- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1757-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01673-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- BUAB „Gazman“
- Atsakovas
- UAB „Galime“
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Gazman“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Gazman“ ieškinį atsakovui UAB „Galime“ dėl skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Galime“ 411 127,37 Lt skolą, 6 procentų procesines palūkanas. Reikalavimą grindė 2012 m. kovo 12 d. subrangos sutartimi Nr. 2012/03/12/02, pagal kurią buvo atlikti inžinerinių tinklų montavimo darbai.
Ieškovas taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštą skolininko kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui arba piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovo statusas yra ypatingas, nežinoma visų atsakovo turimų finansinių įsipareigojimų suma, juo bus tinkamai užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-07-29 nutartimi ieškovo BUAB „Gazman“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie realią grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Pažymėjo, kad ieškovo pareiškime nurodomi argumentai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai nesusiję su sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu. Nurodė, jog byloje nėra duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, didelius skolinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo nemokumą ir pan..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo BUAB „Gazman“ administratorius UAB „Insolvensa“ įgaliotas asmuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-29 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, 411 127,37 Lt sumai areštuoti nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodo, kad ieškinio reikalavimo dydis 411 127,37 Lt suma yra vienas iš kriterijų, į kurį yra privalu atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto patikslintas ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovas turi rimtų finansinių sunkumų, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovo skola VSDFV sudaro 8 356,10 Lt, atsakovo turtui yra pritaikyti areštai, t.y. kreditorius UAB „Vilniaus statybos trestas“, arešto mastas 19 500 Lt, UAB „HATOR“, arešto mastas 39 872,93 Lt. Atsakovo pateikti duomenys, kad jo finansinė būklė yra gera yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinti ne tik apelianto, bet ir visų jo kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, teisės ir interesai. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ne atsakovas yra skolingas ieškovui, o pats ieškovas yra skolingas atsakovui 166 206,40 Lt sumą. Tokia situacija kai ieškovas nežino kas jam yra skolingas susiklosčiusi dėl ieškovo teisinio statuso: bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir tikėtina dėl to bankroto administratorius nebuvo galimai gavęs visos įmonės dokumentacijos arba netinkamai su ja susipažinęs. Atsakovas laikosi pozicijos, kad įsiskolinimas Sodrai yra atsiradęs dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kuris buvo nulemtas skubotai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje pagal ieškovo minimą UAB „Hator“ ieškinį (civilinė byla Nr. 2-26096-728/2013), kuri yra itin susijusi su ieškovo reikalavimais ir kurį prašoma įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą. Netoleruotina, kad ieškovas nutyli ir kitą informaciją, kad atsakovo naudai yra areštuotas UAB „Vilniaus statybos trestas“ turtas 64 028,59 Lt sumai. Taigi, ieškovas nepateikia įrodymų, kad atsakovas gali slėpti ar perleisti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, atsakovas yra dideles finansines apyvartas daranti bei pajamas gaunanti įmonė, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas paralyžuos įmonės veiklą, sutrikdys jos atsiskaitymus, kai tuo tarpu medžiagų gavimas ir jų montavimas yra būtina įplaukų gavimo sąlyga. Ieškovo reikalavimų tenkinimas būtų nesuderinamas su viešuoju interesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą, pagrįstumo.
Kaip žinia, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma – ieškinį teismas patenkins ir, antra – nesiėmus jų, gali iškilti grėsmė įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Nagrinėdamas prašymą taikyti tokias priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su faktinių aplinkybių vertinimu, ir tikrina, ar teismas padarė teisingą išvadą, jog prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju neegzistuoja.
Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad preliminariai įvertinęs reikalavimų pagrįstumą, esą nustatė, jog kreditoriaus reikalavimai tikėtinai nepagrįsti ir kad dėl tos priežasties jis netaiko laikinųjų apsaugos priemonių. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog teismas laikė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tačiau nenustatyta kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Apeliantas teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką iš esmės sieja vien su didele ieškinio suma, bei prie atskirojo skundo pridėtais naujais įrodymais, kad atsakovo skola VSDFV sduaro 8 356,10 Lt, atsakovo turtui yra taikytas areštas. Pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau tuo pačiu nurodoma, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1148/2013 etc.). Nagrinėjamu atveju kreipdamasis su ieškiniu dėl skolos išieškojimo ir su prašymu dėl šių priemonių taikymo ieškovas, nors turėjo tokią teisę ir galimybę, kreipimosi metu nepateikė jokių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, kuriuos įvertinus teismui galima būtų buvę galima nuspręsti, kad reikalavimo suma atsakovui yra didelė bei nepatenkinus prašymo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant šių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių negalės įvykdyti teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės. Apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia yra fakto instancija, priešingą situaciją patvirtinančių įrodymų taip pat nėra pateikta (CPK 178 str., 185 str.). Nors apeliantas pateikia su atskiruoju skundu duomenis apie tai, kad atsakovo skola VSDFV sudaro 8 356,10 Lt bei atsakovo turtui yra taikytas areštas pagal kreditorių UAB “Vilniaus statybos trestas”, UAB “HATOR” pareiškimus, tačiau šie duomenys akivaizdžiai neįrodo sunkios atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių (Civilinė byla Nr. 2-4521-590/2013) priteista iš atsakovo UAB „Erdenas“ (į. k. 302465111) UAB „Galime“ (į. k. 302519687) naudai 1 026 778, 92 Lt skolos, 7,51 proc. dydžio metinės nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 000 Lt žyminio mokesčio (Liteko sistemos duomenys).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kartu išaiškindamas, jog ši nutartis neužkerta galimybės apeliantui esant įstatyme nustatytam pagrindui reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.