- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-79/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- T. V., A. V., V. B., A. Š.
- Advokatai
- Zigmas Pečiulis
- Kategorijos
- 1.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.4.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.2.4Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 1.2.14.7Kvalifikuotas turto prievartavimas (BK 181 str. 2, 3 d.)
- 1.2.14.13Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
gynėjams advokatams Zigmui Pečiuliui, Juzef Stankevič, Jolantai Teresei Litvinskienei, Adomui Liutvinskui, Laimai Balčiūnienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro bei nuteistųjų T. V. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 str. 1 d. (2003-07-04 Lietuvos Respublikos Įstatymas Nr. IX-1706) ir 178 str. 3 d., BK 302 str. 1 d. (2000-09-26 Lietuvos Respublikos Įstatymas Nr. VIII-1968), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., o taip pat baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., ir nuteistas:
- pagal BK 249 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už W. G. ir J. G. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už G. Ž. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „A. A. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už K. G. dokumento pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 187 str. 3 d., už UAB „Antikora“ turto sugadinimą – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., už pasikėsinimą pagrobti automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už A. T. ir J. K. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už D. M. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už UAB (duomenys neskelbtini) bei K. H. R. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Remiantis BK 63 str. 1, 5, 6 d., apėmimo būdu subendrintos ir šios T. V. paskirtos bausmės:
- už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir W. G. , J. G. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir Žukovo dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta sebandrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „A. A. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . vagystę ir K. G. dokumento pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB „Antikora“ turto sugadinimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 187 str. 3 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir A. T. bei J. K. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir J. S. M. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB (duomenys neskelbtini) bei K. H. R. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 249 str. 1 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (už automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, atliekant ją pataisos namuose.
T. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 189 str. 2 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 str. 1 d. (2003-07-04 Įstatymas Nr.IX-1706) ir 178 str. 3 d., 302 str. 1 d. (2000-09-26 Įstatymas Nr.VIII-1968), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 181 str. 2 d., bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir nuteistas:
- pagal BK 249 str. 1 d. – laisvės atėmimu dešimčiai metų;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už W. G. ir J. G. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str., už G. Ž. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d. 178 str. 3 d., už automobilio „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Audi allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už K. G. dokumento pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 187 str. 3 d., už UAB „Antikora“ turto sugadinimą – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., už pasikėsinimą pagrobti automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimu trims metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už A. T. ir J. K. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už D. M. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio turto vagystę – laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už UAB (duomenys neskelbtini) K. H. R. dokumentų pagrobimą – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 181 str. 2 d., už turto prievartavimą iš S. M. – laisvės atėmimu ketveriems metams.
Remiantis BK 63 str. 1, 5, 6 d., apėmimo būdu subendrintos ir A. V. paskirtos bausmės:
- už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir W. G. , J. G. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir G. Ž. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę ir K. G. dokumento pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB „Antikora“ turto sugadinimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 187 str. 3 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir A. T. , J. K. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir J. S. M. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams;
- už automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB (duomenys neskelbtini), K. H. R. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. šios bausmės subendrintos su A. V. pagal BK 249 str. 1 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (už automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir BK 181 str. 2 d. (už S. M. turto prievartavimą) paskirtomis bausmėmis ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, ją atliekant pataisos namuose.
A. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 189 str. 2 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 str. 1 d. (2003-07-04 Įstatymas Nr. IX-1706) ir BK 178 str. 2 d., 178 str. 3 d., 302 str. 1 d. (2000-09-26 Įstatymas Nr. VIII-1968), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 181 str. 2 d., bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., ir nuteistas:
- pagal BK 249 str. 1 d., pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p., laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už W. G. ir J. G. dokumentų pagrobimą, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu trims mėnesiams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už G. Ž. dokumentų pagrobimą, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu trims mėnesiams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „A. A. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d., už K. G. dokumento pagrobimą, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu trims mėnesiams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. už automobilio „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 187 str. 3 d. už UAB „Antikora“ turto sugadinimą, – laisvės apribojimu trims mėnesiams;
- pagal BK 25 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., už pasikėsinimą pagrobti automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d., už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę – laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 178 str. 2 d., už automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių;
- pagal BK 181 str. 2 d., už turto prievartavimą iš S. M. , pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p., – laisvės apribojimu septyniems mėnesiams.
Remiantis BK 63 str. 1, 5, 6 d., apėmimo būdu subendrintos ir S. A. paskirtos bausmės:
- už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir W. G. , J. G. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams;
- už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir G. Ž. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams;
- už automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystę ir K. G. dokumentų pagrobimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams;
- už automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB „Antikora“ turto sugadinimą (pagal BK 178 str. 3 d. ir 187 str. 3 d.) paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str., šios bausmės subendrintos su bausmėmis S. A. paskirtomis pagal BK 249 str. 1 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (už automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystes) bei BK 178 str. 2 d., 181 str. 2 d. (už automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir S. M. turto prievartavimą) ir S. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, uždraudžiant nuteistajam palaikyti bet kokius ryšius su T. V. , A. V. , V. P. , A. Š. , įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, 200 valandų išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su 2005-12-23 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas dvejiems metams ir 20 MGL, t.y. 2500 Lt bauda, uždraudžiant nuteistajam palaikyti bet kokius ryšius su T. V. , A. V. , V. P. , A. Š. , įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, 200 valandų išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 str. 1 d. (2003-07-04 LR Įstatymas Nr.IX-1706) ir 178 str. 3 d., 302 str. 1 d. (2000-09-26 LR Įstatymas Nr.VIII-1968), 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 178 str. 2 d., 181 str. 2 d. ir nuteistas:
pagal BK 249 str. 1 d., pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. už automobilio „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 1 metams;pagal BK 25 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d. už pasikėsinimą pagrobti automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 10 mėnesių;pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. už automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 1 metams;pagal BK 25 str. 4 d. 302 str. 1 d. už A. T. ir J. K. dokumentų pagrobimą, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 3 mėnesiams;pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 1 metams;pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. už automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 1 metams;pagal BK 25 str. 4 d. 302 str. 1 d. už J. S. M. dokumentų pagrobimą, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 3 mėnesiams;pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 1 metams;pagal BK 25 str. 4 d. 178 str. 3 d. už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 1 metams;pagal BK 25 str. 4 d. 178 str. 3 d. už automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio turto vagystę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 1 metams;pagal BK 25 str. 4 d., 302 str. 1 d. už UAB (duomenys neskelbtini), K. H. R. dokumentų pagrobimą, pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 3 mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. už automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę – laisvės apribojimu 10 mėnesių;pagal BK 181 str. 2 d. už turto prievartavimą iš S. M. , pritaikius BK 62 str. 2 d. 3 p. – laisvės apribojimu 10 mėnesių.
Remiantis BK 63 str. 1, 5, 6 d., apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos V. P. už: automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir A. T. , J. K. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) ir nustatyta bausmė – laisvės apribojimą 1 metams; už automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir J. S. M. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) ir nustatyta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams; už automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB (duomenys neskelbtini), K. H. R. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) ir nustatyta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str., šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 249 str. 1 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (už automobilių „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vagystes) bei BK 178 str. 2 d., 181 str. 2 d. (už automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, S. M. turto prievartavimą) ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. V. P. uždrausta palaikyti bet kokius ryšius su T. V. , A. V. , S. A. , V. Š. , A. Š. . Jis įpareigotas nuo 23 val. iki 5 val. ryto būti namuose, 180 valandų išdirbti sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. (už automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę) ir nuteistas 56 MGL dydžio (7000 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė subendrinta su 2005-12-23 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 72 MGL (9000 Lt) dydžio bauda.
V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 2 d. (už turto prievartavimą iš S. M. ) ir, taikant BK 54 str. 3 d., jam paskirta 64 MGL (8000 Lt) dydžio bauda.
Iš T. V. , A. V. , S. A. solidariai priteista: 80 341 Lt - W. G. naudai, 260 Lt - G. Ž. naudai, 3 884 Lt - UAB „Aliksta“ naudai, 140 175,97 Lt - UAB „Fortransas“ naudai, 220 Lt - D. Č. naudai, 9 800 Lt - R. T. naudai, 8 190 Lt - K. G. naudai, 17 545,82 Lt - UAB „Audiosistemos“ naudai, 19 465 Lt - S. M. naudai, 1 200 Lt - UAB „Antikora“ naudai. Iš T. V. , A. V. , S. A. , V. P. solidariai priteista: 1 000 Lt - G. P. naudai, 2 000 Lt - H. G. M. naudai, 8 560 Lt - S. R. naudai. Iš T. V. , A. V. , V. P. solidariai priteista 45 566 Lt - J. S. M. naudai, 14351,07 Lt - UAB „Z. R. “ naudai, 467 Lt - M. S. naudai, 685 Lt - I. R. naudai, 49 86,02 Lt - UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Šiuo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. P. bei R. U. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. , A. V. , S. A. ir V. P. nuteisti už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje bendrai darant sunkius nusikaltimus – didelės vertės svetimo turto (automobilių) vagystes bei kitas nusikalstamas veikas:
tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2003 m. gegužės mėnesio T. V. ir A. V. , o taip pat ir V. Š. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 str. 7 p., BK 39¹ str. pagrindu (t. 14, b. l. 109-119), pradėjo dalyvauti D. S. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 str. 7 p. pagrindu dėl šio asmens mirties (t. 15, b. l. 119-120), sukurtame ir vadovaujamame nusikalstamame susivienijime, veikusiame iki 2004 m. vasario pabaigos; nuo 2003 m. pavasario - gegužės mėnesio, šio susivienijimo veikloje T. V. ir A. V. pasiūlymu pradėjo dalyvauti S. A. , veikęs iki 2003 m. gruodžio vidurio, o nuo 2003 m. lapkričio pabaigos to paties nusikalstamo susivienijimo veikloje – iki 2004 m. vasario pabaigos, dalyvavo V. P. . Dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenis ir užduotis. Tiesiogiai vagystėse dalyvavo T. V. , A. V. bei jų nurodymus vykdę S. A. ir V. P. . Bendriems nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavę nuteistieji įgijo ir naudojo įrankius bei priemones: visrakčius, atsuktuvus, specialius, tarp jų ir elektroninius, prietaisus automobilių spynų užraktams ištraukti, palydovinės apsauginės sistemos (signalizacijos) bangoms slopinti, pagrobtų automobilių varikliams užvesti, naujiems raktams su skaitmeniniu kodu gaminti, papildomiems transponderiams įprogramuoti, radijo stotį, kurios pagalba buvo klausomasi policijos radijo ryšio eteriu perduodamų pranešimų, mobiliojo ryšio telefonus ir korteles tarpusavio ryšiams palaikyti; įgijo ir naudojo automobilius „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. K. vardu), „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. V. vardu), „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas V. P. vardu), „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas M. V. vardu), „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas G. V. vardu), „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas D. K. vardu), „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiu R. S. ), kuriuos naudojo vykstant į nusikaltimų padarymo vietas, tempiant bei lydint pagrobtuosius automobilius, o pastarųjų slėpimui (iki jų realizavimo) nuomojo ir naudojo patalpas – Lieponių žemės ūkio bendrovei priklausantį angarą Tiltų kaime, Trakų rajone, privačių asmenų garažus – Nr. 147 ir Nr. 59, esančius (duomenys neskelbtini), Vievyje, Nr. 73 ir Nr. 40 – (duomenys neskelbtini), Vievyje, sodybą (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. Siekiant paslėpti nusikaltimų pėdsakus ir pašalinti vagysčių metu padarytus sugadinimus bei kliūtis, realizuojant pavogtus automobilius, buvo pasitelkti kiti asmenys, gebantys tai padaryti, tai yra D. S. pasiūlymu įtrauktas į nusikalstamo susivienijimo veiklą V. Š. , kuris pakeisdamas (pervirindamas) tokių automobilių identifikacinius numerius, sumontuodavo, pakeisdavo signalizacijų sistemas. Realizavus pagrobtus automobilius, buvo gaunamos lėšos, kurių dalis buvo paskirstoma nusikalstamo susivienijimo nariams ar kitiems bendrininkams pagal jų indėlį į nusikalstamą veiklą.
Tokiu būdu, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje nuteistieji įvykdė šias nusikalstamas veikas:
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2003-05-10, nuo 01.00 iki 04.00 val., Trakuose, viešbučio „Trakai“, esančio Ežero g. 7, aikštelėje, tuo metu, kai T. V. nurodytoje aikštelėje, o S. A. – iš netoli esančio vaikų darželio „Obelėlė“ teritorijos, Trakų g. 13, stebėjo aplinką, A. V. prasuko 42 000 Lt vertės automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B. , vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, panaudodamas specialų prietaisą, užvedė minėtą automobilį „Audi A6“ ir iš vagystės vietos su pagrobtu automobiliu bei jame buvusiu A. B. priklausančiu turtu, t.y. 138 Lt vertės konjako buteliu, 207 Lt vertės konditerijos gaminiais, 276 Lt vertės 2 kvepalų buteliukais (viso turto už 621 Lt), nuvyko į tyrimo nenustatytą vietą, kur paslėpė pagrobtą automobilį.
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei dokumentus: 2003-06-15, apie 03.00 val., Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, Buklos kaime, I. B. sodyboje, tuo metu, kai T. V. šioje sodyboje, o S. A. netoli geležinkelio pervažos, Rūdiškėse, Palieknės g., stebėjo aplinką, A. V. prasuko 75 900 Lt vertės automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio W. G. vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, pagrobė šį automobilį, kuriame buvo nukentėjusiesiems priklausantys asmens dokumentai bei turtas, t. y. W. G. Olandijos piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas, J. G. Olandijos piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas, 2 banko kortelės, kelioninio namuko dokumentai, sveikatos pažymėjimas, 300 Lenkijos zlotų (231 Lt), 50 eurų (173,5 Lt), 1 035 Lt vertės automobilio radijas, 69 Lt vertės telefonas ir telefono kortelės, 1 638,75 Lt vertės 4 meškerės, 172,5 Lt vertės 2 žuvų gaudymo aliarmo signalai, 690 Lt vertės liemenė su žuvų gaudymo įranga, 69 Lt vertės krepšys su trim kėdutėm žvejybai, 155,25 Lt vertės suolas, 51,75 Lt vertės sviedinys, 69 Lt vertės akiniai, 86,25 Lt vertės 2 lietsargiai (bendrai turto už 4 441 Lt). T. V. ir S. A. lydint automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , A. V. nuvažiavo pagrobtuoju „VW Passat“ į G. P. priklausančią sodybą, esančią „Gilušio“ sodų bendrijoje, Trakų rajone, kur laikinai jį paslėpė. Sekančią dieną, vakare, A. V. pagrobtu automobiliu „VW Passat“, T. V. ir S. A. lydint automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuvyko į M. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, ir ten pagrobtą automobilį paslėpė.
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei dokumentus: 2003-07-08, nuo 02.00 val. iki 08.40 val., Vilniuje, Miežių g., namo Nr. 6 aikštelėje, tuo metu, kai T. V. šioje aikštelėje, o S. A. – netoli esančioje Baltupio - Mokslininkų g. sankryžoje stebėjo aplinką, A. V. iš anksto pasigamintu raktu atrakino 60 534 Lt vertės automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio UAB „Aliksta“, vairuotojo dureles bei užvedimo spynelę ir pagrobtą automobilį, kuriame buvo ir G. Ž. dokumentai – įgaliojimas, draudimo polisas bei G. Ž. priklausantis turtas – 100 Lt vertės 10 kompaktinių plokštelių, 60 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono laisvų rankų įranga, 100 Lt vertės vaikiška automobilio sėdynė – viso turto už 260 Lt, prikabino prie V. V. vairuojamo, 2003-05-10 Trakuose pavogto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo automobiliu („Audi A6“), S. A. lydint automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nutempė A. V. vairuojamą pagrobtą automobilį „Toyota RAV4“ iš vagystės vietos į V. S. priklausantį garažą Nr. 147, esantį Vilniaus g. 88 a, Vievyje, kur jį paslėpė. Po to, 2003 m. liepos mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, minėtame garaže T. V. nurodymu pagrobtame automobilyje V. Š. (jo atžvilgiu tyrimas nutrauktas), nuėmė signalizaciją, įstatė perprogramuotą kompiuterį, transponderį, o vėliau, 2003 m. vasarą, rudens pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, automobilis buvo realizuotas.
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2003-07-11, apie 03.00 val., Vilniuje, M. P. g. namo Nr. 5 aikštelėje, tuo metu kai T. V. šioje aikštelėje, o S. A. – netoli esančioje Vydūno - Karaliaučiaus g. sankryžoje stebėjo aplinką, A. V. , iš anksto pasigamintu raktu, atrakino 88 745,77 Lt vertės automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „VB Lizingas“, vairuotojo dureles ir užvedimo spynelę. Po to, pagrobtą automobilį, kuriame buvo ir D. Č. priklausantis turtas – 30 Lt vertės pagalvė „Toyota“, 20 Lt vertės pakabukas, 70 Lt vertės akiniai, 100 Lt vertės 5 kompaktiniai diskai, viso turto už 220 Lt, prikabino prie T. V. vairuojamo, 2003-05-10 Trakuose pavogto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, S. A. lydint automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nutempė A. V. vairuojamą pagrobtą automobilį „Toyota RAV4“ iš vagystės vietos į R. B. priklausantį garažą Nr. 59, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė. Po to, 2003 m. vasarą - rudenį, tiksliai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis automobilis buvo realizuotas.
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2003-09-01, apie 01.00 val., Birštone, B. Sruogos g. 25, UAB „Birštono šiluma“ saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo metu, kai T. V. šioje aikštelėje, o S. A. B. Sruogos g. stebėjo aplinką, A. V. prasuko 32 594 Lt vertės automobilio „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Tombetis“, vairuotojo durelių bei užvedimo spyneles, kartu su T. V. metalo žirklėmis iškirpo aikštelės tvoros dalį. Po to A. V. ir S. A. išstūmė pagrobtą automobilį iš vagystės vietos pro iškirptą tvoroje angą į B. Sruogos gatvę, kur A. V. ir S. A. prikabino jį prie T. V. vairuojamo automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , šiuo automobiliu („Mitsubishi Galant“), kartu su S. A. nutempė A. V. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz Vito“ į R. B. priklausantį garažą Nr. 59, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė. 2003 m. rugsėjo - spalio mėn., dienos metu, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, degalinėje, esančioje automagistralės Kaunas - Klaipėda 150 kilometre, nuteistieji automobilį „Mercedes Benz Vito“ realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims.
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2003-09-10, apie 03.00 val., Trakų rajone, Markininkų kaime, R. T. priklausančioje sodyboje, tuo metu, kai T. V. ir S. A. stebėjo sodybos aplinką, A. V. iš anksto pasigamintu raktu, atrakino 97 700 Lt vertės automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio R. T. , vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, o S. A. pagrobtą automobilį prikabino prie T. V. vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , šiuo automobiliu („Audi V8“), S. A. lydint automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nutempė A. V. vairuojamą pagrobtą automobilį „Toyota RAV4“ iš vagystės vietos į V. S. priklausantį garažą Nr. 147, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė. Po to, 2003 m. rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, minėtame garaže, T. V. nurodymu, pagrobtame automobilyje V. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), nuėmė signalizaciją, įstatė perprogramuotą kompiuterį, transponderį, vėliau – 2003 m. rudenį, tiksliai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, automobilis „Toyota RAV4“ buvo realizuotas.
T. V. , A. V. , S. A. ir V. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2003-09-13, apie 23.00 val., Trakuose, šalia viešbučio „Rotušė“, esančio Vytauto g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo metu, kai T. V. ir S. A. šioje aikštelėje stebėjo aplinką, A. V. specialiu prietaisu ištraukė 46 623,90 Lt vertės automobilio „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Latvijos Respublikos AB „Latvijas Unibanka“, vairuotojo durelių spynelę, po to, kartu su T. V. , automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išvykę iš įvykio vietos pasigamino raktą, tinkamą atrakinti „VW Bora“ durų ir užvedimo spyneles. Vėliau, 2003-09-14, apie 02.45 val. Trakuose, šalia viešbučio „Rotušė“, esančio Vytauto g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo metu, kai T. V. ir S. A. šioje aikštelėje stebėjo aplinką, A. V. pagamintu raktu atrakino automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, o S. A. pagrobtą automobilį, kuriame buvo ir G. P. priklausantis turtas - 138 Lt vertės 5 kompaktiniai diskai, 103,50 Lt vertės 2 lietsargiai, 69 Lt vertės automobilinė vaikiška sėdynė, 690 Lt vertės dėžė su instrumentais (viso turto už 1 000,50 Lt), prikabino prie T. V. vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , šiuo automobiliu („Audi V8“) T. V. ir S. A. nutempė A. V. vairuojamą automobilį „VW Bora“ iš vagystės vietos į V. S. priklausantį garažą Nr. 147, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė. 2004 m. vasario mėn., vakare, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, degalinėje, esančioje šalia automagistralės Kaunas-Klaipėda, prie Kryžkalnio, T. V. , A. V. ir V. P. automobilį „VW Bora“ realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims.
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei dokumentus: 2003-09-27, apie 24.00 val., Trakų rajone, Penkininkų kaime, poilsiavietėje „Slidžių bazė“, tuo metu, kai nusikalstamo susivienijimo narys S. A. miškelyje prie poilsiavietės, o T. V. minėtoje poilsiavietėje stebėjo aplinką, A. V. specialiu prietaisu ištraukė 177365 Lt vertės automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio UAB „Audiosistemos“ durelių spynelę, nustatė šios spynelės kodą, po ko kartu su T. V. automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išvyko iš įvykio vietos pasigaminti raktą, tinkamą atrakinti automobilio „Audi Allroad“ durų bei užvedimo spyneles. 2003-09-28, apie 03.00 val., Trakų rajone, Penkininkų kaime, poilsiavietėje „Slidžių bazė“, tuo metu, kai T. V. prie poilsiavietės miškelyje, o S. A. poilsiavietėje stebėjo aplinką, A. V. pagamintu raktu atrakino automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, o S. A. pagrobtą automobilį, kuriame gulėjo K. G. priklausantis asmens dokumentas – Lietuvos teisės universiteto Policijos fakulteto studijų knygelė, bei turtas – 700 Lt vertės striukė „HO“, 6 500 Lt vertės fotoaparatas „MINOLTA“, 40 Lt vertės rankšluostis, 150 Lt vertės šortai „Nike“, 400 Lt vertės portfelis „SAMSONITE“, 20 Lt vertės Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinys, 20 Lt vertės LR civilinio kodekso leidinys, 40 Lt vertės LR CK komentaro leidinys, 40 Lt vertės du LR baudžiamojo kodekso leidiniai, 20 Lt vertės LR baudžiamojo proceso kodekso leidinys, 10 Lt vertės 3 sąsiuviniai, 250 Lt vertės 5 kompaktiniai diskai (viso turto už 8 190 Lt), prikabino prie T. V. vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , šiuo „Audi V8“ automobiliu kartu su S. A. , D. S. lydint automobiliu „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutempė A. V. vairuojamą automobilį „Audi Allroad“, kuriame pastarasis laikė prietaisą, slopinantį palydovinės signalizacijos bangas, iš vagystės vietos į Lieponių žemės ūkio bendrovei priklausantį angarą, esantį Tiltų kaime, Rūdiškių seniūnijoje, Trakų rajone, kur jį paslėpė. Po to, 2003 m. rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, minėtame angare V. Š. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nuėmė palydovinę signalizaciją, įstatė perprogramuotą kompiuterį, transponderį, pakeitė vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles. 2003 m. rudenį, tiksliai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis automobilis „Audi Allroad“ buvo realizuotas.
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2003-10-10, apie 03.00 val., Vilniuje, Grigiškėse, Kranto g. 45 esančio namo kieme, tuo metu, kai T. V. namo kieme, o S. A. Kranto g. stebėjo aplinką, A. V. , panaudodamas specialų prietaisą, medvarščius, išrovė 56 000 Lt vertės automobilio „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), , priklausančio S. M. , vairuotojo durelių, bagažinės ir užvedimo spyneles, po to kartu su T. V. ir S. A. išstūmė pagrobtą automobilį iš vagystės vietos į Kranto gatvę, kur S. A. šį automobilį, kuriame buvo ir S. M. priklausantis turtas – 69 Lt vertės įspėjamasis ženklas, 34,5 Lt vertės liemenė, 51,75 Lt vertės sulankstomas semtuvėlis, 1 725 Lt vertės kompaktiniai diskai, 100 eurų (atitinka 345 Lt), 86,25 Lt vertės rankinė, 172,5 Lt vertės šveicariškas peiliukas, 690 Lt vertės instrumentų dėžė, 34,5 Lt vertės alaus dėžė, 34,5 Lt vertės lietsargis „TMP“, 138 Lt vertės vairo užraktas, 103,5 Lt vertės 3 antklodės, 310,5 Lt vertės viena pora batų, 345 Lt vertės sąskaita už durų užrakto sutaisymą, 345 Lt vertės akiniai, 69 Lt vertės buksyravimo trosas, 6,9 Lt vertės vaikiška knygelė, 690 Lt vertės automobilio magnetola „PANASONIC“, 69 Lt vertės kelių žemėlapis (iš viso turto už 5 319,9 Lt), prikabino prie T. V. vairuojamo automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , šiuo automobiliu („Mitsubishi Galant“) kartu su S. A. tempė Kranto gatve A. V. vairuojamą automobilį „Land Rover Freelander“, kol šis užsivedė. Po to, T. V. ir S. A. lydint automobiliu „Mitsubishi Galant“, A. V. nuvažiavo pagrobtuoju „Land Rover Freelander“ į R. B. priklausantį garažą Nr. 59, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė. Vėliau, 2003 m. spalio - lapkričio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, minėtame garaže, T. V. nurodymu V. Š. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) mėgino užvesti automobilį „Land Rover Freelander“, kuris buvo slepiamas iki jo suradimo, t. y. 2004-03-10 kratos.
T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2003-11-03, apie 24.00 val., Elektrėnuose, Alinkos g. 69 namo kieme, tuo metu, kai T. V. ir S. A. stebėjo aplinką Alinkos g. ir namo kieme, A. V. specialiu prietaisu ištraukė 130 000 Lt vertės automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Ausga“, bagažinės durelių spynelę, po to su T. V. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš įvykio vietos pasigaminti raktą, tinkamą atrakinti „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles. 2003-11-04, 03.43 val., T. V. Alinkos g., o S. A. namo kieme stebint aplinką, A. V. pagamintu raktu atrakino minėto automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojo dureles ir užvedimo spynelę, o S. A. , siekdamas apsunkinti nusikalstamo susivienijimo narių galimą persekiojimą, tyčia pradūrė tame pačiame kieme stovėjusio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Antikora“, dviejų ratų padangas, padarydamas UAB „Antikora“ 220 Lt žalą; prikabinę pagrobtą automobilį „Toyota Land Cruiser“ prie T. V. vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuvažiavo, siekdami paslėpti užvaldytą „Toyota Land Cruiser“ Lieponių žemės ūkio bendrovei priklausančiame angare, Tiltų kaime, Rūdiškių seniūnijoje, Trakų rajone. Iš vagystės vietos automobiliu „Audi V8“ T. V. su S. A. nutempė A. V. vairuojamą automobilį „Toyota Land Cruiser“ už Rūdiškių, Trakų rajone, pakeliui pastarasis sudaužė automobilio „Toyota Land Cruiser“ signalizaciją, tačiau, suveikus pagrobtame automobilyje įrengtai palydovinės apsaugos sistemai, apie šio automobilio vagystę buvo pranešta jo apsaugą vykdančiai Lietuvos policijos Apsaugos organizavimo tarnybai, tuomet policijos pareigūnams pradėjus persekioti pagrobtą automobilį, T. V. , A. V. ir S. A. paliko „Toyota Land Cruiser“ kelio Žeronys - Tiltai 4 kilometre, Trakų rajone.
T. V. , A. V. , S. A. ir V. P. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą: 2003-11-24, apie 03.00 val., siekdami įvykdyti didelės vertės automobilio vagystę, Vilniuje, Pajautos g., namo Nr. 13 aikštelėje, tuo metu, kai T. V. šioje aikštelėje, S. A. netoli esančioje Karaliaučiaus - Vydūno g. sankryžoje stebėjo aplinką ir be to, pastarasis per raciją klausėsi policijos radijo eterio, kad esant reikalui įspėtų nusikalstamo susivienijimo narius, jei apie daromą vagystę būtų pranešta policijai, V. P. stebėjo aplinką netoli esančioje Tolminkiemio g., šalia namo Nr. 15, tuo tarpu A. V. , panaudodamas specialų prietaisą ir medvaržtį, ištraukė 55 000 Lt vertės automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio H. G. M. , vairuotojo durelių spynelę, atrakino dureles, po to, siekdamas ištraukti užvedimo spynelę, įsuko į ją medvaržtį, tačiau kaltinamieji vagystės nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes į nusikaltimo vietą atvyko policijos pareigūnai.
T. V. , A. V. ir V. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei dokumentus: 2003-11-26, apie 03.30 - 04.00 val., Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, Semeliškių seniūnijoje, Daugirdiškių kaime, AB „Vingriai“ poilsio bazės „Deimantas“ aikštelėje, tuo metu, kai T. V. ir V. P. šioje aikštelėje stebėjo aplinką, A. V. iš anksto pasigamintu raktu atrakino 75 249,2 Lt vertės automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Estijos Respublikos AB „RT Ehitus“, vairuotojo durelių, užvedimo spyneles, o T. V. ir V. P. išstūmė pagrobtą automobilį iš aikštelės, po to V. P. pagrobtą automobilį, kuriame buvo ir AB „RT Ehitus“ priklausantys dokumentai ir turtas – to paties automobilio transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, priekabos registracijos liudijimas, draudimo pažymėjimai, 2 vnt. 1 584 Lt vertės kelio šablonų, 41 Lt vertės 10 m ilgio matavimo juosta, 98,5 Lt vertės 30 m matavimo juosta, 755 Lt vertės 4 laikikliai, 551,5 Lt vertės raktų komplektas, 158,4 Lt vertės 2 indai su dyzeliniu kuru, 83,6 Lt vertės žibintuvas (iš viso turto už 3272 Lt), šios bendrovės darbuotojų A. T. asmens dokumentas, t. y. Estijos Respublikos piliečio pasas, pastarajam priklausantis turtas – 2 buteliai 44 Lt vertės alkoholinio gėrimo „Vana Tallinn“, 24,64 Lt vertės 8 cigarečių „L&M“ pakeliai (viso šio asmens turto už 68,64 Lt), J. K. asmens dokumentas – Estijos Respublikos piliečio pasas, prikabino prie T. V. vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo kartu su V. P. nutempė A. V. vairuojamą, vagystės metu užvaldytą automobilį „VW Transporter Kombi Muktuniversal“ iš vagystės vietos į Trakų rajone, Salkininkų kaime, esančios Salkininkų pradinės mokyklos kiemą. Ten, išlaužus automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“ signalizaciją, paslėpė pagrobtą automobilį, kur 2003-11-26 apie 20.00 val. jį surado policijos pareigūnai.
T. V. , A. V. , S. A. ir V. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2003-12-09, apie 22.00 - 22.30 val. Vilniuje, Avižų g., namo Nr. 13 aikštelėje, tuo metu, kai T. V. Avižų g. per radijo stotį klausėsi policijos radijo eterio, kad įspėtų bendrininkus, jei apie daromą automobilio vagystę būtų pranešta policijai, ir kartu su V. P. stebėjo aplinką, A. V. specialiu prietaisu ištraukė 56 000 Lt vertės automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio UAB „Hanza Lizingas“, vairuotojo durelių spynelę, nustatė spynelės kodą, po to tryse – A. V. , T. V. ir V. P. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuvyko į TŪB „Silka“, V. K. g. 7-14, Vilniuje, kur pagal nurodytos spynelės kodą pasigamino raktą, tinkamą atrakinti automobilio durų ir užvedimo spyneles. Vėliau, 2003-12-10, apie 03.55 val., Vilniuje, Avižų g. namo Nr. 13 aikštelėje, tuo metu, kai T. V. toje pačioje aikštelėje, S. A. netoli esančioje Baltupio - Mokslininkų g. sankryžoje, o V. P. netoli esančioje Ateities g. namo Nr. 11 aikštelėje stebėjo aplinką ir per radijo stotį klausėsi policijos radijo eterio, kad esant reikalui įspėtų bendrininkus, A. V. pagamintu raktu atrakino automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles ir kartu su T. V. pagrobtą automobilį, kuriame buvo ir S. R. priklausantis turtas – odinių pirštinių pora 20 Lt vertės, krepšys 40 Lt vertės (viso turto už 60 Lt), prikabino prie pastarojo vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Šiuo automobiliu, S. A. lydint automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iš vagystės vietos nutempė A. V. vairuojamą „Toyota RAV4“, kuriame pastarasis laikė prietaisą, slopinantį palydovinės signalizacijos bangas, į J. B. priklausantį garažą Nr. 73, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė. Po to, 2003 m. gruodžio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, minėtame garaže, T. V. nurodymu, pagrobtame automobilyje „Toyota RAV4“ V. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas užtrauktas) nuėmė signalizaciją. 2003 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, prie kavinės „Pušynėlis“, Verkšionių kaime, Vilniaus rajone, T. V. , A. V. ir V. P. pagrobtą automobilį „Toyota RAV4“ realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims.
T. V. , A. V. , V. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir dokumentus: 2003-12-31, apie 03.00 val. Vilniuje, Žirmūnų g., namo Nr. 12b kieme, kur T. V. stebėjo aplinką, o V. P. netoli esančiame Žirmūnų g. 18 namo kieme stebėjo aplinką ir per radijo stotį klausėsi policijos radijo eterio kad įspėtų bendrininkus jei apie daromą vagystę bus pranešta policijai, tuo metu A. V. , panaudodamas specialų prietaisą ir medvaržčius, išrovė 144 900 Lt vertės automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Ispanijos piliečio J. S. M. įmonei „Promociones Y Construcciones Rapicasa, S.L.“, vairuotojo durelių, užvedimo spyneles, po to, panaudodamas specialų prietaisą, užvedė nurodytą automobilį „BMW 520“ ir kartu su T. V. pagrobtu automobiliu, kuriame buvo ir J. S. M. dokumentai, - automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas, draudimo polisas, 2 bankinės knygelės, ir pastarajam priklausantis turtas – 1050 Lt vertės 15 kompaktinių diskų, 25 Lt vertės 5 kasetės, 750 Lt vertės staliaus įrankių komplektas, 35 Lt vertės 2 žemėlapiai, 70 Lt vertės aukštos įtampos laidai, 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono laisvų rankų įranga „Sharp“, 40 Lt vertės automobilinis pakrovėjas, 20 eurų (70 Lt), 200 Lt vertės auksinis auskaras, 15 Lt vertės akiniai, 795 Lt vertės akiniai „Police“, 966 Lt vertės fotoaparatas „Canon“ (viso turto už 4 166 Lt), nuvyko į J. B. priklausantį garažą Nr. 73, esantį (duomenys neskelbtini) Vievyje, kur paslėpė pagrobtą automobilį. 2004-01-13, apie 11.00 val., siekiant nuslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir realizuoti pagrobtą „BMW 520“, minėtame garaže T. V. prie pagrobto automobilio „BMW 520“ pritvirtino valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie 2004-01-12 vakare, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, Trakų Vokėje, Žalioji aikštė g., prie namo Nr. 7 buvo nuimti nuo L. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-01-13 dienos metu, šalia automagistralės Kaunas - Klaipėda, apie 20 km atstumu nuo Kryžkalnio, T. V. su V. P. , pagrobtą automobilį „BMW 520“ realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims.
T. V. , A. V. ir V. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2004-01-26, apie 01.30 val. Vilniuje, Biochemikų g., namo Nr. 5 aikštelėje, T. V. ir V. P. šalia šios aikštelės stebint aplinką, bei T. V. per raciją klausant policijos radijo eterio, kad įspėtų bendrininkus, jei apie daromą vagystę būtų pranešta policijai, A. V. specialiu prietaisu ištraukė 47 500 Lt vertės automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio UAB „Z. R. “, vairuotojo durelių spynelę, nustatė šios spynelės kodą, po to T. V. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išvyko iš įvykio vietos pasigaminti raktą, tinkamą atrakinti minėto automobilio „Toyota RAV4“ durų bei užvedimo spyneles. Vėliau 2004-01-27 apie 03.00 val., Vilniuje, Biochemikų g., namo Nr. 5 aikštelėje, tuo metu, kai T. V. toje pačioje aikštelėje stebėjo aplinką, V. P. netoliese, Molėtų pl., prie degalinės „Alsa“ stebėjo aplinką ir per raciją klausėsi policijos eterio, kad įspėtų bendrininkus, jei apie daromą vagystę būtų pranešta policijai, A. V. pagamintu raktu atrakino automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles ir kartu su T. V. pagrobtą automobilį, kuriame buvo ir V. S. priklausantis turtas – 8 kompaktiniai diskai 80 Lt vertės, šveicariškas peiliukas 65 Lt vertės, 3 raktų ryšulys 30 Lt vertės, 2 raktų ryšulys 40 Lt vertės (viso turto už 215 Lt), prikabino prie T. V. vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , šiuo automobiliu, V. P. lydint automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nutempė A. V. vairuojamą pagrobtą automobilį „Toyota RAV4“ iš vagystės vietos į J. K. priklausantį garažą Nr. 40, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė. Po to, 2004 m. sausio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, minėtame garaže, T. V. nurodymu, V. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nuėmė signalizaciją, įstatė perprogramuotą kompiuterį ir transponderį. 2004 m. vasario mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, prie kavinės „Pušynėlis“, Verkšionių kaime, Vilniaus rajone, T. V. , A. V. ir V. P. pagrobtą automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims.
T. V. , A. V. ir V. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2004-02-25, apie 22.00 val., Vilniuje, Marcinkevičiaus g., namo Nr. 17 aikštelėje, tuo metu, kai V. P. Marcinkevičiaus g. stebėjo aplinką ir per raciją klausėsi policijos radijo eterio, kad įspėtų bendrininkus, jei apie jų daromą vagystę būtų pranešta policijai, A. V. specialiu prietaisu ištraukė 53 000 Lt vertės automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio UAB „Hanza Lizingas“, vairuotojo durelių spynelę, nustatė šios spynelės kodą, po to (kartu su D. S. ) automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išvyko iš įvykio vietos, pagal spynelės kodą pasigamino raktą, tinkamą atrakinti minėto automobilio „Toyota RAV4“ durų bei užvedimo spyneles. Vėliau 2004-02-26, apie 03.00 val., Vilniuje, Marcinkevičiaus g. namo Nr. 17 aikštelėje, tuo metu, kai T. V. toje pačioje aikštelėje stebėjo aplinką, V. P. netoli esančioje Žaliųjų ežerų g., namo Nr. 1 aikštelėje, stebėjo aplinką ir per raciją klausėsi policijos radijo eterio, kad įspėtų bendrininkus, jei apie jų daromą vagystę bus pranešta policijai, A. V. pagamintu raktu atrakino automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, po to T. V. pagrobtą automobilį, kuriame buvo M. S. priklausantis turtas – 2 skėčiai 60 Lt vertės, Europos šalių žemėlapių rinkinys 20 Lt vertės, kompaktinių diskų dėklas „Police“ ir 15 kompaktinių diskų 465 Lt vertės, užtiesalas 30 Lt vertės, 4 raktai 20 Lt vertės (viso turto už 595 Lt), prikabino prie T. V. vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo iš vagystės vietos nutempė A. V. vairuojamą automobilį „Toyota RAV4“, kuriame pastarasis laikė prietaisą, slopinantį palydovinės signalizacijos bangas, į V. S. priklausantį garažą Nr. 147, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur paslėpė pagrobtą automobilį. 2004 m. vasario mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, minėtame garaže T. V. nurodymu pagrobtame automobilyje V. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), nuėmė signalizaciją, įstatė kompiuterį ir transponderį. „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo surastas minėtame garaže 2004-03-10 kratos metu.
T. V. , A. V. , V. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir dokumentus: 2004-02-27, apie 23.00 val. Trakuose, Šilo g., namo Nr. 10 kieme, tuo metu, kai V. P. netoli Trakų autobusų stoties, Vytauto g. 90, o T. V. namo kieme stebėjo aplinką, A. V. specialiu prietaisu ištraukė 80 500 Lt vertės automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių spynelę, po to kartu su D. S. , su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš įvykio vietos, pagal spynelę pasigaminti raktą, tinkamą atrakinti minėto automobilio „BMW 316“ durų bei užvedimo spyneles. Po to, 2004-02-28, apie 02.00 val., Trakuose, Šilo g. namo Nr. 10 kieme, tuo metu, kai T. V. Šilo g., V. P. namo kieme stebėjo aplinką, A. V. pagamintu raktu atrakino automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, po to A. V. su V. P. išstūmė šį automobilį iš vagystės vietos į Šilo g., ten V. P. pagrobtą automobilį, kuriame buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai – automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 775564, techninės apžiūros talonas Nr. 00-0977654, techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatas Nr. 00-598658, 2 draudimo liudijimai Nr. 0009221, Nr. 0962101, K. H. R. įgaliojimai bei K. H. R. priklausantis turtas – 4 dėžės 100 Lt vertės, lietsargis 20 Lt vertės, automobilinė pompa 62 Lt vertės, ledo grandiklis 2 Lt vertės, vilkimo trosas 2 Lt vertės, kaitinimo spiralė 15 Lt vertės, 2 diržai 10 Lt vertės, 4 žemėlapiai 40 Lt vertės, medicininės pagalbos paketas 40 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono laikiklis 10 Lt vertės, striukė „Toggi“ 500 Lt vertės, dveji akiniai 10 Lt vertės, ledo grandiklis „Eurocar“ 5 Lt vertės, zomšinės pirštinės 70 Lt vertės, medžioklinis peilis su dėklu 600 Lt vertės, 10 kompaktinių diskų su dėklu 40 Lt vertės, cigarečių „MARLBORO“ blokas 45 Lt vertės (viso turto už 2 521 Lt), prikabino prie T. V. vairuojamo automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , šiuo automobiliu, V. P. lydint automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nutempė A. V. vairuojamą automobilį „BMW 316“, kuriame pastarasis laikė prietaisą, slopinantį palydovinės signalizacijos bangas, iš vagystės vietos į J. K. priklausantį garažą Nr. 40, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė. Vėliau, 2004 m. vasario mėn. pabaigoje – 2004 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, minėtame garaže T. V. , A. V. pagrobtame automobilyje „BMW 316“ nuėmė kompiuterį perprogramavimui, o D. S. nurodymu, V. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) vogtame automobilyje „BMW 316“ nuėmė signalizaciją. Automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surastas minėtame garaže 2004-03-09 kratos metu.
R. U. bendrininkaudamas, tačiau pats nebūdamas nusikalstamo susivienijimo nariu, padėjo pagrobti didelės vertės svetimą turtą: 2001 m. balandžio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Senuosiuose Trakuose, Trakų rajone, D. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pastarajam mirus) pasiūlius, sutiko už piniginį atlygį nuolat taisyti nusikalstamo susivienijimo narių pavogtus automobilius ir pašalinti vagysčių metu padarytus automobilių sugadinimus – sutaisyti sulaužytas spyneles, sugadintą signalizacijos įrangą, ir taip paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus bei pašalinti kliūtis nusikalstamo susivienijimo nariams realizuoti pavogtus automobilius. R. U. iš anksto pažadėjo atlikti nusikalstamo susivienijimo narių prašomus darbus ir taip padėti jiems padaryti automobilių vagystes. Naktį iš 2002-10-22 į 2002-10-23, nuo 22.00 val. iki 08.30 val. Vilniuje, iš Rygos g. esančio namo Nr. 36 aikštelės, nenustatytiems asmenims pagrobus 96 900 Lt litų vertės automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Hanza lizingas“ su jame buvusiais J. K. priklausančiais daiktais – magnetola „Pioneer“ 1 500 Lt vertės, grotuvu „Pioneer“ 500 Lt vertės, 5 kompaktiniais diskais 50 Lt vertės, skėčiu 50 Lt vertės, kėdute 25 Lt vertės (viso turto už 2 125 Lt), ir paslėpus šį automobilį Z. F. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame Serapiniškių kaime, Trakų rajone, R. U. , 2002 m. spalio – lapkričio mėn., vykdydamas D. S. nurodymą, už 100 litų atlygį nurodytame garaže pakeitė pagrobto automobilio „VW Sharan“ vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, taip paslėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus bei pašalindamas kliūtis nusikalstamo susivienijimo nariams realizuoti vogtą automobilį.
Be to, veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, S. A. , V. P. ir A. Š. pagrobė svetimą turtą – automobilį: 2003-11-18, apie 24.00 val. Trakuose, S. A. ir V. P. pasiūlė A. Š. , o šis sutiko dalyvauti automobilio vagystėje, po to 2003-11-19, apie 01.00 val. Trakuose, Karaimų g., šalia namo Nr. 58, aikštelėje, tuo metu, kai V. P. ir A. Š. šalia nurodytos aikštelės Karaimų g. stebėjo aplinką, S. A. specialiu prietaisu ištraukė automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16 000 litų vertės, priklausančio S. M. , vairuotojo durelių, bagažinės spyneles, atrakino šio automobilio dureles, atsuktuvu prasuko užvedimo spynelę ir kartu su V. P. prikabino pagrobtą automobilį prie S. A. vairuojamo automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . A. Š. lydint automobiliu „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. A. nutempė iš vagystės vietos V. P. vairuojamą automobilį „Audi 80 Avant“ į J. B. priklausantį garažą Nr. 73, esantį (duomenys neskelbtini), Vievyje, kur jį paslėpė.
A. V. , S. A. , V. P. ir V. B. , veikdami bendrai grupėje, prievartavo turtą, padarydami nukentėjusiajam didelę turtinę žalą: po to, kai S. A. , V. P. ir A. Š. 2003-11-19 pavogė automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį paslėpė J. B. priklausančiame garaže Nr. 73, (duomenys neskelbtini), Vievyje, o nukentėjusysis S. M. pradėjo ieškoti pagrobto automobilio „Audi 80 Avant“, tą pačią dieną, nuteistieji, neturėdami teisėto pagrindo, pareikalavo iš nukentėjusiojo S. M. perduoti turtą – 5000 litų už automobilio „Audi 80 Avant“ grąžinimą, priešingu atveju grasinant nukentėjusiajam negrąžinti pagrobto automobilio. 2003-11-20, dienos metu, A. V. nurodymu, V. B. telefonu pareikalavo iš S. M. perduoti per S. Š. 5000 litų už pagrobto automobilio „Audi 80 Avant“ grąžinimą, nes priešingu atveju negrąžins pagrobto automobilio. 2003-11-20, apie 19.00 val., Trakų rajone, Lentvaryje, Lauko g. 20, Lentvario 1-osios vidurinės mokyklos aikštelėje, S. M. , bijodamas visiškai prarasti automobilį „Audi 80 Avant“, už jo grąžinimą per S. Š. perdavė V. B. reikalaujamą 5000 litų sumą. Tos pačios dienos vakare S. A. ir V. P. , iš A. V. sužinoję apie gautą išpirką, vogtą automobilį „Audi 80 Avant“ grąžino nukentėjusiajam – pastatė Abromiškių kaime, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, apie tai informavę A. V. , o V. B. apie vogto automobilio buvimo vietą telefonu pranešė S. M. . Gautą iš S. M. 5000 litų išpirką nuteistieji pasidalino taip: 1 200 litų gavo A. V. su V. B. , o likusią 3800 litų sumą, A. V. perdavė S. A. ir V. P. .
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. V. ir A. V. dalyvavimas automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, neįrodytas. Tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl T. V. ir A. V. išteisinimo ir, pažeisdamas BPK 307 str. 4 d. nuostatas, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės. Todėl ši nuosprendžio dalis yra naikintina, priimant T. V. ir A. V. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį dėl automobilio ,,VW Sharan“ vagystės padarymo, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Skunde taip pat teigiama, jog Vilniaus apygardos teismas priėmė teisėtą sprendimą BK 72 str. pagrindu konfiskuoti automobilį „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotą J. K. vardu, kaip nusikaltimo priemonę. Tačiau, vadovaudamasis BPK 94 str., teismas nepagrįstai nutarė automobilio raktą su signalizacijos pultu, paimtus 2004-03-12 automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu, automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 715161, techninės apžiūros taloną Nr. 00-0952703, pažymą - sąskaitą serija 23F Nr. 246240, paimtus 2004-03-18 automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu, signalizacijos pultą su dviem „Audi“ raktais, paimtus 2004-03-09 kratos metu bute, Mindaugo g. 22-2, Trakuose, sunaikinti. Byloje atlikto eksperimento metu nustatyta, kad minimi raktai su signalizacijos pultais tinkami atrakinti, užrakinti ir užvesti minėtą automobilį „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 30-31). Kadangi nurodyti raktai ir dokumentai įeina į automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , komplektaciją, teismas, apelianto teigimu, privalėjo pritaikyti BK 72 str. 2 d. ir šiuos daiktus bei dokumentus konfiskuoti.
Be to, pirmosios instancijos teismas nutarė telefoną „Nokia 6510“ su SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2004-03-09 kratos metu T. V. žmonos J. V. bute, Šarkuvos g. 31-29, Kaune, grąžinti J. V. . Tačiau, kaip skunde teigia apeliantas, teisminio nagrinėjimo metu apklaustas T. V. pripažino, kad naudojosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak prokuroro, nustatyta, kad telefono aparate „Nokia 6510“ nuo 2003-06-01 iki 2003-12-09 buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis 2004-12-22 UAB „Bitė GSM“ raštu Nr. 8200-671, taip pat nustatyta, kad SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atmintyje užfiksuoti nuteistojo V. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir TŪB „Silca“ meistrų telefonų numeriai - A. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), K. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), M. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. I. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje bendrovėje T. V. ir A. V. pasigamindavo raktus vagiamiems automobiliams. Iš nuosprendžio matyti, kad T. V. abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi automobilių „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagysčių metu. Prokuroras skunde teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad T. V. šias ryšio palaikymo priemones naudojo kaip palengvinančias nusikalstamų veikų padarymą, BK 72 str. 2 d. pagrindu telefonas „Nokia 6510“ ir SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuotini.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo A. Š. yra keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingos, aiškiai per švelnios, bausmės paskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas A. Š. , pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d., dėl dalyvavimo automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje, paskyrė 7000 Lt (56 MGL dydžio) baudą. Teismas, pasak apelianto, skirdamas A. Š. bausmę už dalyvavimą automobilio vagystėje, netinkamai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.): neatsižvelgė į ankstesnį, neišnykusį A. Š. teistumą bei A. Š. asmenybę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, kad po 2003-11-19 automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės jis padarė ir kitą automobilio vagystę, kas rodo, kad A. Š. antivisuomeninės nuostatos nepakito, ir duoda pagrindo tvirtinti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Anot apelianto, BK 55 str. nuostatos, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, jam netaikytinos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, padarė nepagrįsta išvadą, kad A. Š. visiškai pripažino savo kaltę, ir teisme duotus parodymus pripažino A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Pasak prokuroro, iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu neigė dalyvavęs automobilio „Audi“ vagystėje, teisme jis pripažino savo dalyvavimą inkriminuojamo nusikaltimo metu, tačiau pareiškė, kad pinigų už automobilio ,,Audi“ grąžinimą negavo, t. y. paneigė esminę bylos aplinkybę. Todėl A. Š. teisme duotų parodymų negalima laikyti visišku kaltės pripažinimu ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokiu būdu, pasak apelianto, teismas, pripažindamas šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, netinkamai pritaikė BK 59 str. nuostatas.
Be to, prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai nepripažino A. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės to, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Šis ir pirmiau minėti pažeidimai, anot apelianto, sukliudė pirmosios instancijos teismui paskirti A. Š. teisingą bausmę.
Prokuroras skunde teigia, jog, atsižvelgiant į A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atlygino turtinę žalą) sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje), nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), antraeilį jo vaidmenį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės. Todėl, pasak apelianto, A. Š. skirtina įstatymo sankcijoje už minėtą nusikalstamą veiką numatyto laisvės atėmimo vidurkio bausmė.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo V. B. yra keistina, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingos, aiškiai per švelnios, bausmės paskyrimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte nurodyta, kad teismas, taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d.), turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų.
Skirdamas bausmę V. B. , teismas rėmėsi BK 54 str. 3 d., motyvuodamas tuo, kad nėra V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis nebuvo pagrindinis nusikaltimo vykdytojas, nes automobilis, už kurį reikalavo išpirkos, buvo pagrobtas kitų asmenų, jų, t. y. V. P. ir S. A. dispozicijoje šis automobilis buvo ir reikalaujant išpirkos, kurią gauti iniciatyvą parodė ne V. B. . Nors nėra duomenų apie tai, kad atlyginant nukentėjusiajam žalą V. B. padengė nors dalį jos, tačiau šiuo metu žala atlyginta pilnai. V. B. anksčiau neteistas, nuo šio nusikaltimo padarymo praėjo nemažai laiko. Esant išdėstytų aplinkybių visumai bei turint omeny kitų asmenų nusikalstamų veiksmų apimtį ir vaidmenį, teismas manė, jog būtų aiškiai neteisinga paskirti V. B. laisvės atėmimo bausmę, nes jo izoliavimas nuo visuomenės būtų neadekvatus ir netikslingas. Tačiau prokuroras skunde nurodo, kad į šias aplinkybes atsižvelgiama individualizuojant bausmę. Apelianto teigimu, BK 54 str. 3 d. teismas pritaikė nepagrįstai, nes nenurodė, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Be to, anot apelianto, teismas be pagrindo nepripažino V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikalstimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat, teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. B. nebuvo pagrindinis nusikaltimo vykdytojas, nes iš nuosprendžio matyti, kad V. B. susitarė su bendrininkais padaryti turto prievartavimą, aptarė išpirkos dydį, pats tiesiogiai pareikalavo ir priėmė iš nukentėjusiojo išpirką už pagrobto automobilio grąžinimą. Šie duomenys, pasak prokuroro, leidžia manyti, kad V. B. buvo pagrindinis turto prievartavimo iniciatorius ir vykdytojas. Duomenų, kad V. B. atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, taip pat į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, V. B. pagrindinį vaidmenį, asmenybę, ir tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, jam, prokuroro teigimu, skirtina bausmė, didesnė už įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas V. B. į paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą - suėmimą nuo 2004-12-18 iki 2004-12-30, prilyginant vieną suėmimo dieną dviejų MGL dydžio baudai (1:2), pasak prokuroro, keistinas, nes, remiantis BK 66 str. nuostatomis, V. B. į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas visas kardomojo kalinimo - suėmimo terminas nuo 2004-12-08 iki 2004-12-30.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, pažeisdamas BPK 307 str. 1 d. 6 p. reikalavimus, nepriėmė sprendimo dėl kardomųjų priemonių nuteistiesiems A. Š. ir V. B. , kol įsiteisės nuosprendis, bei sprendimo dėl S. A. 2004-07-02 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir tokiu būdu netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Dėl šios priežasties ši nuosprendžio dalis, pasak apelianto, yra keistina.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo T. V. išteisinti pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. dėl dalyvavimo automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
A. V. išteisinti pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. dėl dalyvavimo automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl:
- automobilio rakto su signalizacijos pultu, paimtų 2004-03-12 automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu, transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. 715161, techninės apžiūros talono Nr. 00-0952703, pažymos-sąskaitos, serija 23F, Nr. 246240, paimtų 2004-03-18 automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu, signalizacijos pulto su dviem „Audi“ raktais, paimtų 2004-03-09 kratos metu bute, Mindaugo g. 22-2, Trakuose, sunaikinimo, telefono „Nokia 6510“ su SIM kortelėmis, paimtų 2004-03-09 kratos metu J. V. bute, Šarkuvos g. 31-29, Kaune, grąžinimo J. V. , A. Š. , nuteistam pagal BK 178 str. 2 d., paskirtos bausmės, V. B. , nuteistam pagal BK 181 str. 2 d., paskirtos bausmės, S. A. , A. Š. ir V. B. paskirtų kardomųjų priemonių galiojimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, pakeisti:
A. Š. , pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 2 d., dėl automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, skirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., 65 str. 2 d., šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal 2005-12-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, visiškai sudėti ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, ją atliekant pataisos namuose, ir 20 MGL, t. y. 2500 Lt, baudą. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2004-04-08 iki 2004-06-15. Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios palikti nepakeistas;
V. B. , pripažintam kaltu pagal BK 181 str. 2 d. dėl turto prievartavimo iš S. M. , skirti bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2004-12-08 iki 2004-12-30. Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios palikti nepakeistas;
S. A. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios palikti nepakeistas;
BK 72 str. 2 d. pagrindu konfiskuoti: automobilio raktą su signalizacijos pultu, paimtus 2004-03-12 automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu; transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 715161, techninės apžiūros taloną Nr. 00-0952703, pažymą-sąskaitą, serija 23F Nr. 246240, paimtus 2004-03-18 automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu; signalizacijos pultą su dviem „Audi“ raktais, paimtus 2004-03-09 kratos metu bute, Mindaugo g. 22-2, Trakuose; telefoną „Nokia 6510“ su SIM kortelėmis, paimtus 2004-03-09 kratos metu J. V. bute, Šarkuvos g. 31-29, Kaune. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, kaltinamųjų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Teismas, anot apelianto, buvo šališkas ir neobjektyvus, neatsižvelgė į tiesioginių įvykių liudytojų parodymus, paneigusius kai kurių kaltinamųjų prisipažinimus, kuriais šie kaltinamieji bandė sušvelninti jiems gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Apeliaciniame skunde T. V. neigia padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nurodo su jomis neturįs nieko bendro.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje galimas tik tiesiogine tyčia, tačiau jo veikoje tokia tyčia įrodyta nebuvo. Pasak T. V. , jis nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo, jam inkriminuojamų nusikaltimų nedarė, S. A. ir V. P. į tokią veiklą neįtraukė, jokių planų nekūrė, užduočių nevykdė. Byloje, anot apelianto, nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad D. S. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto sutikimą dalyvauti tokio nusikalstamo susivienijimo veikloje bei subordinacinius susivienijimo dalyvių santykius. T. V. skunde teigiama, kad dalyvavimas nusikalstamame susivienijime jam inkriminuotas remiantis kitų nuteistųjų parodymais, nors jie patys tvirtino, kad jokio nusikalstamo susivienijimo nebuvo ir kad jie jokiame nusikalstamame susivienijime nedalyvavo.
Teismas, pasak apelianto, neįvertino to, kad jis iki suėmimo dirbo, buvo susaistytas stipriais socialiniais ryšiais. Jo darbo stažas iki suėmimo buvo apie 10 metų. Apeliantas teigia, kad jis fiziškai nesugebėtų dieną dirbti darbe, o naktimis daryti jam inkriminuotus nusikaltimus. T. V. teigia, kad su nuosprendyje nurodytais asmenimis jo nesieja jokie glaudūs santykiai. Tik su vieninteliu V. Š. jis turėjo piniginių santykių: V. Š. paėmė iš apelianto 1 000 Lt jo automobilio remontui, tačiau automobilio nesuremontavo, pinigų negrąžino, dalį skolos grąžino automobilių detalėmis (t. 24, b. l. 122).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog jokių įrankių, prietaisų ar priemonių nusikalstamai veikai vykdyti jis neįgijo ir apie tai byloje nėra jokių duomenų. Pasak apelianto, iš S. A. ir V. P. parodymų matosi, kad įvairius įrankius automobilių spynelėms išlaužti jie įsigijo savo iniciatyva. Be to, nuosprendyje nurodyti prietaisai, pavyzdžiui, prietaisas, skirtas palydovinės apsaugos signalizacijos blokavimui arba elektroninis prietaisas automobilių spynų užraktams ištraukti ir k.t. netgi nėra pridėti prie baudžiamosios bylos, kaip daiktiniai įrodymai. Todėl, apelianto teigimu, teismas jo kaltę pagrindė neegzistuojančiais ir teismo posėdyje neištirtais įrodymais. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi pažymomis, gautomis iš bendrovių (pavyzdžiui, „Altas“), kurios nėra ekspertinės organizacijos.
T. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis įsigijo transporto priemones nusikalstamai veiklai vykdyti. Pasak apelianto, byloje yra patikimai nustatyta, kas įgijo teismo nusprendyje įvardintas transporto priemonės: „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo J. K. , „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra J. V. nuosavybė (kaltinamojo akto duomenimis šis automobilis jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo), „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra taip pat M. V. nuosavybė, „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra G. V. nuosavybė. Teismo išvados, pasak apelianto, apie šių automobilių įgijimą nusikalstamai veiklai vykdyti, nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog T. V. nuomavo patalpas, garažus ir sodybą. Šią aplinkybę, anot apelianto, įrodo liudytojo A. L. parodymai teisme (t. 23, b. l. 236), kuris aiškino, kad su T. V. jokių reikalų neturėjo. Šią aplinkybę įrodo ir analogiški kitų liudytojų parodymai.
Apelianto teigimu, nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad ruošiant automobilius realizacijai būdavo pervirinami, pakeičiami automobilių identifikaciniai numeriai. Tai, pasak T. V. , paneigia laikinai einančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTVV 2 valdybos viršininko pareigas A. M. 2005-01-03 raštas Nr. 31-SD-3-308 (t. 12, b. l. 7-16).
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (11 psl.) neteisingai aprašyti jo parodymai. Priešingai, nei jame nurodoma, apeliantas teigia, jog pas jį nei kratos metu, nei kitais būdais nebuvo rasta SIM kortelė (abonento Nr. 8654788250), teigia tokios kortelės niekada neturėjęs.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad automobiliai „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo sulaikyti Kaune. Tačiau, sprendžiant iš kratos protokolų, šių automobilių krata buvo atlikta tik tuomet, kai šiais automobiliais pareigūnai atvyko į Trakus. Apeliantas abejoja tokių kratų atlikimo teisėtumu bei jų rezultatais, nurodydamas, kad automobilių kratos turėjo būti atliktos iš karto, jų sulaikymo vietoje, tai yra Kaune. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jas atliekant nedalyvavo nei automobilių savininkai, nei kviestiniai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas T. V. prašymą į teismo posėdį iškviesti ir apklausti kviestinius bei kratas atlikusius pareigūnus, pažeidė apelianto teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kaltinimo liudytojai (t. 26, b. l. 111-114). Atsisakęs patikrinti kratos dokumentų pagrįstumą ir patikimumą, teismas jais besąlygiškai rėmėsi pagrįsdamas apelianto kaltę.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog daugelis byloje surinktų daiktinių įrodymų buvo surinkti pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas, o jų paskirtis nustatyta abejotinomis rekomendacinio pobūdžio pažymomis. Pasak apelianto, neaiškiomis aplinkybėmis byloje atsirado metalinis įrankis su įmontuota spyruokle, kuris, remiantis bylos medžiaga, buvo surastas 2004-03-12, automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad prieš tai, 2004-03-09 šis automobilis buvo apžiūrėtas, tačiau minėto metalinio įrankio jame rasta nebuvo - jis atsirado tik po kelių parų, kai neantspauduotas automobilis buvo pareigūnų žinioje. Nors teisme V. P. ir S. A. prisipažino, kad jie tokį įrankį turėjo, tačiau jie nenurodė šį įrankį davę T. V. (t. 22, b. l. 89, 122).
Be to, apibūdindamas 2004-03-09 Trakuose, Vytauto g. 48-16 kratos metu surastą plastmasinę dėžutę su jungtimis, teismas įvardijo ją kaip prietaisą, remdamasis bendrovės „Vilniaus altas“ pažyma, kuri, pasak apelianto, yra rekomendacinio pobūdžio, o joje pateikiamos išvados yra tik prielaidos bei spėjimai (t. 15, b. l. 79, 80).
Nuosprendyje, kaip daiktinis T. V. kaltės įrodymas taip pat minimas ir raktas „Made in China", kuris, kaip nurodoma nuosprendyje, priklauso apeliantui ir buvo rastas kratos metu Trakuose, Vytauto g. 48-16. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš kratos protokolo (t. 15, b. l. 246-247) matosi, kad raktas „Made in China" surastas ir paimtas nebuvo.
Radijo stotis, kuria, remiantis teismo nuosprendžiu, apeliantas naudojo policijos eterio klausymuisi, T. V. teigimu, yra mėgėjiška, ją jis naudojo prekiaudamas Gariūnuose, susisiekimui su kitais prekiautojais. Pripažinęs, kad ši radijo stotis buvo naudojama, kaip nusikaltimo įrankis, teismas turėjo ją konfiskuoti, tačiau to padaryta nebuvo - prokuroras radijo stotį grąžino T. V. žmonai.
Grindžiant T. V. kaltę nuosprendyje remiamasi automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kratos, apžiūros, poėmio, eksperimento rezultatais, užfiksuotais protokoluose. Visus minėtus veiksmus, pasak apelianto, pareigūnai atliko vieni, nakties metu, tai yra viskas buvo atlikta neteisėtai (t. 10, b. l. 28-31). Buvo pažeisti BPK 145 str. 3, 4 d., 147 str. 3 d., 20 str. 4 d. reikalavimai. Dėl šių pažeidimų apeliantas teigia rašęs pirmosios instancijos teismui pareiškimą (t. 21, b. l. 176), tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Be to, nuosprendyje nurodoma, kad 2004-03-13, atliekant operatyvinius veiksmus padarytame vaizdo įraše (t. 6, b. l. 172-200) ir peržiūrėtame teisiamojo posėdžio metu užfiksuota, kad į garažą Nr. 73 (duomenys neskelbtini), Vievyje, atvyko D. S. . V. Š. , T. V. ir V. P. , kurie iš garažo išstūmė, po to išvairavo (T. V. ) automobilį „BMW 520“. Šiam automobiliui buvo uždėtas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš tai ant to paties automobilio matėsi kito numerio fragmentas - 897. Apeliantas teigia, jog priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos nuosprendyje, nei fotonuotraukose, nei filmuotoje medžiagoje jokio kito numerio fragmento, nei 897, nei kito, nesimato.
Šalies argumentai
T. V. skunde nurodo, kad jo parodymai Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje surašyti iškraipant jų prasmę ir esmę, pateikiami taip, kad būtų sudarytas jo dalyvavimo nusikalstamose veikose įspūdis.
Be to, teismas nuosprendyje rėmėsi S. A. ir V. P. parodymais. Tačiau, pasak apelianto, S. A. ir V. P. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, iš jų neįmanoma suprasti, apie kokius automobilius jie kalba, jie negali nurodyti automobilių registracijos numerių.
Apklausiami po sulaikymo S. A. ir V. P. neigė savo kaltę. 2004-04-09 įtariamojo apklausos protokole (t. 17, b. l. 17-18) yra užrašyti S. A. parodymai, kuriuose jis teigė, kad pažįsta T. V. , tačiau su apeliantu neturi jokių bendrų reikalų. Po mėnesio S. A. parašė nuoširdų prisipažinimą (t. 17, b. l. 21), kuriame apkaltino apeliantą padarius nusikalstamas veikas. 2004-06-29 įvykio vietoje jis aiškino (t. 17, b. l. 29), kad Trakuose prie pilies pavogė automobilį „VW Transporter“ arba „VW Caravella“. Tačiau Trakų policijos komisariato raštas (t. 3, b. l. 3) įrodo, kad nei „VW Transporter“, nei „VW Caravella“ vagystės užfiksuota nebuvo. Analogiškai elgėsi ir V. P. , 2004-03-12 įtariamojo apklausos protokole jis aiškino, kad nieko nežino apie jokius nusikaltimus, T. V. pažįsta, tačiau bendrų reikalų neturi (t. 18, b. l. 11-13).
Šie asmenys, pasak apelianto, davė jį kaltinančius parodymus tik po to, kai pasiekė sau naudingus susitarimus su prokuratūra. Dėl šios priežasties jie ikiteisminio tyrimo metu buvo paleisti iš suėmimo, buvo leista parduoti už nusikalstamu būdu gautas lėšas įgytą turtą (automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriuo S. A. darė nusikaltimus ir naudojo kaip nusikaltimo įrankį, šias aplinkybes S. A. patvirtino ikiteisminiame tyrime ir teisme (t. 22, b. l. 81, 83, t. 21, b. l. 166). Apeliantas teigia, jog pagrindinis ir esminis motyvas, kodėl S. A. ir V. P. jį apkalbėjo ir davė parodymus, kurie tenkino bylą tyrusius pareigūnus yra tai, kad jiems buvo pažadėtos švelnios bausmės už nusikaltimus, kuriuos jie prisipažino padarę.
Pasak apelianto, atliekant S. A. ir V. P. parodymų patikrinimą vietoje, jie negalėjo nurodyti esminių įvykio aplinkybių: automobilių valstybinių numerių, spalvų, modelių, įvykių datų, laiko, vagystės būdo. Kai teismo posėdžio metu apeliantas paklausė S. A. , kaip, remiantis jo žodžiais, jis sugebėjo tris vogtus automobilius paslėpti dviejuose garažuose, kuriuose vos telpa po vieną automobilį, S. A. nesugebėjo atsakyti ir paaiškinti prieštaravimų savo parodymuose. Tuo tarpu liudytojų S. R. , A. J. , A. V. , G. P. , I. P. , E. T. ir kitų parodymai, duoti iš karto po įvykių, ir kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, paneigia S. A. ir V. P. parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje V. P. ir S. A. negalėjo atpasakoti savo pačių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, painiojosi, klydo, negalėjo paaiškinti įvykių aplinkybių arba teigė šių aplinkybių nematę ar apie tai nieko nežinantys. Teismo posėdyje paaiškėjo, kad S. A. ir V. P. abu kartu savo reikmėms buvo įsigiję automobiliams vogti reikalingus įrankius, kuriuos pirko Kaune. Jie kartu dalyvaudavo automobilių vagystėse. S. A. po sulaikymo neigė, kad įrankiai priklauso jiems, tačiau V. P. 2005-07-06 prisipažinus, tai padarė ir S. A. .
Nuosprendyje teismas nurodo, kad kaltinamųjų V. P. ir S. A. parodymus atitinka V. Š. paaiškinimai tiek apie nusikalstamų veikų organizavimo aplinkybes, juose dalyvavusius asmenis, tiek apie konkrečių automobilių vagystes, jų nuvarymo būdą, automobilių paslėpimo vietas. Ši teismo išvada, anot apelianto, neatitinka tikrovės. V. Š. teisme parodė, kad jo paaiškinimai apie vagiamus automobilius, kur ir kaip jie buvo pavogti, ar jie apskritai yra vogti, yra tik jo paties prielaidos. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. Š. paneigė S. A. ir V. P. parodymus apie tai, kad visų automobilių spynelės buvo išlaužtos. Priešingai, V. Š. parodė, kad dažniausiai automobilių spynelės būdavo tvarkingos, (t. 23, b. l. 162).
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog BPK 80 straipsnis draudžia apklausti liudytoju asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. V. Š. , pasak apelianto, buvo apklaustas liudytoju būtent apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas. Tai jis pats pripažino teisme (t. 23, b. l. 162). Todėl V. Š. parodymai buvo gauti neteisėtai ir jie negali būti pripažinti byloje įrodymais. Tas pats pasakytina ir apie M. B. ir Z. F. parodymus.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojos J. K. parodymai taip pat negali būti laikomi patikimais, kadangi K. K. be aiškios priežasties keitė savo parodymus. J. K. nebuvo apklausta teisme, tačiau nuosprendyje teismas nepaaiškino, kodėl rėmėsi vėlesniais, jau pakeistais J. K. parodymais, o ne pirminiais jos parodymais, kuomet ji teigė, kad automobilis „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra jos vyro, tik registruotas jos vardu.
Apeliantas skunde taip pat teigia, jog Vilniaus apygardos prokuratūra buvo šališka. Tai, pasak apelianto įrodo 2003-09-09 nutarimas (t. 13, b. l. 140-146) nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nusikalstamo susivienijimo dalyviui M. B. . Šiame nutarime nuolat minimas ir apeliantas, įvardijant jį kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvį, nors joks tyrimas dar atliktas nebuvo. Toks šališkumas ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, anot T. V. , rodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pažeidinėjamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, garantuojantis jam teisę į teisingą teismą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad T. V. naudojosi abonentu Nr. 867634897. Tai, pasak apelianto, teismas padarė visiškai nepagrįstai. Vilniaus apygardos teismas rėmėsi išvadomis, kurias paneigė fonoskopinės ekspertizės išvados (t. 25, b. l. 54-111) bei tyrėjo neaiškiomis aplinkybėmis gautais duomenimis apie bendrovės „TELE 2“ aptarnaujamas teritorijas, nors pati bendrovė į prokuratūros prašymą atsakė, kad tokių duomenų neturi ir negali suteikti (t. 12, b. l. 291, 303).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, anot apelianto, byloje esančios jo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefono išklotinės įrodo, kad tomis naktimis, kuomet buvo įvykdytos jam inkriminuotos automobilių vagystės, jis su niekuo nekalbėjo, o tai, T. V. teigimu, įrodo jo nekaltumą.
Toliau apeliaciniame skunde T. V. pateikia argumentus apie kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką atskirai:
Dėl kaltinimo 2003-05-10 pagrobus automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinimas, pasak apelianto, yra grindžiamas iš esmės vien S. A. parodymais, kurie yra nekonkretūs ir nepatikimi. Teismo posėdyje 2005-05-31 jis parodė, jog nematė, o tik spėja, kad važiavo automobilis „Audi A6“ arba „VW Passat“. Kas vairavo automobilį, jis nematė, pačios vagystės, įrankių ar prietaisų taip pat nematė. Šios nusikalstamos veikos atveju nuosprendis, pasak apelianto, paremtas vien tik prielaidomis.
Dėl kaltinimo 2003-06-15 pagrobus automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dokumentus
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2005-05-31 teismo posėdyje S. A. paaiškino, jog jis nežino bei nematė, kas, ką ir iš kurios vietos vogė. Teigė tik vėliau matęs juodos spalvos automobilį „VW Passat“ su geltonais numeriais. Kokios šalies registracijos numeriai tai buvo, jis nežino. Šie jo parodymai, pasak apelianto, prieštarauja liudytojos I. B. parodymams apie tai, kad jos automobilis buvo mėlynos spalvos. Apeliantas taip pat teigia, jog automobilis buvo su signalizacija, todėl jo atrakinti atsuktuvu neįmanoma. Tai paneigia S. A. parodymus apie tai, kad automobilis buvo užvestas atsuktuvu.
Įrodymų, pagrindžiančių apelianto kryptingą tyčią pagrobti dokumentus, apskritai nesurinkta, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas dėl to net neapklaustas.
Dėl kaltinimo 2003-07-08 pagrobus automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir dokumentus
Apeliantas nurodo, kad S. A. teisme negalėjo pasakyti nieko konkretaus, negalėjo nurodyti nei automobilio valstybinio numerio, nei į kokį garažą jis buvo pastatytas. 2005-05-31 teismo posėdyje, atsakinėdamas į apelianto klausimus, S. A. negalėjo nurodyti, kas vairavo tempiantį, kas vairavo tempiamą automobilius. Anot T. V. , pagal telefono bokštų signalų fiksavimo duomenis galima daryti išvadą, kad vagystės vietoje apelianto nebuvo (t. 12. b. l. 91).
Dėl kaltinimo 2003-07-11 pagrobus automobilį Toyota RAV4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šiuo atveju vėlgi, kaltinimai, pasak apelianto, grindžiami iš esmės vien tik S. A. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu S. A. aiškino, kad po automobilio pagrobimo jis pasivijo apeliantą ir A. V. ir palydėjo juos iki garažų Vievyje. Iš jo parodymų seka, kad jis matė, kas kurį automobilį vairavo ir į kuriuos konkrečius garažus po to visi nuvažiavo. Savo parodymus S. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu teismo posėdyje S. A. negalėjo pasakyti, nei kas vairavo automobilį „Audi“, o kas - grobiamą „Toyota“, nei į kurį garažą buvo pastatytas pagrobtasis automobilis. S. A. aiškino, kad skambino T. V. nusikaltimo padarymo naktį, tačiau apelianto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse jokių skambučių tą naktį užfiksuota nėra (t. 12, b. l. 92).
Dėl kaltinimo 2003-09-01 pagrobus automobilį „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu S. A. aiškino, kad T. V. išlaužė automobilio durų spyneles bei iškirpo saugomos mašinų aikštelės tvoros dalį. Teismo posėdyje 2005-05-31 jis parodė nežinantis, kas išlaužė automobilio spyneles, nematęs, kas iškirpo tvorą. Teisme S. A. tvirtino, kad nuvertus tvorą ji taip ir liko gulėti. Tačiau aikštelės sargas A. J. teisme parodė, kad 6 valandą ryto tvora dar stovėjo, o nuvirto vėliau. S. A. teigia vagystės naktį skambinęs apeliantui, tačiau pagal telefoninių pokalbių išklotines jokių pokalbių užfiksuota nebuvo (t. 12, b. l. 112).
Dėl kaltinimo 2003-09-10 pagrobus automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
S. A. aiškino, kad automobilio spynelės buvo išlaužtos kamščiatraukio - pompos pagalba. Tačiau liudytojas V. Š. parodė, jog automobilio spynelės nebuvo išlaužtos. Nukentėjusioji R. T. parodė, kad automobilis buvo sidabrinės spalvos, jos priekinis stiklas buvo įtrūkęs ir įlenktas galinio rato plastmasinis gaubtas. Bet liudytojas V. Š. teisme parodė, kad visi automobiliai „Toyota RAV4“ buvo sveiki, be defektų.
Be to, pasak apelianto, pagal telefoninių išklotinių duomenis, jis nei prieš vagystę, nei jos metu, nei po jos telefonu su niekuo nebendravo (t. 12, b. l. 115)
Dėl kaltinimo 2003-09-13 pagrobus automobilį „VW Borą Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis G. P. bei liudytojai L. P. ir E. T. parodė, kad šį automobilį nutempė tamsios spalvos automobilis (t. 4, b. l. 23-26). Šie parodymai, anot apelianto, paneigia S. A. parodymus, kuris aiškino, kad automobilį „VW Borą Variant“ tempė šviesios spalvos automobilis „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . S. A. aiškino, kad vagystė buvo padaryta tarp 24.00 ir 01.00 val., tačiau automobilio savininkas paaiškino, kad jis pats matė įvykį ir nurodė laiką – 02.45 val. Be to, S. A. parodė, kad „VW Bora“ buvo pastatyta į garažą Nr. 147. Remiantis jo paties parodymais, 2003-09-10 į garažą Nr. 147 buvo pastatytas ir automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Tačiau apeliantas teigia, kad du automobiliai vienu metu į šį garažą sutilpti negalėjo. Pagal telefoninių išklotinių duomenis jis nei prieš vagystę, nei jos metu, nei po jos telefonu su niekuo nebendravo (t. 12, b. l. 116).
Dėl kaltinimo 2003-09-27 pagrobus automobilį „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nukentėjusys K. G. parodė, kad jo automobilis „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra juodos spalvos (t. 4, b. l. 45). Šiuos parodymus K. G. patvirtino teisiamajame posėdyje. Šie parodymai, pasak apelianto, paneigia V. Š. parodymus (t. 23, b. l. 142-162) apie tai, kad jis nuiminėjo palydovinę signalizaciją nuo žalios spalvos automobilio „Audi Allroad“.
O S. A. parodymus apie tai, kad T. V. automobiliu „Audi V8“ nutempė pavogtąjį „Audi Allroad“ iš įvykio vietos, paneigia Lietuvos policijos kriminalistinių ekspertizių tyrimo centro 2004-11-04 išvada Nr. 7217 (t. 3, b. l. 305-306).
Dėl kaltinimo 2003-10-10 pagrobus automobilį „Land Rover Freelander“, valst. Nr. IK-PS-58
Liudytoja A. V. parodė, kad automobilį ji matė vagystės dieną, anksti ryte, apie 05.50 val. Prie automobilio vaikščiojo neaukšto ūgio vyras, jo plaukai buvo tamsūs, jis buvo apsirengęs šviesiais rūbais. Iš maždaug 4 metrų atstumo ji matė, kad S. M. automobilis išvažiavo savo eiga, ji dar nustebo, kad S. M. išvažiavo taip anksti (t. 4, b. l. 203-206). Tokius pačius parodymus ji davė ir teisme (t. 24, b. l. 35). Šie A. V. parodymai, pasak apelianto, paneigia kaltinamųjų parodymus, kad automobilį „Land Rover Freelander“ S. A. nutempė savo automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, apeliantas skunde teigia, kad byloje (t. 12, b. l. 80-86) yra nuotraukos, padarytos iš vaizdo įrašo, kuris buvo vykdomas garaže Nr. 59 nuo 2003-10-19 iki 2003-10-23. Nuotraukose esančių asmenų atpažinti neįmanoma. Pats vaizdo įrašas teismo posėdyje peržiūrėtas nebuvo. Anot apelianto, suprasdamas, kad minėtos nuotraukos nieko neįrodo, prokuroras teismo posėdyje pateikė 2006-01-18 protokolą apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir fotonuotraukas (t. 24, b. l. 76-83). Nuotraukose visiškai nieko nesimato. Nežiūrint to, protokole nurodoma, kad darytame vaizdo įraše užfiksuoti asmenys - T. V. , A. V. prie pagrobto automobilio „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi šiuo protokolu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal telefoninių išklotinių duomenis jis nei prieš vagystę, nei jos metu, nei po jos telefonu su niekuo nebendravo (t. 12, b.l. 126).
Dėl kaltinimo 2003-11-03 pavogus automobilį „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą
Pasak apelianto, byloje yra jam priklausiančio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, iš kurių matosi, kad nei 2003-11-03, nei 2003-11-04 jis Elektrėnuose nebuvo (t. 12, b. l. 133). Šios išklotinės taip pat paneigia S. A. parodymus apie tai, kad vagystės naktį jis skambino apeliantui. Teisme S. A. aiškino, jog vagystė buvo padaryta 02.00-03.00 valandą, tačiau Lietuvos policijos apsaugos organizavimo rašte Nr. 5-AOT-2/2-SD8 1473 užfiksuota, kad suveikimo signalas iš automobilio buvo gautas 03.43 val.
Dėl kaltinimo 2003-11-24 pasikėsinus pagrobti automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos grindžiamas S. A. ir V. P. parodymais. Jų parodymus, pasak apelianto, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš T. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad nuo 2003-11-24, 15.35 val. iki 2003-11-25, 18.37 val. jo telefonas be pertraukų buvo priregistruotas prie Kauno miesto mobiliojo ryšio telefono stočių (t. 12, b. l. 138). Tai, anot apelianto, įrodo, kad jis nebuvo net arti vagystės vietos.
Dėl kaltinimo 2003-11-26 pagrobus automobilį „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dokumentus
Kaltinamas grindžiamas V. P. parodymais, kuriuos, apelianto teigimu, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų atliktas keturių daktiloplokštelių, paimtų iš minėto automobilio, tyrimas parodė, kad pirštų pėdsakus paliko ne apeliantas (t. 4, b.l. 312). Automobilyje po vagystės buvo surasta kepurė. Iš 2005-01-14 specialisto išvados Nr. 5910 (t. 6, b. l. 31) matosi, kad atlikus kepurės DNR tyrimą nustatyta, kad biologiniai pėdsakai, rasti ant tyrimui pateiktos kepurės yra tinkami identifikavimui, tačiau šie pėdsakai taip pat apeliantui nepriklauso.
Dėl kaltinimo 2003-12-09 pagrobus automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis Skirmantas Rimkus parodė, kad jis matė, kaip jo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutempė kitas tamsios spalvos automobilis universalo kėbulu (t. 6, b.l. 94, 107-110). Tokius pačius parodymus jis davė ir teisme. Šie parodymai, anot apelianto, paneigia V. P. ir S. A. parodymus apie tai, kad S. R. „Toyota RAV 4“ buvo nutempta automobiliu „Audi V8“, kurios kėbulas yra ne universalo, o sedano tipo.
Dėl kaltinimo 2003-12-31 pagrobus automobilį „BMW 520“, valst. Nr. 9897 CTR, ir dokumentus
V. P. , duodamas parodymus teisme dėl šios nusikalstamos veikos, paaiškino, kad nieko nematė ir nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. Kaip vienas iš apelianto kaltės įvykdžius šią nusikalstamą veiką įrodymų pateiktas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos vaizdo įrašas bei techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas, kurių turinys, teismo teigimu, įrodo T. V. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje. Iš minėtų duomenų, pasak apelianto, matyti, kad juose užfiksuoti tik pareigūnų samprotavimai bei spėjimai. Nors pareigūnai asmenis įvardija vardais, tačiau požymių, pagal kuriuos jie identifikuoja asmenis, nenurodo. Dėl blogos vaizdo kokybės filmuojamų asmenų neįmanoma apibudinti ir atpažinti.
Dėl kaltinimo 2004-01-26 pagrobus automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Įvykio vietoje buvo užfiksuoti žmogaus kojų pėdsakai (t. 17, b. l. 14-16). 2004-01-27 tarnybiniame pranešime dėl V. S. automobilio pagrobimo taip pat nurodyti 42-43 dydžio batų pėdsakai (t. 7, b. l. 13). Pasak apelianto, jo batų dydis yra kitas, todėl galima daryti išvadą, kad jis šioje nusikalstamoje veikoje taip pat nedalyvavo.
V. Š. parodė, kad Vievyje esančiame garažų masyve nuiminėjo signalizaciją automobiliui „Toyota RAV4“, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. Š. kalba apie pilką automobilį, o „Toyota RAV4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sidabrinės spalvos.
Dėl kaltinimo 2004-02-25 pagrobus automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2004-02-26 apklausiama liudytoja E. D. P. parodė, kad nei tempiamo, nei tempiančio automobilio apibudinti negali, nes nepastebėjo. 2004-02-26 VPK pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad ši liudytoja nei automobilių modelių, nei valstybinių numerių pasakyti negalėjo. Tačiau 2004-07-27 apklausos metu liudytoja E. D. P. jau beveik tiksliai apibudino tempiantįjį automobilį, nurodydama, kad tai buvo sedanas, pagal kėbulo formą panašus į Audi 100. Apeliantas teigia, kad pastarieji liudytojos parodymai nėra visiškai teisingi, nes prokuroras G. Norkūnas uždavinėjo atsakymus menančius klausimus.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi ir tuo, kad automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo surasta kompaktinė plokštelė „Chris de Burg“ ir kompaktinių plokštelių dėklas „Police“, kuriuos, kaip savo daiktus, atpažino nukentėjusysis M. S. . Teisme M. S. paaiškino, kad kompaktinę plokštelę ir dėklą jis atpažino ne pagal individualius požymius, o pagal turėtą savo daiktų sąrašą. Jis negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad tai yra būtent jo daiktai, nes tai yra milijoniniais tiražais gaminami daiktai. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šie daiktai automobilyje „Audi A4“, stovinčiame prie Policijos departamento Saltoniškių g. 19, Vilniuje, buvo surasti tik 2004-04-05, tai yra praėjus mėnesiui po automobilio sulaikymo ( t. 9, b.l. 190, 191). Be to, prieš šių daiktų suradimą tas pats automobilis buvo apžiūrėtas du kartus: Kaune – 2004-03-09 ir Vilniuje – 2004-03-12 (t. 9, b. l. 182, 183).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. V. specialiu prietaisu ištraukė automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojo durų spynelę. Šią teismo išvadą, anot apelianto, paneigia 2004-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 8, b. l. 16-22), kuriame nurodoma, kad visi automobilio spynelių užraktai tvarkingi, nesulaužyti, veikiantys. Tai patvirtina ir Lietuvos policijos KTC specialisto 2004-11-23 išvada Nr. 1728 (t. 8, b. l. 32-36), kurioje nurodoma, kad tiriamo automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , užvedimo ir durų atrakto spynelių mechanizmai yra tvarkingi ir nepažeisti. Jie yra rakinami raktu, kurį pateikė nukentėjusysis M. S. .
Dėl kaltinimo 2004-02-27 pagrobus automobilį „BMW 316“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dokumentus
Apeliantas nurodo, kad liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad abu automobiliai vienas kito netempė, važiavo savo eiga (t. 8, b. l. 149-150), paneigia V. P. parodymus, jog grobiamas automobilis BMW 316 buvo tempiamas. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu nepagrįstai rėmėsi specialisto išvadomis Nr. 11-3780 (04) ir Nr. 11-3797(04), kuriose nurodoma, kad tyrimui pateiktos spynos „Gold-rhomb made in China" rakinamas mechanizmas yra tvarkingas ir rakinti tinkamas, o raktas „Made in China“, paimtas kratos metu apelianto namuose, pateiktą tirti spyną rakina. Apeliantas nurodo, kad iš 2004-03-09 kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje, protokolo matyti, kad joks baltos spalvos raktas „Made in China“ rastas ir paimtas nebuvo. Šio rakto atsiradimo byloje aplinkybės yra neaiškios.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinius ieškinius patenkino ir žalos atlyginimą priteisė tik iš nuteistųjų, nors asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat dalyvavo nusikaltimų daryme ir padarė nukentėjusiesiems žalos.
Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis automobilis būtų naudojamas kuriai nors iš nusikalstamų veikų įvykdyti. Priešingai, V. P. parodė, jog „Mitsubishi Pajero“ nebuvo naudojamas jokioje nusikalstamoje veikoje. Teismas savo sprendimo konfiskuoti šį automobilį nuosprendyje visiškai nemotyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo proceso metu nebuvo užtikrintos apelianto teisės, numatytos BPK 22 straipsnyje. Teismas, pasak apelianto, neleido jam pareikšti nušalinimų, tai jis buvo priverstas daryti paštu (t. 24, b. l. 1-2, 129-134), neleido pareikšti prašymų, nepadarė ir neleido pasidaryti teismo posėdžio protokolo kopijų. Teisme apeliantą gynė advokatė L. G. (t. 21, b. l. 94-95), gynusi ir kaltinamąjį R. U. , kurio gynybos interesai, pasak apelianto, prieštarauja jo gynybos interesams. Be to, anot T. V. , jis buvo verčiamas dalyvauti teismo posėdyje, nors vartojo raminančius ir nuskausminančius vaistus (t. 24, b. l. 34-35).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nesutinka ir su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Nurodo, kad BK 249 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, už kurį jis yra nuteistas, yra priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 6 d.). Kiti nusikaltimai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nuo pirmojo labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Be to, pagal BK 63 str. bausmių apėmimas taikomas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Dėl šių priežasčių, pasak apelianto, galutinė bausmė negalėjo būti paskirta didesnė nei laisvės atėmimas dešimčiai metų. Todėl apeliantas teigia, jog paskirta bausmė aiškiai neatitinka jam inkriminuotų veikų pavojingumo laipsnio ir jo asmenybės. Nurodo esąs jaunas, neseniai vedęs, neasocialus asmuo, jam neinkriminuotas nei vienas smurtinio pobūdžio nusikaltimas.
Apeliantas T. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 str. 1 d. (2003-07-04 Lietuvos Respublikos Įstatymas Nr. IX-1706) ir 178 str. 3 d., 302 str. 1 d. (2000-09-26 Lietuvos Respublikos Įstatymas Nr. VIII-1968), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų, panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo į teismo posėdį iškviesti ir liudytojais apklausti S. A. , V. P. , R. U. , E. D. P. , kviestinius S. K. ir M. B. , automobilių aikštelės Kaune, Kuršių g. 3 sargą R. R. , A. J. , pareigūnus T. V. , M. B. , A. A. , specialistą ekspertą R. J. .
Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra neobjektyvus, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Anot apelianto, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį beveik pagal visus kaltinamajame akte nurodytus epizodus (išskyrus du, pagal kuriuos apeliantas išteisintas), teismas vadovavosi iš esmės tik kitų nusikaltimuose dalyvavusių asmenų S. A. ir V. P. bei atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. bei M. B. parodymais. A. V. teigia, kad jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių jo kaltę nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta.
Kaip vieną iš minėtų asmenų parodymų patikimumo pagrindų teismas nurodė tai, jog pastarieji patys prisipažino dalyvavę nusikaltimuose ir nebuvo atleisti nuo atsakomybės. Tokia teismo išvada, pasak apelianto, nepagrįsta. Nagrinėjant bylą išaiškėjo, kad jie susitarė su pareigūnais, atlikusiais ikiteisminį tyrimą ir teisme palaikiusiu valstybinį kaltinimą prokuroru. Prokuroras, prašydamas pripažinti juos kaltais už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje bei įvykdytas didelės vertės automobilių vagystes (t. y. labai sunkius ir sunkius nusikaltimus), prašė teismo skirti jiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Visa tai, pasak apelianto, rodo, jog S. A. ir V. P. praktiškai išvengė bausmės, todėl tokių asmenų parodymai negali būti laikomi nei patikimais, nei objektyviais. Jie, pasak apelianto, apkalbėjo kitus nuteistuosius bei apeliantą, būdami suinteresuoti ir tikėdamiesi išvengti griežtų bausmių. A. V. teigia, kad pirminiuose parodymuose, duotuose įtariamojo apklausos metu (iki susitarimo su teisėsauga), V. P. davė objektyvius ir teisingus parodymus, teigdamas, jog apelianto nepažinojo ir nusikaltimų kartu nedarė.
Teismo nuosprendyje, anot apelianto, taip pat nepagrįstai teigiama, jog apie nusikalstamą grupuotę, vadovaujamą D. S. , bei jos dalyvius T. V. ir A. V. , parodė liudytojas M. B. . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šis liudytojas savo parodymuose nėra nei minėjęs jo pavardės, nei atpažinęs pagal fotonuotraukas. Byloje, anot apelianto, be atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų, nėra jokių kitų duomenų, įrodančių, kad D. S. vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, ar kad apeliantas sutiko šiame susivienijime dalyvauti. Skunde teigiama, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. ir Z. F. parodymai buvo nenuoseklūs, nekonkretūs, jie gauti neteisėtu būdu, t. y. pažeidžiant BPK 80 str., todėl jie byloje negali būti pripažinti įrodymais. Be to, skunde taip pat teigiama, jog S. A. ir V. P. teisme nesugebėjo patvirtinti savo pačių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie esmines įvykių aplinkybes, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad šių asmenų parodymai yra patikimi ir nuoseklūs, bei jais remtis.
Apeliantas skunde neigia automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , naudojęs, kaip nusikaltimo priemonę. Jis teigia, kad šis automobilis priklauso jo motinai, pirktas už jos lėšas ir juo naudojasi visa šeima. Tai, kad ant šio automobilio buvo sumontuotos 195/65 R15 dydžio padangos „Nokian Hakkapelitta“, pasak apelianto neįrodo, kad jos buvo nuimtos nuo automobilio „BMW 316“, kuris buvo pagrobtas iš K. R. . Padangos, anot apelianto, yra serijinės gamybos ir toks modelis yra montuojamas daugeliui automobilių.
Šalies argumentai
A. V. skunde teigia, kad teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad pas jį rasti 2 raktai „Made in China“. Šią teismo išvadą, anot apelianto, paneigia byloje esantis 2004-03-09 kratos protokolas, kuriame nenurodyta, kad toks raktas būtų rastas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kinų gamybos raktai nėra unikalūs, su tuo pačiu raktu galima rakinti keletą spynų.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad 2003-01-27, pagrobiant automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iš Vilniuje esančio Biochemikų g. 17 namo kiemo, dalyvauti negalėjo, nes tą dieną vyko žmonos tėvo laidotuvėse. Lygiai po mėnesio, vasario 28 d., kartu su visa šeima ir giminėmis apeliantas teigia dalyvavęs mišiose mirusiajam paminėti, todėl taip pat negalėjo dalyvauti pagrobiant automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Trakuose, Šilo g. 10.
A. V. , kaip ir T. V. , skunde teigia, kad prokuroras buvo šališkas, o tai įrodo 2003-09-09 ir 2005-02-09 nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamiesiems M. B. bei V. Š. , kuriuose jis su T. V. minimi, kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nors tai dar nebuvo ištirta ir įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pasak apelianto, skirdamas jam galutinę subendrintą bausmę, taikė bausmių apėmimo būdą (BK 63 str. 2 d.), tačiau nuosprendyje nemotyvavo, kodėl taiko šį bausmių bendrinimo būdą. Anot apelianto, kadangi nusikaltimai padaryti skirtingu laiku, todėl teismas negalėjo paskirtų bausmių bendrinti apėmimo būdu ir jam paskirti didesnės nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmės.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d. įvykdymo. A. V. nurodo, kad šiame straipsnyje numatyta veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, o bylos teisminio nagrinėjimo metu jo kaltės turinys net nebuvo tirtas. Pasak apelianto, byloje nenustatyta ar kėsindamasis į automobilį jis suvokė, jog kėsinasi ir į kitą nusikaltimo dalyką - asmens ir mašinos dokumentus, pinigus ir t. t.
A. V. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. Š. , M. B. ir Z. F. buvo apklausti kaip liudytojai apie savo paties nusikaltimus. Tuo, apelianto teigimu, buvo pažeistos BPK 80 str. 1 d. nuostatos, pagal kurias liudytoju negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu gauti parodymai laikomi gauti neteisėtu būdu ir jie negali būti laikomi byloje įrodymais. Pasak apelianto, kiti byloje surinkti duomenys (vaizdo ir garso įrašai, nuotraukos) gauti taip pat neteisėtu būdu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors vaizdo įraše esančių asmenų atpažinti neįmanoma, tačiau prokuroras protokole nurodo, jog įraše prie automobilio „Land Rover Freelander“, valst. Nr. IK-PS-58, užfiksuoti apeliantas ir T. V. . Šiuo protokolo įrašu, pasak apelianto, teismas nuosprendyje rėmėsi nepagrįstai. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2004-03-13 padarytame vaizdo įraše atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuota, kad į garažą Nr. 73 atvyko T. V. , nors jis, kaip ir apeliantas buvo suimti nuo 2004-03-09.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ir BK 62 str., 63 str. ir 65 str. nuostatas. Paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta įstatyme už padarytą nusikaltimą, teismas gali, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir jei: asmuo pats savanoriškai atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminio tyrimo institucijoms išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir atlygino padarytą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės patys savanoriškai neatvyko, o buvo suimti, iš pradžių jie savo kaltę neigė, o vėliau prisipažino, žalos neatlygino. Prisipažinimas turi būti savanoriškas, o ne nulemtas surinktų įrodymų ir siekio išvengti arba sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Be to, apeliantas teigia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nešalina solidariosios civilinės atsakomybės. Todėl civiliniai ieškiniai, pasak apelianto, turėjo būti priteisti ir iš atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. A. būdamas nesuimtas vėl įvykdė nusikaltimą ir 2005-12-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., dar nebaigus išnagrinėti šios bylos.
Šalies argumentai
A. V. skunde teigia, jog apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad šiame nuosprendyje išdėstyti įrodymai apie laiko aplinkybes rodo, kad neginčytina nusikalstamo susivienijimo veiklos pradžia yra 2003 m. gegužės mėnuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr. 16 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant nusikalstamo susivienijimo baudžiamąsias bylas“ 4 punkte teismams išaiškinta, kad nagrinėjant šios kategorijos bylas, būtinu įrodinėjimo dalyku privalo būti visi BK 227¹ str. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Jie turi būti išdėstyti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant įrodymus, kuriais grindžiamas jų buvimas. Tačiau, pasak apelianto, nuosprendyje neišvardinti kokie būtent yra tie neginčytini įrodymai, ar jie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, ar tai tik atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. ir M. B. parodymai. A. V. teigia, kad teismas neįrodė subjektyvios bendrininkavimo pusės - jo ir T. V. tiesioginės tyčios.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas suvaržė jo ir T. V. teisę į gynybą: neatsižvelgė į jų prašymus, teisiamajame posėdyje bei paskelbus nuosprendį nebuvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka, terminai, paskirtų bausmių vykdymo ypatumai. Nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su posėdžio protokolu, gauti jo kopiją ir laiku pareikšti pastabas, apeliantas teigia nesusipažinęs ir su byla.
Apelianto teigimu, teismo posėdžių metu jam ir T. V. buvo surakintos rankos, o tai, pasak apelianto, neleido tinkamai naudotis gynybos teisėmis - pasirašyti ar pasižiūrėti dokumentus. Kitiems kaltinamiesiems proceso metu antrankiai nebuvo uždedami. Teismas nesiėmė priemonių ir leido žurnalistams skelbiant nuosprendį jį ir kitus kaltinamuosius fotografuoti be jų sutikimo ir daryti įrašus, tuo pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 260 str.).
A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžio dalį, pagal kurią jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 str. 1 d. ir 178 str. 3 d.; 302 str. 1 d; 22 str. 1 d ir 178 str. 3d.; 181 str. 2 d.; 187 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų, ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat apeliantas prašo teismo posėdyje apklausti liudytojus V. P. , S. A. , R. U. , M. B. .
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė patenkinti prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji T. V. ir A. V. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o jų skundus patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro bei nuteistųjų T. V. ir A. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl byloje surinktų įrodymų, jų vertinimo bei proceso pažeidimų
Nuteistieji T. V. ir A. V. skunduose teigia, kad teismas vadovavosi S. A. , V. P. , V. Š. ir M. B. nepatikimais parodymais, nors kitų jų kaltę patvirtinančių įrodymų nėra.
Vieni iš įrodymų, kuriais šioje byloje grindžiama tiek T. V. , tiek ir A. V. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra S. A. ir V. P. parodymai. Abu apeliantai skunduose teigia, jog šių nuteistųjų parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi, sąlygoti susitarimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir prokuroru, duoti siekiant išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, todėl jais teismas negalėjo pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertindamas šių asmenų parodymus, nurodė, jog atmesti jų nėra pagrindo. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių S. A. ar V. P. turėtų apkalbėti T. V. , A. V. ir V. B. . S. A. ir V. P. patys prisipažino dalyvavę nusikaltimuose, tačiau nuo atsakomybės atleisti nebuvo, todėl šių asmenų apsisprendimas duoti parodymus apie jiems žinomus ir bendrininkaujant įvykdytus nusikaltimus negali būti vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės, apkalbant kitus asmenis. Be to, teismas konstatavo, kad nuteistųjų S. A. ir V. P. parodymai nuoseklūs, tas pačias aplinkybes jie patvirtino tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklausiami teisėjo bei akistatų su kitais kaltinamaisiais metu (t. 17, b. l. 138-143, t. 18, b. l. 106-115). Jų parodymai patikrinti atliekant parodymų patikrinimą vietoje (S. A. – t. 17, b. l. 81-137; V. P. – t. 18, b. l. 72-105). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad šių nuteistųjų parodymai atitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, tačiau iš dalies teisingi ir nuteistųjų T. V. bei A. V. skunduose nurodyti argumentai, kad S. A. ir V. P. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo visiškai nuoseklūs. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, pirminėse apklausose S. A. ir V. P. neigė savo kaltę. Tik vėliau šie nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir atskleidė jiems žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei nusikaltimų bendrininkus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, jog parodymus minėti nuteistieji pakeitė ir davė T. V. ir A. V. kaltinančius parodymus vien tik dėl to, kad išvengtų jiems patiems gresiančios griežtos bausmės. Pasak apeliantų, buvus susitarimą tarp prokuratūros ir minėtų nuteistųjų rodo tai, kad prokuroras, prašydamas pripažinti S. A. ir V. P. kaltais už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje bei įvykdytas didelės vertės automobilių vagystes, prašė teismo skirti jiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.
Byloje nėra duomenų apie tai, ar toks susitarimas bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis iš tiesų buvo. Šiuo metu galiojančiame baudžiamojo proceso įstatyme toks institutas, kaip prokuroro ir įtariamojo susitarimas, nenumatytas, tačiau pats savaime toks susitarimas nėra neteisėtas veiksmas baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareiga ištirti bylą, išsamiai išsiaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nustatyti jį padariusius asmenis. Procesiniuose dokumentuose neprivalu nurodyti kokią tardymo taktiką naudoja ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba prokuroras, kad atliktų minėtas savo pareigas baudžiamajame procese. Svarbu, kad ta taktika ir veiksmai būtų teisėti. Taigi, net jei tyrėjai ar prokurorai ir įtikino nuteistuosius S. A. ir V. P. prisipažinti ir duoti bylai reikšmingus parodymus, tai savaime nedaro šių nuteistųjų parodymų neteisėtai gautais ir nepatikimais. Pačiame baudžiamajame įstatyme (BK 59 str.) yra numatytos aplinkybės, kurios lengvina nuteistojo atsakomybę. Tarp jų yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba pagalba išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, net jei tyrėjai ar prokuroras ir būtų įtikinę nuteistuosius duoti parodymus, taip padedant išaiškinti tiriamuose nusikaltimuose be jų dalyvavusius asmenis, nurodydami, jog už tai jiems gali būti pritaikytos įstatyme numatytos lengvatos, tai nebūtų neteisėtas parodymų išgavimo būdas, kadangi už prisipažinimą ir pagalbą tiriant bylą įstatymas iš tiesų numato galimybe palengvinti nuteistųjų atsakomybę. Kita vertus, nuteistieji, suprasdami, kad nuosprendį priima ir bausmes skiria tik teismas, turėjo patys apsispręsti dėl prisipažinimo ir parodymų davimo bei tikėtis, kad teismas, o ne prokuroras, skirdamas bausmes, į tai atsižvelgs. Tokiu būdų duoti parodymai turėtų būti vertinami, kaip teisėtai gauti duomenys ir teismas gali juos pripažinti įrodymais. Tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. O šių duomenų patikimumas ir įrodomoji reikšmė turi būti nustatyta juos tikrinant, t. y. vertinant visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, gretinant juos, taikant kitus baudžiamojo proceso numatytus veiksmus (parodymų patikrinimas vietoje, akistatos ir pan.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų asmenų parodymus, kaip minėta, konstatavo, kad nuteistųjų S. A. ir V. P. parodymai nuoseklūs, tas pačias aplinkybes jie patvirtino tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklausiami teisėjo bei akistatų su kitais kaltinamaisiais metu. Tačiau nuteistieji T. V. ir A. V. savo skunduose nurodo tam tikrus, jų manymu svarbius minėtų asmenų parodymų prieštaravimus ar trūkumus.
Pasak T. V. , atliekant S. A. ir V. P. parodymų patikrinimą vietoje, jie negalėjo nurodyti esminių įvykio aplinkybių: automobilių valstybinių numerių, spalvų, modelių, įvykių datų, laiko, vagystės būdo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo teiginiu. Kaip matyti iš nuteistųjų S. A. ir V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų, juose iš tiesų nuteistieji negalėjo tiksliai nurodyti pagrobtų transporto priemonių valstybinių numerių, kartais net modelių, tačiau tai savaime neduoda pagrindo abejoti jų parodymais. S. A. dalyvavo ir buvo nuteistas už 13 transporto priemonių pagrobimą (ar pasikėsinimą jas pagrobti), V. P. – už 9. Natūralu, kad nuteistieji gali tiksliai neprisiminti pagrobtų transporto priemonių valstybinių numerių (kai kurie iš jų buvo net ne lietuviški) ar tikslių automobilių markių ir modelių pavadinimų. Tuo tarpu įvykių datos, laikas, vagysčių būdai iš tiesų tikrinant parodymus vietoje ne visur nurodyti tiksliai ir išsamiai, tačiau tai galima paaiškinti tuo, kad šias aplinkybes nuteistieji nurodė (kiek galėjo prisiminti) duodami parodymus. Be to, procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje tikslas yra labiau susijęs su asmens duotų parodymų patikrinimu ar patikslinimu dėl įvykio vietos arba situacijos, o ne dėl įvykio tikslios datos ar laiko. Juolab, kad, kaip matyti iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų bei kitų bylos įrodymų, nustatytos automobilių vagysčių įvykdymo vietos, laiko, būdo aplinkybės atitinka S. A. bei V. P. parodymus.
Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. Š. , M. B. ir Z. F. buvo apklausti kaip liudytojai apie savo paties padarytus nusikaltimus. Tuo, apeliantų teigimu, buvo pažeistos BPK 80 str. 1 d. nuostatos, pagal kurias liudytoju negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu gauti parodymai laikomi gautais neteisėtu būdu ir jie negali būti laikomi byloje įrodymais. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliantų argumentais.
Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantų minimi liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti įtariamaisiais, tačiau jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 212 str. 7 p., BK 39¹ str. pagrindu, kadangi jie prisipažino dalyvavę darant nusikalstamas veikas ir aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo pagrindu atleidus juos nuo baudžiamosios atsakomybės pasikeitė jų procesinė padėtis. Jie byloje buvo apklausti jau ne kaip įtariamieji, bet kaip liudytojai. Tuo BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos pažeistos nebuvo. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo nėra kaltinamas jokių nusikalstamų veikų padarymu, todėl parodymus jis duoda apie kitų asmenų nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25/2006). Taigi liudytojų Šostak, M. B. ir Z. F. parodymai gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl gali būti pripažinti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje.
Kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad pirmiau nurodyti nuteistieji bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti liudytojai yra vienaip ar kitaip gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Ja gali būti suinteresuoti tiek patys apeliantai, tiek ir kiti proceso dalyviai (pvz., nukentėjusieji). Natūralu, kad visi jie turi savų interesų ir tikslų. Vieni (pvz., nukentėjusieji) tikisi, kad bus išaiškintos nusikalstamos veikos ir nuteisti jas padarę asmenys, kiti (nuteistieji, liudytojai, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės) siekia arba išvengti atsakomybės, arba kiek įmanoma labiau ją sušvelninti. Tačiau tai savaime nėra pagrindas atmesti šių asmenų parodymų. Toks aptartų proceso dalyvių padėties specifiškumas įpareigoja teismą jų parodymų patikimumą ir įrodomąją reikšmę vertinti atsižvelgiant į jų turinio vidinį nuoseklumą, atitikimą kitiems savarankiškiems įrodymų šaltiniams. Nuosprendyje būtent taip minėtų nuteistųjų, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai ir vertinami, todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu minėtų duomenų vertinimu. Iš bylos matyti, kad M. B. , V. Š. , S. A. ir V. P. viso proceso metu pakankamai detaliai nurodė faktines nusikaltimų aplinkybes, savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų metu. Šie proceso dalyviai parodymus davė ne tik apie kitų, bet ir apie savo padarytas nusikalstamas veikas, žinodami, kad visi faktai tyrimo metu bus patikrinti, suvokdami, kad dėl parodymų davimo gali būti patraukti atsakomybėn. Ikiteisminis tyrimas M. B. ir V. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas tik vėliau, patikrinus visas nustatytas faktines aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. B. , V. Š. , S. A. ir V. P. parodymai nėra tapatūs. Kiekvienas jų patvirtino tik tas aplinkybes, kurias žinojo dėl to, kad dalyvavo darant konkrečius nusikaltimus. Jų parodymais nustatyti faktiniai duomenys apie nusikaltimų dalyvius, automobilių vagysčių metu naudotus įrankius, priemones, jų pagaminimo vietas, grobiamiems automobiliams saugoti naudotas patalpas, vogtų automobilių markes bei modelius, jų požymius, vagysčių, realizacijos būdus ir vietas tarpusavyje sutapo, taip pat atitinka ir kitus objektyvius bylos įrodymus, patvirtinančius tas pačias aplinkybes: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, įvykių vietų apžiūros, kratų, daiktų apžiūros metu užfiksuotus duomenis, specialistų išvadas, telefoninius pokalbius bei vaizdo įrašus, darytus atliekant operatyvinius veiksmus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. B. , V. Š. , S. A. ir V. P. pirminius parodymus apie automobilių vagystes davė tuo metu, kai didžioji dalis šių nusikaltimų dar nebuvo tiriama Vilniaus apygardos prokuratūroje. Tik vėliau, sugretinus jų parodymus su bylų, gautų iš kitų teisėsaugos institucijų, duomenimis, buvo nustatyta, kad šių proceso dalyvių parodymai atitiko padarytų vagysčių faktines aplinkybes.
Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde teigia, kad V. Š. parodymai, jog automobilių spynelės būdavo tvarkingos, paneigia S. A. ir V. P. parodymus, kad vogtų automobilių spynelės būdavo išlaužiamos. Tačiau iš V. Š. , S. A. , V. P. parodymų matyti, jog techninius pakeitimus vogtuose automobiliuose V. Š. darydavo praėjus tam tikram laikui po vagysčių padarymo, per kurį spyneles buvo įmanoma pakeisti. Kita vertus, V. Š. parodymai, kad garažuose Vievyje daugumoje automobilių užvedimo spynelėse būdavo raktai, patvirtina S. A. ir V. P. parodymus, jog T. V. ir A. V. prieš vagystes pasigamindavo vagiamiems automobiliams raktus, išlauždami vagiamų automobilių durelių spyneles.
Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teisiamųjų kaltės klausimą, pagrįstai rėmėsi M. B. , V. Š. , S. A. ir V. P. parodymais, atmesdamas T. V. , A. V. parodymus.
Nuteistasis T. V. skunde taip pat nurodo, jog daugelis byloje esančių daiktinių įrodymų buvo surinkti pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad automobiliai „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti Kaune. Tačiau, sprendžiant iš kratos protokolų, šių automobilių krata buvo atlikta tik tuomet, kai šiais automobiliais pareigūnai atvyko į Trakus. Apeliantas abejoja tokių kratų atlikimo teisėtumu bei jų rezultatais, nurodydamas, kad automobilių kratos turėjo būti atliktos iš karto, jų sulaikymo vietoje, tai yra Kaune. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jas atliekant nedalyvavo nei automobilių savininkai, nei kviestiniai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs patikrinti kratos dokumentų pagrįstumą ir patikimumą, pažeidė jo teisę į gynybą.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su šiais nuteistojo argumentais. Iš tiesų, šis ikiteisminio tyrimo veiksmas atliktas neprofesionaliai, nepakankamai išsamiai ir kelia pagrįstų abejonių. Todėl Apeliacinis teismas T. V. prašymu apklausė kratoje dalyvavusius liudytojus M. B. , M. B. , A. A. , T. V. , S. K. ir R. R. .
Liudytojas M. B. parodė, kad jis dalyvavo 2004-03-09 kratos metu T. V. namuose, Vytauto g. 48-16, Trakuose. Apžiūrint T. V. automobilius jis nedalyvavo. Bute policijos pareigūnai pilnai surašė kratos protokolą, jam ir kitiems dalyviams visą protokolą perskaitė, tačiau protokole buvo parašyta tik apie kratą bute. Tokie liudytojo M. B. parodymai prieštarauja bylos duomenims.
Iš 2004-03-09 kratos protokolo turinio matyti, kad krata iš pradžių buvo atliekama automobiliuose „Mitsubishi Pajero“ ir „Audi A4“, o tik po to – T. V. namuose. Todėl, kaip teigia M. B. , policijos pareigūnai, atlikę kratą, perskaitę visą protokolą, negalėjo nepaminėti apie kratą automobiliuose. Kita vertus, iš kratos protokolo matyti, kad M. B. , kaip ir nuteistasis T. V. bei pastarojo tėvai A. V. , M. V. , asmeniškai dalyvavo darant kratą bute, Vytauto g. 48-16, Trakuose, bei automobiliuose „Audi A4“ ir „Mitsubishi Pajero“, tačiau jokių pastabų dėl kratos atlikimo tvarkos, eigos, galimų pažeidimų nepateikė. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, M. B. , A. A. , T. V. , kurie paaiškino, kad kratos protokole užfiksuotas turinys atitinka atliktos kratos eigą. Liudytojas M. B. , surašęs kratos protokolą, paaiškino, kad kratos metu dalyvavo visi kratos dalyviai, užfiksuoti protokole. Iš pradžių buvo apžiūrėti automobiliai, vėliau - butas.
Tai, kad policijos pareigūnai kartu su T. V. , paėmę Kauno m. T. V. naudojamas transporto priemones, nuvyko į Trakus ir tik ten atliko kratą, nesuteikia šiam veiksmui ir jo metu surinktiems duomenims daugiau patikimumo, tačiau neduoda ir pagrindo kategoriškai teigti, jog kratos atliktos pažeidžiant BPK reikalavimus, nes T. V. naudojami automobiliai iš Kauno į Trakus pervaryti T. V. akivaizdoje, krata Trakų m. T. V. automobiliuose atlikta motyvuotomis teismo nutartimis, jokių duomenų, kad policijos pareigūnai ar kiti asmenys būtų padėję į T. V. butą, transporto priemones pašalinius daiktus, byloje nėra. Tokių duomenų nesuteikė ir T. V. prašymu apeliacinių skundų nagrinėjimo metu iškviesti liudytojai S. K. bei R. R. . Todėl abejoti šių ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumu, taip pat atitinkamuose procesiniuose dokumentuose – įvykio vietų, automobilių, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotų faktiniais duomenimis, nėra pagrindo.
Apeliantas abejoja daiktinio įrodymo - metalinio įrankio su įmontuota spyruokle - suradimo ir paėmimo teisėtumu. Šis įrankis buvo surastas 2004-03-12, automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. teigia, kad 2004-03-09 šis automobilis buvo apžiūrėtas, tačiau minėto metalinio įrankio jame rasta nebuvo - jis atsirado tik po kelių parų, kai neantspauduotas automobilis buvo pareigūnų žinioje. Iš tiesų, minimo daiktinio įrodymo suradimo aplinkybės nėra visiškai aiškios. 2003-03-09 atliekant pirmiau aptartą šio automobilio kratą prie T. V. namų Trakuose, iš tiesų, kažkodėl šis įrankis rastas ir paimtas nebuvo. Jis surastas tik papildomai po kelių dienų apžiūrint minimą automobilį. Tai dar kartą parodo, jog pirmiau aptarta krata buvo atlikta atmestinai, skubotai ir neprofesionaliai. Tačiau galimybę, jog minėtas įrankis atsidūrė šiame automobilyje neteisėtu būdu paneigia daiktų apžiūros protokolas bei nuteistųjų S. A. bei V. P. parodymai apie tai, kad tokį įrankį jie turėjo ir naudojo grobdami transporto priemones.
T. V. taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog 2004-03-09 bute Trakuose, Vytauto g. 48-16, kratos metu surasta plastmasinė dėžutė su jungtimis yra prietaisas, skirtas užvesti automobilius apeinant gamyklinį įmobilizatorių, nes tokią išvadą teismas padarė remdamasis bendrovės „Vilniaus altas“ pažyma, kuri, pasak apelianto, yra rekomendacinio pobūdžio, o joje pateikiamos išvados yra tik prielaidos bei spėjimai (t. 15, b. l. 73-80). Iš tiesų, minima pažyma yra tik rekomendacinio pobūdžio ir joje kategoriškų išvadų nėra. Tačiau įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas minimą pažymą ir joje pateiktas išvadas įvertino, kaip pakankamai patikimas ir jomis rėmėsi. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiu teismo sprendimu vien dėl to, kad minimos išvados yra rekomendacinio pobūdžio ir duotos ne ekspertinės organizacijos, nes šie duomenys gauti teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendyje, kaip daiktinis T. V. kaltės įrodymas taip pat minimas ir raktas „Made in China“, kuris, kaip nurodoma nuosprendyje, priklauso apeliantui ir buvo rastas kratos metu Trakuose, Vytauto g. 48-16. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš kratos protokolo (t. 15, b. l. 246-247) matosi, kad raktas „Made in China“ surastas ir paimtas nebuvo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais skundo argumentais. Iš kratos bei daiktų apžiūros protokolo matyti, kad darant kratą rastas ne vienas įvairios formos, dydžio bei požymių raktas, tačiau aprašant visus raktus nei prie vieno nenurodyta, kad ant jo būtų užrašas „Made in China“, kaip jis įvardintas specialisto išvadoje (t. 10, b. l. 169-174). Iš tokių duomenų neaišku, kuris konkrečiai kratos metu paimtas raktas buvo pateiktas tirti, ir ar apskritai jis buvo paimtas kratos metu. Taigi, apelianto minimas raktas „Made in China“ negali būti vertinamas, kaip patikimas įrodymas.
