis ir darbo dienomis bei iš tėčio namų eiti į mokyklą, kadangi mokykla yra arti jų.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė J. S., atsižvelgusi į atsakovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, patikslino ieškinio reikalavimą dalyje dėl jos prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos darbo dienomis 1 sąlygos, prašydama ją pakeisti, nustatant, kad „Atsakovas, prieš 24 valandas įspėjęs ieškovę, su sūnumi V. S. bendrauja kiekvieną savaitę nepertraukiamai nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimas ne vėliau kaip 18 val. ir grąžinant sūnų kitos dienos (trečiadienio) rytą į ugdymo įstaigą, jei su ieškove nesusitariama kitaip.“. Likusius reikalavimus ieškovė ir jos atstovė palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovė nurodė, kad norėtų, kad atsakovas būtų labiau įsitraukęs į sūnaus gyvenimą darbo dienomis – padėtų sūnui ruošti pamokas, lydėtų į treniruotes, nes pagal nusistovėjusią tvarką tėvas su vaiku bendrauja visais savaitgaliais, o atsakovė su vaiku leidžia darbo dienas, ruošia pamokas, lydi į treniruotes, todėl negali su vaiku praleisti savaitgalių, pramogauti, eiti pasivaikščioti. Ieškovės tikslas – pakeisti bendravimo tvarką, nes su atsakovu santykiai sudėtingi, konfliktiški, šalys neranda kompromiso dėl vaiko bendravimo tvarkos. Ieškovė pripažino, kad nepilnamečio sūnaus santykiai su atsakovu yra labai geri, vaikas nori bendrauti su tėčiu, lankytis namuose, leisti laisvalaikį. Nurodė, kad vaikas pats išreiškė norą leisti laiką su atsakovu darbo dienomis, ruošti kartu pamokas, eiti į mokyklą iš atsakovo namų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

7. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. S. ir atsakovas A. S. yra nepilnamečio V. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu panaikino J. S. ir A. S. bažnytinės santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurios 3.1. punktą vaiko V. S. gyvenamoji vieta nustatyta su kartu su motina J. S., o 3.2. punkte, be kita ko, nustatyta, kad tėvas A. S. bendrauja su vaiku be apribojimų iš anksto pranešdamas vaiko motinai apie bendravimo laiką. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygą dėl nustatytos bendravimo tvarkos, motyvuodama tuo, kad pagal po Teismo sprendimo priėmimo nusistovėjusią tvarką atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį, o darbo dienomis tėvas su vaiku nebendrauja, ieškovės nuomone, tėvas turėtų su vaiku bendrauti ir darbo dienomis, o motina nori turėti laisvų savaitgalių su sūnumi, tačiau tėvo bendravimo su vaiku klausimais bylos šalims nepavyksta susitarti dėl sudėtingų tarpusavio santykių. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko, kad konkreti bendravimo tvarka turi būti nustatyta, sutiko ir su ieškovės prašoma nustatyti patikslinta bendravimo tvarka. Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalis ir ieškovės atstovę, įvertinęs Tarnybos išvadą ir Tarnybos specialistų fiksuotą vaiko nuomonę, sprendžia, kad yra pagrindas keisti Teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.

8. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nesutaria tėvo bendravimo su sūnumi klausimais. Ieškovė, duodama paaiškinimus teisme, išsakė, kad pagal po Teismo sprendimo priėmimo nusistovėjusią tvarką atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį, o darbo dienomis tėvas su vaiku nebendrauja, ieškovės nuomone, tėvas turėtų su vaiku bendrauti ir darbo dienomis, o motina nori turėti ir laisvų savaitgalių su sūnumi, tačiau tėvo bendravimo su vaiku klausimais bylos šalims nepavyksta susitarti dėl sudėtingų tarpusavio santykių. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sudėtinga su ieškove susitarti dėl vaiko paėmimo, dėl vaiko grąžinimo, į tai kišasi ir ieškovės sugyventinis. Taigi šalių sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi nėra, abi šalys yra to pačios nuomonės, kad konkreti bendravimo tvarka turi būti nustatyta, dėl to teismas, plačiau dėl to nepasisakydamas, sprendžia, kad tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, dėl ko yra pagrindas Teismo sprendimu nustatytą pernelyg abstrakčią bendravimo tvarką keisti ir nustatyti konkrečią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

