- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-149-401-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 56-1-00449-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Gytis Večerskas, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
- Kategorijos
Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-401/2009
2009 m. balandžio 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008-12-12 nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (6500 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2007-07-23 d., apie 1 val., Užbalių kaime, Gražiškių seniūnijoje, Vilkaviškio rajone, pagrobė svetimą turtą-S. R. automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 11900 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė jį išteisinti. Nurodė, kad bauda paskirta neatsižvelgus į gimusį vaiką, teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors namo gyventojų charakterizuojamas teigiamai. Mano, kad didelę baudą gavo todėl, jog pavėlavo į teismo posėdį. Važiuojant į teismo posėdį sustabdė pasienio pareigūnai ir atliko patikrinimą, todėl pavėlavo. Šiuo metu jis gyvena su savo vaiku ir sugyventine.
Nukentėjusysis S. R. teisme parodė, kad iš jo automobilis, stovėjęs kelkraštyje, buvo pagrobtas, kai jis telefonu kalbėjosi su pažįstama mergina. Tuo metu automobilio variklis buvo užvestas, tačiau teismui nekilo abejonių, jog automobilis galėjo būti pastatytas specialiai taip, kad kas nors jį nuvarytų. Keista ir tai, kad nukentėjusysis telefonu su drauge kalbėjosi prie jos namų, kai draugė galėjo išeiti į lauką ar galėjo kalbėtis ir per langą. Automobilį galėjo įvaryti į draugės namų kiemą. Nukentėjusysis parodė, kad apeliantas kažką sumušė, tačiau tyrimas to nepatvirtino, o teismas tai laiko įrodymu. Nukentėjusysis teismo posėdžio pabaigoje pakeitė parodymus ir pasakė, kad nematė, jog būtent jis (V. B.) nuvarė automobilį ar būtent jis laikė kažką rankoje. Anot nukentėjusiojo jie vijosi automobilį ir nuvažiavo iki Marijampolės. Ten pavažinėjo ir pamatė automobilį degalinėje. Taip negalėjo būti, nes tam neužtektų laiko. Jis (V. B.) niekaip negalėjo spėti nuvažiuoti į Kybartus, pasivažinėti ir grįžti į degalinę. Nukentėjusysis meluoja, kad buvo Marijampolėje. Niekas nenustatė, kad buvo šaudoma. Visi parodė, kad jis ginklo neturėjo. Nukentėjusysis parodė, kad automobilis kainuoja 12000 Lt, nors ikiteisminio tyrimo metu niekas nenustatė kiek jis realiai kainuoja.
Liudytoja E. D. parodė, kad į kiemą nėjo, nes gulėjo lovoje, tačiau mačiusi, kaip atvažiuoja automobilis AUDI 80. Apeliantas aiškina, kad mergina negali taip gerai nusimanyti apie automobilius ir juos atpažinti, be to buvo naktis. Ji automobilio negalėjo matyti, nes pati parodė, jog namo langai yra į kiemo pusę.
Liudytoja D. E. parodė, kad mėlynos spalvos drabužiais apsirengęs vaikinas šovė į S. R., šis nugriuvo ir jam kvietė greitąją medicininę pagalbą. Tačiau sužalojimai nepadaryti, jos parodymai nesutampa su nukentėjusiojo S. R. parodymais.
A. K. parodė, kad S. R. buvo pridėtas pistoletas prie galvos, tačiau jis yra pareigūnas ir moka duoti parodymus. Jis įvykyje nedalyvavo, todėl parodymų duoti negali. Parodė, kad vijosi S. R. automobilį, tačiau jį sutikęs pravažiavo, palaukė kol nuvažiuos ir tik tada vijosi, bet nepavijo.
Liudytojos L. K. parodymai neatitinka nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams. Jai pareigūnai grasino, sakė kad pasodins su visais, todėl ji liudijo nukentėjusiojo naudai.
Nors apžiūros protokolu nustatyta, kad degalinėje matosi kraujas, tačiau nenustatyta kieno jis. Automobilyje Audi jokių pėdsakų nerasta. Paimtas tik dujinis pistoletas ir nurodyta, kad jis naudotas po paskutinio valymo. Nenustačius kada buvo paskutinis valymas negalima pasakyti kada jis buvo naudotas ir tai nėra įrodymas. Liudytojas parodė, kad jis pirmiau pabėgo su automobiliu, o šaudoma buvo po to. Eksperto išvadoje nustatyta, kad S. R. suduotas kirstinis smūgis buku daiktu, galimai koja. Mažai tikėtina, kad tai buvo padaryta krintant.