Nuteistasis T. V. skunde taip pat teigia, jog radijo stotis, kuria, remiantis teismo nuosprendžiu, apeliantas naudojosi policijos eterio klausymuisi, yra mėgėjiška, ją jis naudojo prekiaudamas Gariūnuose, susisiekimui su kitais prekiautojais. Iš tiesų, kaip matyti iš 2004-12-07 Vilniaus miesto VPK Informatikos ir ryšių skyriaus Ryšių poskyrio rašto Nr. 1-IR2-969, T. V. minima radijo stotis „ALINKO DJ S40“ yra laisvo naudojimo radijo ryšio įranga, ir ja klausytis VRM radijo tinklo tarnybinių pokalbių nėra galimybės. Nuosprendyje minima, kad T. V. klausėsi policijos radijo eterio, kad reikalui esant galėtų įspėti bendrininkus, jei apie daromą automobilio vagystę bus pranešta policijai. Tačiau priešingai nei nurodo apeliantas, teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kad klausydamasis policijos radijo ryšio jis naudojosi būtent šia radijo stotimi, t. y. „ALINKO DJ S40“. Taigi, minima radijo stotis nekonfiskuota, kaip nusikaltimo įrankis, pagrįstai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kita radijo stotis, tinkanti klausytis policijos radijo ryšio, buvo rasta ir paimta iš V. P. namuose – Birutės g. 42-5, Trakų mieste.
T. V. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog su automobiliu „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , susiję procesiniai veiksmai, t. y. krata, apžiūra, poėmis ir eksperimentas, atlikti neteisėtai. Pareigūnai, anot T. V. , juos atliko vieni, nakties metu (t. 10, b. l. 28-31), taip buvo pažeisti BPK 145 str. 3, 4 d., 147 str. 3 d., 20 str. 4 d. reikalavimai. Šie skundo teiginiai nepagrįsti. Kaip matyt iš bylos duomenų, krata ir poėmis apelianto minimame automobilyje atliekama nebuvo. Buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, eksperimentas, o vėliau, automobilyje rastų daiktų apžiūra. Įvykio vietos apžiūrai bei eksperimentui baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ypatingų reikalavimų, susijusių su šių procesinių veiksmų atlikimo laiku ar juose dalyvaujančiais asmenimis. Tiek įvykio vietą, tiek ir eksperimentą gali atlikti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Kitų asmenų dalyvavimas nėra privalomas. Kaip matyti iš minėtų procesinių veiksmų protokolų, atliekami veiksmai užfiksuoti tinkamai, nurodyti juose dalyvavę asmenys, procesinių veiksmų eiga bei rezultatai ir kiti būtini duomenys. Tai, kad veiksmai atlikti vėlia vakare šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi atliekamais veiksmais nebuvo nustatinėjamos tokios aplinkybės, kurias tikrinant būtų reikšmingas paros laikas, apšvietimas ir pan. Taigi, apelianto minimi procesiniai veiksmai, teismo nuomone, atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl teismas atliekant šiuos veiksmus gautais duomenimis rėmėsi pagrįstai.
T. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jis įsigijo transporto priemones nusikalstamai veikai vykdyti. Pasak apelianto, byloje yra patikimai nustatyta, kas įgijo teismo nusprendyje įvardintas transporto priemonės: „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo J. K. , „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra J. V. nuosavybė (kaltinamojo akto duomenimis šis automobilis jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo), „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra taip pat M. V. nuosavybė, „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra G. V. nuosavybė. Teismo išvados, pasak apelianto, apie šių automobilių įgijimą nusikalstamai veiklai vykdyti, nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto T. V. dėmesį į tai, kad šiuo atveju sąvokos įgijimas nereikia tapatinti su nuosavybės teisių į automobilius įgijimu bei jų privalomu įregistravimu VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuosavybės teisės registruotos kitų asmenų, ne T. V. ar A. V. , vardu. Tai yra nuteistųjų motinų, vieno iš jų uošvės ir kitų asmenų vardu. Iš tiesų, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad visus nusikaltimams naudotus automobilius pirko nuteistieji, o ne tie asmenys, kurių vardu jie ir registruoti. Tačiau šiuo atveju įgijimą reikėtų suprasti, kaip veiksmus, kuriuos atlikę nuteistieji gauna ir turi savo žinioje minimas transporto priemones. Šiuos automobilius nuteistieji įgijo iš savo motinų, uošvių, kitų asmenų ir jais naudojosi darydami nusikalstamas veikas. Tai neabejotinai patvirtinta byloje surinktais duomenimis, todėl šios transporto priemonės konfiskuotos pagrįstai.
Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad T. V. nuomavo patalpas, garažus ir sodybą. Kaip matyti iš bylos duomenų, raktai nuo automobilio „Audi V8“ garažo Nr. 40, esančio (duomenys neskelbtini), Vievyje, rasti būtent pas T. V. , raktas nuo garažo Nr. 59, esančio (duomenys neskelbtini), Vievyje, rastas taip pat pas T. V. . Teisme apklausti liudytojai V. S. , R. B. , garažų Nr. 59, Nr. 147, esančių (duomenys neskelbtini), Vievyje, savininkai, parodė, kad minėtus garažus perdavė naudotis A. L. . Liudytojas A. L. parodė, kad 2002 m. pavasarį, padavęs skelbimą laikraštyje „Alio reklama“, kuriame buvo nurodytas jo telefono Nr. 868891087. Jis nepažįstamam vyriškiui pernuomavo garažą Nr. 59, o po 3 mėnesių, tam pačiam vyriškiui pernuomavo ir garažą Nr. 147. T. V. jis pažįsta, tačiau su juo jokių reikalų neturi, A. V. nepažįsta.
Šie A. L. parodymai prieštarauja 2005-01-24 UAB „Alio“ raštu pateiktiems duomenims, kad 2002-2004 m. A. L. telefono Nr. 8-688-91087 skelbimų spausdinta nebuvo, taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktoms išklotinėms, kad A. V. naudotu MRT Nr. 865630731 2003-08-31 buvo kontaktuota su liudytojo A. L. MRT Nr. 868891087.
Tai, kad T. V. ir A. V. naudojosi nurodytais garažais bei garažu Nr. 40, (duomenys neskelbtini), Vievyje, turėjo šių garažų raktus, patvirtino ir S. A. , V. P. , R. U. bei V. Š. . Įvykio vietos apžiūros metu garaže Nr. 147 rastas „Makroflex“ buteliukas, ant kurio rasti T. V. rankų atspaudai. Prie bylos prijungtas vaizdo įrašas, darytas atliekant operatyvinius veiksmus, kuriame T. V. ir A. V. užfiksuoti garaže Nr. 59, prie pagrobto automobilio „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kratos metu T. V. naudotame automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas raktas, kurį liudytojas R. B. atpažino, kaip raktą nuo garažo Nr. 59.
Kita vertus, šiuo atveju ne taip svarbu ar nuteistieji minimus garažus ir patalpas nuomuojosi, ar naudojosi kitokiais pagrindais, kadangi pirmiau aptartais byloje surinktais duomenimis neabejotinai įrodytas faktas, jog šiomis patalpomis nuteistieji naudojosi slėpdami pagrobtas transporto priemones.
T. V. nepagrįstai skunde teigia, kad pas jį niekada nebuvo rasta SIM kortelė Nr. 865478825. 2004-03-09 kratos metu T. V. namuose, Vytauto g. 48-16, Trakuose bei automobiliuose, paimta SIM kortelė, kurios numeris, kaip vėliau nustatyta UAB „Bitė GSM“ raštu Nr. 8200-671, yra 865478825.
Apeliantas T. V. neigia ir tai, kad jis naudojosi MRT abonento Nr. 867634897. Tačiau iš bylos matyti, kad 2004-03-09 kratos metu T. V. namuose, Vytauto g. 48-16, Trakuose, paimtas SIM kortelės Nr. 867634897 vokas. Iš abonento Nr. 867634897 išklotinės (t. 12, b. l. 87-275) matyti, jog 2003 metais ši SIM kortelė buvo naudojama telefono aparate, kurio IMEI Nr. 351353200823043. Būtent šio telefono aparato 2003-08-14 „Tele 2” garantinis talonas Nr. 0357862 buvo rastas 2004-03-09 kratos metu T. V. automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad T. V. naudojosi telefono abonentu Nr. 867634897.
T. V. skunde taip pat tvirtina, kad jo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefono išklotinės įrodo, kad jis jam inkriminuojamuose nusikaltimuose nedalyvavo. Šis teiginys nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu T. V. namuose bei naudotuose automobiliuose buvo paimtos 4 SIM kortelės. Byloje yra tik dalies SIM kortelių išklotinės ir tik laikotarpio nuo 2003 m. birželio mėn. iki lapkričio mėn. Kita vertus, remiantis S. A. , V. P. , V. Š. parodymais nustatyta, kad T. V. naudojosi įvairiomis SIM kortelėmis, tarp jų ir „darbinėmis“, skirtomis tik automobilių vagystėms. Vagysčių metu T. V. SIM korteles nuolatos keisdavo. Taigi, tai, kad kad tomis naktimis, kuomet buvo įvykdytos jam inkriminuotos automobilių vagystės, jis su niekuo nekalbėjo vienu iš savo MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nepaneigia T. V. dalyvavimo vagystėse.
Be to, nuosprendyje nurodoma, kad 2004-03-13, atliekant operatyvinius veiksmus padarytame vaizdo įraše (t. 6, b. l. 172-200) ir peržiūrėtame teisiamojo posėdžio metu užfiksuota, kad į garažą Nr. 73 (duomenys neskelbtini), Vievyje, atvyko D. S. . V. Š. , T. V. ir V. P. , kurie iš garažo išstūmė, po to išvairavo (T. V. ) automobilį „BMW 520“. Šiam automobiliui buvo uždėtas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš tai ant to paties automobilio matėsi kito numerio fragmentas - 897. Apeliantas teigia, jog priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos nuosprendyje, nei fotonuotraukose, nei filmuotoje medžiagoje jokio kito numerio fragmento, nei 897, nei kito, nesimato. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais, tačiau konstatuoja, kad šis neatitikimas neturi esminės reikšmės, nustatant, kokia transporto priemonė užfiksuota stebėtame ir filmuotame garaže. Iš vaizdo įrašo bei nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog tai automobilis „BMW 520“, matosi jo spalva bei kiti požymiai, kurie atitinka pagrobtojo to paties modelio automobilį. Be to, ant šio automobilio uždėtas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nustatyta byloje surinktais duomenimis, iš tikrųjų priklausė automobiliui „Audi 100“. Taigi, dėl vaizdo įrašuose užfiksuoto automobilio teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
Nuteistasis T. V. skunde nurodo, kad jo parodymai Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje surašyti iškraipant jų prasmę ir esmę, pateikiami taip, kad būtų sudarytas jo dalyvavimo nusikalstamose veikose įspūdis. Apeliantas nenurodė, kurie konkrečiai jo parodymai ir kaip iškraipyti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius nuteistojo T. V. parodymus ir sugretinusi juos su nuosprendyje nurodytaisiais, akivaizdžių ir esminių neatitikimų nenustatė, todėl šį deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo teiginį atmeta, kaip nepagrįstą.
Apeliantai T. V. ir A. V. skunduose taip pat teigia, jog Vilniaus apygardos prokuratūra buvo šališka. Tai, pasak apeliantų, įrodo 2003-09-09 ir 2005-02-09 nutarimai (t. 13, b. l. 140-146; t. 14, b.l. 109-119) nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams M. B. ir V. Š. . Šiuose nutarimuose nuolat minimi ir apeliantai, įvardijant juos kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Toks šališkumas ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, anot apeliantų, rodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, garantuojantis jam teisę į teisingą teismą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta ir šiuos skundo teiginius.
Baudžiamojo proceso įstatyme ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme įtvirtintas prokuroro vaidmuo baudžiamajame procese - atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą. Taigi, baudžiamajame procese prokuroras yra kaltintojas, todėl natūralu, jog žiūrint iš įtariamojo ar kaltinamojo pozicijų jis viso proceso metu gali atrodyti šališkas, suinteresuotas, kad šie asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau toks prokuroro statusas savaime nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinto nešališkumo principo. Prokuroro šališkumui konstatuoti būtina nustatyti, kad yra BPK 58 str. numatyti nušalinimo pagrindai, t. y., kad prokuroras tame procese yra ar buvo nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas ar atsakovas, šių proceso dalyvių šeimos narys arba giminaitis, įtariamojo, kaltintojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis, taip pat jei jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kaip minėta, šiuo atveju prokuroro vykdoma valstybės kaltintojo funkcija neturėtų būti suprantama, kaip suinteresuotumas bylos baigtimi. Šią įstatymo sąvoką derėtų aiškinti, kaip galimą asmeninį paties prokuroro suinteresuotumą, kad asmuo būtų nuteistas arba išteisintas, arba, kad kiti klausimai baudžiamojoje byloje būtų išspręsti taip, jog toks sprendimas būtų vienaip ar kitaip naudingas tiesiogiai pačiam prokurorui arba su juo susijusiems asmenims. Tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo, todėl teigti, kad prokuroras buvo šališkas, nėra pagrindo.
Byloje yra ikiteisminio tyrimo metu prokuroro priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamiesiems M. B. ir V. Š. , kuriuose T. V. ir A. V. iš tiesų įvardijami nusikalstamo susivienijimo dalyviais. Tačiau tai negali būti vertinama, kaip nekaltumo prezumpcijos ar teisės į teisingą teismą pažeidimas. Nors tiesiogiai šiuose nutarimuose nenurodyta, tačiau iš jų turinio akivaizdu, kad kalbama tik apie įtarimus, jog asmenys, kurių atžvilgiu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas (M. B. ir V. Š. ), kartu su T. V. ir A. V. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Aprašomoji nutarimo dalis todėl ir pradedama žodžiais „ikiteisminio tyrimo metu nustatyta...“, taip parodant, jog tai yra tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių dar savo nuosprendyje neįvertino teismas. Vadovaujantis šia apeliantų logika, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos, būtų apskritai neįmanoma ikiteisminio tyrimo metu atleisti asmens, prisipažinusio dalyvavus darant nusikalstamą veiką ar priklausiusio nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjusio atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės. Priimant tokį nutarimą ikiteisminio tyrimo metu tam tikra prasme pripažįstama, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuo atsakomybės už kurias jis ir atleidžiamas. Taigi teigti, jog šie nutarimai pažeidžia nekaltumo prezumpciją ar nuteistųjų teisę į teisingą teismą nėra pagrindo.
Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, gauti atliekant operatyvinius veiksmus, gauti neteisėtu būdu. Šis A. V. teiginys deklaratyvus ir nepagrįstas. Byloje esantys vaizdo ir garso įrašai buvo daromi dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu. Bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme buvo gauti duomenys apie šių veiksmų atlikimo teisėtumą. Kaip matyti iš šių duomenų, minimi operatyviniai veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti ir atlikti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei kitų įstatymų reikalavimų, todėl atliekant šiuos veiksmus gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais.
A. V. savo skunde nurodo, kad 2004-03-13 padarytame vaizdo įraše atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuota, kad į garažą Nr. 73 atvyko T. V. , tačiau jis jau buvo suimtas nuo 2004-03-09. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad minimame protokole užfiksuoti įvykiai vyko 2004-01-13, t. y. kuomet dar nei T. V. , nei A. V. suimti nebuvo. Apelianto nurodoma data 2004-03-13 yra protokolo surašymo, o ne vaizdo įraše užfiksuotų įvykių data. Taigi, šioje vietoje prieštaravimų nėra.
Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į A. V. ir T. V. prašymus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vien tas faktas, kad buvo pareikšti prašymai, nereiškia, kad jie turi būti ir bus tenkinami ir į juos atsižvelgiama. Norint įvertinti ar į tuos prašymus neatsižvelgta pagrįstai, būtina žinoti apie kuriuos konkrečiai prašymus kalbama. Tačiau apeliaciniuose skunduose tokie prašymai konkrečiai nenurodyti, todėl Apeliacinis teismas negali išnagrinėti ir konkrečiai atsakyti į šiuos deklaratyvius skundo argumentus. Be to, bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme, T. V. ir A. V. pareiškė prašymus, kurių, pasak apeliantų, buvo nepatenkinęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas didelę dalį prašymų patenkino ir teismo posėdyje apklausė daugelį nuteistųjų nurodytų liudytojų.
A. V. skundo teiginys, jog teismas neišaiškino nuosprendžio apskundimo tvarkos bei terminų, paskirtų bausmių vykdymo ypatumų, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. V. asmeniškai dalyvavo paskelbiant nuosprendį. O teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog 2006 m. birželio 19 d., 10.00 val. kolegijos pirmininkė paskelbė nuosprendžio įžanginę bei rezoliucinę dalis, žodžiu paaiškino nuosprendžio priėmimo motyvus, išaiškino nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus. Nors, kaip teigia A. V. , nuosprendį jis gavo tik 2006-07-21, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tai netiesa. Pagal byloje esantį patvirtinimą apie nuosprendžio nuorašo gavimą matyti, kad jis jį gavo ir pasirašė 2006-06-27. Bet kuriuo atveju, nuosprendis jam buvo įteiktas ir įteiktas tinkamai.
T. V. apeliaciniame skunde teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintos jo teisės, numatytos BPK 22 str., jam nebuvo leista pareikšti prašymų, nušalinimų. Jis buvo priverstas dalyvauti jo sąmonę veikiant raminamiesiems ir nuskausminantiems vaistams. Šie teiginiai prieštarauja bylos duomenims. Byloje yra ne vienas nuteistojo T. V. pareikštas prašymas. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, pablogėjus T. V. sveikatai, buvo iškviestas med. darbuotojas, kuris paaiškino, jog su T. V. gali būti atliekami procesiniai veiksmai. Po medicininės apžiūros pats T. V. sutiko tęsti bylos nagrinėjimą. Todėl T. V. teiginys, jog jis buvo priverstas dalyvauti teismo posėdyje jo sąmonę veikiant raminamiesiems ir nuskausminamiesiems vaistams, yra nepagrįstas.
A. V. ir T. V. skundų teiginys, kad teisminio nagrinėjimo metu jų rankos buvo surakintos ir tai sutrukdė jiems tinkamai gintis, atmetamas, kaip nepagrįstas. Rankų surakinimas netrukdė jiems nei kalbėti teismo posėdžio metu, nei naudotis kitomis gynybai reikalingomis teisėmis, juolab, kad byloje dalyvavo ir nuteistųjų gynėjai, be to, esant reikalui, teisiamojo prašymu rankos būdavo atrakinamos.
Nepagrįstai nuteistųjų skunduose nurodoma ir tai, kad teismo posėdžio metu apeliantai buvo fotografuojami, tokiu būdu pažeidžiant BPK 260 str. nuostatas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šį teiginį, jog fotografavimas buvo atliekamas būtent teismo posėdžio metu, o ne iki jo ar po jo.
Automobilio „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė 2003-11-03
Pasak apelianto, byloje yra jam priklausiančio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, iš kurių matosi, kad nei 2003-11-03, nei 2003-11-04 jis Elektrėnuose nebuvo (t. 12, b. l. 133). Šios išklotinės taip pat paneigia S. A. parodymus apie tai, kad vagystės naktį jis skambino apeliantui.
Kaip matyti iš apelianto minimos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės (t. 12, b. l. 133), įvykio naktį (t. y. iš 2003-11-03 į 2003-11-04) šiuo numeriu ir į jį įvykio laiku (apie 24.00 – 04.00 val.) apskritai nebuvo skambinta. 2003-11-03 paskutinis skambutis buvo 18.28 val., o 2003-11-04 pirmas skambutis tik 08.10 val. Tačiau tai nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatytų ir teismo nuosprendyje aptartų faktinių aplinkybių, jog apeliantas dalyvavo pagrobiant automobilį „Toyota Land Cruiser“ ir įvykio metu buvo Elektrėnuose. Priešingai, tas laiko tarpas, per kurį T. V. nesinaudojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tik patvirtina pirmiau minėtus S. A. , V. P. , V. Š. parodymus, jog T. V. naudojosi įvairiomis SIM kortelėmis, tarp jų ir „darbinėmis“, skirtomis tik automobilių vagystėms. Vagysčių metu T. V. SIM korteles nuolatos keisdavo. T. V. buvimą įvykio metu Elektrėnų apylinkėse bei S. A. parodymus apie T. V. dalyvavimą vagystėje iš dalies patvirtina ir T. V. telefono Nr. 867634897 pokalbių išklotinė.
T. V. abonentas Nr. 867634897 2003-11-04 veikė: 00.03 val. – bendrovės „Tele 2“ bokšto „040“, esančio Savanorių per. 117/2, Vilniuje, teritorijoje; 00.41 val. – bendrovės „Tele 2“ bokšto „096“, esančio Krivašiūnų k., Elektrėnų sav., teritorijoje; 03.22 val. – bendrovės „Tele 2“ bokšto „093, esančio Pergalės g. 15 Elektrėnuose, teritorijoje; 04.11 val. – bendrovės „Tele 2“ bokšto „061“, esančio Pirties g., Rūdiškėse, Trakų raj., teritorijoje. Taip pat nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu T. V. abonentas Nr.867634897 4 kartus kontaktavo su S. A. abonentu Nr. 867634891 ir dar dviem abonentais Nr. 867634896, 867596349.
Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisme S. A. aiškino, jog vagystė buvo padaryta 02.00-03.00 valandą, tačiau Lietuvos policijos apsaugos organizavimo rašte Nr. 5-AOT-2/2-SD8 1473 užfiksuota, kad suveikimo signalas iš automobilio buvo gautas 03.43 val. Šis nežymus neatitikimas, kolegijos nuomone, nėra esminis, kurio pagrindu būtų galima suabejoti visais S. A. parodymais apie šio įvykio aplinkybes. S. A. nurodė tik apytikslį vagystės padarymo laiką, todėl tvirtinti, kad jo parodymai iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo.
Daugiau argumentų, kodėl, apelianto manymu, jis dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės pripažintas kaltu nepagrįstai, T. V. skunde nenurodė. Tuo tarpu bendri skundo argumentai, tarp jų ir susiję su šiuo kaltinimu, dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aptarti pirmiau šiame nuosprendyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus šiame nuosprendyje nurodytus argumentus ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad T. V. dėl minimo automobilio vagystės pripažintas kaltu pagrįstai.
Pasikėsinimas pagrobti automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-24
Pasak apelianto, S. A. ir V. P. parodymus, kuriais grindžiama ši kaltinimo dalis, paneigia byloje esančios T. V. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, iš kurių matyti, kad nuo 2003-11-24, 15.35 val. iki 2003-11-25, 18.37 val. jo telefonas be pertraukų buvo priregistruotas prie Kauno miesto mobiliojo ryšio telefono stočių (t. 12, b. l. 138). Tai, anot apelianto, įrodo, kad jis nebuvo net arti vagystės vietos. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
T. V. inkriminuotas pasikėsinimas 2003-11-24 padaryti automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę buvo įvykdytas apie 03.00 valandą, todėl byloje esantys duomenys apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikimą nuo 2003-11-24, 15.35 val., iki 2003-11-25, 18.37 val., Kauno mieste neprieštarauja teismo išvadai, kad T. V. dalyvavo pasikėsinant padaryti minimo automobilio vagystę.
Be to, remiantis 2006-02-08 LKPB raštu Nr. 38-SD-3-393 pateikta telefoninių pokalbių išklotine ir duomenimis apie telekomunikacijų bendrovių bokštų išsidėstymą, nustatyta: V. P. abonentas Nr. 868156361 2003-11-24, nuo 02.26 val. iki 02.57 val., veikė UAB “Bitė GSM” bokšto „VLN10”, esančio Vydūno g. 7, Pilaitės rajone, Vilniuje, teritorijoje ir nurodytu laikotarpiu 4 kartus kontaktavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė rasta 2004-03-09 kratos metu T. V. žmonai J. V. priklausančiame bute, Šarkuvos g. 31-29, Kaune, bei vieną kartą kontaktavo su abonentu Nr. 868156404, kurio SIM kortelė rasta 2004-03-10 įtariamojo A. V. asmens kratos metu. V. P. ir S. A. parodymus apie T. V. , A. V. dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, kuriuos išsamiai aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas ir su kurių vertinimu Apeliacinio teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka ir nekartoja.
2003-11-26 automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė
T. V. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų atliktas keturių daktiloplokštelių, paimtų iš minėto automobilio, tyrimas parodė, jog pirštų pėdsakus paliko ne apeliantas (t. 4, b. l. 312). Automobilyje po vagystės buvo surasta kepurė, tačiau specialisto išvadoje Nr. 5910 (t. 6, b. l. 31) konstatuota, kad biologiniai pėdsakai, rasti ant tyrimui pateiktos kepurės, yra tinkami identifikavimui, tačiau šie pėdsakai taip pat apeliantui nepriklauso. Šie duomenys, anot apelianto, įrodo, jog jis nepadarė šios jam inkriminuojamos vagystės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Apelianto nurodomos aplinkybės nepaneigia kitais byloje surinktais duomenimis patvirtinto fakto, jog jis (T. V. ) dalyvavo pagrobiant minimą transporto priemonę. Iš bylos matyti, jog automobilis „VW Transporter“ buvo registruotas užsienio valstybės bendrovės vardu, juo naudojosi didelis asmenų skaičius. Taigi tai, jog rasti pėdsakai nepriklauso apeliantui, savaime nepaneigia T. V. dalyvavimo nusikaltime. Logiška ir tai, jog ant pagrobto automobilio salone rastos kepurės taip pat nėra T. V. pėdsakų, nes iš bylos duomenų matyti, kad pats jis į minimą grobiamą automobilį įsėdęs nebuvo, jį tik išstūmė iš aikštelės ir tempė į slėpimo vietą.
Nuteistojo T. V. kaltė šiuo atveju nustatyta V. P. parodymais, kurių patikimumas aptartas pirmiau šiame nuosprendyje. V. P. parodė, kad jis, T. V. ir A. V. įvykio vakarą važinėjo A. V. automobiliu „Mercedes Benz“ ir ieškojo anksčiau nusižiūrėto automobilio „VW Transporter“, kurį ketino pagrobti. Visi trys nuvažiavo prie kavinių „Tado smuklė“, „Pilakta“, pavažinėjo po Trakus, tačiau „VW Transporter“ nesimatė. Tuomet nuvažiavo prie poilsio namų „Deimantas“ Daugirdiškių gyvenvietėje, kur turėjęs būti šis automobilis, ten irgi jo nerado, tačiau grįždami į Grigiškes su juo prasilenkė. Palikę „Mercedes Benz“ Salininkuose jis, T. V. ir A. V. su „Audi V8“ naktį apie 3-4 val. nuvažiavo prie poilsio bazės „Deimantas“, kur jau stovėjo oranžinės spalvos „VW Transporter“ estiškais valstybiniais numeriais. Paėmę turėtą trosą, vieną jo galą prikabino prie „Audi V8“ ir nuėjo prie numatyto vogti automobilio, pastatyto galu į kelią. Automobilį stūmė, tačiau kadangi buvo nuokalnė, jis riedėjo lengvai. „VW Transporter“ atidarė A. V. . Prikabinęs prie vagiamos mašinos kitą troso galą, jis (V. P. ) ir T. V. įsėdo į „Audi V8“, kuriuo tempė A. V. vairuojamą „VW Transporter“. Šį automobilį nuteistieji paliko minėtoje aikštelėje prie mokyklos. Kitą dieną nuvažiavęs į Salininkus V. P. pamatė aikštelėje prie palikto automobilio policininkus, apie tai pranešė A. V. . Be to, V. P. paaiškino, kad vagiant šią transporto priemonę, suveikė jos apsauginė garsinė signalizacija, kurią T. V. sugadino. Šiuos savo parodymus nuteistasis V. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų su T. V. bei A. V. metu (t. 18, b. l. 72-88, 111-113).
Nuteistojo V. P. parodymus iš dalies patvirtino nukentėjusysis A. T. , kuris parodė, jog buvo apsigyvenęs poilsio bazėje „Deimantas“, esančioje Daugirdiškių kaime Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. 2003-11-25 vėlai vakare ar 26 d. naktį automobilį – mikroautobusą „VW Transporter“ pastatė kiemo teritorijoje prie namelio, kuriame gyveno, automobilį užrakino, įjungė signalizaciją. Prieš tai tą vakarą keletą kartų važiavo į Trakus, pakeliui grįžtant į bazę prasilenkė su priešinga kryptimi važiuojančiu tamsios spalvos „Mercedes“. Automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“ pasigedo 26 d. ryte, 7 val., kai bendradarbiai apie tai pasakė. Vienas iš jų teigė naktį išgirdęs suveikus signalizaciją, tačiau manė, jog grįžę patys netyčia įjungė. Nuteistojo T. V. kaltė taip pat grindžiama ir įvykio vietos apžiūros protokolo bei kitais byloje surinktais duomenimis apie T. V. , A. V. ir kitų nuteistųjų disponavimą įrankiu, skirtu ištraukti automobilių spynelėms, taip pat nustatytais duomenimis apie tai, kad nuteistieji TŪB „Silka“ pasigamindavo raktus vagiamiems automobiliams.
Automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė
Vienintelis T. V. skundo argumentas dėl 2003-12-09 automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės yra tai, jog skiriasi V. P. , S. A. ir nukentėjusiojo S. R. parodymai dėl automobilio, kuris tempė vagiamą automobilį, kėbulo formos. Nukentėjusysis S. R. parodė, kad jis matė, kaip jo automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutempė tamsios spalvos automobilis universalo kėbulu, tuo tarpu V. P. ir S. A. tvirtino, kad S. R. „Toyota RAV4“ buvo nutempta automobiliu „Audi V8“, kurios kėbulas yra sedano tipo.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šių proceso dalyvių parodymai tarpusavyje sutapo dėl visų kitų esminių įvykio aplinkybių, tarp jų ir vagystės padarymo laiko, vietos ir būdo. Tai, kad S. R. nurodė skirtingą automobilio kėbulo tipą, nėra pakankamas pagrindas abejoti dėl kitų esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje neprieštaraujančiais ir nuosekliais S. A. ir V. P. parodymais. Be to, pats S. R. parodė, kad vagystės metu buvo blogas apšvietimas, todėl dėl pagrobto automobilio kėbulo rūšies jis galėjo klysti. Be to, S. A. ir V. P. parodymus apie šios vagystės padarymą patvirtino liudytojas V. Š. , nurodydamas, jog tame pačiame garaže Nr. 73, Semeliškių g., Vievyje, kurį nurodė ir V. P. su S. A. , jis amerikietiško varianto automobilyje „Toyota RAV4“ darė techninius pakeitimus. V. Š. parodymus dėl automobilio „Toyota RAV4“ pagaminimo JAV rinkai patvirtino nukentėjusysis S. R. . Taigi, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl T. V. kaltės įrodymo pagrobiant automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Automobilio „BMW 520“, valst. Nr. 9897 CTR, pagrobimas
Apeliantas T. V. , ginčydamas kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nurodo, jog nuteistasis V. P. , duodamas parodymus teisme dėl šios nusikalstamos veikos, parodė, kad nieko nematė ir nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. Tačiau šie apelianto teiginiai neatitinka byloje esančių duomenų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (t. 22, b. l. 100-106), nuteistasis V. P. davė gan išsamius ir nuoseklius parodymus apie šios transporto priemonės pagrobimą. Jis patvirtino, jog 2003 m. gruodžio mėnesį, naktį iš 30 į 31 dieną su T. V. ir A. V. įvykdė automobilio „BMW 520“ vagystę, davė parodymus apie pagrobto automobilio sekimą, naudotas pagrobimo priemones, pavogto automobilio slėpimo bei realizacijos vietą bei aplinkybes. Šie nuteistojo V. P. parodymais išsamiai atskleisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Juos patvirtina nukentėjusiojo S. J. M. bei liudytojų parodymai, taip pat užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. V. bei D. S. , duomenys, gauti atliekant kratą D. S. namuose.
Vienas iš apelianto kaltės įvykdžius šią nusikalstamą veiką įrodymų yra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pateiktas vaizdo įrašas bei techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas (t. 6, b. l. 172-200). Juose užfiksuota filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip į garažą, kuriame stovi pagrotas automobilis „BMW 520“, valst. Nr. 9897 CTR, be kitų nuteistųjų ateina ir T. V. . Jis šį automobilį vėliau išvairuoja iš šio garažo bei garažą užrakina. Priešingai nei nurodo apeliantas, vaizdo įrašo kokybė yra pakankamai gera, kad būtų galima atpažinti asmenis pagal jų veidus ir kitus individualius požymius.
Automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas
Dalyvavimą pagrobiant šią transporto priemonę ginčija abu nuteistieji. A. V. nurodo vieną, jo dalyvavimą šiame nusikaltime jo manymu paneigiančią aplinkybę, t. y. tai, jog 2003-01-27, kuomet iš Biochemikų g. 17 namo kiemo buvo pagrobtas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo žmonos tėvo laidotuvėse. Visų pirma, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto minimas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas ne 2003-01-27, bet 2004-02-25. O A. V. skunde nurodytą dieną buvo pagrobtas ne „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, pastarasis automobilis buvo pagrobtas ne iš Biochemikų g. 17 namo kiemo, kaip nurodyta skunde, bet iš Biochemikų g. 5 namo aikštelės.
Tokius parodymus, jog įvykio dieną jis buvo žmonos tėvo laidotuvėse, A. V. davė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas juos atmetė, kaip nepagrįstus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu apygardos teismo atliktu nuteistojo A. V. parodymų vertinimu ir savo ruoštu atkreipia dėmesį į tai, jog minimo automobilio vagystė padaryta 2003-01-27, apie 1.30 val. Tuo tarpu iš byloje esančios VĮ „Trakų greitosios med. pagalbos stoties“ pažymos matyti, kad pas A. V. uošvį A. B. greitosios medicinos pagalba buvo kviesta ir vyko tik 2004-01-27, 6.25 val., t. y. praėjus maždaug 5 valandoms po automobilio vagystės. Akivaizdu, kad A. V. uošvis nebuvo laidojamas tą pačią dieną, kada jis ir mirė. Šie duomenys paneigia A. V. iškeltą versiją, jog jis automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje nedalyvavo, nes buvo uošvio laidotuvėse.
T. V. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje ginčija remdamasis tuo, jog įvykio vietoje buvo rasti avalynės pėdsakai, kurių dydis yra 42-43 (t. 7, b. l. 13-16). Pasak apelianto, jo batų dydis yra kitas, todėl galima daryti išvadą, kad jis šioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo.
Šis apelianto teiginys visiškai nepagrįstas, minimas jo nešiojamos avalynės ir įvykio vietoje rasto avalynės pėdsako dydžių skirtumas jokiu būdu neleidžia daryti tokios kategoriškos išvados, kurią daro apeliantas, jog jis nedalyvavo šioje vagystėje. Visų pirma, iš bylos duomenų matyti, jog vagystė buvo daroma viešoje vietoje, todėl natūralu, kad įvykio vietoje galėjo būti ir kitų asmenų pėdsakų.
Kitas apelianto argumentas - V. Š. parodė, jog Vievyje esančiame garažų masyve nuėmė signalizaciją pilkos spalvos automobiliui „Toyota RAV4“, tačiau pagrobtasis automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) anot apelianto, yra sidabrinės spalvos. T. V. akivaizdžiai klysta, nurodydamas minimo automobilio spalvą, nes iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spalva yra pilka, kaip ir nurodė liudytojas V. Š. (t. 7, b. l. 7).
T. V. ir A. V. kaltė dėl minimo automobilio pagrobimo įrodyta nuteistojo V. P. , liudytojo V. Š. parodymais, kuriuos jie patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų su T. V. ir A. V. metu, įvykio vietos apžiūros, kratos protokoluose užfiksuotais duomenimis bei paimtais daiktiniais įrodymais, specialisto išvadomis ir kitais duomenimis. Visi šie duomenys išsamiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kai kurie iš jų aptarti ir šiame nuosprendyje, atsakant į bendrus apeliantų skundų argumentus dėl įrodymų patikimumo ir jų vertinimo. Byloje surinktų įrodymų visuma Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog T. V. ir A. V. pagrįstai pripažinti kaltais ir dėl šio automobilio vagystės.
Automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas
Žemesnės instancijos teismas
T. V. , nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu ir dėl šio automobilio vagystės, nurodo, jog 2004-02-26 apklausiama liudytoja E. D. P. parodė, kad nei tempiamo, nei tempiančio automobilio apibūdinti negali, nes nepastebėjo. 2004-02-26 VPK pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad ši liudytoja nei automobilių modelių, nei valstybinių numerių pasakyti negalėjo. Tačiau 2004-07-27 apklausos metu liudytoja E. D. P. jau beveik tiksliai apibūdino tempiantįjį automobilį, nurodydama, kad tai buvo sedanas, pagal kėbulo formą panašus į „Audi 100“. Apeliantas teigia, kad pastarieji liudytojos parodymai nėra teisingi, nes prokuroras G. Norkūnas uždavinėjo atsakymus menančius klausimus.
Visų pirma, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog liudytoja E. D. P. 2004-02-26 apklausta nebuvo, turint galvoje tokią BPK numatytą liudytojo apklausą, kuri fiksuojama liudytojo apklausos protokole. Tą dieną apie jai žinomas įvykio aplinkybes liudytoją žodžiu apklausė ir jos parodymus savo tarnybiniame pranešime nurodė tyrėjas (t. 8, b. l. 6). Šiame tarnybiniame pranešime iš tiesų nurodyta, jog liudytoja nei automobilių modelių, nei valstybinių numerių pasakyti negalėjo. Ji nurodė tik tai, jog automobiliai buvo tamsios spalvos, ant tempiamo automobilio galinių durelių buvo ratas. Pirmą kartą apklausta 2004-07-27, liudytoja E. D. P. nurodė, kad tempiantysis automobilis buvo sedanas, pagal kėbulo formą panašus į „Audi 100“, o tempiamasis – džipas, nes ant jo galinių durelių buvo ratas. Automobilių tikslių markių ir modelių liudytoja nenurodė. Analogiškus parodymus ši liudytoja davė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, teismuose duodama parodymus liudytoja paneigė apelianto skunde nurodytus teiginius, jog prokuroras uždavinėjo jai menančius klausimus. Ji teigė, jog prokuroras tik klausė, kokios markės, juos nuomone, galėjo būti automobiliai. Be to, ji išsamiai paaiškino pagal kokius požymius ji nusprendė, jog jos matytų automobilių tipai buvo būtent džipas ir lengvasis (sedanas). Teisėjų kolegija nerturi pagrindo abejoti minėtos liudytojais parodymais, todėl T. V. apeliacinio skundo teiginius dėl šių parodymų nenuoseklumo ir nepatikimumo atmeta, kaip nepagrįstus.
Apeliantas T. V. skunde taip pat teigia, jog teismas, pripažindamas jį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nepagrįstai rėmėsi ir tuo, kad automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surasta kompaktinė plokštelė „Chris de Burg“ ir kompaktinių plokštelių dėklas „Police“, kuriuos, kaip savo daiktus, atpažino nukentėjusysis M. S. . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad M. S. kompaktinę plokštelę ir dėklą atpažino ne pagal individualius požymius, o pagal turėtą savo daiktų sąrašą. Jis negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad tai yra būtent jo daiktai, nes tai yra milijoniniais tiražais gaminami daiktai.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais apie tai, kad nukentėjusiojo atpažinti daiktai - kompaktinė plokštelė „Chris de Burg“ ir kompaktinių plokštelių dėklas „Police“ yra serijines gamybos daiktai ir juos nukentėjusysis atpažino ne pagal individualius požymius. Žinoma, remiantis šiais duomenimis kategoriška ir neginčytina išvada, jog šie rasti daiktai yra būtent tie patys, kurie buvo pagrobti kartu su nukentėjusiojo M. S. automobiliu, negalima. Tačiau bendrame surinktų įrodymų kontekste tas faktas, jog T. V. , kuris įtariamas dalyvavęs pagrobiant M. S. automobilį, naudotoje transporto priemonėje, surasti daiktai yra ne tik tos pačios rūšinės priklausomybės (plokštelių dėklas, kompaktinė plokštelė), bet ir priklauso tai pačiai daiktų grupei (plokštelė būtent atlikėjo „Chris de Burg“ ir būtent jo albumas „Spark to flame the very best“, o dėklas būtent juodos spalvos ir su užrašu „Police“), kaip ir daiktai, kurie buvo pagrobtame automobilyje „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog tai yra tie patys daiktai.
Neigdamas savo kaltę dėl minimo automobilio pagrobimo, apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, jog A. V. specialiu prietaisu ištraukė automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durų spynelę, prieštarauja 2004-03-10 įvykio vietos apžiūros protokole bei Lietuvos policijos KTC specialisto 2004-11-23 išvadoje Nr. 1728 nurodytiems duomenims, jog visi automobilio spynelių užraktai tvarkingi ir nepažeisti, užvedimo ir durų atrakto spynelių mechanizmai rakinami raktu, kurį pateikė nukentėjusysis M. S. (t. 8, b. l. 16-22, 32-36). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad 2004-02-26 pagrobtas automobilis „Toyota RAV4“ buvo surastas tik 2004-03-09, t. y. praėjus maždaug dviems savaitėms po jo pagrobimo. Per tą laiką pagrobto automobilio spynelė galėjo būti pakeista arba suremontuota, todėl teigti, jog įvykio vietos apžiūros protokolo ir specialisto išvados duomenys paneigia teismo nuosprendyje nurodytą faktinę aplinkybę, jog A. V. specialiu prietaisu ištraukė automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durų spynelę, negalima.
Kita vertus, pirmiau aptarti apelianto ginčijami įrodymai nėra tiesioginiai ir vieninteliai apelianto kaltės įrodymai. Be jų, T. V. kaltė padarius šį nusikaltimą grindžiama nuteistojo V. P. ir liudytojo V. Š. parodymais, kuriuos jie patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, akistatų su nuteistaisiais T. V. ir T. V. metu, šiuos liudytojų parodymus patvirtinančiais įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose užfiksuotais duomenimis, kurie išsamiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Dėl apeliaciniame skunde nurodomo automobilio „Audi A4“, apžiūros savalaikiškumo, teisėtumo ir atlikus šiuos veiksmus gautų duomenų patikimumo pasisakyta pirmiau šiame nuosprendyje.
Automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė
Dalyvavimą pagrobiant šią transporto priemonę ginčija abu nuteistieji. A. V. teigia, jog jis negalėjo pagrobti „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes tą dieną (2004 vasario 28 d.) dalyvavo mišiose mirusiam uošviui paminėti. Ši A. V. nurodyta aplinkybė, priešingai nei teigia apeliantas, nepaneigia byloje surinktais duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. V. dalyvavo pagrobiant minimą transporto priemone. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2004-02-27, apie 23 val. Trakuose, t. y. apelianto nurodytos mišių dienos išvakarėse. Taigi, net jei iš tiesų apeliantas kitą dieną dalyvavo mišiose, kurios paprastai vyksta ryte, tai nesutrukdė jam išvakarėse dalyvauti automobilio grobime.
T. V. ir A. V. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad abu automobiliai vienas kito netempė, važiavo savo eiga (t. 8, b. l. 149-150), paneigia V. P. parodymus, jog grobiamas automobilis „BMW 316“ buvo tempiamas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai skunduose netiksliai nurodo liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis netvirtino, kad abu automobiliai važiavo savo eiga, jis tik teigė, kad negali pasakyti ar antras, t. y. vagiamas automobilis, buvo tempiamas, nes neįžiūrėjo (t. 8, b. l. 149-152). Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, buvo tik perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau A. J. apklaustas Apeliaciniame teisme. Jis iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nematė ar vienas automobilis vilko kitą, tačiau papildomai nurodė, jog atstumas tarp abiejų nuvažiuojančių mašinų nekito. Ši Apeliaciniame teisme liudytojo nurodyta aplinkybė, vertinant ją kitų byloje surinktų duomenų kontekste, tik patvirtina, jog vagiamas automobilis „BMW 316“ iš tiesų, kaip ir nurodė nuteistasis V. P. , buvo tempiamas.
A. V. skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ant jo automobilio „Mercedes Benz“ rastų padangų „Nokian Hakkapelitta“, tvirtindamas, jog tai, kad jos analogiškos buvusioms ant pagrobto „BMW 316“, nereiškia, kad jos buvo nuimtos nuo I. R. automobilio, nes šios padangos yra serijinės gamybos ir toks modelis yra montuojamas daugeliui automobilių. Iš tiesų, vien ta aplinkybė, kad ant A. V. naudojamo „Mercedes Benz“ rastos tų pačių matmenų ir markės padangos, kaip ir buvusios ant pagrobto automobilio, neleistų daryti neabejotinos išvados, jog tai yra tos pačios padangos. Tačiau šią aplinkybę, kaip ir kitus bylos duomenis reikia vertinti surinktų įrodymų visumoje, o ne atskirai.
Nuteistasis V. P. parodė, jog praėjus kelioms dienoms po vagystės į garažą Nr. 40, (duomenys neskelbtini), Vievyje, kuriame buvo rastas I. R. automobilis „BMW 316“, ir nuo kurio raktus turėjo A. V. , jis (V. P. ) „Mercedes Benz“ automobiliu nuvežė A. V. , kuris ketino nuimti ratus nuo „BMW 316“. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas A. V. naudojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su sumontuotomis 195/65 R15 dydžio padangomis „Nokiam Hakkapeliitta“. UAB „Krasta Auto“ pateikė informaciją (t. 8 b. l. 157-158), jog automobiliui „BMW 316“ pardavimo metu buvo sumontuotos tų pačių matmenų, t. y. 195/65 R15, žieminės padangos su plieniniais diskais ir apdailos gaubtais, kaip ir uždėtos ant A. V. „Mercedes Benz“. Tuo tarpu garaže Nr. 40, (duomenys neskelbtini), Vievyje, rastas I. R. automobilis „BMW 316“ buvo jau be ratų, pastatytas ant plytų. Be to, šiame garaže rasti ir plastmasiniai ratų gaubtai.
Šių duomenų visuma leido teismo padaryti neabejotiną išvadą, jog ant A. V. automobilio „Mercedes Benz“ rasti sumontuoti ratai su padangomis buvo nuimti nuo pagrobto automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio pagrobime dalyvavo ir A. V. . Šių išvadų bei pirmosios instancijos teismo įvertintais ir nuosprendyje aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių A. V. skunde nurodyti argumentai nepaneigia.
Automobilio „Land Rover Freelander“, valst. Nr. IK-PS-58, pagrobimas
Nuteistasis T. V. skunde teigia, jog liudytojos A. V. parodymai apie automobilio „Land Rover Freelander” vagystės laiką ir kitas aplinkybes neatitinka nuteistojo S. A. parodymams, kuriais iš esmės ir grindžiamas šis kaltinimas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo teiginiu. Iš tiesų, liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagrobtą automobilį ji matė anksti ryte, apie 05.50 val. Prie automobilio vaikščiojo neaukšto ūgio vyras, jo plaukai buvo tamsūs, jis buvo apsirengęs šviesiais rūbais. Iš maždaug 4 metrų atstumo ji matė, kad S. M. automobilis išvažiavo savo eiga, ji dar nustebo, kad S. M. išvažiavo taip anksti (t. 4, b. l. 203-206). Analogiškus parodymus ji davė ir pirmosios instancijos teisme (t. 24, b. l. 35). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodama parodymus teisme liudytoja negalėjo nurodyti tikslios įvykio datos, kaip ir tikslaus laiko. Ji teigė, jog buvo savaitės pradžia – pirmadienis arba antradienis, į laikrodį ji nežiūrėjo, bet tokiu laiku (apie 6.00 val.) ji įpratusi keltis. Tuo tarpu bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad minimo automobilio vagystė įvyko 2003-10-10, penktadienį, o ne pirmadienį ar antradienį, kaip nurodė liudytoja. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2003-10-10, automobilis „Land Rover Freelander”, valst. Nr. IK-PS-58, į garažą Nr. 59, (duomenys neskelbtini), Vievyje, pastatomas 03.05 val., prie jo užfiksuoti T. V. ir A. V. (t. 12 b.l. 80-86).
Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad liudytoja sąžiningai klysta dėl matyto įvykio, todėl jos parodymai atmestini. Jei ji ir matė nuvažiuojantį nukentėjusiojo automobilį, tai buvo ne vagystės, bet anksčiau iki vagystės, kitą dieną ir laiku. Ir priešingai, pirmiau aptarti duomenys patvirtina nuteistojo S. A. parodymus apie tai, kad šio automobilio vagystė buvo padaryta apie 3 val. nakties. Be to, jo parodymus apie įvykio laiką ir jame dalyvavusius asmenis, tarp jų ir nuteistąjį T. V. , patvirtina ir kiti bylos duomenys. LKPB pateikti duomenys apie S. A. ir T. V. priklausančių SIM kortelių judėjimo laiką bei maršrutą: T. V. abonentas Nr. 867634897, S. A. abonentas Nr. 867634897 2003-10-10, nuo 01.16 val. iki 02.37 val., tarpusavyje kontaktavo 7 kartus, abu abonentai nurodytu laikotarpiu veikė bendrovės „Tele 2“ bokšto Nr. 052, esančio Vilniaus g. 10, Grigiškėse, Vilniuje, teritorijoje. Tą pačią dieną, po 3 val. nakties nustatyti telefoniniai ryšiai tarp kaltinamųjų T. V. , A. V. , S. A. . Kiti byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys T. V. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, t. y. nuteistojo S. A. ir V. P. , liudytojo L. Š. parodymai, įvykio vietos, kratos, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, tinkamai įvertinti ir išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su nuosprendyje išdėstytais motyvais sutinka ir jų nekartoja.
Automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas
Nuteistasis T. V. , ginčydamas savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, teigia, jog skiriasi V. Š. ir nukentėjusiojo K. G. parodymai dėl automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spalvos. Nukentėjusysis K. G. parodė, kad jo automobilis „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos (t. 4, b. l. 45), ši spalva nurodyta ir automobilio registracijos liudijime (t. 4, b. l. 48). Tuo tarpu V. Š. parodė, kad jis nuiminėjo palydovinę signalizaciją nuo žalios spalvos automobilio „Audi Allroad“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme V. Š. automobilio „Audi Allroad“ spalvos apskritai nenurodė. Ją (tamsiai žalią) jis buvo nurodęs tik ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 47). Be to, liudytojas A. G. , apibūdindamas jo kaimyno nukentėjusiojo K. G. automobilį „Audi Allroad“ taip pat nurodė ne juodą, bet pilką spalvą. Iš šių duomenų galima spręsti, jog automobilio spalva nebuvo pakankamai ryški ir aiškiai atskiriama, todėl liudytojai galėjo sąžiningai suklysti ją apibūdindami. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo V. Š. nurodyta tamsiai žalia spalva ir iš tikrųjų buvusi juoda nėra iš esmės skirtingų gamų spalvos, abi jos yra tamsios. Kita vertus, tai, kad V. Š. dirbo nuiminėjo signalizaciją nuo nukentėjusiojo K. G. automobilio „Audi Allroad“, patvirtina kiti bylos duomenys. V. Š. parodymai apie tai, kad šį automobilį jis tvarkė 2003 m. rugsėjo mėnesį, jame buvo įmontuota palydovinė signalizacija, kurią reikėjo nuimti, sutampa su byloje surinktais duomenimis nustatytomis aplinkybėmis, jog šis automobilis buvo pagrobtas 2003 m. rugsėjo 27 d., automobilyje iš tiesų buvo įmontuota palydovinė signalizacija, taip pat tai, kad iš nukentėjusiojo K. G. pagrobtas automobilis „Audi Allroad“ buvo nuvarytas būtent į angarą, esantį Tiltų k., Trakų r., kur V. Š. ir teigė daręs automobilio „Audi Allroad“ techninius pakeitimus. Taigi, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog V. Š. techninius pakeitimus darė būtent automobiliui „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
T. V. skunde taip pat teigia, jog S. A. parodymus apie tai, kad T. V. automobiliu „Audi V8“ nutempė pavogtąjį „Audi Allroad“ iš įvykio vietos, paneigia Lietuvos policijos kriminalistinių ekspertizių tyrimo centro 2004-11-04 išvada Nr. 7217 (t. 4, b. l. 63-66), kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje užfiksuoti padangų pėdsakai palikti ne automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , padangomis. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad „Audi Allroad“ vagystė buvo padarytą 2003 m. rudenį, tuo tarpu automobilis „Audi V8“ sulaikytas tik 2004 m. kovo mėnesį. Per tą laiką, atsižvelgiant į tai, kad vagystė įvykdyta rudenį, o automobilio „Audi V8“ paėmimas pavasarį, t. y. skirtingais sezonais, automobilio „Audi V8“ padangos galėjo būtų pakeistos. Todėl vien tai, kad įvykio vietoje užfiksuotas pėdsakas neatitinka automobilio „Audi V8“ padangų protektoriaus rašto, savaime nepaneigia byloje surinktais duomenimis nustatytos aplinkybės, jog vagystė įvykdyta pasinaudojant būtent šiuo automobiliu.
S. A. parodymus apie D. S. , T. V. ir A. V. dalyvavimą šioje vagystėje, įsilaužimo į automobilį bei pagrobto automobilio tempimo aplinkybes, maršrutą, patvirtina liudytojų J. G. bei A. G. parodymai, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai, aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Be jų, aptartini panaudojant technines priemones gauti duomenys.
2005-02-07 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą, telefoninių pokalbių garso įrašais, fonoskopinės ekspertizės aktu, nustatyta, kad 2003-09-28, 00.20 val., t. y. iškart po automobilio „Audi Allroad“ vagystės, D. S. skambino A. V. , teiravosi dėl UAB „Silca” darbuotojo, norėdamas pagaminti automobilio raktą. A. V. paaiškino, jog skambino meistrui, kurio telefono numeris 15928. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi UAB „Silca“ darbuotojas A. R. , kuris ir gamindavo automobiliams raktus. Šio telefoninio pokalbio metu D. S. kitu telefonu skambino UAB „Silca” darbuotojui ir paaiškino, jog į dirbtuves Kudirkos g., Vilniuje atvyks juodas aukštas vyriškis. Šie duomenys atitinka kitais įrodymais nustatytas aplinkybes, kad išėmus „Audi Allroad“ durų spynelę buvo pagamintas raktas, skirtas joms atrakinti.
2003-09-28, laikotarpiu tarp 01.21 ir 02.46 val., D. S. sutarė su T. V. ir A. V. dėl susitikimo. Po 3 val., D. S. lydint, T. V. dalyvavo gabenant pagrobtą automobilį.
2005-02-11 raštu Nr. 38-SD-3-447 pateiktomis telefoninių pokalbių išklotinėmis, 2005-10-11 raštu Nr. 38-SD-3-2815 pateiktais duomenimis apie telekomunikacijų bendrovių bokštų išsidėstymą bei 2006-02-08 raštu Nr. 38-SD-3-393 pateikta telefoninių pokalbių išklotine, nustatyta, kad T. V. abonentas Nr. 867634897 2003-09-28, 02.43 val., 03.01 val., 3 kartus kontaktavo su S. A. abonentu Nr. 867634891. T. V. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. S. abonentas Nr. 865630724 veikė tuo pačiu maršrutu bei laiku: 2003-09-28, 03.05 val., UAB “Bitė GSM” bokšto „TRA02”, esančio Jovariškių k., Trakų r., teritorijoje, 2003-09-28, 03.27 val., UAB „Bitė GSM” bokšto „RUDISKA”, esančio Adeliškėse, Rūdiškių sen., Trakų r., teritorijoje, 2003-09-28, 05.26 val., UAB „Bitė GSM” bokšto „LENT” Užukampio k., Lentvario sen., Trakų r., teritorijoje; A. V. abonentas Nr. 865630731 2003-09-28, 05.26 val., veikė UAB „Bitė GSM” bokšto „LENT” Užukampio k., Lentvario sen., Trakų r., teritorijoje; S. A. abonentas Nr. 867634891 2003-09-28, 03.01 val., veikė bendrovės „Tele2” bokšto „060”, esančio Žaizdrių k., Trakų r., teritorijoje. Šie duomenys patvirtina, kad automobilio „Audi Allroad“ pagrobimo metu ir po to, nuteistieji, tarp jų ir T. V. , buvo įvykio vietos, o vėliau ir pagrobto automobilio paslėpimo vietos apylinkėse. Tai paneigia T. V. parodymus apie tai, kad jis nebuvo angare Tiltų k., Trakų r.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, sprendžia, kad T. V. kaltu dėl automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo pripažintas pagrįstai.
Automobilio „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimas
Nuteistasis T. V. , nesutikdamas su teismo nuosprendžiu dėl šios nusikalstamos veikos, atkreipia dėmesį į tai, kad neatitinka nukentėjusiojo G. P. , liudytojų L. P. ir E. T. bei nuteistojo S. A. parodymai apie tai, kokios spalvos automobilis nutempė pagrobtą automobilį. Pirmieji teigia, kad tai buvo tamsios spalvos automobilis (t. 4, b. l. 23-26), o S. A. – jog tai buvo šviesios spalvos automobilis „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .
Iš tiesų, liudytojai L. P. ir E. T. apklausti ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog grobiamą automobilį tempusio automobilio markės jie neįsidėmėjo, tačiau jų nuomone, tai buvo tamsios spalvos automobilis. Šie liudytojai teisme nebuvo apklausti, tačiau jų parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Minėti liudytojų parodymai neatitinka S. A. parodymų ir objektyviais duomenimis nustatytos aplinkybės, jog automobilis „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo, pasak S. A. , buvo nutemtas „VW Bora Variant“, yra pilkos spalvos.
Tuo tarpu nukentėjusysis G. P. , taip pat apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, tempiančiojo automobilio spalvos nenurodė, tačiau tvirtino pastebėjęs, jog automobilis buvo sedano tipo. Tokį tipą nurodė ir liudytoja L. P. . Šie nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai atitinka S. A. parodymus, nes „Audi V8“ iš tiesų yra sedano tipo. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja L. P. parodė, jog vagystės metu buvo tamsu, be to, abu automobiliai buvo su išjungtais žibintais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas įvykio aplinkybes bei situaciją, sprendžia, jog liudytojai (nukentėjusysis apskritai teigė spalvos neįžiūrėjęs), dėl įvykio metu buvusių sąlygų (tamsaus paros metu, neįjungtų automobilių žibintų) sąžiningai klysta nurodydami tempiančiojo automobilio spalvą. Kita vertus, net jei bylos duomenimis ir nebūtų tiksliai nustatyta pasinaudojant kokiu konkrečiai automobiliu buvo padaryta ši vagystė, tai nepaneigtų T. V. ir kitų dalyvavimo joje fakto, nustatyto byloje surinktais įrodymais. T. V. kaltę dėl šio nusikaltimo neabejotinai patvirtina ne tik nuteistojo S. A. parodymai, bet ir nuteistojo V. P. parodymai apie tai, kad jis dalyvavo realizuojant automobilį „VW Bora Variant“, kurio vagystėje pats nedalyvavo. Anot nuteistojo, tuomet jam paskambino T. V. ir A. V. , jis su jais nuvažiavo link Vievio. Pakeliui sužinojo, kad į Kryžkalnį reiks nuvaryti automobilį. Prie garažo, kuriame jis buvo, atvažiavo T. V. „Audi“, pastarasis sustojo atokiau, o jis ir A. V. nuėjo prie garažo, iš kurio išvarė „VW Bora“ raudonos spalvos, latviškais numeriais, pikapą, dyzeliniu varikliu, langų uždarymas valdomas automatika, prietaisų skydelis degantis mėlynai, maksimalus greitis – 260 km/val. Šį automobilį jis (V. P. ) vairavo link Kryžkalnio, priekyje, kad perspėtų apie sutiktą policiją, važiavo T. V. su A. V. . Viskas vyko vakare. Pakeliui jie duodavo nuteistajam nurodymus telefonu. Privažiavus Kryžkalnį pasakė sukti link Telšių, po to sustojo pirmojoje degalinėje. Užrakinęs pastatė atvairuotą automobilį, kurio raktelius atidavė T. V. . Ten atvažiavo nepažįstami asmenys, su kuriais bendravo T. V. , jie kažkuo apsikeitė. Po to visi grįžo į Kauną. Bevažiuojant į Trakus ar jau sugrįžus, T. V. V. P. davė 200 Lt. Nors V. P. paaiškino nežinantis šio automobilio vagystės aplinkybių, tačiau S. A. buvo pasakojęs, kad vasarą (2003 m.) Trakuose prie viešbučio „Svečių namai“ kartu su T. V. ir A. V. pavogė tokios markės, t. y. „VW Bora“ automobilį.
