- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- A15.-34-486/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02570-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Pažeidėjas
- B. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui B. S., nukentėjusiajam J. K., vertėjai V. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo B. S., gim. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. S. 2018 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., Vilniuje sankryža vairavo automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, vairuodama nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, automobilis pariedėjo atgal, atsitrenkė į gale stovintį automobilį Volvo C70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidusi kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo B. S. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną už vairo sėdėjo ne ji, o užsienietis, kuris vėliau sužinojęs, kad nėra draudimo, pabėgo. Po to už vairo atsisėdo ji. Be to, po tariamo eismo įvykio, ji buvo tikrai išlipusi ir jokio įbrėžimo nebuvo, nei ant jos automobilio Audi A4, nei ant Volvo C 70 nukentėjusiojo vairuojamo automobilio. Ji tuo metu buvo sutrikusi, susinervinusi. Matėsi, kad jokio įbrėžimo, įlenkimo nebuvo, todėl įlipo į mašiną ir išvažiavo. Mano, kad nukentėjusysis tiesiog norėjo pasipelnyti. Ji negirdėjo, kaip jai nukentėjusysis sakė, kad iškvietė policiją, nes labai buvo susijaudinusi, norėjo kuo greičiau išvažiuoti, netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Tai buvo tamsus paros metas, po 20 val. Nebuvo nei įlenkimų, nei įbrėžimų. Ant jos automobilio nėra jokių žymių, tai kaip galėjo būti ant nukentėjusiojo ir ji nuvažiavo, nesulaukusi pareigūnų. Dėl nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų, kuriose matosi įbrėžimas, tai nėra aišku, ar įbrėžimas padarytas įvykio dieną.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. K. parodė, kad autoįvykis įvyko 2018 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., sankryža. Nukentėjusysis važiuodamas savo automobiliu Volvo C70, sustojo prie automobilio „Audi“ prie šviesoforo. Kai pasikeitė šviesoforo spalva, automobilis pradėjo gesti ir negalėjo pajudėti į priekį, o ten buvo įkalnė ir automobilis Audi pradėjo ridėti atbulai. Nukentėjusysis kiek galėdamas atsitraukė atgal, bet už jo stovėjo kitas automobilis. A. A. vairuotojas nereagavo į garsinius signalus ir ridėdamas atbulomis nestipriai atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį Volvo C70. Kai J. K. išlipo, pastebėjo, kad už vairo sėdėjo moteris, o šalia vairuotojos sėdėjo tamsaus gymio vyras, gal 50-iems metų. Vairuotoja iš pradžių neišlipo. Tuomet nukentėjusysis paskambino policijai, po to skambučio vyras bandė atsisėsti už vairo, vietoj vairuotojos. Po to jie vėl apsikeitė vietomis, už vairo sėdo vairuotoja moteris, bandė išvažiuoti. Kai automobilis Audi atsirėmė į nukentėjusiojo automobilį, tada gavosi lyg atrama ir automobiliai stovėjo Kai nukentėjusysis paskambino policijai, moteris tuomet išlipo, pažiūrėjo, patrynė ranka, pasakė, kad čia nėra jokių pažeidimų ir išvažiavo iš įvykio vietos. J. K. tikrai aiškiai pasakė tai vairuotojai, kad iškvietė policiją, dar paklausė, kodėl ji bandė išvažiuoti. Tačiau automobilio Audi vairuotoja pasakė, kad ji nieko nepadarė ir išvažiavo iš įvykio vietos. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusysis tada parašė pareiškimą policijai. Žala neatlyginta, nukentėjusysis pateikė sąmatą, kad po įvykio automobilio remonto darbai kainuos 150,04 eurų, būtent tokia sumą nukentėjusysis prašo priteisti padarytai žalai atlyginti.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. V. parodė, kad dirba Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje. Gavusi iškvietimą, atvyko į įvykio vietą Gelvonų – Ozų gatvių sankryžoje. Rado automobilio „Volvo“ vairuotoją, kuris paaiškino, kad stovėjo prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui. Pasikeitus signalui, kitas automobilis „Audi“ atsitrenkė į jo automobilį „Volvo“ ir išvažiavo iš įvykio vietos. Nelabai detalių atsimena, tik žino, kad sėdėjo moteris už „Audi“ automobilio vairo, po to apsikeitė vietomis su vyriškiu. Nuotraukas turbūt darė jos porininkas. Nukentėjusysis sakė, kad yra liudytojų, bet kai jie atvyko, jau nieko nebuvo.
Teismo posėdyje liudytoja R. M. parodė, kad įvykio dieną ji su vyru ir vaikais savo automobiliu važiavome pirma juosta, berods Ozo gatve. Priekyje jų važiavo sidabrinė „Volvo“. Viena mašina norėjo persirikiuoti iš antros juostos į pirmą, užvažiavo automobiliui Volvo į priekį ir jie taip atsidūrė prie šviesoforo. Kai užsidegė žalia šviesa, tada tas automobilis, kuris užvažiavo Volvo į priekį, pajudėjo atgal link Volvo. Vadinasi tas automobilis, kuris užvažiavo Volvo į priekį buvo pirmas nuo šviesoforo, paskui „Volvo“, o paskui liudytojos šeima su savo mašina. Liudytoja matė, kaip tas automobilis, kuris buvo prieky Volvo“ pradėjo važiuoti atgal. Bandė ir Volvo automobilis pajudėti atgal, tačiau negalėjo, nes ten buvo liudytojos šeimos automobilis. Tada liudytoja matė, kaip panelė išėjo iš vairuotojo pusės ir perėjo į keleivio pusę. Po to liudytojos vyras paliko savo telefoną ir jie u šeima nuvažiavo, o tos dvi mašinos liko stovėti. Liudytojos manymu, ta mašina, kurios markės nežino, jos vairuotoja gal ne tą paspaudė, gal norėjo į priekį važiuoti, o automobilis pradėjo atgal važiuoti.
Teismo posėdyje liudytojas O. M. paaiškino, kad įvykio vakarą jis su žmona ir vaikais važiavo savo automobiliu Ozo gatvė. Pamatė, kaip pirma važiavusi mašina norėjo iš antros juostos persirikiuoti į pirmą. Jautėsi, kad tos mašinos vairuotojas nepatyręs, nes staigiai paspaudė greičio pedalą ir vos spėjo sustoti prieš „Volvo“. Kai užsidegė raudona šviesa, sustojo jie, priekyje jų buvo „Volvo“, ir prieky „Volvo“ buvo toji mašina, kuri staigiai užvažiavo „Volvo“ į priekį. Markės to automobilio liudytojas nepamatė, nes buvo tamsu. Tada ta pirma mašina pradėjo judėti atgal link „Volvo“, o „Volvo“ vairuotojas, kad išvengtų susidūrimo pradėjo judėti link jų. Liudytojui buvo įdomu, kuo viskas baigsis. Po to iš tos mašinos, kuri buvo priešais „Volvo“ išėjo moteris, atsisėdo į keleivio pusę. Liudytojas nieko nesuprato, kas čia vyksta. O po to staigiai trūktelėjo atbulai ir atsitrenkė į „Volvo“. Liudytojas su šeima bijojo, kad tik „Volvo“ į juos neatsitrenktų. Po to liudytojas davė savo telefono numerį nukentėjusiajam ir jie nuvažiavo. O. M. iš savo automobilio nebuvo išlipęs, Bet tikrai matė, kad moteris išlipo ir persėdo į keleivio vietą. Ar buvo „Volvo“ vairuotojas išlipęs, jis nematė. Po to dar apie 5 minutes pastovėjo, ir nuvažiavo. Liko stovėti du automobiliai: „Volvo“ ir tas kitas. Liudytojas suprato, kad buvo smūgis, tikrai matė, kaip „Volvo“ sujudėjo, t. y. pirmas automobilis atsirėmė į „Volvo“ automobilį.