Nenustatyta ar tą naktį automobilis tikrai stovėjo prie E. D. namo. Ta vieta yra išgalvota. Nepatikrinti liudytojos parodymai ar ji galėjo matyti automobilį iš kiemo pusės. Neaišku kur dingo kulkų gilzės iš kolonėlės. Sulaikymo metu gilzės pas juos nerastos. Pagal telefono ryšį nenustatyta ar jie buvo Kybartuose, nors policininkai turėjo jo tris telefonus. Atpažinimas iš nuotraukų negalėjo būti atliktas, nes jis nusikalstamai grupuotei nepriklauso ir liudytojai jokios grėsmės nebuvo. Neatliktos akistatos. Kažkuris liudytojas parodė, kad tą dieną jis buvo išsitraukęs ginklą ir prie jų priėjo policininkas, susodino juos į automobilį. Tačiau jokių duomenų apie tai nėra.
Teigia, kad S. R. pats, savo noru jam leido naudotis automobiliu. Jam ilgiau negrąžinant automobilio, pagalvojo, kad jo ir neatgaus. Tada sugalvojo istoriją, kurią papasakojo draugams ir visi melavo šią istoriją paliudydami teisme.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. B. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis V. B. savo apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymo, ir prašo jį išteisinti, remiantis skunde nurodytais argumentais, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme. Jo apeliacinio skundo teiginiai prieštaringi, daugelis jų neatitinka visuotinai suprantamų elementarios logikos reikalavimų. Nurodo, kad automobilo jis negrobė, nes jį nukentėjusysis perdavė savanoriškai, liudytojai E. D., D. E., A. K., L. K. apie įvykio aplinkybes meluoja, jis jokio ginklo neturėjo ir iš jo nešovė.
V. B. kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija visiškai sutinka.
Pažymima, kad V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad iš S. R. pagrobė kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusį automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuteistasis V. B. neigia pagrobęs svetimą turtą, nurodydamas, kad jį nukentėjusysis perdavė savo noru. Tačiau šį nuteistojo apeliacinio skundo teiginį pilnai paneigia teisme ištirti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad S. R. automobilis buvo užvaldytas tyčiniais nusikalstamais veiksmais, o ne perduotas nuteistajam laikinai juo pasinaudoti. Nuteistojo V. B. tyčinius nusikalstamus veiksmus pagrobti automobilį patvirtina nukentėjusiojo S. R. parodymai. Pastarasis parodė, kad jam stovint šalikelėje ir kalbantis telefonu su E. D. prie jo privažiavo automobilis Audi 80. Automobilyje buvę asmenys jį sugriebė, pradėjo šaudyti ir pagrobė automobilį. Atvažiavus A. K. ir pastarojo broliui jie kartu vijosi automobilį. Savo automobilį pamatė degalinėje prie Marijampolės ir pats nukentėjusysis S. R. traukė keleivį iš savo automobilio. Už automobilio vairo sėdėjo V. B. (t. 2, b.l. 162).
Šias nukentėjusiojo S. R. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai A. K., A. K., D. E., E. D.. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, vieni kitus papildantys. Liudytoja E. D. parodė, kad kalbėjosi telefonu su nukentėjusiuoju S. R., jos namo langai yra į kelio pusę, matė atvažiuojantį automobilį, girdėjo šūvį. Po šūvio, pas ją į kiemą atbėgo S. R. ir pasakė, kad pagrobė jo automobilį (t.2, b.l.163). Liudytojai D. E., Algirdas ir A. K. parodė, kad jie su S. R. vijosi iš pastarojo pagrobtą automobilį, kurį pamatė degalinėje prie Marijampolės. S. R. ir A. K. ištraukė iš pagrobto automobilio keleivį ir jį vairavusį asmenį - V. B. (t.2, b.l. 163 -165). Šių liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės dėl automobilio pagrobimo ir jo susigražinimo iš pagrobėjo visiškai paneigia nuteistojo V. B. aiškinimą, kad nukentėjusysis S. R. automobilį perdavė savanoriškai. Nei nukentėjusysis nei liudytojai neparodė, kad automobilį nuteistajam V. B. S. R. perdavė laisva valia. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai sutampa, jų objektyvumu nėra pagrindo abejoti.
Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos operatyvinio skyriaus registravimo žurnale esantis įrašas patvirtina, kad S. R. 2007-07-23, 1:10 valandą pranešė apie iš jo pagrobtą automobilį (t.1, b.l.38). Pranešimas policijai apie pagrobtą automobilį iškart po įvykio visiškai paneigia automobilio perdavimo galimybę šalių bendru sutarimu. Atmestini skundo argumentai, teigiant, kad nukentėjusysis S. R. automobiliu leido laikinai pasinaudoti, nes nėra jokių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų. Aukščiau nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. K., kuri buvo kartu su V. B. įvykio metu. Ji patvirtino mačiusi automobilio pagrobimo momentą ir suprato, kad jis buvo pavogtas, automobilį vairavo V. B., matė muštynes prie degalinės (t.2, b.l.165-166). Priešingai nei teigia apeliantas, šios liudytojos parodymai visiškai sutampa su aukščiau paminėtų liudytojų nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir jais abejoti teismas taip pat neturi pagrindo. Atmestinas deklaratyvus skundo teiginys, dėl šiai liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo darytas poveikis.
Nuteistasis apeliaciniame skunde aiškina, kad jis šaunamojo ginklo neturėjo, iš jo nešovė ir negrasino. Pažymima kad, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta, jog V. B. nuteistas už automobilio pagrobimą grasinant šaunamuoju ginklu, ši aplinkybė jam neinkriminuota, neturėjo reikšmės veikos kvalifikavimui. Apylinkės teismas pripažino, kad dujinis pistoletas buvo panaudotas tarpusavio konflikto metu, tai abejonė, kurią pirmos instancijos teismas aiškino nuteistojo naudai, todėl kolegija palieka šį skundo teiginį nenagrinėtą, nes nustačius priešingai, nei teigia nuteistasis, būtų pasunkinta jo teisinė padėtis.
Nėra pagrindo abejoti, kad iš nukentėjusiojo S. R. pagrobto automobilio Mercedes Benz vertė yra mažesnė nei 11900 Lt, todėl niekuo nepagrįstas šis apeliacinio skundo teiginys. Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis yra neapgadintas, techniškai tvarkingas (t.1 b.l.3-5). Nukentėjusiojo nurodyta automobilio vertė atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl akistatos neatlikimo ir iš įvykio vietos paimto kraujo mėginio tyrimo būtinumo. Vadovaujantis LR BPK 2 str. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pagal savo kompetenciją imasi visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti atliekami tik tokie tyrimo veiksmai, be kurių negalima pasiekti Baudžiamojo proceso įstatymo numatytų tikslų. Atsižvelgiant į V. B. inkriminuotos veikos aplinkybes ir byloje esančius jo kaltę patvirtinančius duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo būtinybės surengti akistatą ir atlikti iš įvykio vietos paimto kraujo mėginio tyrimą. Nuteistasis nebuvo kaltinamas už sveikatos sutrikdymą.
Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad buvo pažeista asmens parodymo atpažinti tvarka, nes atpažinimas buvo daromas pagal jo nuotrauką. LR BPK 192 str. 5 d. numato, kad atpažinimas gali būti daromas pagal nuotrauką. Ar asmuo turi būti atpažįstamas jį tiesiogiai parodant, ar parodant jo nuotrauką sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo taktiką. Kolegija pripažįsta, kad LR BPK 192 str. nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka nepažeista.
Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme. Mano, kad skiriant bausmę buvo neatsižvelgta į ką tik gimusį vaiką ir nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šie skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės visiškai nepagrįsti. V. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas V. B., numatytos bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nors V. B. nusikalto antrą kartą, tačiau teismas vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir LR BK bendrosios dalies normų nuostatomis jam paskyrė pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę-baudą. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, įvertino LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeisti. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atmestini skundo teiginiai dėl lengvinančios aplinkybės nepripažinimo, kad apeliantas teigiamai charakterizuojamas namo gyventojų. LR BK 59 str. 1 d. nustato kokios aplinkybės gali būti pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas kaimynų, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal LR BK 59 str. 1 d., ir šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti lengvinančia vadovaujantis LR BK 59 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta. Nusikaltimas - apysunkis, baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad teismas vertindamas nusikaltimo pavojingumą atsižvelgė ir į tai, kad pagrobto automobilio vertė nedidelė, jis grąžintas savininkui, civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos nepareikštas. Taipogi teismas atsižvelgė, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikaltimą pagal LR BK 178 str. 2 d. skyrė 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (6500 Lt) baudą, kuri yra žymiai mažesnė nei LR BK 47 str. 3 d. 3 punkte numatytos bausmės vidurkis už padarytą apysunkį nusikaltimą, ir mažinti ją dar labiau, atsižvelgiant į tai, kad jis turi mažametį vaiką ar į kitus skundo teiginius, nėra pagrindo.
Pirmos instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.