Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-24 · Administracinė byla Nr. I-2742-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-24
Bylos Nr.
I-2742-764/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01340-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
L. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2742-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01340-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant atsakovo atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. (L. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – MD) 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-282(150) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kinijos Liaudies Respublikos L. L.“ (toliau – Sprendimas) (1 t., b. l. 1–6).

Nurodo, kad UAB ,,Chihevanle“ veikla yra turizmas bei tarpvalstybinių delegacijų veiklos Kinijoje ir Lietuvoje organizavimas, verslo susitikimų Kinijos ir Lietuvos partneriams organizavimas. Įmonė per praėjusį 6 mėnesių laikotarpį teikė kelionių organizavimo paslaugas, ji įregistruota Lietuvos Respublikoje ir moka mokesčius, todėl nėra fiktyvi. Bendrovės darbuotojai dažnai keliauja, nes darbo pobūdis nėra nuolatinis buvimas darbo vietoje, darbuotojai nuolat gauna darbo užmokestį, kuris atitinka nustatytą vidutinį mėnesinį bruto ir neto darbo užmokestį. Pareiškėjo manymu, atsakovas turi teisę nustatyti, ar įmonė vykdo veiklą ir nėra fiktyvi, o ne kaip vykdo veiklą ir su kuo.

Apklausoje į pateiktus klausimus atsakinėjo trumpai, aiškiai ir neišsiplėsdamas dėl kalbos barjero, apklausoje negalėjo suprasti visų pateiktų klausimų, o MD apklausos rezultatus vertino ne jo naudai. Pažymi, kad yra deklaravęs gyvenamąją vietą, sudaręs nuomos sutartį Lietuvoje, draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir turi pakankamai lėšų pragyvenimui.

Pareiškėjo manymu, atsakovo priimtas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas MD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 24–30).

Nurodo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas tuo pagrindu, kad pateikti įmonės dokumentai apie vykdomą veiklą neįrodo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje ir įmonėje visą darbo laiką realiai nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Pažymi, kad įmonė vykdo veiklą su kitomis įmonėmis, registruotomis užsienio valstybėse, tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, sudarytų su Lietuvos Respublikoje registruotais juridiniais ar fiziniais asmenimis.

Kadangi pareiškėjas nekalba lietuviškai, angliškai ir rusiškai, todėl apklausos buvo vykdomos, dalyvaujant pareiškėjo pasirinktai vertėjai, pretenzijų dėl apklausos vertimo nereiškė nei apklausos metu nei po jos.

Bendrovės vykdoma veikla nereikalauja pareiškėjo, kaip jos akcininko, nuolatinio buvimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas buvo jos direktorius, šiuo metu yra akcininkas, tačiau apklausos metu negalėjo atsakyti į klausimus apie pačią bendrovę.

Atkreipia dėmesį, kad bendrovėje dirbančių asmenų darbo sutartyse nėra nustatytas nuotolinis darbo pobūdis, todėl patikrinimo metu darbuotojai turėjo būti darbo vietoje.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl MD sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas MD 2017 m. liepos 17 d. pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Chihevanle“ dalyvis ir jos akcininkas. Ankstesnis jo leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2017 m. rugsėjo 2 d. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, UAB „Chihevanle“ sertifikuotą išrašą, įmonės įstatus, verslo planą, akcininkų sąrašą, darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikos piliečiais T. M., V. B. bei su Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Kinijos Liaudies Respublikos piliečiu Z. L. (Z. L.) ir kitus dokumentus (1 t., b. l. 31–40, 141–142).

MD patikrinimo metu nustatė, kad minėta įmonė vykdo veiklą su įmonėmis, registruotomis užsienio valstybėse (Vengrijos Respublika, Švedija), o su Lietuvos Respublikoje registruotais juridiniais ar fiziniais asmenimis įmonės sudarytų dokumentų nepateikė, užsienietis apklausoje į pateiktus klausimus atsakinėjo netiksliai, paviršutiniškai, pateikdamas prieštaringus atsakymus, įmonėje visą darbo laiką realiai nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi (1 t., b. l. 7–13).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas.

Leidimo išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti, išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 12 punktą – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (liet. pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr. LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu Sprendimu grindžia tuo, kad apklausoje nesuprato visų klausimų, o MD apklausos rezultatus vertino ne jo naudai, įmonė realiai teikia kelionių organizavimo paslaugas, dėl darbo pobūdžio darbuotojai dažnai keliauja, todėl nuolat nebūna darbo vietoje. Pareiškėjo manymu, atsakovo teiginį, kad įmonė pagal verslo planą šešis mėnesius nevykdo veiklos paneigia tai, kad ji įregistruota Lietuvos Respublikoje ir moka mokesčius.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Chihevanle“ įregistruota 2014 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 45–47). Įmonės įstatuose veiklos tikslai nurodyti „sukurti naujas darbo vietas, siekti pelno. Pagrindinė veikla: ekskursijų organizavimo paslaugos. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams“ (1 t., b. l. 49–50). Įmonės 2017 m. verslo plane nurodyta, kad įmonė užsiimta turizmo, tarp valstybinių delegacijų organizavimo veikla Kinijoje ir Lietuvoje, organizuoja verslo susitikimus Kinijos ir Lietuvos partneriams (1 t., b. l. 63–78).

Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 2 d. yra vienas iš trijų UAB „Chihevanle“ akcininkų, turintis 34 vardines paprastąsias akcijas (1 t., b. l. 166), nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. buvo įmonės direktoriumi, o nuo 2016 m. gegužės 3 d. priimtas į projekto vadovo pareigas (1 t., b. l. 136–137).