Tokiu būdu, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. S. savo kaltės įvykdžius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus nepripažino, tačiau tokie jos paaiškinimai kategoriškai prieštarauja nukentėjusiojo J. K. parodymams, liudytojų A. V., R. M. bei O. M. parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsižvelgtina į tai, kad tiek nukentėjusysis J. K., tiek liudytojas O. M. betarpiškai matė vairuojant būtent administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį B. S.. Teismo posėdyje tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas O. M. patikino, kad vairavo būtent B. S., o su keleiviu vietoje buvusiu tamsaus gymio vyru tik bandė apsikeisti vietomis tik po įvykio. Iš pateiktos rašytinės medžiagos, bei nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų akivaizdu ir tai, kad nestiprus smūgis buvo, automobilis Volvo buvo užkabintas ir atsirado įbrėžimas, kuris iš esmės atitinka nukentėjusiojo pateiktas nuotraukas. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patikino, kad smūgis buvo, be to pati administracinėn atsakomybėn traukiama B. S. buvo išlipusi iš automobilio, todėl jos teiginiai, jog įbrėžimo nebuvo nėra teisiškai pagrįsti. Nukentėjusiojo ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, nėra prieštaringi, parodymai tik papildo vieni kitus, atitinka faktinės bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, o būtent: pareigūnų tarnybinis pranešimas (b.l. 5), nukentėjusiojo rašytinis paaiškinimas (b.l. 8), liudytojo rašytinis paaiškinimas (b.l. 10), pateiktos fotonuotraukos (b.l. 10-11).
Pabrėžtina ir tai, kad B. S. neneigė, kad ji vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti. Taip neneigia, kad įvykio vakarą po to kai priėjo vyriškis ir pasakė, kad ji apgadino jo automobilį, ji išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo Volvo automobilį. Kadangi ant Volvo automobilio jokių pažeidimų nebuvo, ji sėdo į savo automobilį Audi ir išvažiavo nesulaukusi policijos pareigūnų. Tokį savo elgesį B. S. motyvavo tuo, kad įvykio metu buvo labai susijaudinusi, nestebėjusi, kad Volvo automobilio jokių pažeidimų pagalvojo, kad jokio autoįvykio neįvyko, todėl ir nelaukė policijos pareigūnų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, galima pagrįstai teigti, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad B. S. įvykdė jai inkriminuojamus nusižengimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiat į aukščiau išdėstytus argumentus, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens B. S. paaiškinimai vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
B. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į B. S. asmenybę, kad ji bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus B. S. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytas baudas, kurių dydis siekia arčiau baudos vidurkio.
LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalies nuostatas už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju B. S. padarė aptariamą nusižengimą naudodamasi automobiliu, kuris priklauso jai, tačiau ji panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų praeityje nėra padariusi, be to, įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis. Todėl šiuo atveju teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.
Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu pateikė sąmatą kiek kainuos automobilio remontas, tai 150.04 eurų sumai.
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina padarytos turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
Iš teismui pateikto matyti, kad žala nėra geranoriškai atlyginta, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ją ginčija, tačiau žalos dydis yra apskaičiuotas, juo netikėti nėra pagrindo, todėl ši suma priteistina iš administracinėn atsakomybėn trauktino asmens B. S. nukentėjusiojo J. K. naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas., teismas
nutaria:
B. S., gim. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 70 (septyniasdešimties) eurų dydžio baudą.
B. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 400 (keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
B. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, B. S. skirti galutinę nuobaudą - 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 664 straipsniu, priteisti iš B. S., nukentėjusiojo J. K. naudai 150.04 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 04 ct) eurų turtinei žalai atlyginti.
Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18093868547.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1-2 dalimi).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą