Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-01 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. D. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021-01-02 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2021-01-02, 10.57 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, 0,43 promilės) ir tokiais savo veiksmais I. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. D. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

6. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsajas, pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo I. D..

8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, be kita ko kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) asmenys. Kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nutarime, šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, dėl neblaivumo negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, priimti tinkamus sprendimus ir taip kelti pavojų eismo saugumui.

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklių) aktualios redakcijos 2.3 punkte be kita ko nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Šiuo aspektu analizuojant administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad I. D. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARZA 1928 buvo nustatytas 0,43 promiles atitinkantis girtumo laipsnis. Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1415095 (b. l. 26) matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810, Nr. ARZA-1928 patikra buvo atlikta 2020-12-11 ir galiojo iki 2021-06-11. I. D. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas 2021-01-02, kas leidžia daryti išvadą, jog blaivumo nustatymo testas I. D. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Nors skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad galimi šios techninės priemonės netikslumai, sąlygoti įvairių momentinių sąlygų ir aplinkybių, tačiau tokie argumentai iš esmės yra prielaidos, o dėl kokių aplinkybių pareigūnų įvykio vietoje atliktas neblaivumo patikrinimas turėtų būti vertinamas kaip netikslus, nenurodyta. Abejoti pareigūnų atliktu matavimu nėra pagrindo. Iš pareigūno R. Š. 2021-01-02 tarnybinio pranešimo matyti, jog sustabdžius transporto priemonę „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo I. D., patikrinus vairuotojo neblaivumą, nustatytas 0,43 promilių girtumas, tikrinant pakartotinai, buvo gauti dar didesni rodmenys. Taisyklių 4 punkte be kita ko numatyta, kad, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamu atveju būtent mažiausias (0,43 promilės) neblaivumo laipsnis ir buvo inkriminuotas I. D.. Pagal bylos duomenis I. D. neneigė nusižengimo išvakarėse vartojęs alkoholio, apie tai, sprendžiant iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, jis nurodė ir pats nuvykęs į gydymo įstaigą (į klausimą, kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą, atsakyta, jog vakar vartojo 4 alaus). Byloje nėra duomenų, dėl kurių galima būti manyti, jog pareigūnai galėjo turėti kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, pažinoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Nesant jokių objektyvių duomenų apie pareigūnų atliktos tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, nėra pagrindo abejoti patikros sertifikatą turėjusiu matavimo prietaisu gautu I. D. blaivumo testo rezultatu.

11. Taisyklių 29 punkte be kita ko įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.

12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. D. pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur jam atlikta medicininė apžiūra. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2 (toliau – Aktas) nurodyta, kad aparatu Drager Alcotest 5510 12.39 val. nustatytas 0,11 promilės neblaivumas, o 12.49 – 0,07 promilės neblaivumas, 12.45 paimtame kraujyje pagal specialisto išvadą Nr. T-A 217/2021(01) etilo alkoholio nerasta. Kaip teisingai pažymėta Institucijos apeliaciniame skunde, vertinant asmens atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Akivaizdu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, todėl medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl vien tai, kad vertinamu atveju I. D. pasitikrinus ligoninėje jo kraujyje nebuvo rasta alkoholio, policijos pareigūnų atlikto testavimo rezultatų, priešingai nei iš esmės tai sprendė pirmosios instancijos teismas, savaime nepaneigia.

13. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, siekdamas nustatyti, ar tarp alkotesterio parodymų ir tyrimo rezultatų nėra prieštaravimų, ir, ar I. D. patikrinimo metu buvo viršijęs leistiną neblaivumo lygį, 2021-02-12 nutartimi paskyrė ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 269/2021 (03) nurodyta, kad atsižvelgiant į byloje esančius I. D. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, 2021-01-02 10.57 val. jo kraujyje galėjo būti nuo 0,27 iki 0,45 promilės etilo alkoholio; tyrimo rezultatai nepaneigia, kad 2021-01-02 10.57 val. etilo alkoholio koncentracija I. D. kraujyje galėjo viršyti leistiną 0,40 promilės ribą, bet reiktų atsižvelgti į tą aplinkybę, kad maksimaliai per vieną valandą gali redukuotis 0,25 promilės etilo alkoholio tik tokiomis sąlygomis, kai šąlama, dirbamas sunkus fizinis darbas ar patiriamas didelis fizinis aktyvumas, todėl tikėtina, kad nagrinėjamu atveju etilo alkoholio koncentracija neviršijo 0,40 promilės ribos (b. l. 56–57). Priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, ekspertizės aktas neprieštarauja pareigūnų atlikto neblaivumo tikrinimo rezultatams, kadangi nepaneigė, jog tikrinimo metu ne tik iškvepiamame ore, bet ir kraujyje etilo alkoholio koncentracija galėjo viršyti įstatymo leistiną ribą, pareigūnai pažeidėjo iškvepiamame ore nustatė alkoholio koncentraciją, kuri patenka į ekspertizės akte nurodytas galimas promilių ribas kraujyje. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog visiškai normalu, kad I. D. beveik po 2 valandų atliekant medicininę apžiūrą gydymo įstaigoje, tikrinant jo neblaivumą gydymo įstaigos alkoholio matuokliu bei paėmus kraujo, jo apsvaigimas nuo alkoholio buvo mažesnis nei tikrinant pareigūnams, tačiau šie skirtumai, kaip matyti iš ekspertizės akto, nėra tokie kardinalūs, jog nebūtų galima tikėti pareigūnų atlikto matavimo rezultatais. Net tikrinant I. D. neblaivumą gydymo įstaigoje jų turimu alkoholio matavimo prietaisu, I. D. iškvepiamame ore po beveik 2 valandų vis dar fiksuotas 0,11 ir 0,07 promilės neblaivumas.

14. Apygardos teismas pastebi ir tai, jog, priešingai nei dėl policijos pareigūnų atlikto matavimo, dėl gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros rezultatų patikimumo kyla abejonių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodikos) 2 punkte numatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 7 punkte pažymėta, kad gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-01-27 įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“; tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, skiltis „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ užpildoma įstaigoje, kurioje asmuo susipažįsta su išvada.

15. Nagrinėjamu atveju VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotas Aktas dėl I. D. užpildytas neišsamiai, nesilaikant Metodikoje nustatytos tvarkos. Akto 20 punkte, kuris detalizuoja alkoholio nustatymą iškvepiamame ore, apie iš uoslės (ne)juntamą kvapą nenurodyta visiškai nieko, nors tai yra vienas vertinamųjų asmens neblaivumo požymių. I. D. buvo atliekamas paimtos tiriamosios medžiagos – kraujo ištyrimas, o tokiu atveju Akto skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ turėjo būti užpildytos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, skiltis „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ užpildoma įstaigoje, kurioje asmuo susipažįsta su išvada, tačiau šiuo atveju skiltyje „Tyrimo rezultatas“ jokio įrašo išvis nėra, o skiltis „Išvada“, kaip galima spręsti, užpildyta ir tiriamas asmuo su ja supažindintas tą pačią kreipimosi dieną (2021-01-02), negavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvados. Todėl, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai nepaneigia policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymų.

16. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, teisingai pažymėta, kad remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad I. D. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilės (pritaikius paklaidą 0,41 promilės) neblaivumas, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo; Akto, specialisto išvados, ekspertizės akto duomenys pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų nepaneigia ir iš dalies netgi juos patvirtina). Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas nepagrįstai panaikino ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-01 nutarimas naikinamas, paliekant galioti 2021-01-02 ne teismo tvarka priimtą nutarimą be pakeitimų.

17. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto I. D. skundo apylinkės teismui, jis prašė, nepanaikinus 2021-01-02 nutarimo, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei sumažinti paskirtą baudą. Pripažinęs, jog 2021-01-02 nutarimu I. D. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, apygardos teismas nemato jokių galimybių I. D. skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. I. D. padarė šiurkštų ir pavojingą nusižengimą, jam buvo skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda, teisė vairuoti atimta minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis). I. D. praeityje daugybę kartų baustas administracine tvarka dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vien 2020 metais padarė 12 teisės pažeidimų. Akivaizdu, jog jis išvadų nedaro, sistemingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, švelnesnės sankcijos jam poveikio neturi, todėl vertinti, jog I. D. nubaustas per griežtai, nėra objektyvaus pagrindo.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju patvirtina, kad I. D. padarė jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir dėl to Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021-01-02 nutarimu buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas, apylinkės teismo nutarimas, kuriuo panaikintas 2021-01-02 nutarimas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-01 nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021-01-02 nutarimą.

Nutartis neskundžiama.