Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007-05-09 nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 2 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant P. B. iki 2007-08-01 G. M. atlyginti turtinę žalą, iki 2007-11-01 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš P. B. civilinei ieškovei G. M. 210 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario 09 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), rankomis ištraukęs iš durų staktos pakabinamos spynos kilpą, įsibrovė į G. M. gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė G. M. priklausančius daiktus: 50 Lt vertės nespalvoto vaizdo televizorių "United" , 50 Lt vertės stirnos ragus, 15 Lt vertės moteriškas megztas pirštines, 20 Lt vertės mechaninę mėsmalę, bendros 60 Lt vertės 3 sukneles, 15 Lt bendros vertės aliuminį puodą su sviestu, 5 Lt vertės 0.5 ltr. talpos šampano butelį, 10 Lt vertės mechaninį moterišką laikrodį, 10 Lt vertės stalinį laikrodį, 50 Lt bendros vertės 2 vyriškas dirbtinės odos striukes, viso padarydamas nukentėjusiajai G. M. 285 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2007-05-09 nuosprendį dalyje: panaikinti P. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; panaikinti BK 75 str. taikymą P. B. atžvilgiu ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Skunde nurodoma, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Nusikaltimo padarymo būdas rodo, jog šis nusikaltimas nebuvo įvykdytas spontaniškai, P. B. buvo gerai suplanavęs nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tai rodo jog kaltinamasis veikė apdairiai, padaryti nusikaltimą P. B. planavo iš anksto, kas rodo jo didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį.

Teismas pagrįstai P. B. pripažino recidyvistu ir skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), tačiau jos trukmę mažesnę nei vidurkis paskyrė neteisėtai. Atkreiptinas dėmesys į tai jog teismas nuosprendyje nepateikė jokių motyvų bei argumentų, kodėl kaltinamuoju patikėjo, manydamas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei paskyrė gerokai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis- dveji metai septyni mėnesiai ir 15 dienų.

BK 61 straipsnio 4 dalyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant, teismas asmeniui privalo skirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę: kaltinamasis turi prisipažinti padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėtis, aktyviai padėti jį išaiškinti ir neturėtų būti jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuojama, jog P. B. padaręs šią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2d., kaltu prisipažino. LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reikalauja, kad kaltininkas ne tik prisipažintų kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtųsi. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. ne tik nevertino savo elgesio kritiškai, bet ir nesistengė sušvelninti nusikaltimo pasekmių. P. B. tik teisme prispirtas įrodymų pripažino savo kaltę, o kad gailisi padaręs nusikaltimą, pasakė specialiai to paklaustas. P. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu, padaręs šią nusikalstamą veiką, neprisipažino. Pripažinimas tik dalies bylos aplinkybių, o kitos dalies esminių bylos aplinkybių neigimas, negali būti laikomas prisipažinimu padarius nusikaltimą. Todėl teismo išvada, kad P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog inkriminuoto nusikaltimo padarymą jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra nepagrįsta.

Nesant lengvinančių aplinkybių bausmė turėtų būti didesnė nei paskyrė teismas, artima bausmės vidurkiui. Teismas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo padarė atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Šį apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei P. B. padarė turėdamas neišnykusį ir teismo nepanaikintą teistumą, praėjus trumpam laikui - 8 dienoms po grįžimo iš bausmės atlikimo vietos, seniūnijos charakterizuojamas kaip girtaujantis ir neturintis pastovios gyvenamosios vietos žmogus. Tai rodo, jog P. B. gyvenime jokių išvadų nepadarė. Nuo grįžimo iš įkalinimo įstaigos laiko, P. B. nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, kas rodo jo asocialų elgesį. Šios aplinkybės neturi juridinės reikšmės parenkant bausmės dydį ir rūšį, tačiau yra svarbios vertinant kaltinamojo asmenybę, kaip linkusią daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