10. Pagal ieškovės prašomos nustatyti patikslintos bendravimo tvarkos esmines sąlygas atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitę darbo dienomis nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto ir kas antrą savaitgalį. Ieškovė teismo posėdyje bendravimo tvarkos darbo dienomis 1 punkte numatytą sąlygą patikslino, atsižvelgusi į atsakovo paaiškinimus, kad jam darbo dienomis būtų geriau bendrauti su sūnumi ne du atskirus vakarus, o dvi dienas nepertraukiamai (su nakvyne) tam, kad jam reikėtų kuo mažiau su ieškove tartis dėl vaiko paėmimo bendravimui, vėliau grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, ieškovės patikslinta bendravimo sąlyga, pagal kurią atsakovas vaiką pasiima antradienį iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės namų, bendrauja su juo nepertraukiamai ir trečiadienį ryte pristato į ugdymo įstaigą, kaip tik ir sumažina vaiko tėvams poreikį tartis dėl papildomų vaiko pasiėmimo bendravimui ir grąžinimo aplinkybių. Tokia bendravimo sąlyga atitinka taip pat ir vaiko poreikius, kadangi Tarnybos fiksuotoje vaiko nuomonėje vaikas aiškiai išreiškė norą daugiau bendrauti su tėvu ir, be kita ko, iš tėvo namų eiti į mokyklą. Be to, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka numato ir tėvo bendravimą su sūnumi savaitgalių, atostogų, šventinių dienų laikotarpiu, kitais atvejais, prieštaravimų tokiai tėvo bendravimo su sūnumi tvarkai atsakovas neišsakė.

11. Vis tik, atsižvelgdamas į atsakovo išsakytą nuomonę apie ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų formuluotę, kad „tėvas turi teisę“ bendrauti su sūnumi bendravimo tvarkoje numatytu laiku – o būtent, kad, atsakovo nuomone, tokia formuluotė jo niekaip neįpareigoja pasiimti vaiko bendravimui, o tik suteikia tokią teisę, taip pat siekdamas nustatyti realiai vykdomą bendravimo tvarką, teismas mano esant reikalinga koreguoti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų formuluotes, iš jų šalinant žodžius „turi teisę“.

12. Teismo vertinimu, prašoma patvirtinti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, jo amžių (vaikui (duomenys neskelbtini) metai), atitinka jo kasdienio gyvenimo ritmą, vaiko išsakytą nuomonę Tarnybos specialistams. Prašoma nustatyti tvarka mažintų erdvę kilti nesutarimams tarp vaiko tėvų, kurie neabejotinai neigiamai veikia vaiką. Dėl to teismas tenkina ieškinį ir nustato ieškovės prašomą patvirtinti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką su korekcijomis, kurioms šalys iš esmės ir neprieštaravo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 230 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš paslaugų perdavimo akto matyti, kad išlaidos už advokato pagalbą patirtos, advokatei ruošiant ieškinį, rengiantis civilinės bylos nagrinėjimui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas atsisakė dalyvauti mediacijoje. O tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėto nėra per didelės, yra protingo dydžio, dėl to jos iš atsakovo priteisiamos visos.

14. Valstybė patyrė 6,64 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies - atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pakeičiant patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 3.2. punktą, ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo A. S. bendravimo su sūnumi V. S. tvarką:

1. Atsakovas A. S., prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas įspėjęs J. S., bendrauja su sūnumi V. S. kiekvienos savaitės antradienį nepertraukiamai iki trečiadienio, paimant antradienį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ne vėliau kaip 18 val. ir grąžinant sūnų trečiadienį ryte į vaiko ugdymo įstaigą, jei su J. S. nesusitariama kitaip.

2. Atsakovas A. S., prieš 72 (septyniasdešimt dvi) valandas įspėjęs J. S., bendrauja su sūnumi V. S. kas antrą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ne vėliau kaip 18 val. ir grąžinant sūnų sekmadienį ne vėliau kaip 19 val. į jo gyvenamąją vietą, jei su J. S. nesusitariama kitaip.

3. Atsakovas A. S. jam priskirtu bendravimo su sūnumi metu pats savo lėšomis organizuoja sūnaus paėmimą iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, jo nuvežimą į neformalaus ugdymo įstaigas (būrelius) ir grąžinimą į jo gyvenamąją vietą ar į kitą vietą, jei su J. S. nesusitariama kitaip.

1. Atsakovas A. S. praleidžia su sūnumi V. S. atostogas (įskaitant ir vaikų atostogas ugdymo procese), tačiau atostogos bei jų trukmė turi būti suderinta su J. S. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų su sūnumi pradžios. Atsakovas privalomai informuoja ieškovę apie numatomą atostogų su sūnumi vietą ir pobūdį. Atsakovas pirmąją atostogų dieną paima sūnų iš gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžina sūnų paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei su J. S. nesusitariama kitaip.

