Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Laimučio Alechnavičiaus, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Rūtos Miliuvienės,

dalyvaujant atsakovų Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, atstovui Česlovui Jociui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus 2 – iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2006-04-06 su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas užtikrinti jam teisę matytis su advokatu (1), su savimi bausmės tipo kameroje turėti įstatymų sąvadus ir rinkinius, Bibliją, maldaknygę, užrašus, teismo dokumentus, asmeninius laiškus, rašymo priemones ir popierių (2), išsiųsti savo pareiškimus ir prašymus, adresuotus valstybės pareigūnams, valdžios įstaigoms (3), būnant baudos izoliatoriuje su pareiškimais ir skundais dėl esamų trūkumų ir teisės aktų pažeidimų kreiptis į pataisos namų direktorių (4), imtis priemonių, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos, kartu griežtai įvertinant neteisėtus veiksmus darančius asmenis (5), įpareigoti Pataisos namų administraciją atlyginti jam padarytą žymią neturtinę žalą, užtikrinant, kad neteisėti veiksmai jo atžvilgiu daugiau nebus daromi (6), skubiai įpareigoti Pataisos namų administraciją iškviesti jam advokatą konsultacijai (7), įpareigoti Pataisos namų direktorių išduoti jam pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2006-04-05 yra atsisakoma paimti iš jo registruoti ir išsiųsti jo pateikiamus dokumentus teismams, Lietuvos Respublikos Prezidentui, kitiems valstybės pareigūnams ir institucijoms, tame tarpe Kalėjimų departamentui (8) ir pripažinti, jog jam esant Pataisos namų baudos izoliatoriuje nepagrįstai nebuvo išduodami jam skaitymui trys laikraščiai (9) (b. l. 42-44). Atsakovas Kalėjimų departamentas, išnagrinėjo šį E. Č. prašymą, 2006-05-04 priimdamas sprendimą Nr.16/07-548 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 9-11).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 101 straipsnyje reglamentuota, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaitomi, kiekvienas susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas, o nuteistųjų susitikimų su advokatu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr.194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 178 punkte įtvirtinta, jog advokatams leidžiama susitikti su nuteistaisiais pateikus juridinės konsultacijos orderį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš byloje esančio Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus S. N. 2006-04-06 tarnybinio pranešimo Nr.43-536 matyti, kad 2006-04-06 13.20 val. pas E. Č. buvo atvykęs advokatas A. Ž.. Pastarasis atsisakė eiti į baudos izoliatoriaus patalpas ir paprašė pareiškėją atvesti į nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kambarį. E. Č. buvo pasiūlyta susitikti su advokatu, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nepasiruošęs susitikimui (b. l. 31).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr.194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 194 punktą, nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale ir duoda nuteistajam pasirašyti. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale. Įrašai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale rodo, kad teikiami skundai (prašymai) atitinkamoms valstybės institucijoms ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui buvo gauti ir užregistruoti (b. l. 35-39).

Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, nei kituose pataisos įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvių normų, įpareigojančių užsakyti nuteistiesiems laikraščius. Atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad Vilniaus 2-ieji pataisos namai savo iniciatyva užsako tris laikraščius ir vienas yra gaunamas kaip labdara. Laikraščiai gaunami kiekvieną dieną bei yra sudarytas grafikas kaip laikraščiai paskirstomi po kameras. Taip pat nepagrįsti ir pareiškėjo 2006-04-06 skundo argumentai, kad būnant jam bausmės izoliatoriuje neleidžiama su savimi turėti įstatymų sąvadus ir rinkinius, Bibliją, maldaknygę, užrašus, teismo dokumentus ir asmeninius laiškus, rašymo priemones ir popierių, nes atsakovo atstovo teigimu jam minėtais dokumentais ir priemonėmis naudotis leidžiama, nors ir nepriklauso. Šiuos faktus teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai S. P. bei S. N..

Pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat prašo solidariai priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta žymi neturtinė žala, kurią sukėlė stresas, diskomfortas, pergyvenimas, pažeminimas, esminis jo teisių suvaržymas ir apribojimas, žymūs buitiniai sunkumai ir nepritekliai bei dėl neteisėtų veiksmų kilusios problemos ir vargai. Tuo tarpu jokių nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų E. Č. teismui nepateikė. Rengdamasis administracinės bylos nagrinėjimui teismas 2007-03-28 raštu Nr.I-3062-20/2007 „Dėl įrodymų“ kreipėsi į pareiškėją, pasiūlydamas jam pateikti neturtinės žalos atsiradimą patvirtinančius dokumentus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė (b. l. 153). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų neteisėtų Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmų kreipėsi į gydytojus ar psichologų tarnybą. Kalėjimų departamentas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo E. Č. 2006-04-06 skundą bei pateikė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, atitinkantį tokio pobūdžio atsakymams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktą. Kita vertus, remiantis anksčiau išdėstytu nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijų (Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog Kalėjimų departamento 2006-05-04 sprendimas Nr.16/07-548 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra neteisėtas bei dėl atsakovų – Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento - veiksmų E. Č. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Byloje nenustatyti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai, pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip anksčiau nurodytų atsakovų veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo E. Č. skundas atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, Vilniaus 2 – iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.