Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1413-230/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-12-02
Bylos Nr.
2A-1413-230/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
D. D., Vytautui A
Ieškovas
V., V. B., R. K., R. Z., Z. Š.
Trečiasis asmuo
notarei Vilmai Pakaušienei
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1413-230/2008
Pirmosios instancijos teisėja Larisa Tamulionienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3, 30.5, 45.6, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASsprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,atsakovams D. D., Vytautui A. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B., R. K., R. Z., Z. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-660/2008 pagal ieškovų V. B., R. K., R. Z., Z. Š. ieškinį atsakovams D. D. ir Vytautui A. Š., trečiajam asmeniui notarei Vilmai Pakaušienei dėl pirkėjų teisių perkėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė perkelti Zenonui Š., R. Z., R. K., V. B. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2000 m. gruodžio 21 d. sutartį dėl 0,03 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini): Zenonui Š. - į 26/100 0,03 ha žemės sklypo, pripažįstant nuosavybės teisę R. Z. į 14/100 0,03 ha žemės sklypo, V. B. – į 28/100 0,03 ha žemės sklypo, R. K. – į 32/100 0,03 ha žemės sklypo, priteisiant iš ieškovų atsakovui D. D. šio sklypo kainą – 963 Lt: iš Z. Š. - 250,38 Lt, iš R. Z. – 134,82 Lt, iš V. B. – 269,64 Lt, iš R. K. -308,16 Lt bei priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Po pastatu esanti žemė pastato įsigijimo metu, 1997 m. sausio 24 d. priklausė Jonavos rajono savivaldybei. 2000 metais į šį žemės sklypą nuosavybės teisė atstatyta atsakovui V.A. Š.. 2001 metais atsakovas D. D. ieškovams pareiškė, kad jis iš V.A. Š. įsigijo žemę, tačiau nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų. Atsakovas D. D. tik 2007 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje ieškovams pateikė duomenis, kad ieškovų pastatas yra ant jam nuosavybės teise priklausančio 0,03 ha žemės sklypo. Remiantis 1964 m. LR Civilinio kodekso bei LR Žemės įstatymo nuostatomis, pirmenybės teisę pirkti privačią žemę po pastatais turėjo ieškovai, kuriems nuosavybės teise priklauso pastatas ant ginčijamos žemės. Ši aplinkybė sandorio sudarymo metu atsakovams buvo žinoma, tačiau tai nuslėpė nuo notaro, pasielgdami ieškovų atžvilgiu nesąžiningai.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš kiekvieno ieškovo - V. B., R. K., R. Z., Z. Š. - po 162,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. D. ir po 31,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl sandorio, sudaryto iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl šio sandorio teisėtumui kvalifikuoti taikytinos 1964 m. galiojusio CK teisės normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovas V.A.Š. 2000 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui D. D. 0,03 ha žemės sklypą, paveldėtą po ieškovo motinos J. Š. mirties. Taip pat nustatė, kad tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį notarui pateiktuose dokumentuose duomenų apie pastatus šiame žemės sklype nebuvo. Kadangi atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, teismas ją taikė. Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad jie tik 2007 m. balandžio 3 d. sužinojo, jog jų pastatai yra atsakovui D. D. priklausančiame žemės sklype, kadangi nustatė, kad ieškovai apie tai sužinojo 2000 m. pabaigoje – 2001 m. pradžioje ir nuo to laiko iki 2006 m. D. D. mokėjo žemės nuomos mokestį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovai V. B. ir R. K. 1998 m. gegužės 20 d. dalyvavo atliekant žemės sklypo, priklausančio atsakovui D. D., kadastrinių matavimų patikslinimus ir surašant žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovai nebuvo nekilnojamojo daikto – 0,03 ha žemės sklypo bendraturčiai, todėl jiems netaikytina 1964 m. CK 125 straipsnio 3 dalis, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis turi teisę per 3 mėnesius teismine tvarka reikalauti perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas. Teismas nurodė, kad galiojusio Žemės įstatymo 18 straipsnis numatė, kad piliečiai turi pirmumo teisę pirkti pardavėjo nustatyta kaina žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys pastatai ir įrenginiai, taip pat žemę, reikalingą šių objektų aptarnavimui, tačiau šiame įstatyme nenumatyta tvarka ir terminas, per kurį piliečiai galėjo ginti savo pažeistas teises.Todėl teismas taikė 1964 m. CK 86 straipsnyje numatytą bendrąjį trejų metų ieškininės senaties terminą, kurio eiga prasidėjo 2001 m. sausio mėn., kai ieškovai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, ir pasibaigė 2004 m. sausio mėn.

Šalies argumentai

Ieškovai V. B., R. K., R. Z., Z.Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį patenkinti. Ieškovai nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias niekinius sandorius ir ieškinio senatį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepasisakė dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Nurodo šiuos argumentus: 1) Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė pasibaigus ieškinio senaties terminui, nes 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras 10 metų senaties terminas, kuris nebuvo suėjęs. Teismas neteisingai nustatė datą, kurią ieškovai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, nes neobjektyviai įvertino įrodymus, dėl dalies įrodymų visai nepasisakė. Teismo sprendimo motyvas, kad ieškovai apie jų teisės pažeidimą sužinojo 2000 m. pabaigoje - 2001 m. pradžioje, prieštarauja bylos medžiagai: ieškovai negalėjo žinoti apie 2000 m. gruodžio 21 d. sandorį, nebūdami jo šalimis; be to, D. D. sandorį VĮ Registrų centre įregistravo 2001 m. sausio 5 d.; ieškovai žemės nuomos mokesčio D. D. nemokėjo, tą patvirtina prijungtos civilinės bylos Nr. 2-14-722/2008 medžiaga, iš kurios matyti, kad pats D. D. ieškiniu reikalauja iš ieškovų sumokėti žemės nuomos mokestį už 2001-2006 metus; ribų paženklinimo aktas neįrodo, kad ieškovams tuo metu jau buvo žinoma apie jų pažeistą teisę, kadangi tuomet žemės nuosavybės teisė buvo atkurta atsakovui V.Š., o ne D. D.. Ieškovai neneigia, kad atsakovas D. D. 2001 m. pradžioje ieškovams pareiškė tapęs žemės sklypo po pastatais savininku, tačiau pats D. D. teisme patvirtino, kad ieškovams nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų. Atsakovui D. D. kreipusis į teismą dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo iš jo pateiktų dokumentų taip pat nebuvo matyti, kad ant jam priklausančio žemės sklypo yra ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas. Patikslintus duomenis teismo nurodymu D. D. pateikė tik 2007 m. balandžio 3 d. 2) Teismas vertino tik atsakovams naudingus įrodymus ir nepasisakė dėl esminę reikšmę turinčių įrodymų. Atsakovai patvirtino, kad apie pastatą, esantį ant ginčo žemės sklypo, jiems buvo žinoma, tačiau jie šias aplinkybes nuo notarės nuslėpė, kas patvirtina jų nesąžiningą elgesį. D. D. patvirtino, kad atvykęs pokalbiui su V. B. jam jokių nuosavybę teisę į ginčo žemės sklypą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Notarui pateiktame VĮ „Registrų centro“ išraše nurodyta, kad statinių ant parduodamo žemės sklypo nėra. Atsakovo D. D. parodymai prieštaringi: teisme jis teigė, kad ieškovai jam mokėjo žemės nuomos mokestį 2-3 metus, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-57-722-07 pateiktame ieškinyje nurodė, kad žemės nuomos mokestis nemokėtas nuo 2001 m. 3) Teismas nepagrįstai nepasinaudojo teise savo iniciatyva konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti tokio sandorio teisines pasekmes. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatas ieškovams priklausė pirmumo teisė pirkti žemę, ant kurios yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis pastatas. Atsakovai, nuslėpdami duomenis nuo notaro apie ant ginčo žemės sklypo esantį pastatą, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė imperatyvias teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovai D. D. ir A.V.Š. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti galioti. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Apie žemės sklypo savininko pasikeitimą ieškovai sužinojo ne 2007 m. balandžio 3 d., o 2000 m. pabaigoje – 2001 m. pradžioje, nes nuo tada iki 2006 m. jie mokėjo žemės nuomos mokestį asmeniškai D. D.. Sprendžiant ginčą negalėjo būti taikoma 1964 m. CK 125 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis turi teisę per 3 mėnesius teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nes ieškovai nebuvo ir nėra 0,03 ha žemės sklypo bendrasavininkiai. Galiojusio Žemės įstatymo 18 straipsnis numatė pastatų savininkams pirmumo teisę pirkti pardavėjo nustatyta kaina žemę, esančią po pastatais ir reikalingą jiems aptarnauti, tačiau šiame įstatyme nenumatyta tvarka ir terminas, per kurį piliečiai galėjo ginti savo pažeistas teises. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovų reikalavimui dėl pirkėjų teisių perkėlimo senaties terminas prasidėjo 2001 m. sausio mėn., kada jie sužinojo apie žemės sklypo 0,03 ha pardavimą ir jo perėjimą D. D. nuosavybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė padaręs išvadą, jog ieškovai praleido ieškininės senaties terminą, o atsakovai prašė taikyti ieškininę senatį. Tačiau kolegija daro išvadą, jog teismas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl netinkamai nustatė ieškininės senaties eigos pradžią. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškininės senaties eiga prasidėjo 2001 m. sausio mėn., nes tuomet ieškovams tapo žinoma, jog sklypas, ant kurio stovi ieškovams priklausantis pastatas, yra perleistas atsakovui D. D., iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šią išvadą teismas grindė šiomis aplinkybėmis: 1) kad ieškovai nuo 2001 m. pradžios iki 2006 m. D. D. mokėjo nuomos mokestį, pripažindami jį žemės savininku, 2) kad ieškovai V. B. ir R. K. dalyvavo 1998 m. gegužės 20 d. atliekant žemės sklypų ribų paženklinimą bei pasirašė sklypų paženklinimo-parodymo akte. Ginčas liečia 2000 m. gruodžio 21 d. sutartį tarp atsakovo V.A. Š. ir D. D. dėl ginčo žemės – 0,03 ha pardavimo, pažeidžiant ieškovų pirmenybės teisę pirkti šį žemės sklypą, kadangi jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas stovi ant šio žemės sklypo. Tai reiškia, kad ieškovų teisės buvo pažeistos šiuo sandoriu, ir tai yra objektyvusis ieškininės senaties eigos nustatymo kriterijus. Tačiau ieškovai nebuvo ginčo sandorio šalimis, todėl sandorio sudarymo momentu dar negalėjo suvokti apie savo pirmenybės teisės pirkti žemės sklypą pažeidimą. Ieškovams pasiūlymas pirkti šį žemės sklypą nebuvo pateiktas, to neįrodinėja ir patys atsakovai. Kadangi įstatymu ieškininės senaties eigos pradžia apibrėžiama, kaip teisės į ieškinį atsiradimo diena, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnis, 2000 CK 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju būtina nustatyti subjektyvųjį ieškinio senaties eigos pradžios nustatymo kriterijų, t.y. kada ieškovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovai nuo 2001 m. iki 2006 m. atsakovui D. D. mokėjo žemės sklypo nuomos mokestį, todėl žinojo, kad pastarasis yra žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovų pastatas, savininkas. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja paties atsakovo D. D. kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2-14-722/2008 t.1, b.l. 1-4, t.2, b.l. 18-21) pareikštam ieškiniui, kuriuo jis iš ieškovų prašo priteisti žemės nuomos mokestį nuo 2001 m. ir nustatyti nuomos mokesčio dydį ateičiai.

Byloje teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovai R. K. ir V. B. dar 1998 m. gegužės 20 d. dalyvavo J. Š. grąžintinų žemės sklypų ribų paženklinimo procese (prijungtos žemės tvarkymo bylos b.l. 3-4), nustatant ieškininės senaties termino eigą negali turėti jokios įrodomosios reikšmės, nes tai aplinkybės, atsiradusios iki ieškovų teisių pažeidimo, kurios buvo pažeistos atsakovams 2000 m. gruodžio 21 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Iki teisės pažeidimo ieškinio senaties termino eiga aplamai negali prasidėti. Tai yra nurodęs ir LR Aukščiausiasis Teismas senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtintoje „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje („Teismų praktika“ Nr. 18, psl. 204-205).

Ieškovai pripažįsta, kad atsakovas D. D. buvo pranešęs, kad jis yra sklypo savininkas, tačiau pats atsakovas pripažįsta, kad tai patvirtinančių dokumentų ieškovams nerodė ir nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sandoris buvo sudarytas, notarei nepateikus duomenų apie šiame sklype esančius pastatus, nes pažymoje ir pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ginčo žemės sklypą buvo nurodyta, kad duomenų apie žemės sklype nurodytus pastatus nėra (t.1, b.l. 114, 119), kas patvirtina aplinkybę, kad ieškovai ir neturėjo galimybės pasitikrinti, ar iš tikrųjų jų pastatas stovi ant D. D. priklausančios žemės. Sandorio sudarymo metu žemės sklypas buvo suformuotas tik atlikus preliminarius matavimus (t.1, b.l. 15, 125). Tik 2007 m sausio-kovo mėn. buvo patikslinti nurodyto žemės sklypo kadastriniai duomenys ir atstatyta reali padėtis, nurodant, jog šiame ginčo žemės sklype yra ieškovams priklausantis pastatas (t.1, b.l. 7-24). Atsakovas D. D. šiuos duomenis pateikė civilinėje byloje Nr. 2-14-722/2008 2007 m. balandžio 3 d. posėdyje, ir tik po to, kai teismo buvo įpareigotas pateikti įregistruotus duomenis, jog ant jam priklausančio žemės sklypo stovi ieškovų pastatas (šios prijungtos bylos t.1, b.l. 100 -103, 111-122, 124-129). Tokiu būdu ieškovai realią galimybę sužinoti, kad žemės sklypo, ant kurio stovi jiems priklausantis pastatas, savininkas yra D. D., įgijo tik 2007 m, balandžio 3 d., o ieškinį pareiškė 2007 m. gegužės 2 d., t.y nepraleidę ieškininės senaties termino. Kadangi ieškininės senaties eigos pradžia apsprendžia, kurio CK teisės normos taikytinos (1964 m. red. ar 2000 m. red.), ką numato LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, todėl šiuo atveju taikytinos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios ieškininę senatį.