1. Savo gimtadienio dieną sūnus praleidžia su draugais ir(ar) artimais giminaičiais dalyvaujant abiem tėvams. Esant poreikiui, atsakovas turi teisę su sūnumi praleisti gimtadienio šventę kitą dieną po jo gimtadienio dienos, savo lėšomis ir saugiu transportu pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos nė vėliau kaip 12 val. ir grąžindamas atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos nė vėliau kaip 20 val.

2. Atsakovas A. S. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), o motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų nustatyta sūnaus priežiūra, tokiu atveju ar atsakovas, ar ieškovė, kuriai priklauso bendrauti su sūnumi, sūnų paima šventės dieną ne vėliau kaip 10 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos ne vėliau kaip 20 val.

3. Bet kuris iš tėvų turi teisę savo nuožiūra laikinai išvažiuoti su sūnumi už dabartinės sūnaus gyvenamosios vietos (valstybės), kur šiuo metu ieškovė gyvena su sūnumi, ribų, t. y. į kitą valstybę, apie tai prieš 2 (du) mėnesius raštu (elektroniniu paštu ar SMS žinute) informuodamas kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę, tačiau atsakovas A. S. negali išsivežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų be J. S. raštiško sutikimo. Tuo atveju, jeigu laikino išvykimo iš dabartinės sūnaus gyvenamosios vietos laikotarpis patenka į kito tėvo bendravimo su sūnumi laikotarpį, bet kuris tėvas, nurodytu laikotarpiu norintis išvykti su sūnumi, privalo gauti kito tėvo sutikimą elektroniniu paštu ar SMS žinute, abiem tėvams sutarus dėl bendravimo laiko kompensavimo išsivežusio tėvo bendravimo laiko sąskaita. Kitam tėvui nesutikus, sūnus turi būti grąžintas laiku.

4. Kiekvienas iš tėvų, kurio globoje atitinkamu metu yra sūnus, privalo užtikrinti galimybę kitam iš tėvų bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis.

1. Tuo atveju, kai vaikas V. S. yra su vienu iš tėvų, jie privalo užtikrinti sūnui pagalbą dėl ugdymo proceso, tai yra aktyviai domėtis vaiko pamokomis, užtikrinti namų darbų atlikimą ir lankymąsi neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Jeigu buvimo su vienu iš tėvu metu sūnus nedalyvauja neformalaus ugdymo užsiėmimuose, ieškovė ar atsakovas privalo nedelsiant informuoti vienas kitą, nurodant tokio nelankymo priežastis, ir įspėti asmenis, kurie teikia neformalaus ugdymo paslaugas sūnui.

2. Tuo atveju, kai V. S. yra su vienu iš tėvų, jie privalo užtikrinti sūnui būtiną sveikatos apsaugą, higieną, saugumą, maitinimą. Jeigu buvimo su vienu iš tėvu metu sūnus suserga, ieškovė ar atsakovas privalo nedelsiant informuoti vienas kitą, bei priklausomai nuo sveikatos sutrikimų (ligos) pobūdžio, pasirūpinti vaiko sveikata ir, esant reikalingumui, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

3. Nesant galimybės nustatytu laiku atsakovui pasiimti sūnaus arba pristatyti jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su J. S. sutartą vietą, kiekvienas iš tėvų privalo apie tai iš anksto (darbo dienomis prieš 4 valandas, o ne darbo dienomis prieš 24 valandas) informuoti vienas kitą.

4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas turi vienodas teises ir pareigas dėl sūnaus ugdymo, auklėjimo bei priežiūros, visi esminiai klausimai, susiję su šalių nepilnamečio sūnaus V. S. ugdymu-lavinimu ar kitu užimtumu, vykimu į užsienio valstybę, sprendžiami bendru šalių rašytiniu sutarimu iki priimant sprendimus dėl sūnaus ugdymo ir priežiūros, vykimo į užsienį, išskyrus kasmetines atostogas.

5. Tuo atveju, jei bendravimo tvarkoje nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl sūnaus ligos ar kitų objektyvių (pateisinančių) priežasčių, numatytas bendravimas su sūnumi neįvyksta, ieškovė ir atsakovas turi susitarti dėl prarasto laiko kompensavimo per artimiausius 3 (tris) kalendorinius mėnesius.

6. Ieškovė ir atsakovas turi teisę tarpusavyje susitarti dėl kitokios atsakovo A. S. bendravimo su sūnumi V. S. tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus bei susidariusias aplinkybes apie bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus skubaus informavimo atvejais, tėvai tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu.

7. Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja nepiktnaudžiauti tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu.

Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 340 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S. į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus, 64 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylink ės teismą.