Siekdamas pagrįsti prašyme nurodytą pagrindą leidimui laikinai gyventi gauti, t. y., kad ketina dirbti ar užsiimti teisėta veikla UAB „Chihevanle“, pareiškėjas pateikė įmonės darbuotojų (Lietuvos Respublikos piliečių T. M., V. B. bei turinčio Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Kinijos Liaudies Respublikos piliečio Z. L. darbo sutarčių kopijas (1 t., b. l. 125–130). Iš šių sutarčių matyti, kad T. M. nuo 2016 m. vasario 29 d. įmonėje įdarbintas vadybininku, V. B. nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. – pagalbiniu darbininku, Z. L. nuo 2015 m. vasario 28 d. – vertėju, o nuo 2016 m. gegužės 3 d. – direktoriumi. Visose darbo sutartyse darbo laikas nurodytas 8 valandos per dieną, tačiau nenurodyta, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Pareiškėjo argumentas, kad darbo reikalais darbuotojai turi nuolat keliauti, laikytinas nepagrįstu, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad vykdydami darbo funkcijas minėti darbuotojai buvo išvykę.

Iš pateiktų UAB „Chihevanle“ SEB banko sąskaitos išrašų (1 t., b. l. 81–92) matyti, kad įmonė 2016 m. lapkričio 3 d.–2017 m. birželio 20 d. gavo pajamų iš užsienyje registruotų juridinių asmenų (Csic Kelet Europai Engedelyezesi ES, Ccic Kelet-Europai kft, Wasa Nordic Management AB, 1/Ccic Bremen Gmbh), užsienio piliečių (J. Z., W. L., J. Z.), taip pat mokėjo mokesčius bei atliko pervedimus užsienyje registruotiems juridiniams asmenims ir užsienio piliečiams. Pažymėtina, kad daugumoje pervedimų į įmonės sąskaitą nenurodyta, už kokias paslaugas ir pagal kokią sąskaitą buvo atsiskaityta, o kituose pervedimuose abstrakčiai nurodyta „už paslaugas“, „už darbus“, „pervedimas mokesčiams mokėti“. Nors verslo plane nurodyta, kad įmonė vykdo veiklą Lietuvoje, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie verslo partnerius Lietuvoje, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl realaus verslo vykdymo Lietuvoje. Taigi, pateikti dokumentai neįrodo, kad įmonė pagal verslo planą Lietuvos Respublikoje vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., LVAT 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

MD pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo prašymą, žodžiu apklausė pareiškėją, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pareigūnas atliko įmonės patikrinimą vietoje, apklausė įmonės direktorių.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. pažymoje „Dėl UAB „Chihevanle“ patikrinimo“ nurodyta, kad nuvykus įmonės adresu Naujoji g. 42-24, Alytus, jokių reklaminių iškabų apie įmonės veiklą nebuvo, duris atidarė buto savininkas Z. L. (UAB „Chihevanle“ direktorius), kur yra kiti užsieniečiai, deklaravę savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, ir įmonės darbuotojai, neatsakė, 2017 m. gruodžio 12 d. duomenimis įmonėje dirbo penki asmenys (Z. L. L. L., L. W., Z. J., T. M.), su T. M. susisiekti telefonu nepavyko (1 t., b. l. 165).

Iš pareiškėjo apklausos žodžiu matyti, kad apklausoje dalyvavo vertėja V. Š., kuri vertimus darė pareiškėjui suprantama kalba ir jis dėl vertimo jokių pretenzijų nereiškė, todėl tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis nesuprato visų pateiktų klausimų. Teismas, išklausęs pareiškėjo apklausos audio įrašą, iš esmės sutinka su MD argumentais, kad pareiškėjas atsakinėjo netiksliai, paviršutiniškai, pateikdamas prieštaringus atsakymus, t. y. nurodė ne visus darbuotojus, netiksliai įvardijo jų pareigas, atliekamas funkcijas, iš karto negalėjo pasakyti, kur gyvena Lietuvoje, po to patikslino, kad gyvena įmonės veiklos adresu ((duomenys neskelbtini)) arba Vilniuje viešbučiuose, tačiau nakvynių apmokėjimo dokumentų nepateikė, nurodė, kad darbo reikalais jam tenka daug keliauti, savo funkcijas įmonėje įvardijo kaip turistų skaičiaus ir pelno didinimas, tačiau negalėjo paaiškinti, kiek grupių atvyko, koks buvo pelnas, o tokią informaciją, jo nuomone, galėtų pateikti įmonės direktorius, taip pat nurodė, kad įmonėje dirba vieną valandą per savaitę, tačiau konkrečiai kokias užduotis atlieka per tą laiką, nenurodė (žr. priedą prie bylos (kompiuterinė laikmena)).

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018; 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017). Iš pareiškėjo paaiškinimų galima suprasti, kad jis Lietuvoje nuolat negyvena, nes daug keliauja. Taigi, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės jam būti įmonės akcininku ir dalyvauti jos veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu).

Iš byloje pateiktų duomenų darytina išvada, kad MD tyrimo metu surinko pakankamai duomenų prieiti prie išvados, kad pareiškėjo prašymo pateikimo metu UAB „Chihevanle“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes visą darbo laiką joje nedirbo Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, kad UAB „Chihevanle“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų tyrimo metu nustatytas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad deklaruotas tikslas – teisėtos veiklos vykdymas UAB „Chihevanle“– yra realus ir atitinkantis tikrovę.

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, laikytina, kad jame išdėstyti motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o faktinės aplinkybės susietos su teisės aktų nuostatomis, t. y. Sprendimas atitinka viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. L. (L. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis