- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- N-575-82-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. T., akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Vilniaus paukštynas“ generaliniam direktoriui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ (toliau – ir Tvarka) 19.1 bei 34 punktų reikalavimus, nes nesilaikydamas užsieniečiams nustatytos įsidarbinimo tvarkos, 2008 m. birželio 6 d., Vilniaus rajono Rudaminos kaime esančiose AB ,,Vilniaus paukštynas“ patalpose leido dirbti 16 Kinijos Liaudies Respublikos piliečių: Z. Q., J. W., B. D., X. W., R. J., C. Z., Y. L., H. H., Z. W., J. L., Y. Z., C. C., X. C., Y. H., W. Z., D. Z. dirbo paukščių ir paukštienos perdirbimo darbus, nors pagal Lietuvos darbo biržos išduotus leidimus jiems buvo leista dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Labour and construction services“ šiuos darbus: Z. Q. (leidimas U6-656), J. W. (leidimas U6-672), B. D. (leidimas U6-1518), X. W. (leidimas U6-655) – staliais-dailidėmis, R. J. (leidimas U6-675), C. Z. (leidimas U6-687, Y. L. (leidimas U6-679), H. H. (leidimas U6-682), Z. W. (leidimasU6-674), J. L. (leidimas U6-680), Y. Z. (leidimas U6-650), C. C. (leidimas U6-677), X. C. (leidimas U6-1525), Y. H. (leidimas U6-1523) – mūrininkais, W. Z. (leidimas U6-1534) ir D. Z. (leidimas U6-694) – plieninių konstrukcijų montuotojais. Visi paminėti darbuotojai pagal darbo nuomos sutartis vykdė paukščių ir paukštienos perdirbimo darbines funkcijas AB ,,Vilniaus paukštynas“ naudai, paklusdami pastarojo nustatytai vidaus darbo tvarkai, t.y. užsienio piliečių darbas buvo panaudotas ne toje įmonėje, kuri nurodyta leidime dirbti Lietuvos Respublikoje, ne nurodytu darbo vietos adresu ir ne toms funkcijoms, kurios numatytos leidime dirbti Lietuvos Respublikoje. Šiais veiksmais V. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu (b.l. 63–65) pripažino V. T. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė po 500 (penkių šimtų) litų baudą už kiekvieną iš 16 nelegaliai dirbusių asmenų, iš viso 8 000 (aštuonių tūkstančių) litų baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. T. administracinio teisės pažeidimo protokole iš esmės prisipažino padaręs nurodytą pažeidimą, jo kaltė taip pat įrodyta valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovo paaiškinimu, kad patikrinimo metu AB ,,Vilniaus paukštyne“ rasta dirbant 13 užsienio piliečių, o dar 3 tuo metu nebuvo darbo vietoje. Nei vienas jų neturėjo leidimo dirbti paukščių ir paukštienos perdirbimo darbų. Leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtina, kad visiems 16 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Kinijos Liaudies Respublikos piliečių Lietuvos darbo birža buvo išdavusi leidimus dirbti tik UAB „Labour and construction services“ plieninių konstrukcijų montuotojais, mūrininkais ir staliais-dailidėmis. Pagal Tarp UAB „Labour and construction services“ ir AB ,,Vilniaus paukštynas“ sudarytas darbo nuomos sutartis ir jų priedus matyti, kad UAB „Labour and construction services“ šioje bendrovėje pagal darbo sutartis dirbančius 16 užsienio piliečių išnuomojo laikinam darbui AB ,,Vilniaus paukštynas“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad darbo nuomos sutartis nesuteikė AB ,,Vilniaus paukštynas“ teisės leisti išnuomotiems darbuotojams atlikti kitas darbo funkcijas nei nurodyta leidimuose dirbti. AB ,,Vilniaus paukštynas“ iš viso neturėjo teisės įdarbinti užsienio piliečių, todėl teismas pripažino, kad visi 16 užsieniečių dirbo nelegaliai. Tuo tarpu AB ,,Vilniaus paukštynas“ generalinis direktorius V. T. pasirašė darbo nuomos sutartis ir leido dirbti AB ,,Vilniaus paukštynas“ užsienio valstybės piliečiams.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo amžių, jo pagalbą išaiškinant pažeidimo aplinkybes, administracinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, nelegalaus darbo trukmę, dirbusiųjų skaičių, tai, jog visi nelegaliai dirbę asmenys leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje turėjo, o sprendimo priėmimo metu AB ,,Vilniaus paukštynas“ nebedirba. (privalomi mokesčiai valstybei buvo mokami, turtinė žala valstybei neatsirado),
II.
Apeliaciniu skundu (b.l. 68–72) V. T. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą V. T. atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, iškraipė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Tarp AB „Vilniaus paukštynas“ ir UAB „Labour and construction services“ darbo nuomos sutartis reguliuojama išimtinai civilinės teisės normų, ji nesukuria ir nekeičia darbo teisinių santykių, prievolės iš šios sutarties atsiranda išimtinai AB „Vilniaus paukštynas“ ir UAB „Labour and construction services“. Darbo santykiai nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja tarp UAB „Labour and construction services“ ir Kinijos piliečių. Pagal Lietuvos Respublikos bei tarptautinius teisės aktus (apeliantas konkrečiai remiasi Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 12 d. įstatymu Nr. IX – 2016 ratifikuota 1997 m. birželio 19 d. Ženevoje priimta Tarptautinės darbo organizacijos 181 konvencija „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų“, Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. gegužės 12 d. įstatymu dėl garantijų komandiruojamiems darbuotojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 569 patvirtinta darbo nuomos koncepcija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 patvirtinta EVRK 2 redakcija, numatančia ekonominės veiklos rūšies klasę Nr. 78.20 „Laikino įdarbinimo agentūrų veikla“, Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo projektu) darbas gali būti atliekamas įvairiomis organizacinėmis formomis, todėl darbo procesai gali būti reglamentuojami ne tik darbo, bet ir kitų teisės šakų normomis. Darbo santykius apibrėžiantys požymiai (darbo santykių dalykas; darbo procesą organizuoja darbdavys; darbuotojas turi paklusti nustatytai darbo tvarkai; darbas dirbamas už atlyginimą) parodo, kad nelegaliu darbu nelaikomi rangos, autorinės ar kitos civilinės sutarties pagrindu atliekami darbai, o nagrinėjamu atveju faktiniai santykiai netirti pirmosios instancijos teismo. Sąvoka „įsidarbinimas“, atsižvelgiant į Darbo kodekso 10 straipsnyje nustatytas teisės normos aiškinimo taisykles, jos bendrinę reikšmę bei šios sąvokos vartojimą kituose Darbo kodekso straipsniuose, turi būti vienareikšmiškai aiškinama tik kaip apibrėžianti darbo santykių pradžios faktą, t. y. įsidarbinti reiškia pradėti dirbti. Nėra jokio pagrindo šią sąvoką aiškinti plečiamai, kaip apibrėžiančią viso užsieniečių darbui taikomo teisinio režimo visumą, nes to siekdamas įstatymų leidėjas būtų vartojęs bendrąjį terminą „darbo tvarka“, o ne „įsidarbinimo tvarka“. Darbo inspekcija neginčija kinų įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo, nes visi jie turi nustatytos formos leidimus dirbti, su jais sudarytos darbo sutartys atitinka leidimų sąlygas. Darbo sutartys yra sudarytos su UAB „Labour and construction services“, todėl nėra pagrindo teigti, kad kinai AB „Vilniaus paukštynas“ įsidarbino 2008 m. balandžio 24 d. Jei būtų pažeisti darbo teisės aktų reikalavimai UAB „Labour and construction services“, kuri buvo įdarbinusi Kinijos piliečius savo bendrovėje, tai turėtų būti kalbama apie darbo įstatymų pažeidimą (ATPK 41 straipsnio 1 dalis), o ne apie nelegalų darbą. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos, skiriant nuobaudą, nes nebuvo tiriama V. T. kaltės forma, teismas nemotyvavo, kokia ir kam buvo padaryta žala, kokie įrodymai patvirtina, kad V. T. numatė, kad jo veikimas ar neveikimas sukėlė ar galėjo sukelti žalingas pasekmes. V. T. yra 65 metų, jau nedirba AB „Vilniaus paukštynas“, dirba Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriumi, nebaustas administracine tvarka, jo nebėra tikslo auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles pagal ABTĮ 20 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnyje yra numatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1 – 118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“, galiojusio pažeidimo padarymo metu, 9 punkte nustatyta, kad leidimą dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o sprendimą dėl leidimo išdavimo minėta institucija priima remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir darbo rinkos poreikius (18 punktas), todėl darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui (10 punktas). Šio aprašo 17¹ punkte nurodyta, kad darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai teisės aktų nustatyta tvarka neužregistravo laisvos darbo vietos. Pažymėtina, kad nors minėtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. A1 – 118, 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1 – 500 nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. neteko galios, tačiau naujai priimta teisės akto redakcija, nagrinėjamoje byloje aktualias leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas, reglamentuoja taip pat. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šių teisė normų analizė leidžia suponuoti išvadą, jog užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiai aktais, siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems darbo Europos Sąjungos piliečiams, bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje teritorijoje poreikius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-2884/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. Q., J. W., B. D., X. W. teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikti leidimai dirbti staliais dailidėmis UAB „Labour and construction services“, Vilniuje (b.l. 36–39), R. J., C. Z., Y. L., H. H., Z. W., J. L., Y. Z., C. C., X. C., Y. H. buvo suteikti leidimai dirbti mūrininkais UAB „Labour and construction services“, Vilniuje (b.l. 26–35), o W. Z. ir D. Z. buvo suteikti leidimai dirbti plieninių konstrukcijų montuotojais UAB „Labour and construction services“, Vilniuje (b.l. 24–25). Šie leidimai, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, buvo išduoti atsižvelgus į profesijos specialistų trūkumą konkrečioje teritorijoje (Vilniuje). Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui atlikus patikrinimą dėl galimų užsienio valstybių piliečių nustatytos įdarbinimo tvarkos pažeidimų, buvo nustatyta, jog minėti užsieniečiai faktiškai atliko paukštienos perdirbimo darbus AB „Vilniaus paukštynas“ Vilniaus rajono Rudaminos kaime esančiose patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti du minėtuose leidimuose dirbti nurodyti Kinijos Liaudies Respublikos piliečių darbo Lietuvoje elementai: darbo vieta, apimanti užsieniečius įdarbinančią įmonę ir faktinę darbo vietą (Vilniaus miestas), ir darbo funkcija. Tačiau nagrinėjamu atveju užsieniečiai ne tik nedirbo įmonėje, kurioje jie turėjo dirbti, bet ir nedirbo teritorijoje, kurioje jie galėjo dirbti (buvo dirbama ne Vilniaus mieste, bet Vilniaus rajone). Darbo funkcijų pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste yra akivaizdus ir neginčijamas (buvo vykdomos ne leidimuose aprašytos darbo funkcijos).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp UAB „Labour and construction services“ ir AB „Vilniaus paukštynas“ sudarytas sutartis, jų papildymus ir priedus (toliau – ir Sutartys) (b.l. 9–20), pažymi, kad šios tarp dviejų juridinių asmenų sudarytos Sutartys negali daryti įtakos nustatyta tvarka išduotuose leidimuose dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje nurodytų duomenų (įmonės pavadinimo, darbo vietos adreso, darbo funkcijų) pakeitimui. Joks tarp ūkio subjektų sudarytas tarpusavio susitarimas negali turėti aukštesnės galios už valstybėje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytą užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-2884/2009).
Būdamas AB „Vilniaus paukštynas“ generaliniu direktoriumi, V. T. privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo santykių atsiradimas nagrinėjamu atveju yra sietinas su nustatyta tvarka gautu leidimu dirbti, kuriame dėl viešojo intereso yra nustatomi tam tikri būsimų darbo santykių apribojimai. Todėl leidime dirbti nustatytų sąlygų nesilaikymas reiškia tai, kad darbo santykiai nepatenka į leidime dirbti nustatytas ribas, o atliekamas darbas yra nelegalus. Be to, Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte (teisės pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje ir šiuo metu galiojančioje redakcijoje) yra nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikoma ir situacija, kai darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. T. privalėjo nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduotai leidimai dirbti būtent jo įmonėje, nustatytoje teritorijoje, leidime nustatytoms darbo funkcijoms atlikti. Leidęs dirbti užsieniečiams savo vadovaujamojoje įmonėje jis pažeidė norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl jo padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju skirti mažesnės administracinės nuobaudos nėra pagrindo – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta bauda yra gerokai mažesnė nei sankcijos ribose numatyta minimali bauda (500 litų vietoje 3 000 litų), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į švelninančias aplinkybes, faktinę situaciją, tai, kad neteisėtu užsieniečių įdarbinimu nebuvo padaryta turtinės žalos valstybei, administracinėn atsakomybė patraukto asmens elgesį ir asmenybę bei pagrįstai skyrė subendrintą 8 000 litų baudą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, skirta nuobauda pasieks administracinės nuobaudos tikslus, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.