Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. T., A. T. ir antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis J. P. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl 20 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės Z. T. (B.) išieškotojos valstybės naudai.

Antstolis 2021 m. liepos 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės sutuoktiniui A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatines išmokas, mokamas sutuoktiniui A. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA ir skolininkės sutuoktinio atsiskaitomojo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias „Swedbank“ akcinė bendrovė esančias ir būsimas pinigines lėšas 90,44 Eur apimtyje.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat, jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė Z. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. T.. Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų ar povedybinės sutarties jie nėra sudarę. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Pagal pareiškėjos teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad skolininkė Z. T. su sutuoktiniu A. T. per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei Z. T. priklauso ½ dalis nuolatinių išmokų, mokamų sutuoktiniui A. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir / ar patenkančių į skolininkės sutuoktinio A. T. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ akcinė bendrovė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso:

- ½ dalis nuolatinių išmokų, mokamų skolininkės Z. T. sutuoktiniui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus;

½ dalis piniginių lėšų, esančių ir / ar patenkančių į skolininkės Z. T. sutuoktinio A. T. vardu atidarytą sąskaitą „Swedbank“ akcinėje bendrovėje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui J. P. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.