Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nustatytas 45 procentų nedarbingumas, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – areštas 90 parų, 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – areštu 90 parų, bausmės atliktos, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2024 m. balandžio 14 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje Ford Focus C-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,83 promilių girtumas), tarp jo ir jo motinos J. S. kilusio konflikto metu tyčia sugriebdamas ir tempdamas J. S. už plaukų, rankomis sugriebdamas jai už kaklo ir jį suspausdamas, vieną kartą suduodamas rankos kumščiu jai į kairę galvos pusę bei vieną kartą į kairę ranką ir tuo jai padarydamas poodines kraujosruvas kairiojo užausio srityje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidurio pažasties linijoje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekinėje pažasties linijoje, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, kairėje blauzdoje, nežymiai sužalojo savo šeimos narį – savo motiną J. S..

Kaltinamasis K. S., apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino ir nurodė, kad gyvena kartu su savo mama J. S., su kuria, būdamas neblaivus, dažnai pykstasi. Dėl nuolatinio girtavimo jis negali nurodyti visų konkrečių įvykio detalių, kadangi nepamena. Pas mamą laikinai negyvena, nes jam kitame ikiteisminiame tyrime yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo mamos. Šiuo metu jis gyvena pas močiutę (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 14 d. buvo trumpam atvykęs pas mamą pasiskolinti pinigų alkoholiui. Dieną prieš tai šventė draugo gimtadienį, visą naktį šventė, todėl nepamena, kelintą valandą nuėjo pas mamą. Pas mamą buvo atvažiavęs jos pažįstamas, vardu A., kurio jis paprašė nuvežti iki parduotuvės. Mama jam davė pinigų ir jie visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Kartu su jais važiavo ir kaimynas R. P.. Automobilį vairavo A., jo mama sėdėjo priekyje, o jis su kaimynu – gale. Nepamena, kodėl susipyko su mama, tačiau tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis, sėdėdamas automobilio gale, už mamos, būdamas stipriai susinervinęs, čiupo mamai už plaukų ir juos patempė. Nepamena, ar suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, tačiau sutinka, jog galėjo taip padaryti. Pripažįsta savo kaltę visiškai, pripažįsta savo mamai sukėlęs fizinį skausmą, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 19-21, 193-195).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 17.40 val., išėjusi į lauką pamatė prie namo durų sėdintį neblaivų savo sūnų K. S., kuris paprašė pinigų ir ji jam davė 5 Eur. Tada sūnus paprašė jos draugo A. U., kad šis jį nuvežtų nusipirkti alkoholio. A. U. sutikus, jie visi susėdo į jo automobilį Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie jų prisijungė ir kaimynas R. P., kuris taip pat prašė pavežti nusipirkti alkoholio. Ji atsisėdo į automobilio priekinę keleivio vietą, jos draugas – į vairuotojo vietą, K. S. – už jos, į galinę keleivio vietą, o R. P. – už vairuotojo sėdynės, į galinę keleivio vietą. Nuvykus į K. S. nurodytą vietą, šis paprašė ir ji jam dar davė 20 Eur. K. S. nuėjo į netoliese esantį namą ir parsinešė du 0,5 litrų talpos degtinės butelius. K. S. įsėdus į automobilį, ji jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad šis vietoj vieno degtinės butelio nusipirko du butelius. K. S. pradėjo ant jos šaukti, keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji nesusivaldžiusi sudavė jam delnu per skruostą. Tada K. pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. sėdėdamas automobilio gale, jai už nugaros, čiupo už plaukų, atvertė galvą į sėdynės atkaltę ir ėmė ją smaugti. Po to bandė suduoti jai smūgius, tačiau ji gynėsi su rankine – kuprine, kurią K. bandė sugauti ir taip ją prisitempti prie savęs, kad galėtų jai suduoti. Ji buvo prisisegusi saugos diržą, jos judėjimas buvo ribotas, todėl, kai K. bandė ją arčiau prisitraukti, ji kaire kūno puse, t. y. kojomis, atsitrenkdavo į automobilio viduryje esančius prietaisus. K. ne kartą bandė jai suduoti, tačiau jam ne visada pavykdavo. Ji juto smūgį į kairį užausį, taip pat į kairę ranką. Daugiau sudavimo vietų nurodyti negali, nes nebepamena. Po to jis vėl bandė ją smaugti, suėmė už kaklo, tačiau tuomet A. U. nuėmė K. ranką ir taip nutraukė smurtinius veiksmus. Dėl šio įvykio turtinės žalos ji nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia, jai buvo sukeltas fizinis ir psichologinis skausmas (e. b. l. 9-17, 31-33, 36-38).

