- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-19851-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- A. A. A., P. A.
- Suinteresuotas asmuo
- I. A., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis, Marina Paplinska
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. A. A. ir P. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – I. A. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų senelė L. A. po savo sutuoktinio A. A. mirties palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo sunkios onkologinės ligos mirė jų tėvas S. A.. Po jo mirties kreipėsi į Vilniaus m. 16- ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad tėvas taip ir nesutvarkė dokumentų dėl buto, kuriame gyveno didesnę dalį savo gyvenimo, esančio adresu Ukmergės g.214-60, Vilniuje. Nurodė, jog šis butas nuosavybės teisėmis priklausė jų močiutei L. A. ir seneliui A. A., įgytas 1992 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 16-2643 pagrindu. A. A. mirė 2011 m. kovo 22 d. Bute liko gyventi močiutė L. A. ir gyveno ten iki savo mirties 2012 m. balandžio 9 d. Po A. A. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, bet L. A. toliau gyveno bute, tvarkė jį, juo naudojosi ir prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius, t. y. atliko visus veiksmus, patvirtinančius kad ji priėmė palikimą po A. A. mirties faktiškai valdant. Pažymėjo, jog močiutės mirties paveldėjimo byla buvo užvesta ir palikimą priėmė jų tėvas S. A. ir jo brolis Jurii (Iurii) A., nuolat gyvenantis Rusijoje, Riazanės mieste. Kadangi tėvo brolis niekada neketino gyventi Lietuvoje, nepretendavo į palikimą, po palikimo priėmimo jis perleido savo dalį jų tėvui S. A. ir išvažiavo namo į Rusiją. Tačiau tėvas dėl vis prastėjančios sveikatos būklės taip ir nesutvarkė iki galo su paveldėjimu susijusių dokumentų, neįregistravo savo nuosavybės VĮ Registrų centras. Palikimo priėmimo faktiškai valdant juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad sutvarkyti visus dokumentus ir įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą po tėvo S. A. mirties nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po A. A. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo I. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė sutinkantis dėl pareiškimo tenkinimo. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmens atstovas palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2011 m. kovo 22 d. Iš teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad A. A. mirė būdamas santuokoje su L. A.. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo bei Gyventojų registro pažymos matyti, kad santuoka buvo sudaryta 1955 m. gegužės 4 d. Bresto srt. Žabinkos rajono Civilinės metrikacijos biure ir galiojo iki palikėjo mirties. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų A. A. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, iš 16 notaro biuro notarės D. J. 2021 m. vasario 11 d. rašto matyti, kad po A. A. mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilnius, buvo įsigytas L. A. ir A. A. santuokos metu, 1992 m. balandžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374 Nr16-2643 Nr. 11-630 pagrindu ir bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė abiem sutuoktiniams.
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. A. mirties jo sutuoktinė L. A. atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su pareiškėjų teisių į jų tėvo – S. A. palikimą įgyvendinimu. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjai yra S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. sausio 15 d., sūnūs ir įstatyminiai įpėdiniai. Byloje taip pat nustatyta, kad S. A. buvo minėtų sutuoktinių – A. A. ir L. A. sūnus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2012 m. balandžio 9 d. mirus L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo 2012 m. balandžio 26 d. notarui pareiškė du jos sūnūs: S. A. ir I. A., 2012 m. gegužės 3 d. I. A. padovanojo S. A. paveldėjimo teises į turtą, paveldimą po jų motinos L. A. mirties pagal įstatymą. Kadangi dėl palikimo po A. A. mirties priėmimo į notarą niekas nesikreipė, juridinio fakto dėl A. A. palikimo priėmimo faktiniu valdymu, turi esminę reikšmę nustatant po S. A. mirties atsiradusio palikimo turinį (apimtį).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po A. A. mirties pareiškėjų močiutė L. A. per civilinio kodekso nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi jai ir sutuoktiniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir pradėjo visą butą valdyti ir juo rūpintis kaip savu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: duomenys apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė gyveno jai ir palikėjui priklausiusiame bute; atsiskaitymo knygelių kopijos, kuriose, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, mokesčiai, nors buvo mokami mirusiojo vardu, tačiau juos mokėjo L. A.; aplinkybes apie palikto turto valdymą iš karto po palikėjo mirties teismo posėdyje patvirtino liudytoja D. Š., nurodydama, jog tėvo mirties dieną S. A. buvo išvykęs karinės tarnybos į užsienį, butu rūpinosi ir remonto darbus pradėjo mama – L. A.. Tokiu būdu konstatuotina, kad L. A., pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjų močiutė L. A. priėmė savo mirusio sutuoktinio A. A. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant jų tėvo S. A. palikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. kovo 22 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.