Be to, 2004-03-10 įvykio vietos apžiūros metu, garaže Nr. 147, esančiame (duomenys neskelbtini), Vievyje, į kurį, pasak S. A. , buvo nugabentas pagobtas „VW Bora“, buvo rastas ir paimtas buteliukas su užrašu „Makroflex“, ant kurio specialistai surado piršto pėdsaką ir identifikavo jį, kaip paliktą T. V. . Šie duomenys paneigia apelianto parodymus apie tai, kad jis minėtame garaže nėra buvęs.
T. V. savo apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad nesutampa S. A. ir nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas vagystės padarymo laikas. S. A. aiškino, kad vagystė buvo padaryta tarp 24.00 ir 01.00 val., tačiau automobilio savininkas paaiškino, kad jis pats matė įvykį ir nurodė laiką – 02.45 val. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokio tikslaus laiko, kaip nurodoma T. V. apeliaciniame skunde, S. A. nenurodė. Jis tik aiškino, kad apie 22 val. jam paskambino T. V. arba A. V. ir pasakė, kad reikia važiuoti pavogti šį automobilį. Jis nuvažiavo paimti iš namų minėtų nuteistųjų ir trise S. A. automobiliu atvažiavo prie viešbučio, kurio kiemo aikštelėje stovėjo numatytas pagrobti automobilis Latvijos numeriu, raudonos spalvos. Prie automobilio priėjo jis ir A. V. , kuris specialiu įrankiu ištraukė vagiamos mašinos durų užrakto spynelę, tuomet A. V. su T. V. išvažiavo, o jis (S. A. ) liko stebėti aplinką. Praėjus 1-2 valandoms T. V. su A. V. sugrįžo, šį kartą atvažiavę automobiliu „Audi V8“. Jiedu jau turėjo pagamintą raktą vagiamam automobiliui atrakinti. Tuomet A. V. sėdo už „VW Bora Variant“ vairo (suveikė jo signalizacija), jis (S. A. ) prikabino trosą, kuriuo tempė šį automobilį su T. V. vairuojamu „Audi“, pats taip pat skubiai įsėdo į „Audi“. Taigi, kaip matyti iš S. A. parodymų, vienintelis atskaitos taškas, nustatant laiką, jo nurodyta maždaug 22 val. kuomet jam buvo paskambinta. Iš jo parodymu sunku nustatyti kiek laiko užtruko, kol jis pats išvažiavo iš namų, kol surinko iš namų bendrininkus, kada tiksliai su pagamintu raktu grįžo T. V. su A. V. ir pan. Todėl teismas, kaip matyti iš nuosprendžio, nustatydamas šio nusikaltimo padarymo laiką pagrįstai rėmėsi ne S. A. , bet nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie sutapo. Tai, kad S. A. negalėjo tiksliai nurodyti vagystės laiko nepaneigia kitų jo duotų parodymų apie šio nusikaltimo aplinkybes bei jame dalyvavusius asmenis.
Nuteistojo T. V. apeliacinio skundo teiginys, jog S. A. parodymai apie tai, kad automobilis „VW Bora“ buvo pastatytas į garažą Nr. 147 prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nepagrįstas. Apeliantas teigia, jog remiantis paties S. A. parodymais, šiame garaže jau stovėjo „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o du automobiliai į šį garažą nebūtų tilpę.
Kaip matyti iš bylos duomenų, automobiliai buvo pagrobti ne tuo pačiu laiku. „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2003-09-10, o „VW Bora Variant“ – 2003-09-14. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad minėtame garaže, T. V. nurodymu, pagrobtame automobilyje „Toyota RAV4“ V. Š. , nuėmė signalizaciją, įstatė perprogramuotą kompiuterį, transponderį, po ko automobilis „Toyota RAV4“ buvo realizuotas. Nors byloje surinktais duomenimis tiksliai nenustatyta, kad buvo realizuotas „Toyota RAV4“, tačiau sprendžiant iš to, kad po 4 dienų į tą patį garažą buvo atvarytas jau kitas automobilis, darytina išvada, jog tai ir buvo padaryta per tas 4 dienas, po kurių į tą patį garažą buvo atvarytas naujai pagrobtas automobilis „VW Bora Variant“. Taigi šioje S. A. parodymų dalyje prieštaravimų nėra.
Automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas
Neigdamas kaltę dėl šio automobilio vagystės, T. V. nurodo, jog skiriasi nukentėjusiosios R. T. ir V. Š. parodymai. Anot apelianto, nukentėjusioji parodė, kad automobilio priekinis stiklas buvo įtrūkęs ir įlenktas galinio rato plastmasinis gaubtas. O liudytojas V. Š. teisme parodė, kad visi automobiliai „Toyota RAV4“ buvo be defektų. Šie parodymų skirtumai, kolegijos nuomone, nėra esminiai ir nepaneigia nei V. Š. , nei R. T. parodymų apie šio automobilio vagystę. Kaip matyti iš R. T. parodymų, ji nurodė, kad automobilio priekinis stiklas buvo įtrūkęs. Trūkio linija buvo apie 10 cm ilgio. Akivaizdu, kad V. Š. darant techninius pakeitimus vogtuose automobiliuose nebuvo reikalo jų itin kruopščiai apžiūrinėti ir fiksuoti kiekviena įbrėžimą ar įskilimą. Suprantama, kad nurodydamas, jog visi automobiliai „Toyota RAV4“ buvo be defektų, liudytojas turėjo galvoje pakankamai didelius defektus, gedimus ar apgadinimus, kurie būtų akivaizdūs ar trukdytų eksploatuoti transporto priemonę. Tokių defektų nei viename iš pagrobtų „Toyota RAV4“ automobilių iš tiesų nebuvo.
Apeliantas, neigdamas savo kaltę, nurodo analogiškus argumentus, kaip ir pirmiau šiame nuosprendyje aptarti, jog jis nei prieš vagystę, nei jos metu, nei po jos telefonu su niekuo nebendravo (t. 12, b. l. 115). Tačiau T. V. kalba tik apie telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bet pirmiau šiame nuosprendyje jau pasisakyta dėl to, jog bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis naudojosi keletu SIM kortelių, kai kurios iš jų buvo „darbinės“, naudojamos tik darant vagystes.
Automobilio „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimas
Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu S. A. aiškino, kad T. V. išlaužė automobilio durų spyneles bei iškirpo saugomos mašinų aikštelės tvoros dalį. Teismo posėdyje 2005-05-31 jis jau negalėjo nurodyti kas konkrečiai išlaužė automobilio spyneles, tiksliai nematė ir kas iškirpo tvorą, nes jis stebėjo aplinką. Šie nuteistojo S. A. parodymų neatitikimai nėra esminiai. Iš jo parodymų akivaizdu, kad į Birštoną vogti automobilio atvyko tryse – S. A. , T. V. ir A. V. . S. A. automobilyje buvo metalo kirpimo žirklės ir kiti įrankiai, tarp jų ir įrankis automobilių spynelėms išimti. Atvykus prie automobilių saugojimo aikštelės, S. A. buvo liepta stebėti aplinką, o kiti du nuteistieji nuėjo. Remiantis S. A. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, po kiek laiko grįžęs T. V. liepė jam eiti padėti A. V. išstumti iš aikštelės automobilį „Mercedes Benz Vito“. Nuėjęs pamatė iškirptą aikštelės tvorą. Pro iškirptą tvoros dalį jie ir išstūmė minėtą automobilį. Iš šių parodymų akivaizdu, kad ne kas kitas, o T. V. su A. V. iškirpo tvoros dalį ir paruošė automobilį pagrobimui. Todėl tie nežymūs S. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų skirtumai neduoda pagrindo abejoti visais S. A. parodymais bei kitais bylos duomenimis nustatytomis aplinkybėmis. S. A. parodymus, kad aikštelės, esančios B. S. g., Birštone, tvora buvo iškirpta, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole. Be to, T. V. , A. V. , S. A. dalyvavimas nusikaltimų padaryme grindžiamas ir V. P. parodymais bei kitais bylos duomenimis.
T. V. teigia, kad išklotinėse nėra jokių 2003-09-01 pokalbių tarp jo ir S. A. . Tačiau 2004-03-09 kratos metu T. V. bute, Vytauto g. 48-16, Trakuose, paimtas „Bitė GSM” SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) vokas ir „Tele2” SIM kortelės Nr. 867634897 vokas. 2004-03-09 T. V. žmonai J. V. priklausančiame bute, Šarkuvos g. 31-29, Kaune, paimtas MRT „Nokia 6510” ir SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). 2005-02-08 LKPB pateiktais telefoninių pokalbių garso įrašais nustatyta, kad S. A. naudojosi abonentu Nr. 867634891.
Remiantis byloje esančiomis telefoninių pokalbių išklotinėmis bei duomenimis apie telekomunikacijų bendrovių bokštų išsidėstymą, nustatyta, kad T. V. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-08-31, 08.53 val., 08.54 val., veikė UAB „Bitė GSM” bokšto, esančio Birštone, teritorijoje; T. V. abonentas Nr. 867634897 2003-09-01, 02.11 val., 02.14 val., 02.29 val., 02.35 val., veikė bendrovės „Tele2” bokšto „251”, esančio Silvanavičiaus g. 2, Birštone, teritorijoje; S. A. abonentas Nr. 867634891 2003-09-01, 02.11 val., 02.32 val., veikė bendrovės „Tele2” bokšto „251”, esančio Silvanavičiaus g. 2, Birštone, teritorijoje. Šie duomenys patvirtina kitais byloje surinktais duomenimis nustatytą faktą, jog T. V. dalyvavo pagrobiant automobilį „Mercedes Benz Vito“.
Automobilių „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir „Toyota RAV4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimas
Apeliantas T. V. skunde teigia, jog nesutampa S. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu su duotaisiais pirmosios instancijos teisme, nes ikiteisminio tyrimo metu S. A. aiškino, kad po automobilio pagrobimo jis pasivijo apeliantą ir A. V. ir palydėjo juos iki garažų Vievyje. Tuo tarpu teismo posėdyje S. A. negalėjo pasakyti, nei kas vairavo automobilį „Audi“, o kas - grobiamą „Toyota“, nei į kurį garažą buvo pastatytas pagrobtasis automobilis.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais nuteistojo T. V. argumentais. Kaip matyti iš liudytojo S. A. apklausos protokolo (t. 17, b. l. 30-31), duodamas parodymus apie „Toyota RAV4“ automobilių grobimus 2003 m. liepos mėnesį, jis paaiškino, kad viskas vyko analogišku būdu (vagystės padarytos 3 dienų laikotarpiu), todėl ir kai kuriuos parodymus jis davė apibendrintai apie abi vagystes, kartais nebenurodydamas tikslių aplinkybių apie „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet tiesiog apibendrintai pasakydamas, jog viskas vyko, kaip ir pirmą kartą.
Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis S. A. parodė, jog pirmas „džipas“ - „Toyota RAV4“ buvo pavogtas Vilniuje, prie „Aids“ centro. Jį vogė tryse: S. A. , T. V. ir A. V. . Automobilio spalvos ir valstybinio numerio jis neįsidėmėjo, kadangi jį matė tik naktį, kai pro S. A. jį pratempė T. V. ir A. V. . Vakare, apie 23.00 val. (datos nepamena) S. A. paskambino T. V. arba A. V. , jie visi susitiko prie S. A. namų, esančių Vytauto g., Trakuose. S. A. teigė supratęs, kad jie važiuos vogti automobilio, kadangi dėl kitokių reikalų su minėtais nuteistaisiais jis naktimis nesusitikinėjo. Jau buvo žinoma koks automobilis ir iš kur bus vagiamas. Į Vilnių jie važiavo dviem automobiliais, vienas buvo „Audi B4“, kuris buvo A. V. žmonos, o kitas - „Audi A6“, buvo pavogtas anksčiau. Ant jo buvo uždėti Baltarusijos valstybiniai numeriai. Pastarąjį automobilį vairavo A. V. , o kitą - T. V. , S. A. sėdėjo T. V. vairuojamame automobilyje. Vilniuje, Santariškėse, privažiavus prie sankryžos, T. V. persėdo į „Audi A6“, o S. A. sėdo už „Audi B4“ vairo. S. A. liko automobilyje toje sankryžoje, o T. V. su A. V. nuvažiavo link to namų kvartalo, kur yra „Aids“ centras. S. A. T. V. ir A. V. liepimu turėjo stebėti aplinką ir jiems paskambinti telefonu, jei važiuotų policija ar taksi.
Maždaug po 10 minučių S. A. paskambino T. V. ir liepė važiuoti. Pasak S. A. , jis turėjo važiuoti link Vievio. Pro kaimus jis išvažiavo prie kelių sankryžos, kur tiesiai yra kelias į Vievį, o dešiniau - kelias link Kauno autostrados. Ten sustojo ir laukė T. V. bei A. V. , nes taip buvo susitarę. S. A. teigė, jog tempiant vogtus automobilius, tempiantįjį vairuodavo T. V. , o vagiamąjį – A. V. .
Sankryžoje palaukęs apie 10-20 minučių, S. A. pamatė pro jį pratempiamą pavogtą automobilį. Jį pratempė dideliu greičiu apie 120 km/h. Po kurio laiko S. A. paskambino kažkuris iš bendrininkų (T. V. arba A. V. ) ir liepė atvažiuoti prie garažų. Nuvažiavęs ten S. A. juos paėmė. Tada jie tryse grįžo namo į Trakus.
Po kiek laiko (tikslios datos nepamena), Vilniuje, Pilaitės mikrorajone jie visi trys pavogė kitą automobilį „Toyota RAV4“. Iš pradžių viskas vyko taip pat, kaip ir pirmą kartą. Į Vilnių vyko tais pačiais automobiliais, atvažiavo į Pilaitės pabaigą, važiuojant nuo Karoliniškių. T. V. ir A. V. jau turėjo pasidarę grobiamo automobilio raktus, taip pat buvo ir pirmu atveju su automobiliu „Toyota RAV4“, tai yra durelių spynelės jau buvo išimtos prieš tai.
Pilaitėje jie buvo apie 1 valandą nakties. S. A. vėl liko laukti prie sankryžos, sėdėjo A. V. žmonos automobilyje „Audi B4“, o T. V. ir A. V. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į kiemus. S. A. , kaip ir visada, turėjo stebėti aplinką ir jei kas jiems pranešti. Taip jis laukė apie 10-15 minučių. Po to jam paskambino T. V. ir pasakė važiuoti. Viskas toliau vyko kaip ir pirmu atveju. Automobilio spalvos, kitų požymių apibūdinti S. A. negalėjo, valstybinių numerių neįsidėmėjo (t. 17, b. l. 30-31).
Analogiškus tik ne tokius išsamius parodymus jis davė ir pirmosios instancijos teisme. S. A. parodė, kad kartu su T. V. ir A. V. 2003-07-08 naktį, apie 1-2 val. pagrobė „Toyota RAV4“. Vienas iš jų paskambinęs pasakė, jog reikia važiuoti į Vilnių paimti automobilį. Išvažiavo 2 mašinomis – jis su T. V. „Audi“, o A. V. kitu tos pačios markės automobiliu. Vievyje apvažiavus vieną mikrorajoną, S. A. gavo nurodymą stebėti aplinką pasilikus „Audi 80“, o kai praneš – važiuoti į Trakus. Taip bestebint aplinką maždaug valandos laikotarpyje gavęs nurodymą važiavo link Vievio, neišvažiavus iš Vilniaus stovint nurodytoje vietoje pravažiavo T. V. ir A. V. , kurie „Audi“ automobiliu tempė (panaudojant trosą) pavogtąjį „Toyota RAV4“. Jam (S. A. ) paskambino kažkuris iš bendrininkų ir liepė atvažiuoti į Vievyje esantį garažų masyvą prie kapinių.
Dėl antrojo „Toyota RAV4“ automobilio vagystės nuteistasis S. A. teisme parodė, kad 2003-07-11 naktį kartu su T. V. ir A. V. nuvyko į Vilnių automobiliais „Audi 6“ ir „“Audi 80“ (pastaruoju važiavo jis ir T. V. ). Apie 1-2 val. T. V. ir A. V. nurodytoje vietoje jis su „Audi 80“ pasiliko stebėti aplinką, o jiedu nuvažiavo. Po kiek laiko paskambino T. V. ir liepė pavažiuoti link Vievio. Prieš išvažiuojant iš Vilniaus sankryžoje Pilaitėje, maždaug valandą stebėjo ar nėra policijos. Matė, kaip pro jį dideliu greičiu pravažiavo T. V. ir A. V. pagrobtas automobilis, tempiamas „Audi 6“ automobilio. Pagrobtas tamsios spalvos „Toyota RAV4“ buvo paliktas garaže Vievyje, netoli kapinių esančiame garažų masyve. Po to visi trys grįžo į Trakus.
Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų nuteistojo S. A. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, jie iš esmės nesiskiria, yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems, todėl nuteistojo T. V. skundo teiginiai nepagrįsti.
Apeliantas teisus teigdamas, kad S. A. teisme negalėjo nurodyti nei automobilių valstybinių numerių, nei kas vairavo tempiantį, o kas tempiamą automobilius. Tačiau S. A. nurodė pakankamai duomenų, kuriuos dar sugretinus su kitais byloje surinktais duomenimis, galima daryti neabejotinas išvadas ir dėl to kokie konkrečiai automobiliai buvo vagiami S. A. nurodytomis aplinkybėmis, ir dėl to kas juos vogė, ir, galiausiai, kur jie buvo slepiami.
S. A. parodymus patvirtina nukentėjusiųjų parodymai apie vagysčių padarymo laiką bei vietą, taip pat duomenys, esantys 2004-10-29 Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS rašte Nr.1/5-R3-8567, kuriame nurodyta, jog 2003-07-08 ir 2003-07-11 S. A. nurodytose nusikaltimų vietose buvo pagrobti tik automobiliai „Toyota RAV4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, S. A. parodė garažus Nr. 59 ir Nr. 147, esančius (duomenys neskelbtini), Vievyje, kuriuose ir buvo laikomi pagrobti automobiliai „Toyota RAV4”. Kad šie automobiliai buvo slepiami būtent šiuose garažuose patvirtino ir liudytojas V. Š. , kuris paaiškino, kad S. A. minimu laikotarpiu tuose pačiuose garažuose Vievyje, analogiškų požymių automobiliuose „Toyota RAV4“ darė techninius pakeitimus – keitė kompiuterius.
Anot T. V. , pagal telefono bokštų signalų fiksavimo duomenis galima daryti išvadą, kad vagystės vietoje jo nebuvo (t. 12. b. l. 91). Nepagrįstas ir šis T. V. skundo teiginys. Kaip matyti iš jo nurodytos išklotinės, 2003-07-08 ir 2003-07-11 iš SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi T. V. , buvo skambinta ir priimti skambučiai T. V. esant bokštų, esančių Trakuose, Vilniuje ir pan. Tačiau pokalbiai 2003-07-08 vyksta maždaug nuo 13.27 val. iki 22.48 val., o 2003-07-11 – nuo 9.51 iki 23.20 val. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pirmojo „Toyota RAV4“ automobilio vagystė įvykdyta 2003-07-08, nuo 2.00 iki 8.40 val., o antrojo - 2003-07-11, apie 3.00 val. Taigi, apelianto minimos telefoninių pokalbių išklotinės nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatyto fakto, kad T. V. dalyvavo Vilniuje grobiant abu minėtus automobilius, nes nurodytose išklotinėse užfiksuoti pokalbiai, rodantys, jog abonentas yra Trakuose, o ne Vilniuje, kur buvo pagrobti automobiliai, vyksta skirtingu laiku, nei buvo padarytos vagystės. Kita vertus, kaip minėta, T. V. turėjo ir naudojosi ne viena SIM kortele, todėl tai, kad apelianto minimoje išklotinėje nėra užfiksuotų pokalbių, kurie vyksta vagysčių laiku, nepaneigia S. A. parodymų, jog T. V. jam skambindavo ir duodavo nurodymus, kada važiuoti.
Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimas
T. V. , ginčydamas šį jam inkriminuotą nusikaltimą, teigia, jog kaltinimas yra grindžiamas iš esmės vien S. A. parodymais, kurie yra nekonkretūs ir nepatikimi. Teismo posėdyje 2005-05-31 jis parodė, jog nematė, o tik spėja, kad važiavo automobilis „Audi A6“ arba „VW Passat“. Kas vairavo automobilį, jis nematė, pačios vagystės, įrankių ar prietaisų taip pat nematė. Šios nusikalstamos veikos atveju nuosprendis, pasak apelianto, paremtas vien tik prielaidomis.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais nuteistojo argumentais. S. A. pirmosios instancijos teisme parodė, jog automobilio „Audi A6“ vagystė kartu su nuteistaisiais T. V. ir A. V. buvo pirmoji automobilio vagystė, kurioje jis dalyvavo. Pasak S. A. , jam T. V. ir A. V. pasiūlė užsidirbti 300 JAV dolerių, už tai, kad jis stebės aplinką ar nevažiuoja policijos mašinos. S. A. sutiko. Viskas įvyko naktį, apie 1-2 val. Jis Trakuose, prie vaikų darželio (Trakų g. 13) stovėjo krūmuose ir stebėjo aplinką, o T. V. su A. V. nuėjo link pirties (viešbučio „Trakai“, esančio Ežero g. 7). S. A. stebint aplinką jam paskambino vienas iš jų ir pasitikslino ar viskas tvarkoje. Šiam atsakius, kad viskas tvarkoje, po kiek laiko jis pastebėjo dideliu greičiu iš Ežero g. atvažiuojantį automobilį, tačiau matė jo tik galinius žibintus, todėl negalėjo tiksliai pasakyti ar tai buvo „Audi A6“, ar „VW Passat“. Maždaug po mėnesio už dalyvavimą šioje vagystėje gavo 300 JAV dolerių, kuriuos perdavė A. V. . Vėliau suprato, jog tą vakarą kartu su T. V. ir A. V. dalyvavo būtent „Audi A6“ vagystėje, nes šis automobilis vėliau buvo naudojamas ir kitoms vagystėms daryti.
Tai, kad nuteistasis S. A. tiksliai negalėjo nurodyti kokį automobilį matė, nėra pakankamas pagrindas abejoti jo parodymais apie šios vagystės aplinkybes. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas iš viešbučio „Trakai“, esančio Ežero g. 7, Trakuose, aikštelės, t. y. iš tos vietos, kurios link S. A. teigimu nuėjo T. V. bei A. V. . S. A. parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. B. , liudytojos R. Š. parodymai apie šio automobilio vagystės aplinkybes. Be to, A. B. parodė, kad 1997 metų gamybos automobilyje „Audi A6“ buvo tik imobilizatorius. Kratos metu pas T. V. namuose paimtas prietaisas, kuris, remiantis 2005-01-31 UAB „Vilniaus altas“ raštu, ir skirtas užvesti būtent tokios markės ir pagaminimo metų automobilį, apeinant imobilizatorių. Tai, kad T. V. disponavo tokiu prietaisu, skirtu pagrobti tokios markės ir pagaminimo metų automobilį, kaip ir pagrobtasis „Audi A6“, visumoje su kitais įrodymais taip pat netiesiogiai įrodo jo dalyvavimą šiame nusikaltime.
Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis konkrečiomis šio automobilio pagrobimo aplinkybėmis bei nuosprendyje nurodytais nuteistųjų T. V. ir A. V. atliktais veiksmais. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad T. V. viešbučio aikštelėje stebėjo aplinką, o A. V. prasuko automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, panaudodamas specialų prietaisą, užvedė minėtą automobilį „Audi A6“ ir iš vagystės vietos su pagrobtu automobiliu nuvyko į tyrimo nenustatytą vietą, kur paslėpė pagrobtą automobilį. Tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokius konkrečiai veiksmus grobiant šį automobilį atliko T. V. ir A. V. , t. y. kuris iš jų įsibrovė į minimą automobilį, jį užvedė. Byloje surinkti duomenys tik leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad T. V. ir A. V. minimą automobilį pagrobė, tačiau kokiu tiksliai būdu, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nurodant kiek kitokias, bylos įrodymais neabejotinai nustatytas automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo aplinkybes:
2003-05-10, nuo 1 iki 4 val., Trakuose, viešbučio „Trakai“, esančio Ežero g. 7, aikštelėje, tuo metu, kai S. A. iš netoli esančio vaikų darželio „Obelėlė“ teritorijos, Trakų g. 13, stebėjo aplinką, T. V. ir A. V. , tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovę į 42000 Lt vertės automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. B. , panaudodami specialų prietaisą, užvedė minėtą automobilį „Audi A6“ ir iš vagystės vietos su pagrobtu automobiliu bei jame buvusiu ir A. B. priklausančiu turtu, t. y. 138 Lt vertės konjako buteliu, 207 Lt vertės konditerijos gaminiais, 276 Lt vertės 2 kvepalų buteliukais (iš viso automobilyje buvo turto už 621 Lt), nuvažiavo į tyrimo metu nenustatytą vietą. Taip T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą.
Toks faktinių aplinkybių pakeitimas nekeičia nuteistųjų veiksmų juridinės kvalifikacijos.
Automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimas
Apeliantas T. V. atkreipia dėmesį į tai, kad 2005-05-31 teismo posėdyje S. A. paaiškino, jog jis nežino bei nematė, kas, ką ir iš kurios vietos vogė. Teigė tik vėliau matęs juodos spalvos automobilį „VW Passat“ su geltonais numeriais. Kokios šalies registracijos numeriai tai buvo, jis nežino. Šie jo parodymai, pasak apelianto, prieštarauja liudytojos I. B. parodymams apie tai, kad jos automobilis buvo mėlynos spalvos.
Aptarti nuteistojo argumentai iš dalies teisingi. Iš tiesų, pagrobtojo „VW Passat“ spalva yra mėlyna, tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. A. pagrobtojo „VW Passat“ spalvos apskritai nenurodė, ją nurodė tik ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tuomet taip pat neteigė, jog automobilis buvo juodos spalvos, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o teigė, jog jis buvo tamsios spalvos (t. 17, b. l. 23). Tokie S. A. parodymai iš esmės neprieštarauja nei nukentėjusiosios parodymams, nei kitiems duomenims apie pagrobtojo automobilio spalvą.
Pirmosios instancijos teisme S. A. parodė dalyvavęs 2003-06-15 naktį vykdant automobilio „VW Passat“ pagrobimą. Anot S. A. , jam paskambino T. V. arba A. V. (tiksliai neprisimena kuris) ir pasakė, kad reikia važiuoti į Rūdiškes. Ten visi trys nuvažiavo T. V. vairuojamu automobiliu „Audi 80“, priklausiusiu A. V. žmonai. Rūdiškėse jie sustojo prieš mišką, kur T. V. ir A. V. išlipo, o S. A. liepė grįžti prie geležinkelio pervažos ir laukti. Pastarasis taip ir padarė - liko stebėti aplinką prie geležinkelio pervažos. Maždaug valandos bėgyje pagrobtu automobiliu „VW Passat“ privažiavo abu bendrininkai. Po to T. V. iš pagrobtojo automobilio persėdo į automobilį „Audi 80“, kuriame buvo ir S. A. ir jie abu važiuodami priekyje stebėjo ar kelyje nėra policijos, o iš paskos pavogtuoju „VW Passat“ važiavo A. V. . Taip visi atvažiavo į „Gilušio“ sodų bendriją Trakų rajone, kur paliko pagrobtąjį automobilį. Čia pasiliko nakvoti ir jis (S. A. ). Kitą dieną atvažiavo T. V. ir A. V. , kuris atsuktuvu atidarė pagrobtojo automobilio durų spyną. Tuomet šį automobilį nuvarė paslėpti į kitą vietą – kaimą, kur gyveno A. V. uošviai. Kartu važiavo ir S. A. . Jam už šią vagystę A. V. vėliau davė 300 JAV dolerių.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nuteistojo S. A. parodymais. Nors nuteistasis ir nenurodė tikslių pagrobtą automobilį identifikuojančių duomenų (valst. Nr., konkrečios spalvos ir kt.), tačiau iš jo nurodytų duomenų (valstybiniai numeriai buvo geltonos spalvos (olandiški arba prancūziški), automobilis tamsus, jo markė „VW“ modelis – „Passat“, pagrobimo vietos – Rūdiškių apylinkės ir kt.) galima daryti neabejotiną išvadą, jog S. A. parodymuose minimas kartu su T. V. ir A. V. pagrobtas automobilis buvo būtent W. G. priklausantis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo S. A. parodymai atitinka nukentėjusiojo W. G. bei liudytojos I. B. parodymus apie automobilio pagrobimo laiką ir vietą, taip pat kitus bylos duomenis apie jo slėpimo vietas.
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog automobilis buvo su signalizacija, todėl jo atrakinti atsuktuvu neįmanoma, o tai paneigia S. A. parodymus apie tai, jog automobilis buvo užvestas atsuktuvu. Kaip matyti iš S. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis ir neteigė, kad automobilis buvo užvestas atsuktuvu (kaip jis buvo užvestas nuteistasis nematė). Tačiau jis matė, jog automobilio dureles A. V. atidarė atsuktuvo pagalba, o tai nėra neįmanoma. Be to, nukentėjusysis W. G. patvirtino tą faktą, kad automobilyje „VW Passat“ jokių apsaugos priemonių nebuvo, nors jo raktas ir buvo su signalizacijos pultu.
Kaip ir automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo atveju, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis konkrečiomis šio automobilio pagrobimo aplinkybėmis bei nuosprendyje nurodytais nuteistųjų T. V. ir A. V. atliktais veiksmais. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad T. V. Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, Buklos kaime esančioje I. B. sodyboje stebėjo aplinką, o A. V. prasuko automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles. Tokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti teiginius, jog nuteistieji prieš įsibraudami į grobiamą automobilį atliko tokius teismo nurodytus veiksmus, nėra. A. V. automobilio dureles atsuktuvu atrakino jau pagrobtą automobilį pervarant iš vienos slėptuvės į kitą, o ne jo pagrobimo metu. Tai, jog paprastai taip jie grobdavo automobilius, negali būti pagrindu daryti kategoriškai išvadai, jog ir šiuo atveju taip buvo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nurodant kiek kitokias, bylos įrodymais neabejotinai nustatytas automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo aplinkybes:
2003-06-15, apie 3 val., Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, Buklos kaime, I. B. sodyboje, tuo metu, kai S. A. netoli geležinkelio pervažos, Rūdiškėse, Palieknės g., stebėjo aplinką, T. V. su A. V. tyrimo nenustatytu būdu įsibrovė į 75900 Lt vertės automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį W. G. jį nenustatytu būdu užvedė ir pagrobė šį automobilį, kuriame buvo nukentėjusiesiems priklausantys asmens dokumentai bei turtas.
T. V. ir S. A. lydint automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. nuvažiavo pagrobtuoju „VW Passat“ į G. P. priklausančią sodybą, esančią „Gilušio“ sodų bendrijoje, Trakų rajone, kur laikinai jį paslėpė. Kitą dieną, vakare, A. V. pagrobtu automobiliu „VW Passat“, T. V. ir S. A. lydint automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į M. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, ir ten pagrobtą automobilį paslėpė. Tokiu būdu T. V. , A. V. ir S. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei dokumentus.
Toks faktinių aplinkybių pakeitimas nekeičia nuteistųjų veiksmų juridinės kvalifikacijos.
Dėl dokumentų pagrobimo
Nuteistiesiems T. V. ir A. V. , kartu su kai kurių transporto priemonių pagrobimu inkriminuotas ir dokumentų pagrobimas. Abu apeliantai nesutinka su veikų, numatytų BK 302 str. 1 d. inkriminavimu, teigia, jog įrodymų, pagrindžiančių kryptingą jų tyčią pagrobti dokumentus, apskritai nesurinkta, ikiteisminio tyrimo metu jie dėl to net neapklausti, kaltės turinys net nebuvo tirtas.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad BK 302 str. 1 d. abiems nuteistiesiems inkriminuota pagrįstai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliantams šios veikos inkriminuotos todėl, kad jie, grobdami kai kurias transporto priemones („VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Audi Alroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė ir jose buvusius dokumentus. Taigi nuteistieji, kėsindamiesi į vieną dalyką (transporto priemonę) pasikėsino ir į kitą (dokumentus). Akivaizdu, kad grobdami transporto priemones, nuteistieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. jie norėjo pagrobti konkretų svetimą turtą – šiuo atveju transporto priemonę, o joje buvusio turto ir dokumentų atžvilgiu – tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jie suvokė, kad grobdami transporto priemonę grobia ir joje esančius daiktus, tačiau kokius konkrečiai daiktus jie kartu su automobiliu pagrobs, jiems buvo nesvarbu, nes jie vienodai norėjo pagrobti bet kokius tuo metu grobiamame automobilyje buvusius daiktus ar dokumentus. Taigi, kadangi nuteistieji, grobdami kai kurias transporto priemones pagrobė ir jose buvusius dokumentus, tokios jų veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip idealioji sutaptis su veikomis, numatytomis BK 302 straipsnyje.
Dėl nusikalstamo susivienijimo
Nuteistiesiems T. V. , A. V. , S. A. ir V. P. inkriminuotas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 str. 1 d.). Nusikalstamas susivienijimas – sunkiausia bendrininkavimo forma, kurią įstatymų leidėjas numato, kaip savarankišką nusikalstamą veiką (BK 249 str.). Pagal BK 25 str. 4 d. nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Dėl tokios bendrininkų grupės kiekybinio požymio buvimo šioje byloje teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Tačiau be paminėto kiekybinio požymio, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas taip pat yra vienas iš pagrindinių požymių, atribojančių nusikalstamą susivienijimą nuo kitų bendrininkavimo formų. BK 25 str. 3 ir 4 d. nuostatų analizė leidžia teigti, jog šis požymis būdingas tiek organizuotai grupei, tiek ir nusikalstamam susivienijimui. Tačiau teisėjų kolegija iš baudžiamajame įstatyme pateiktos formuluotės sprendžia, jog organizuotos grupės atveju vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra požymis, apibūdinantis grupės narių vaidmenį ir užduotis darant konkrečius nusikaltimus. Neveltui BK 25 str. 3 d. pabrėžta, kad kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį darydamas nusikaltimą. Tuo tarpu nusikalstamo susivienijimo atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog tokios grupuotės narius sieja vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tokią įstatymo formuluotę derėtų aiškinti taip: vaidmenimis ir užduotimis nusikalstamo susivienijimo nariai, skirtingai, nei organizuotos grupės atveju, pasiskirsto ne tik darydami konkretų nusikaltimą, bet ir pačioje susivienijimo vidinėje struktūroje. Toks įstatyme minimas nusikalstamo susivienijimo narių ryšys, pagrįstas skirtingais vaidmenimis, užduotimis bei pakankamai griežta hierarchija, pasižymi pastovumu, sutelktumu bei parodo aukštesnį nusikalstamos veiklos organizacinį lygį.
Šiuo atveju, iš tiesų, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dalyvaudami grobiant transporto priemones nuteistieji T. V. , A. V. , S. A. , V. P. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. Š. , veikė pagal iš anksto numatytus vaidmenis, kiekvienas atlikdavo konkrečias užduotis bei darbus. Tačiau byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad šie asmenys turėjo konkrečius vaidmenis ar užduotis pačioje jų neteisėtoje grupėje, kitaip tariant, kad buvo aiški organizacine hierarchija ir paklusnumo santykiais grindžiama vidinė struktūra.
Nors byloje surinktais duomenimis ir nustatyta, kad T. V. ir A. V. vaidmuo darant nusikaltimus buvo aktyvesnis, iš esmės jie ne tik patys dalyvaudavo nusikaltimų daryme, bet ir koordinuodavo šias nusikalstamas veikas, užsiimdavo pagrobtų transporto priemonių paruošimui realizacijai ir pačia realizacija, tačiau iš bylos duomenų galima spręsti, jog visi nuteistieji dalyvavo automobilių vagystėse iš esmės savo laisva valia, vedami tikslo neteisėtai užsidirbti pinigų, o ne dėl paklusnumo vieni kitiems ar nurodymų, duotų pagal susiklosčiusią hierarchinę struktūrą.
Kad tokios labai gerai organizuotos vidinės struktūros nebuvo rodo ir tai, kad byloje surinktais duomenimis nenustatyta, jog grupuotė būtų turėjusi bendrą kasą. Iš bylos duomenų matyti, kad atlikus kiekvieną automobilio vagystę jos dalyviai už pagrotą ir realizuotą automobilį gautas lėšas pasidalindavo, o kad bent dalis lėšų būtų dedamos į tokią kasą, nenustatyta.
Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog buvo suburtas nusikalstamas susivienijimas, kurio veikloje ir dalyvavo nuteistieji T. V. , A. V. , S. A. , V. P. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. Š. .
Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog minėti asmenys veikė organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 str. 3 d., organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Kaip minėta, kiekybinis (kalbant apie narių skaičių) organizuotos grupės požymis byloje neabejotinai įrodytas. Be šio požymio, būtina nustatyti, kad tarp organizuotos grupės narių buvo išankstinis susitarimas padaryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Nors nuteistieji T. V. ir A. V. tokį susitarimą neigia, jis įrodytas byloje surinktais duomenimis. Organizuotos grupės atveju jos nariai iš anksto susitaria dėl svarbiausių nusikaltimo padarymo aplinkybių: dėl kėsinimosi objekto, dėl kiekvieno bendrininko daromų veiksmų turinio bei pobūdžio, dėl veiksmų padarymo laiko ir pan. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad toks susitarimas būdavo, kadangi kiekvienos vagystės metu iš anksto buvo žinoma, kuris konkretus automobilis bus grobiamas, kur jis stovi, būdavo pasiruošiamos priemonės bei įrankiai, visi nuteistieji tiksliai žinojo savo užduotis, t. y. kas išlauš spynelę, kas stebės aplinką, kas iš jų vairuos tempiantį automobilį, o kas pagrobtąjį, kur automobiliai bus slepiami ir pan.
Bylos duomenimis neabejotinai nustatytas ir kitas organizuotos grupės požymis – tikslas daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju buvo siekiama daryti sunkius nusikaltimus – didelės vertės svetimo turto – automobilių vagystes. Nusikalstamiems tikslams įgyvendinti nuteistieji buvo įgiję ir naudojo įvairius įrankius bei priemones, palengvinančius automobilių pagrobimą (visrakčius, atsuktuvus, specialius elektroninius prietaisus, kitus automobilius ir kt.), Siekiant paslėpti nusikaltimų pėdsakus ir pašalinti vagysčių metu padarytus sugadinimus, kliūtis realizuojant pavogtus automobilius, buvo pasitelkti kiti asmenys, gebantys tai padaryti.
Kaip pagrįstai nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, T. V. , A. V. , S. A. , V. P. , dalyvavę nusikalstamoje veikloje, žinojo ir suprato, jog kiekvieno jų veika yra dalis bendros nusikalstamos veikos ir kiekvieno jų veiksmai būtini tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, kaip vieningas tikslas (automobilių grobimas). Taigi, nuteistieji suvokė veikos pobūdį ir jos ribas, veikė sąmoningai, tai yra esant tiesioginei tyčiai. Nurodytų požymių visuma atitinka BK 25 str. 3 d. numatytos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės, o ne nusikalstamo susivienijimo, kaip nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, požymius. Taigi, nuteistieji T. V. ir A. V. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje išteisintini, kaip ir nuteistieji S. A. bei V. P. , nors jų atžvilgiu apeliacinių skundų ir nepaduota. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog tas nusikalstamas veikas, kurios nuteistiesiems buvo nepagrįstai inkriminuotos, kaip padarytos veikiant nusikalstamame susivienijime, buvo padarytos veikiant žemesnio organizuotumo bendrininkų grupėje, kuri atitinka organizuotos grupės požymius.
Dėl bausmių, civilinių ieškinių, turto konfiskavimo ir kitų klausimų
Abu apeliantai skunduose nesutinka ir su jiems paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Savo argumentus nuteistieji iš esmės grindžia tuo, kad bausmės, paskirtos už automobilių vagystes, jų nuomone, buvo netinkamai subendrintos su bausme už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl jiems neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė. Kadangi apeliacinės instancijos teismas dėl šio kaltinimo (BK 249 str. 1 d.) visus nuteistuosius, kuriems jis buvo inkriminuotas, išteisina, tai minėtų apeliacinių skundų argumentai dėl bausmių, paskirtų už automobilių vagystes subendrinimo su bausme, paskirta pagal BK 249 str. 1 d. netenka prasmės.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Apeliacinis teismas pripažįsta, jog nuteistiesiems inkriminuoti nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje, o tai pagal baudžiamąjį įstatymą, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau šiuo atveju teismas negali pripažinti šios aplinkybės nuteistųjų atsakomybę sunkinančia, kadangi nuteistiesiems inkriminuotoje BK 178 str. 3 d. dispozicijoje organizuota grupė yra numatyta kaip kvalifikuojantis požymis ir įstatymų leidėjas į jį jau atsižvelgė nustatydamas sankcijos griežtumą. Be to, nuteistiesiems T. V. ir A. V. paskirtos bausmės už automobilių vagystes (ketveri metai laisvės atėmimo), atsižvelgiant į visas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes nelaikytinos per griežtomis, todėl nešvelnintinos.
Nuteistasis A. V. skunde nesutinka ir su teismo sprendimu kai kuriems nuteistiesiems skirti švelnesnes negu įstatymo numatytos bausmes. Jo teigimu, nėra pagrindų ir sąlygų, numatytų BK 62 str., taikyti tokias bausmes.
Kaip matyti iš bylos duomenų, švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės (šiuo atveju švelnesnės bausmės rūšys) paskirtos nuteistiesiems S. A. , V. P. , R. U. , A. Š. ir V. B. . Nuteistiesiems S. A. , V. P. ir R. U. tokios bausmės paskirtos taikant BK 62 str. 2 d. 3 p., t. y. atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir nustačius jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad bent iš dalies jie atlygino turtinę žalą ir jų kaip bendrininkų vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis.
Taikant BK 62 str. 2 d., būtina nustatyti ne mažiau, kaip dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Viena iš tokių aplinkybių nuteistiesiems S. A. , V. P. ir R. U. pripažinta tai, kad jie visiškai prisipažino kaltais, suteikė teisėsaugos institucijoms vertingą informaciją ir padėjo išaiškinti nusikaltimus bei juos padariusius asmenis. Apeliantas skunde teigia, kad šių nuteistųjų prisipažinimas buvo nesavanoriškas, bet nulemtas byloje surinktų įrodymų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Iš tiesų, minėti asmenys iš pradžių neigė jiems inkriminuotas veikas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jie prisipažino ir bylai reikšmingus parodymus davė pakankamai ankstyvoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuomet byloje iš tiesų dar nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų bei kitų bendrininkų kaltę, be to, būtent šių nuteistųjų parodymų dėka didžioji dalis tokių įrodymų ir buvo surinkta. Taigi nėra pagrindo teigti, kad šie nuteistieji prisipažino ne savo noru, bet dėl to, kad teisėsaugos pareigūnai pateikė jiems neginčijamus jų kaltės įrodymus, taip priversdami prisipažinti. Apelianto minimi galimi nuteistųjų tikslai, t. y. prisipažįstant ir duodant bylai reikšmingus parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas bei juos padariusius asmenis taip išvengti arba sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra nei neteisėti, nei šalinantys galimybę jų prisipažinimą vertinti, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Antra nuteistiesiems S. A. , V. P. ir R. U. pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenumatyta BK 59 str. Teismas tokia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistųjų vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis. BK 59 str. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, konkrečiu atveju manydamas, kad tam tikra aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia, gali tai padaryti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji S. A. , V. P. ir R. U. iš tiesų jiems inkriminuotuose nusikaltimuose atlikdavo antraeilį vaidmenį, jie vykdė kitų bendrininkų nurodymus, S. A. ir V. P. nusikalstamų veikų apimtis buvo mažesnė tiek kalbant apie kiekvieną atskirą nusikaltimą, tiek ir apie visų įvykdytų nusikaltimų skaičių, R. U. buvo tik padėjėjas. Nors BK 54 str. 2 d. 6 p. ši aplinkybė, t. y. asmens kaip bendrininko dalyvaujant darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, yra aplinkybė, į kurią atsižvelgiama individualizuojant bausmę, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ją laikė labiau reikšminga, todėl pripažino atsakomybę lengvinančia. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu. Be minėtų, S. A. ir V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad jie iš dalies atlygino padarytą žalą.
Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, nuteistųjų S. A. ir V. P. atžvilgiu nustatytos trys lengvinančios aplinkybės, jie iš dalies pašalino atlygino padarytą turtinę žalą ir jų kaip bendrininkų vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. Taigi, BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatos jų atžvilgiu pritaikytos tinkamai ir švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės paskirtos pagrįstai.
To negalima pasakyti kalbant apie R. U. . Nors yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis bent iš dalis būtų atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą. Taigi, nėra visų būtinų BK 62 str. 2 d. 3 p. numatytų švelnesnės bausmės skyrimo sąlygų, todėl teismas šiuo BK straipsniu vadovavosi nepagrįstai. Kita vertus, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas R. U. prieštarautų teisingumo principui. Iš bylos duomenų matyti, kad R. U. vaidmuo darant jam inkriminuotą nusikaltimą buvo pakankamai nereikšmingas. Jis nedalyvavo nei planuojant, nei vykdant patį transporto priemonės pagrobimą bei realizavimą, o tik vykdydamas susitarimą su D. S. , už 100 litų atlygį garaže pakeitė pagrobto automobilio „VW Sharan“ vairuotojo durelių ir užvedimo spyneles, taip nežymiai prisidėdamas ne prie paties automobilio pagrobimo, o tik prie jo realizavimo. Teismo nuomone, būtent šios aplinkybės šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje pripažintinos išimtinėmis, kadangi lyginant su kitiems byloje nuteistiems asmenims, padariusiems žymiai daugiau nusikalstamų veikų ir atlikusiems neabejotinai aktyvesnį bei svarbesnį vaidmenį, paskirtomis bausmėmis, net ir minimalios šiame straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. U. , teismo nuomone, prieštarautų teisingumo principui. Bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę bausmės rūšį. Taigi, R. U. , vadovaujantis BK 54 str. 3 d., skirtina švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 str. 3 d. 4 p.
Apygardos teismas švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę paskyrė ir A. Š. . Su tokia šiam nuteistajam paskirta bausme ir jos paskyrimo motyvais savo apeliaciniame skunde nesutinka prokuroras. Teismas, pasak prokuroro, skirdamas A. Š. bausmę už dalyvavimą automobilio vagystėje, netinkamai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.): neatsižvelgė į ankstesnį, neišnykusį A. Š. teistumą bei A. Š. asmenybę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, kad po 2003-11-19 automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės jis padarė ir kitą automobilio vagystę.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokuroro skunde nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, iš tiesų neatsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad A. Š. buvo teistas. Tai yra neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo argumentais apie tai, kad teismas nepagrįstai pripažino A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius inkriminuotą nusikaltimą. Prokuroro teigimu nuteistojo prisipažinimas nebuvo savanoriškas, nes jis prisipažino tik bylą nagrinėjant teisme, be to jis nepripažino vienos iš esminių aplinkybių - pinigų už automobilio ,,Audi“ grąžinimą savininkui gavimą.
Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl tai, kad A. Š. prisipažino tik bylą nagrinėjant teisme, savaime nėra pagrindas teigti, jog ši lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. Nepagrįstas ir prokuroro skundo teiginys, jog A. Š. nepripažino vienos iš esminių aplinkybių - pinigų už automobilio ,,Audi“ grąžinimą savininkui gavimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. Š. net nebuvo kaltinamas gavęs dalį išpirkos pinigų už pagrobtą automobilį, jis už tai ir nenuteistas. Todėl negalima teigti, kad jis nepripažino vienos iš esminių bylos aplinkybių.
Be to, prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai nepripažino A. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės to, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo prokuroro teiginiu. BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės (nusikaltimo padarymo bendrininkų grupėje) atsakomybę sunkinančia. Kaip tik tai pirmosios instancijos teismas šioje byloje ir padarė, t. y. nors A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau jo vaidmuo buvo antraeilis, todėl ši aplinkybė ir nebuvo pripažinta A. Š. atsakomybę sunkinančia.
Taigi, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo A. Š. paskirta bausmė, atsižvelgiant į visas nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir ankstesnį A. Š. teistumą, nelaikytina akivaizdžiai per švelnia, todėl negriežtintina.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo V. B. yra keistina, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingos, aiškiai per švelnios, bausmės paskyrimo. Prokuroro teigimu, BK 54 str. 3 d. teismas pritaikė nepagrįstai, nes nenurodė, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais prokuroro argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. B. nebuvo jam inkriminuoto nusikaltimo iniciatorius. Išanalizavus byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, kad V. B. šio nusikaltimo vienu iš vykdytojų bei tarpininku tarp nukentėjusiojo ir jo automobilį pagrobusių asmenų tapo atsitiktinai. Ne savo, bet nukentėjusiojo iniciatyva, kuris pats jį susirado ir paprašė pagelbėti už išpirką susigrąžinti pagrobtą automobilį, V. B. susirado asmenis, susijusius su automobilio vagyste. Vėliau šią transporto priemonę pagrobusių asmenų reikalavimus perdavė nukentėjusiajam S. M. . Žinoma, nuteistasis žinojo ir suprato, jog tokiais savo veiksmais dalyvauja nusikaltimo padaryme ir norėjo taip veikti, tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės, teismo nuomone, ir yra tos išimtinės aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad V. B. paskyrus jam inkriminuoto BK 181 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę, būtų pažeistas teisingumo principas.
Dėl tokio antraeilio V. B. kaip bendrininko vaidmens darant šį nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis BK 60 str. 1 d. 1 p., ir nepripažino prokuroro skunde nurodomos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad veika padaryta bendrininkų grupėje.
Taigi, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmė V. B. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Kita vertus, prokuroras pagrįstai skunde nurodo, jog teismo sprendimas V. B. į paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą - suėmimą tik nuo 2004-12-18 iki 2004-12-30, prilyginant vieną suėmimo dieną dviejų MGL dydžio baudai (1:2), keistinas, nes, remiantis BK 66 str. nuostatomis, V. B. į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas visas kardomojo kalinimo - suėmimo terminas, t. y. nuo 2004-12-08 iki 2004-12-30.
Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl T. V. ir A. V. išteisinimo pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. dėl dalyvavimo automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje.
Priimdamas nuosprendį jo motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. V. ir A. V. dalyvavimas automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje, neįrodytas, todėl jie dėl šio kaltinimo išteisintini. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas šiuo klausimu nepasisakė ir nenurodė, kad šiuos asmenis išteisina. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad T. V. ir A. V. dėl automobilio ,,VW Sharan“ vagystės išteisinami, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Prokuroro skunde taip pat pagrįstai nurodoma, jog teismas konfiskuoto automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , raktą su signalizacijos pultu, paimtus 2004-03-12 automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 715161, techninės apžiūros taloną Nr. 00-0952703, pažymą - sąskaitą serija 23F Nr. 246240, paimtus 2004-03-18 automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu, signalizacijos pultą su dviem „Audi“ raktais, paimtus 2004-03-09 kratos metu bute, Mindaugo g. 22-2, Trakuose, nepagrįstai nusprendė sunaikinti. Byloje atlikto eksperimento metu nustatyta, kad minimi raktai su signalizacijos pultais tinkami atrakinti, užrakinti ir užvesti minėtą automobilį „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 30-31). Kaip žinia, baudžiamosiose bylose konfiskuotas turtas pereina valstybės naudai. Šiuo atveju konfiskuota transporto priemonė, t. y. privalomai registruojamas turtas, kuris be užvedimo raktų ir registracijos liudijimo negali būti panaudotas pagal savo tikslinę paskirtį, taigi ir realizuotas, gautas lėšas pervedant valstybės naudai. Šį pirmosios instancijos teismo klaida taisytina ir minėti daiktai, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuotini kartu su transporto priemone „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, sutinkdama su prokuroro skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė telefoną „Nokia 6510“ su SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2004-03-09 kratos metu T. V. žmonos J. V. bute, Šarkuvos g. 31-29, Kaune, grąžinti J. V. .
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas T. V. pripažino, kad naudojosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad telefono aparate „Nokia 6510“ nuo 2003-06-01 iki 2003-12-09 buvo naudojama būtent ši SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis 2004-12-22 UAB „Bitė GSM“ raštu Nr. 8200-671, taip pat nustatyta, kad SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atmintyje užfiksuoti nuteistojo V. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir TŪB „Silca“ meistrų telefonų numeriai - A. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), K. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), M. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), A. I. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje bendrovėje T. V. ir A. V. pasigamindavo raktus vagiamiems automobiliams. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad T. V. abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi automobilių „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagysčių metu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, vadovaujantis BK 72 str., telefonas „Nokia 6510“ ir SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotini.
Nuteistasis T. V. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis automobilis būtų naudojamas kuriai nors iš nusikalstamų veikų įvykdyti. Priešingai, V. P. parodė, jog „Mitsubishi Pajero“ nebuvo naudojamas jokioje nusikalstamoje veikoje. Teismas savo sprendimo konfiskuoti šį automobilį nuosprendyje visiškai nemotyvavo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, sutinka su šiais apelianto argumentais. Iš tiesų, nors kaltinime nurodyta, kad nuteistieji įgijo automobilius, tarp jų ir „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. V. vardu), kuriuos naudojo vykimui į nusikaltimų padarymo vietas, pagrobtų transporto priemonių tempimui bei lydėjimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad vykdant bent vieną automobilio pagrobimą nuteistieji būtų naudojęsi minimu automobiliu „Mitsubishi Pajero“. T. V. pripažino, kad kartais važinėdavo žmonai priklausančiu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, o A. V. tai neigė daręs. Tiesa, V. B. teigė, jog yra matęs A. V. vairuojantį šį automobilį, tačiau kokiomis aplinkybėmis tai buvo ir kad tai būtų buvę darant kokią nors nusikalstamą veiką nenurodė. Be to, kaip pagrįstai teigiama T. V. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra jokių motyvų, kodėl teismas šį automobilį pripažįsta nusikaltimo priemone. Esant tokioms aplinkybėms ši teismo nuosprendžio dalis naikintina, o automobilis „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas J. V. .
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, nepriėmė sprendimo dėl kardomųjų priemonių nuteistiesiems A. Š. ir V. B. , kol įsiteisės nuosprendis, bei sprendimo dėl S. A. 2004-07-02 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tačiau atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad Apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 336 str. 2 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos ir pradedamas vykdyti. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos klaidos dėl kardomųjų priemonių taikymo iki įsiteisės nuosprendis taisyti nebėra prasmės.
Nuteistieji T. V. ir A. V. savo apeliaciniuose skunduose atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinius ieškinius patenkino ir žalos atlyginimą priteisė tik iš nuteistųjų, nors asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat dalyvavo nusikaltimų daryme ir padarė nukentėjusiesiems žalos.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, jog ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys dalyvavo nusikaltimų daryme ir bendrai su kitais už šiuos nusikaltimus nuteistais asmenimis padarė nukentėjusiesiems žalos. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad jų minimi asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti dar ikiteisminio tyrimo metu, prokurorui priimant atitinkamus nutarimus ir ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu nutraukiant. Teismas negali priimti sprendimo dėl asmenų, kurie nėra kaltinami konkrečioje byloje. Be to, šiuo metu galiojančiame baudžiamojo proceso kodekse nenumatoma, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui teismas nuosprendžiu ar nutartimi galėtų taikyti civilinio poveikio priemones. Nukentėjusieji, norėdami apginti savo pažeistus interesus, turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir reikalauti, kad be nuosprendžiu nuteistų asmenų bendrai padarytą žalą atlygintų ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, tačiau prie žalos padarymo prisidėję asmenys. Taigi ši teismo nuosprendžio dalis priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 4 p. 329 str. 1 d. 1 p.
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria T. V. , A. V. , S. A. ir V. P. pripažinti kaltais pagal BK 249 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį: T. V. , A. V. , S. A. ir V. P. dėl kaltinimo dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje išteisinti, nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
T. V. , vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas ketverių metų laisvės atėmimo bausmes už:
automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir jame buvusio W. G. ir J. G. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.);automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusių G. Ž. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.)automobilio „Audi Alroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio K. G. dokumento pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.)automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB „Antikora“ turto sugadinimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 187 str. 3 d.)automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių A. T. ir J. K. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.)automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių D. M. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.)automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių UAB (duomenys neskelbtini) bei K. H. R. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.), dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo paskirtomis bausmėmis pagal BK 178 str. 3 d. bei BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galutinę subendrintą bausmę T. V. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.
A. V. , vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas ketverių metų laisvės atėmimo bausmes už:
automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir jame buvusio W. G. ir J. G. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.);automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jame buvusių G. Ž. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.)automobilio „Audi Alroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusio K. G. dokumento pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.)automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB „Antikora“ turto sugadinimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 187 str. 3 d.)automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių A. T. ir J. K. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.)automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių D. M. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.)automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių UAB (duomenys neskelbtini) bei K. H. R. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir BK 302 str. 1 d.), dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo paskirtomis bausmėmis pagal BK 178 str. 3 d. bei BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.
S. A. , vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas laisvės apribojimo vieneriems metams bausmes už:
- automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir W. G. , J. G. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.);
- automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir G. Ž. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.);
- automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir K. G. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.);
- automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB „Antikora“ turto sugadinimą (BK 178 str. 3 d. ir 187 str. 3 d.) dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo paskirtomis bausmėmis pagal BK 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (už automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Land Rover Freelander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystes) bei BK 178 str. 2 d., 181 str. 2 d. (už automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir S. M. turto prievartavimą) ir subendrintą bausmę S. A. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, uždraudžiant nuteistajam palaikyti bet kokius ryšius su T. V. , A. V. , V. P. , A. Š. , įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, 200 valandų išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., 65 str. 2 d., šią bausmę subendrinti su 2005-12-23 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei 20 MGL, t. y. 2500 Lt baudą, uždraudžiant nuteistajam palaikyti bet kokius ryšius su T. V. , A. V. , V. P. , A. Š. , įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, 200 valandų išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
V. P. , vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas laisvės apribojimo vieneriems metams bausmes už
automobilio „VW Transporter Kombi Maktuniversal“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę ir A. T. , J. K. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.)už automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir J. S. M. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.);už automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę ir UAB (duomenys neskelbtini), K. H. R. dokumentų pagrobimą (BK 178 str. 3 d. ir 302 str. 1 d.) dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo paskirtomis bausmėmis pagal BK 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. (už automobilių „VW Bora Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystes) bei BK 178 str. 2 d., 181 str. 2 d. (už automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę bei S. M. turto prievartavimą) ir subendrintą bausmę V. P. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. V. P. uždrausti palaikyti bet kokius ryšius su T. V. , A. V. , S. A. , V. Š. , A. Š. ir įpareigoti nuo 23 val. iki 5 val. ryto būti namuose bei 180 valandų išdirbti sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
R. U. pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d., už padėjimą įvykdyti automobilio „VW Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystę, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti 4000 litų (32 MGL) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., 65 str. 2 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta ankstesniuoju – 2005-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę nustatyti 4000 Lt (32 MGL) dydžio baudą ir 90 parų areštą.
V. B. į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2004-12-08 iki 2004-12-30, prilyginant vieną suėmimo dieną dviejų MGL dydžio baudai (1:2).
T. V. ir A. V. išteisinti pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. dėl dalyvavimo automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystėje, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl daiktinių įrodymų pakeisti:
Automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. V. vardu, grąžinti J. V. .
Vadovaujantis BK 72 str., telefoną „Nokia 6510“ su SIM kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2004-03-09 kratos metu T. V. žmonos J. V. bute, Šarkuvos g. 31-29, Kaune, automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , raktą su signalizacijos pultu, paimtus 2004-03-12 automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, taip pat automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 715161, techninės apžiūros taloną Nr. 00-0952703, pažymą - sąskaitą serija 23F Nr. 246240, paimtus 2004-03-18 automobilio „Audi V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu, signalizacijos pultą su dviem „Audi“ raktais, paimtus 2004-03-09 kratos metu bute, Mindaugo g. 22-2, Trakuose, konfiskuoti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.