Liudytojas A. U. parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 17.40 val., svečiavosi pas savo draugę J. S.. Pas J. S. atėjo jos sūnus K. S., kuris paprašė jį nuvežti nusipirkti alkoholio. Taip pat atėjo kaimynas R. P., kuris taip pat paprašė pavežti nusipirkti alkoholio. Jam sutikus nuvežti šiuos asmenis, visi susėdo į jo automobilį Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į K. S. nurodytą vietą, jis nuėjo į netoliese esantį namą ir parsinešė du 0,5 litrų talpos butelius degtinės. Pamačiusi, jog K. vietoj vieno butelio degtinės nusipirko du, J. supyko ir pradėjo jam priekaištauti. K. dėl to susinervino ir išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. J. sėdėjo automobilio priekinėje keleivio pusėje, buvo prisisegusi saugos diržą. K. sėdėjo gale, už J. J.bandė iš K. atimti vieną butelį, K. nedavė. Tada J. nesusivaldė ir sudavė K., tačiau nematė, į kurią vietą. Po suduoto smūgio K. bandė savo motinai suduoti smūgius, ši bandė gintis, prisidengdama rankinuku, kurį K. bandė atimti. Nežino, kiek tiksliai smūgių K. sudavė J., tačiau matė, kad jis vieną kartą sudavė jai į galvos sritį, tikėtina, kad į kairę galvos pusę. K. smūgiavo ir daugiau, tačiau nematė, ar pataikė, kiek kartų bei į kurias kūno vietas. Pamatęs, jog K. per sėdynę suėmė motinai už kaklo ir ją smaugia, o ši bando jo ranką nustumti, jis K. nustūmė nuo motinos ir liepė ramintis. Tikėtina, jog K. savo motinai sudavė ir į kairę ranką, nes smūgiavo ne vieną kartą, taip pat savo motiną smaugė. Be to, tampė ją už rankinės, norėdamas prisitraukti prie savęs. J. buvo prisegusi saugos diržą ir jos judėjimas buvo ribotas, todėl K. ją tampant, ji keletą kartų turėjo atitrenkti kaire kūno puse į automobilio viduryje esantį porankį bei daiktadėžę. Dėl to jos kairė koja buvo nusėta kraujosruvomis. K. savo neteisėtus veiksmus nutraukė, kai jis įsikišo ir kai J. iš automobilio išmetė degtinės butelį. Kai K. išlipo pasiimti butelį, tuomet jis ir J. nuvažiavo (e. b. l. 58-61, 64-644).

Liudytojas R. P. parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 17.40 val., jis važiavo automobiliu, vairuojamu nepažįstamo vyriškio, kartu su K. S. ir J. S.. Automobiliui sustojus, K. S. parduotuvėje nusipirko du butelius degtinės. J. S. supyko ant K. S., kad šis nusipirko tiek daug degtinės, pradėjo ant jo šaukti ir sudavė jam vieną kartą rankos delnu į veido sritį. Tada K. S. paėmė J. S. už drabužių ir trenkė jai į ranką. Jis pradėjo skirti K. S. ir J. S., kad jie nesimuštų. Po to, išlipęs iš automobilio, girdėjo, kaip J. S. skambino į policiją (e. b. l. 71-73).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 18.10 val., J. S. pranešė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams apie tai, kad 2024 m. balandžio 14 d., apie 17.40 val., jos neblaivus sūnus K. S. ją sumušė, t. y. tampė už plaukų bei smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (e. b. l. 9-17).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2024 m. balandžio 14 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta pranešėjos konfliktas su sūnumi, kuris pešė moteriai plaukus. Nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad nukentėjusioji yra J. S. gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje J. S. nusatytas 0,20 promilių neblaivumas, o įtariamajam K. S. – 2,83 promilių neblaivumas (e. b. l. 95-96).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas tamsiai mėlynos spalvos automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta buvo automobilio dešinės pusės salono priekinėje keleivio vietoje (e. b. l. 18-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2024 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. G 421/2024(04) nurodyta, jog J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiojo užausio srityje, kairiame dilbyje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidurio pažasties linijoje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekinėje pažasties linijoje, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. b. l. 176-180).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis K. S. smurtaudamas prieš šeimos narį – savo mamą, sugriebdamas ir tempdamas jai už plaukų, rankomis sugriebdamas jai už kaklo ir jį suspausdamas, vieną kartą suduodamas rankos kumščiu jai į kairę galvos pusę bei vieną kartą – į kairę ranką, nežymiai ją sužalojo, tokia veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis K. S. teisiamas penktą kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali arešto bausmė yra 15 parų, o maksimali – 90 parų (BK 49 straipsnio 32 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 mėnesių parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė –75 parų arešto bausmė.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 00 parų arešto bausmė.

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką šeimos nariui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 14 d., 18.00 val., iki 2024 m. balandžio 15 d., 16.15 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 75 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 50 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti iki 2025 m. balandžio 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti K. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.