Kadangi ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio LR Žemės įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numatė, kad piliečiai turi pirmumo teisę pirkti pardavėjo nustatyta kaina žemę, kuria užima nuosavybės teise jiems priklausantys pastatai ir įrenginiai, taip pat žemę, reikalingą šių objektų aptarnavimui, todėl jiems nepasiūlius ją pirkti pardavėjo nustatytomis sąlygomis neabejotinai buvo pažeista jų pirmenybės teisė pirkti šį žemės sklypą. Šis įstatymas nenumatė nei termino, nei tvarkos kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo. Termino kreiptis dėl pirmenybės teisės pažeidimo nenumato ir šiuo metu galiojančio LR Žemės įstatymo 31 straipsnis. Tačiau tiek 1964 m. CK 125 straipsnio 3 dalis, tiek 2000 m. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį pagal savo prigimtį yra analogiška pastato savininkų pirmenybės teisei pirkti žemės sklypą, ant kurio stovi pastatas (tai), nes abiem atvejais siekiama tų pačių tikslų – užtikrinti pirmenybės teisę turinčių asmenų teisių apsaugą bei galimybę tinkamai ją įgyvendinti bei ją apginti. Todėl galima daryti išvadą, jog remiantis nurodytų CK normų analogija pastatų savininko pirmenybės teisė pirkti žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ir kuris reikalingas jų aptarnavimui, taip pat gali būti ginama per šiose normose nustatytą terminą ir jose nustatytu būdu, o būtent per 3 mėnesius teismo tvarka reikalaujant, kad būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tokia nurodytų CK normų ir LR Žemės įstatymo nuostatų taikymo praktika jau yra suformuota LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007. Kadangi ieškovai ieškinį pareiškė nurodytu terminu, o atsakovai neginčijo, jog buvo pažeista ieškovų pirmenybės teisė pirkti žemės sklypą, todėl ieškovų ieškinys turėjo būti patenkintas, perkeliant jiems pirkėjo teises.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas pats savo iniciatyva turėjo pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti negaliojančio sandorio teisines pasekmes, atsižvelgiant į jau padarytas išvadas, yra nereikšmingi. Be to, nurodytoje LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartyje jau yra padaryta išvada, jog pažeidus pirmenybės teisę pirkti, sandorio nuginčijimo institutas, kaip šios teisės gynimo būdas, yra netikslingas, nes neatitiktų nei asmenų, kurių pirmenybės teisė buvo pažeista, nei asmenų sudariusių ginčo sandorį, interesų, ir pirmenybės teisė iš esmės nebūtų apginta. Todėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, skirtingai nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, tinkamesnis, teisingesnis, ekonomiškesnis ir operatyvesnis pažeistos teisės gynimo būdas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymu, padarė neteisingas išvadas dėl ieškininės senaties termino pradžios, ir netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą - ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprend ž i a:

Ieškovų apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Patikslintą ieškinį patenkinti. Ieškovams Zenonui Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2000 m. gruodžio 21 d. sutarties (registro Nr. 1-9331) dalį, pagal kurią atsakovas V. A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 0,03 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4615-0003 0037, kadastrinis Nr. 4615/0037:37, esančio (duomenys neskelbtini), šiomis dalimis pripažįstant nuosavybės teises: Zenonui Š. – į 26/100, R. Z. – į 14/100, V. B. – į 28/100 R. K. – į 32/100 nurodyto 0,03 ha dydžio žemės sklypo.

Priteisti atsakovui D. D.: iš ieškovo – Z. Š. – 250,38 Lt, iš R. Z. – 134,82 Lt, V. B. – 269,64 Lt ir iš R. K. - 308,16 Lt , viso pagal sandorį - 963 Lt.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovų V.A.Š. ir D. D. po 50 Lt žyminio mokesčio, o ieškovui Z.Š. – po 63 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno, o valstybei – po 62,30 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Albinas ČeplinskasEgidijus Tamašauskas