- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- A6.-5281-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04464-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei 40 850,75 eurų dydžio pridėtinės vertės mokesčio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais ar kitais žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019-10-17 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. V. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (kreditorių teisių pažeidimas) ir paskirti minėto straipsnio sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. Pareiškime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019-09-04 pateikė VMI prašymą dėl 40 850,75 Eur pridėtinės vertės mokesčio mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2019-12-25 dėl apyvartinių lėšų trūkumo. VMI, išnagrinėjusi prašymą ir įvertinusi su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2019-09-27 priėmė sprendimą netenkinti Bendrovės prašymo ir neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą bei susidariusios mokesčių nepriemokos sumokėjimo galimybes, VMI analizavo UAB (duomenys neskelbtini) kartu su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką pateiktų banko sąskaitų, kasos knygos išrašo duomenis laikotarpiu nuo 2019-06-17 iki 2019-09-03 ir nustatė, kad šiuo laikotarpiu Bendrovė turėjo piniginių lėšų, tačiau atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nesilaikė. Turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, Bendrovė galėjo geranoriškai mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais bei kitais, žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. Bendrovės vadovas A. V. atsiskaitymo prioritetą teikė ne VMI, o kitiems Bendrovės kreditoriams, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. 2016-06-17 - 2019-09-03 laikotarpiu vykdytos finansinės operacijos, remiantis Bendrovės AB „Swdbank“, AB Luminor bankų išrašais, kasos knygos ataskaita, pagrindžia faktą, kad Bendrovei turint nuolatinę mokestinę nepriemoką, iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos su žemesnės eilės kreditoriais atsiskaityta už daugiau kaip 88,9 tūkst. eurų, iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos - už daugiau, kaip 24,5 tūkst. eurų, iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, - už beveik 700 eurų, iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos - už daugiau kaip 572 eurų, iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos - už daugiau kaip 555 eurų, kasos knygos duomenimis, atsiskaityta už daugiau kaip 3,2 tūkst. eurų. Apibendrintą informaciją pagal atsiskaitymo datas ir informacijos šaltinius (banko sąskaitas, kasos knygos ataskaitą) pateikia 7 priede. Minėtame priede taip pat nurodyta, kokia atitinkamą atsiskaitymo dieną buvo Bendrovės mokestinė nepriemoka. Pažymi, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-06-17 - 2019-09-03 laikotarpiu keitėsi dėl VMI vykdytų priverstinio išieškojimo veiksmų (nurašymų iš Bendrovės bankų sąskaitų), taip pat dėl to, kad 2019-07-26 tarp VMI ir Bendrovės buvo sudaryta mokestinė paskolos sutartis, kuri nutraukta 2019-08-28 sprendimu, pasibaigus mokestinės nepriemokos atidėjimo terminui. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-10-15 duomenimis, Bendrovė valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams nebuvo skolinga. Atlikus Bendrovės pateiktų dokumentų (bankų sąskaitų išrašų, kasos knygos ataskaitos) analizę, nustatyta, kad A. V. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo pažeisdamas kreditoriaus VMI teises, todėl padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nuo administracinio nusižengimo išaiškinimo dienos (2019-09-27) nėra praėję du metai, senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs (ANK 39 str.), todėl prašo iškelti A. V. administracinio nusižengimo bylą ir nagrinėti ją VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 3-4).
Vilniaus miesto apylinkės teismas, susipažinęs su VMI pareiškimu ir pateikta medžiaga, nustatė, kad yra požymių leidžiančių manyti, jog A. V. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl 2019-10-24 nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 117-118).
Administracinėn atsakomybėn traukiamam A. V. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas buvo įteikti 2019-11-19 darbovietės – UAB (duomenys neskelbtini) adresu, taip pat šaukimas išsiųstas 2019-11-15 jo elektroninio pašto adresu, tačiau A. V. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, jokių prašymų nepareiškė. Kadangi administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
A. V. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: Mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 5-6), 2019-09-04 UAB (duomenys neskelbtini) prašymas atidėti arba išdėstyti 40 850,75 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2019-09-04 iki 2019-12-31 pagal pateiktą grafiką (b. l. 8-9), VMI 2019-09-26 išvada dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir 2019-09-27 sprendimas Nr. (23.24-08) 327-14736 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (b. l. 11-16), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose AB „Swedbank“ ir AB „Luminor“ išrašai ir kasos knygos ataskaita apie šios Bendrovės finansines operacijas laikotarpiu nuo 2019-06-01 iki 2019-09-03 (b. l. 18-89), atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais suvestinė (b. l. 90-92), mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų išrašai (b. l. 93-115).
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009). A. V., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad A. V. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai, nes jo vadovaujama Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pažeidė aukštesnės eilės kreditoriaus - VMI teises.
A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jo vadovaujama Bendrovė savanoriškai sumokėjo mokestinę nepriemoką biudžetui. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas nuobaudą A. V. teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į padarymo aplinkybes (įmonė kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, ko pasėkoje buvo nustatytas atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas), į tai, kad 2019-10-15 duomenimis Bendrovė įsiskolinimų valstybės, savivaldybės, fondų biudžetams jau neturėjo, t. y. iki VMI kreipimosi į teismą mokestinę nepriemoką pilnai padengė, žala neatsirado, į pažeidėjo asmenybę (dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracine tvarka nebaustas, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų aukštesniųjų teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-1900/2006, N9-827/2007, N5-542/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-37-2013, 2AT-54-2014; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-794-256/2015, eAN2-56-468/2017).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus A. V. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.