Visa šių išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog sąlygų P. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nebuvo. Įvertinus P. B. asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, įtvirtintos LR BK 41 straipsnyje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas visiškai be pagrindo P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Nuoširdus gailėjimasis teismų praktikoje pripažįstamas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Šiuo atveju, iš P. B. pasisakymų teisme akivaizdu, kad nusikalstamų veikų darymą jis iš esmės pateisina kaip vieną iš galimų lėšų savo paties pragyvenimui gavimo šaltinių. Esant tokiam požiūriui į nusikalstamų veikų darymą visiškai nėra jokio pagrindo manyti, kad P. B. nuoširdžiai gailisi. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad nuo nusikaltimo padarymo ir jo išaiškinimo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau negu 2 mėnesiai, tačiau P. B. per šį laiką, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir, kaip matyti iš jo parodymų teisme, per tą laiką jis dirbo ir turėjo pajamų, tačiau nusikaltimu padarytos bent dalies žalos neatlygino.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą padarius nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. B. jau pirmą ikiteisminio tyrimo dieną parašė nuoširdų prisipažinimą (b.l.26), kuriame iš esmės prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Šio fakto jis neneigė ir savo vėlesnėse apklausose, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad P. B. neprisipažino padaręs nusikaltimą, yra akivaizdžiai neteisingas. Šiuo atveju aplinkybė, kad P. B. tik teisme pripažino, jog pagrobė visus daiktus, apie kurių dingimą policijai pranešė nukentėjusioji, negali būti laikoma jo neprisipažinimu, kadangi, kaip minėta esmines bylos aplinkybes jis pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis ir apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad šiuo atveju šių aplinkybių viseto nėra, tačiau BK 59 str. 2 d. nurodyta, kad teismas gali atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir šio straipsnio pirmoje dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai, kad P. B. neneigė padaręs nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, iš esmės palengvino šios bylos ištyrimą ir jos išnagrinėjimą teisme, todėl P. B. prisipažinimas pagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 54 str. nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę. P. B. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per švelni. Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, apysunkis, baigtas, nusikaltimą P. B. padarė praėjus tik kelioms dienoms po to, kai baigė atlikti arešto bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau pagrobto turto vertė yra nedidelė, P. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, todėl jam kaip recidyvistui parinkta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumas, negali būti laikoma aiškiai per švelnia.

Tačiau apylinkės teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, akivaizdžiai neteisingai pritaikė BK 75 str. nuostatas. Atidėti paskirtos laisvės atėmimo vykdymą galima tik padarius išvadą, kad bausmės tikslai kaltininko atžvilgiu bus pasiekti be realaus jos vykdymo. Tokia išvada turi būti motyvuota, pagrįsta bylos medžiaga, ypatingą reikšmę teikiant kaltininko asmenybei. P. B. šį nusikaltimą padarė praėjus kelioms dienoms po jo paleidimo iš trumpalaikio laisvės atėmimo vietos, kur atliko bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą. Jis neturi jokio oficialaus pragyvenimo šaltinio, nors, kaip pat nurodė, turi statybininko specialybę, kuri šiuo metu yra itin paklausi ir dirbdamas pagal ją turėtų pakankamai lėšų pragyvenimui. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, P. B. nerodo jokių pastangų turėti pastovų pajamų šaltinį, dirba atsitiktinius darbus, bei, neturėdamas tokio darbo, pajamų gauna iš nusikaltimų darymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors šį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu P. B. padarė BK 97 str. prasme turėdamas tik vieną teistumą, tačiau praeityje jis yra visą eilę kartų teistas už analogiškus nusikaltimus, o šie teistumai išnyko prieš keletą mėnesių iki naujos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą buvo nuteistas 2006-12-20 nuosprendžiu. Esant šioms P. B. charakterizuojančioms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aplinkybę, kad P. B. nusikaltimų darymą teisina lėšų pragyvenimui stygiumi, tačiau nesiima jokių priemonių turėti legalių nuolatinių pajamų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, nors nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, per kuriuo apylinkės teismui P. B. buvo prižadėjęs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, byloje nėra jokių duomenų apie žalos atlyginimą, kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad bausmės tikslai P. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPREN D Ė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti P. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas P. B. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį iki 2007-08-01 G. M. atlyginti turtinę žalą, iki 2007-11-01 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. B. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką- laikotarpį nuo 2007 m. vasario 19 iki 21 dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.