Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. D. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2025-05-03 apie 20 val. 01 min., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2, 30 prom. neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu tyčia metė peilį į savo brolį D. D. pataikydamas į kaktos sritį ir vieną kartą sudavė dešine ranka D. D. į veidą, taip padarydamas žaizdą kaktoje, kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis L. D. kaltu pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2025-05-03, apie 20.00 val. buvo pas draugą A. D., pas kurį kartu su broliu D. D. ir žmona L. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl girtumo tikslių aplinkybių neprisimena, prisimena, kad turėjo žodinį konfliktą dėl pinigų su savo broliu D. D. Jie susikibo A. D. namo koridoriuje, sudavė D. D. pora smūgių dešine ranka. Kad įvykusio konflikto metu būtų metęs peilį į savo brolį, neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusysis D. D. parodė, kad 2025-05-03, apie 12 val. jis su broliu L. D. ir brolio žmona pas kaimyną vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, valandos neatsimena, tarp jo ir brolio kilo dėl kažko žodinis konfliktas. Brolis nuo jo sėdėjo apie dviejų metrų atstumu ir paėmęs nuo stalo peilį, jį metė, tačiau jis pasitraukė ir peilis į jį nepataikė. Tada brolis paėmė antrą peilį ir vėl paleido į jį. Peilis jam pataikė į kaktą, t. y. įsmigo ašmenimis, jis pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Ant kaktos liko įpjovimas, žaizdą skauda. Jam įvykio metu žala nepadaryta, jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako.

Liudytoja L. D.parodė, kad 2025-05-03, apie 09.30 val. kartu su sutuoktiniu L. D. ir jo broliu D. D. pas kaimyną A. D. po ūkio darbų vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, tarp jos sutuoktinio ir jo brolio kilo konfliktas, kurio metu vyrai susigrūmė. Ji buvo išėjusi iš patalpos, kurioje vyko konfliktas, todėl įvykio aplinkybių nematė. Po to matė kruviną D. D. kaktą, jo neklausė kas atsitiko, jis apie tai jai nieko nesakė.

2025-05-03 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo I. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė kaimynas A. V., smurtą patyręs asmuo D. D., sužalojimai: kraujosruva, žaizda, akivaizdžiai neblaivus. Smurtu įtariamas asmuo L. D.. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: broliai. Gauti paaiškinimai: 2025-05-03, apie 20.02 val. buvo gautas pranešimas iš Marijampolės apskr. VPK budėtojo, kad pranešėjas gavo skambutį iš draugo D. D., kuris nurodė, kad neblaivus brolis L. D. dūrė peiliu į kaktą. Asmuo yra sužalotas, kraujuoja, tačiau sąmoningas. Įtariamasis (brolis) pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas, kuris nurodė kur yra nukentėjusysis. Priėję prie namo, verandoje rado sėdintį nukentėjusįjį. D. D., ant kurio veido kaktos matėsi žaizda bei prie dešinės pusės akies mėlynė, paaiškino, kad kartu su broliu vartojant alkoholinius gėrimus pas pažįstamą asmenį nurodytu adresu, tarp jų įvyko žodinis konfliktas (priežasčių neįvardijo), kurio metu brolis L. D. paėmęs į ranką peilį metė jį į D. D. tačiau nepataikė, pasiėmęs dar kartą tą patį peilį pakartotinai metė į jį ir pataikė į kaktos sritį, po to L. D. priėjęs prie jo kumščiu (dešine ranka) sudavė D. D. į veido sritį mažiausiai du kartus. Po fizinio smurto atvažiavę asmenys išsivežė jį namo, o pranešėjas paskambino pažįstamam draugui, kuris paskambino pagalbos numeriu.

2025-05-03 alkotesterių tikrinimo istorijoje užfiksuota informacija, kad 2025-05-03, 20:21 val., D. D. nustatytas 3,58 % sunkus girtumas, L. D. 2025-05-03, 20:47 val., nustatytas 2,30% vidutinis girtumas.

2025-05-23 Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 232/2025 (09) nurodoma, kad D. D. klinikiniais duomenimis konstatuota žaizda kaktoje, kraujosruva ir nubrozdinimai veide. Žaizda padaryta kietu plokščiu pjaunančio tipo įrankiu, kraujosruva ir nubrozdinimai veide-kietu buku ar bukabriauniu daiktu, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. D. D. kūno sužalojimai padaryto dviem poveikiais, galimai 2025-05-03, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

2025-05-27 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima skaitmeninė laikmena su 2025-05-03 pranešimo BPC garso įrašu. Laikmena patalpinama į tarnybinį kompiuterį ir paleidžiama per programą „Medijos leistuvas“. Paleidus laikmeną kompiuterio ekrane matome užrašus 2025/05/03 19:53:28, girdimas pranešėjo ir BPC darbuotojo pokalbis, toliau BPC darbuotojas-A, pranešėjas-B. Garso įraše užfiksuota, kad pranešėjas nurodo, jog paskambino draugas, kuris išgėrinėdamas su broliu gavo į kaktą su peiliu. Brolis metė peilį į kaktą.

2025-05-27 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima skaitmeninė laikmena su 2025-05-03 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, užfiksuotos nusikalstamos veikos nustatymo aplinkybės.

2025-05-27 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. J. tarnybiniame pranešime dėl liudininko apklausos, nurodyta, kad tyrimo metu buvo kalbėta su A. D., kuris patvirtino, jog pas jį 2025-05-03 buvo atvykę broliai Dubinskai ir L. D., jie kartu vartojo alkoholį. Po to A. D. buvo išėjęs į lauko tualetą ir tik grįžęs sužinojo, kad susimušė Dubinskai, pats minėto įvykio nematė, todėl neturi ką daugiau paliudyti. Kadangi A. D. pačio įvykio nematė, tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikė, būti apklausiamas kaip liudytojas A. D. nepageidavo.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas: viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Įrodyta, kad kaltinamasis 2025-05-03 apie 20 val. 01 min., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2, 30 prom. neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu tyčia metė peilį į savo brolį D. D. pataikydamas į kaktos sritį ir vieną kartą sudavė dešine ranka D. D. į veidą, taip padarydamas žaizdą kaktoje, kraujosruvą ir nubrozdinimus veide ir taip nežymiai sutrikdydamas D. D. sveikatą.

Kaltinamasis neprieštarauja procesas užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi ( BK 59 str. 1 d.2 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – laikomas neteistu, dirbantis, baustas administracine tvarka.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus, galinčius keisti kaltinamojo elgesį. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis įvykdė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, vadovaujantis BK 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis- yra menkavertis, todėl įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikintinas.

Proceso išlaidų byloje nebuvo, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigoti viso bausmės atlikimo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigoti viso bausmės atlikimo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose., šią pareigą įvykdytio per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo bauidžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-05-03 iki 2025-05-04 ir laikyti, kad 6 (šešias) laisvės apribojimo bausmės dienas L. D. jau atliko.

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Basanavičiaus g.2a, Marijampolė, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vidurio Lietuvos skyriumi, Laisvės g. 2, 68502 Marijampolė), per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.